Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės V. D. (buvusios K.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-12386-615/2023 pagal kreditoriaus A. U. pareiškimą skolininkei V. K. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka, kreditoriaus A. U. pareiškimo pagrindu, 2023 m. gegužės 31 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. K., kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės 2 681,72 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2023 m. gegužės 31 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniai dokumentai skolininkei V. K. buvo išsiųsti ir įteikti CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – LITEKO VEP posistemis). Skolininkei per CPK nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas 2023 m. birželio 23 d. įsiteisėjo.

3. Skolininkė V. K. (dabar D.) 2023 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl procesinio termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo, taip pat kartu pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, prašydama priimti jos prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, atnaujinti jai terminą prieštaravimas dėl kreditoriaus A. U. pareiškimo / reikalavimų pateikti, priimti pateiktus prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. teismo įsakymo išdavimo ir juos panaikinti bei bylą nagrinėti iš esmės. Skolininkė nurodė, kad procesiniai dokumentai skolininkei negalėjo būti išsiųsti ir įteikti per LITEKO VEP posistemį, kadangi skolininkė tam nebuvo davusi sutikimo. Kreditorius buvo nurodęs jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo siunčiama korespondenciją ją visuomet pasiekia. Kreditorius taip pat neprašė teismo skolininkei procesinius dokumentus įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Skolininkė pati savarankiškai LITEKO VEP posistemiu nemoka naudotis ir nesinaudoja, todėl teismo siųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti ir ji dėl to neteko teisės nustatytu terminu pateikti prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo atnaujinti praleistą terminą prieštaravimas pareikšti ir atsisakė priimti pateiktus skolininkės prieštaravimus.

5. Teismas nustatė, kad skolininkė teisės aktų nustatyta tvarka buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, ko savo pareiškime neginčijo ir ji pati. Skolininkė savo paskyros nebuvo deaktyvavusi, t. y. ji nebuvo atšaukusi savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Esant neatšauktam ir galiojančiam skolininkės sutikimui naudotis savo LITEKO VEP posistemio paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu, visi procesiniai dokumentai skolininkei turėjo būti siunčiamu išmintinai per skolininkės LITEKO VEP posistemio paskyrą, o skolininkė turėjo pareigą šia savo paskyra nuolat domėtis, arba ją teisės aktų nustatyta tvarka ją deaktyvuoti (pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2‑1581‑896/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022; ir kt.). Dėl to teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo pagrįstai išsiųsti per LITEKO VEP posistemį (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

6. Teismai savo praktikoje yra pažymėję, kad, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2197-254/2014; ir kt.). Dėl to teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti per LITEKO VEP posistemį (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

7. Teismas nustatė, kad skolininkė buvo davusi sutikimą naudotis savo LITEKO VEP posistemio paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose ji dalyvaus, nagrinėjimo teismuose metu, nurodytas skolininkės sutikimas buvo neatšauktas ir galiojantis, skolininkė turėjo pareigą savo paskyra nuolat domėtis, arba ją nustatyta tvarka deaktyvuoti, procesiniai dokumentai skolininkei per LITEKO VEP posistemį buvo išsiųsti pagrįstai, procesiniai dokumentai skolininkei per LITEKO VEP posistemį buvo įteikti pagrįstai.

8. Teismas pažymėjo, kad prašymą atnaujinti ženkliai praleistą įstatymo nustatytą terminą skolininkė grindžia argumentais, tiesiogiai prieštaraujančiais teismų praktikoje suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai bei savo pareigos nuolat domėtis LITEKO VEP posistemio paskyra (arba ją deaktyvuoti) nevykdymu / netinkamu vykdymu, t. y. savo pačios neatidumu ir nerūpestingumu. Asmens neatidumas ir nerūpestingumas negali būti pripažįstami svarbiomis įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis. O nenustačius svarbių įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių, toks terminas pagal CPK 78 straipsnį negali būti atnaujinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu skolininkė V. D. (buvusi K.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus A. U. pareiškimo / reikalavimų pateikti, priimti prieštaravimus ir panaikinti 2023 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skolininkė 2023 m. rugsėjo 8 d. savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), iš antstolės A. K. gavo 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-23-133-18997, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, raginimą įvykdyti sprendimą bei 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą dėl turto arešto ir turto arešto aktą. Gautuose dokumentuose nurodyta, kad išieškojimas vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. išduotą teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. eL2‑12386-615/2023. Tačiau skolininkei įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. išduotas teismo įsakymas ir pranešimas.

9.2. Kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo visą jai siunčiamą korespondenciją skolininkė visada gauna, taip kaip gavo ir antstolės siųstus procesinius dokumentus. Kreditorius teismo neprašė skolininkei procesinius dokumentus įteikti per LITEKO VEP posistemį, o ir tokios teisės neturėjo, byloje taip pat nėra ir pačios skolininkės sutikimo ar prašymo, kad teismo procesiniai dokumentai būtų siunčiami ir įteikiami minėtomis elektroninėmis priemonėmis. Skolininkė pati savarankiškai informacine teismų sistema LITEKO VEP posisteme nemoka naudotis ir nesinaudoja, jos žiniomis, teisininkas, kurio pagalba ji tvarkėsi santuokos nutraukimo dokumentus bei rūpinosi išankstiniu teismo leidimu dėl ketinamo parduoti buto, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, prie jos paskyros per LITEKO VEP posistemį, paskutinį kartą jungėsi 2023 m. kovo 23 d. Teismo įsakymas buvo priimtas ir skolininkei teismo per LITEKO VEP posistemį išsiųstas praėjus daigiau nei dviem mėnesiams, t. y. 2023 m. gegužės 31 d., nuo paskutinio jungimosi prie skolininkės minėtos paskyros.

9.3. Pirmos instancijos teismas nenurodo ir nemotyvuoja, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis, padarė išvadą, kad skolininkė buvo aktyvi LITEKO VEP posistemio paskyros naudotoja. Tokia nemotyvuota teismo išvada negali būti laikytina pagrįsta. Civilinės bylos LITEKO kortelėje nėra ir negali būti duomenų apie tai, kad skolininkė būtų jungusis prie LITEKO VEP posistemio kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo teismui pateikimo, jo nagrinėjimo, teismo įsakymo priėmimo metu, jo išsiuntimo skolininkei laikotarpiu ir vėlesniu laikotarpiu. LITEKO VEP posistemyje nėra ir nebuvo žymos, kad su teismo priimtu įsakymu skolininkė faktiškai susipažino, kad tie dokumentai būtų perskaityti, taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkė būtų žinojusi apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. eL2-l 2386-615/2023.

9.4. Nors Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P‑141‑(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte numatyta, be kita ko, kad paskyros aktyvavimo metu yra patvirtinama, jog yra susipažįstama su šiomis taisyklėmis ir sutinkama laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o, atitinkamai, teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas prieštarautų minėtų taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 150-516/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. civilinėje byloje Nr. e2S-843-1092/2020).

9.5. Pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų perskaityti, taip pat skolininkei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje (prieštaravimų ar kitko), nesant jos tiesioginio ar netiesioginio (pvz.: konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, kad skolininkė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros laikotarpiu nuo procesinių dokumentų jai išsiuntimo iki teismo įsakymo įsiteisėjimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad skolininkė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, teismas, atsižvelgiant į nurodytą teismo praktiką, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį. Šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti skolininkė informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pvz. išsiųsti procesinius dokumentus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį buvo nurodęs kreditorius.

9.6. Šiuo konkrečiu atveju dėl objektyvių ne nuo skolininkės valios priklausiusių priežasčių jai procesiniai dokumentai 2023 m. birželio 2 d. buvo įteikti netinkamai, o tiksliau – nebuvo įteikti. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pagrįstai skolininkė primos instancijos teismo prašė atnaujinti terminą pateikti prieštaravimams. Be to, skolininkė teismui nurodė svarbias aplinkybes bei pateikėjas patvirtinančius įrodymus apie tai, kad kreditoriui nėra ir niekada nebuvo skolinga. Kreditorius jai neįteikė elektroniniu paštu 2023 m. gegužės 22 d. jokio reikalavimo ar pretenzijos dėl skolos grąžinimo. Skolininkė jokio telefoninio pokalbio metu kreditoriui nėra žadėjus grąžinti kokios nors skolos, nes nėra ir nebuvo jam skolinga. Kreditorius reikalavimai ir jo procesiniai veiksmai yra nesąžiningi ir jis tyčia sąmoningai suklaidino teismą, siekiant nepagrįstai praturtėti, o dėl teismo netinkamai jai įteiktų procesinių dokumentų, ji neteko teisės gintis nuo nepagrįstų ir neteisėtų kreditoriaus pareikštų reikalavimų.

10. Kreditorius A. U. pateikė teismui atsiliepimą į skolininkės atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad iš esmės sutinka su pateiktais skolininkės argumentais dėl būtinybės atnaujinti praleistą terminą ir priimti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Kreditorius nurodo, kad priėmus skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo bus ne tik tinkamai apginta bei realizuota procesinė skolininkės teisė, bet ir galimybė byloje ginčo tvarka pateikus ieškinį išnagrinėti kitus bylos argumentus bei priimti teisingą sprendimą, taip pat šalys galės sudaryti byloje taikos sutartį. Dėl to kreditorius pritaria šiai daliai skolininkės argumentų pateiktame skunde ir neprieštarauja, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkinti kreditoriaus A. U. reikalavimai dėl 2 681,72 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės V. K. (dabar D.). Teismo procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti ir įteikti CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – per LITEKO VEP posistemį. Skolininkei įstatymo nustatytu terminu nepateikus prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo, teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta, jog teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d.

14. Skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo pirmosios instancijos teisme gauti 2023 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo atnaujinti praleistą terminą prieštaravimas pateikti, argumentuodamas tuo, jog skolininkė yra LITEKO VEP naudotoja, todėl jai siųsti teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – per LITEKO VEP posistemį, tačiau ji įstatymo nustatytu terminu prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė, aplinkybių, kurios pateisintų termino prieštaravimams pateikti praleidimo priežastis, nenurodė. Skolininkė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teisminį procesą byloje, nes procesinių dokumentų faktiškai negavo, t. y. LITEKO VEP posistemiu nesinaudoja ir pareigos šioje byloje procesinius dokumentus gauti per šią sistemą neturėjo, nes nebuvo davusi tam sutikimo. Skolininkė teigia, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 8 d., savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gavusi antstolės informaciją apie pradėjus vykdyti išieškojimo veiksmus išduoto teismo įsakymo pagrindu.

15. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalis).

16. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Dėl to, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 439 straipsnio 2 dalis).

17. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-250/2003). Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad skolininkei teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį ir ji praleido įstatyme nustatytą terminą prieštaravimas dėl teismo įsakymo pateikti, nėra. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar šiuo konkrečiu atveju skolininkei išsiuntus teismo procesinius dokumentus, kurių pagrindu buvo inicijuota civilinė byla ir išduotas teismo įsakymas, tik per LITEKO VEP posistemį, buvo tinkamai užtikrinta jos teisė būti informuotai apie pradėtą teisminį procesą, ir ar tokia aplinkybė yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti.

19. Vadovaujantis CPK 438 straipsniu, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis).

20. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nėra baigtinis. CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

21. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

22. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

23. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

24. Iš LITEKO duomenų matyti, kad skolininkė yra LITEKO VEP posistemio vartotoja (jos paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemoje yra aktyvuota), kas pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog skolininkė sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Vertinant, kad teismo procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2023 m. birželio 1 d. per LITEKO VEP posistemį, laikytina, kad jie įteikti 2023 m. birželio 2 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, vadovaujantis šiuo terminu, įstatyme įtvirtintas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2023 m. birželio 22 d. (imtinai). Skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo, kaip ir minėta, teisme gauti 2023 m. rugsėjo 20 d., t. y. praleidus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, nesant byloje duomenų, kad skolininkės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje skolininkė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skolininkei procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su skolininkės atskirojo skundo argumentais, kad teismas dar papildomai turėjo procesinius dokumentus siųsti kreditoriaus pareiškime nurodytu jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkei buvo tinkamai pranešta, tačiau prieštaravimus dėl jo skolininkė pateikė praleidusi įstatyme numatytą dvidešimties dienų terminą.

26. Visgi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymi, kad taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per dvidešimties dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis). Taigi visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 25 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

27. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

28. Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai, CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Visgi iš teismų informacinės sistemos LITEKO 2023 m. birželio 1 d. per EPP išsiųstų dokumentų kortelės matyti, kad nors teismo procesiniai dokumentai 2023 m. birželio 1 d. 8.46 val. buvo išsiųsti, tačiau grafose „pristatymo data, laikas“ ir „perskaitymo data“ jokių duomenų nėra. Tokiu būdu spręstina, kad skolininkė faktiškai nesusipažino su jai išsiųstų procesinių dokumentų (kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo ir pranešimo) turiniu.

29. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (laikotarpis 2013-2023 m.) taip pat matyti, kad skolininkė, kaip proceso šalis, iniciavusi bylą (pareiškėjos procesiniu statusu), dalyvavo trijose bylose – visos jos nėra elektroninės bylos, o procesiniai dokumentai, inicijuojantys civilinės bylos iškėlimą, pateikti teismui fiziškai („popieriniu būdu“). Nei vienoje iš minėtų bylų skolininkei procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami per LITEKO VEP posistemį. Dvi, iš minėtų bylų, inicijuotos 2022 m., t. y. bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir dėl teismo leidimo parduoti butą. Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki nagrinėjamoje byloje išduoto teismo įsakymo, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkė būtų buvusi aktyvi LITEKO VEP posistemio naudotoja.

30. Nagrinėjamu atveju skolininkė teigia, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 8 d., deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), gavusi antstolės informaciją apie pradėjus vykdyti išieškojimo veiksmus išduoto teismo įsakymo pagrindu, t. y. gavo 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-23-133-18997, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, raginimą įvykdyti sprendimą bei 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą dėl turto arešto ir turto arešto aktą. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad tarp skolininkės ir jos atstovės, kuri ir pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, atstovavimo sutartis sudaryta 2023 m. rugsėjo 14 d., o 2023 m. rugsėjo 15 d. teisme gautas prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės skolininkės atstovei suteikimo. Prieštaravimai dėl teismo įsakymo, minėta, teismui pateikti 2023 m. rugsėjo 20 d. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo netikėti skolininkės nurodytomis aplinkybėmis, kad apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą ji sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 8 d. iš antstolės gavusi pirmuosius vykdymo proceso dokumentus. Skolininkė iš esmės iš karto, tik gavusi minėtus procesinius dokumentus, kreipėsi į profesionalius teisininkus dėl teisinių paslaugų suteikimo, taip pat pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo.

31. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kaip aukštesnės instancijos teismų suformuluota praktika, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022 ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1581-896/2021. Tačiau šių bylų ratio decidendi (liet. argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nuo nagrinėjamos bylos iš esmės skiriasi. Abejose nurodytose bylose skolininkė įstatymo nustatytu terminu prieštaravimus dėl teismo įsakymo teikė naudodamasi LITEKO VEP posistemio paskyra, tik vėliau ginčas kilo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skolininkei nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl praleisto įstatyme nustatyto termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo, kuomet skolininkei priminiai teismo procesiniai dokumentai apie iškeltą bylą, be kita ko, ir joje priimtą teismo įsakymą, skolininkei buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį, nesant byloje objektyvių duomenų apie faktinį jų įteikimą.

32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl praleisto įstatyme nustatyto termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti skolininkei atnaujinimo, šiuo atveju sutinka ir pats kreditorius, pateikdamas atsiliepimą į skolininkės atskirąjį skundą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinti. Byloje nenustatyta, kad skolininkė piktnaudžiautų jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veiktų prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditoriaus reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Situacija, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų, ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, neužtikrintų abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus, taip pat būtų nesuderinama su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

33. Išnagrinėjęs šios civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, todėl skolininkės V. D. (buvusios K.) atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skolininkei atnaujinamas praleistas įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Tenkinus prašymą ir atnaujinus skolininkei terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei V. D. (buvusiai K.) praleistą įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. išduoto teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.