- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-843-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00201-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grindinis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,GT TRANSPORT“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindinis“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GT TRANSPORT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grindinis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1136-666/2020 tenkino ieškovės UAB ,,GT TRANSPORT“ ieškinį atsakovei UAB „Grindinis“ dėl skolos priteisimo ir priteisti iš atsakovės UAB „Grindinis“ ieškovei UAB „GT TRANSPORT“, 3133,43 Eur negrąžinto kredito, 443,67 Eur palūkanų, iš viso 3577,10 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Plungės apylinkės teisme 2020 m. balandžio 7 d. buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime buvo nurodyta, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi deklaruotos buveinės adresu negavo procesinių dokumentų, išskyrus 2020 m. kovo 16 d. sprendimą už akių, todėl apie iškeltą civilinę bylą nežinojo ir neturėjo galimybės atsikirsti į nepagrįstą ieškinį. Atsakovės deklaruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė persikėlė į kitas biuro patalpas bei administracijos darbuotojai šiuo metu dirba adresu (duomenys neskelbtini), ir dar nespėjo perregistruoti buveinės adreso faktiniu veiklos adresu.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Teigė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir teismas proceso normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepažeidė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1136-666/2020 netenkino atsakovės UAB „Grindinis“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
5.1. Atsakovė yra prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemos ir yra aktyvi naudotoja (paskutinis prisijungimas yra atstovės advokato padėjėjos E. M. 2020 m. balandžio 22 d.). Atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2020 m. vasario 26 d., o sprendimas už akių yra priimtas 2020 m. kovo 16 d., taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti arba pasinaudoti savo procesine teise ir prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsakovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
5.3. Vertinant atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Grindinis“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Teismas nurodė, kad EPP paskyra yra aktyvi, nes prie jos jungėsi atsakovės atstovė advokato padėjėja E. M. 2020 m. balandžio 22 d., t. y. jau po to, kai buvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokato padėjėjai suteikta prieiga prie bylos. Advokatai ir advokato padėjėjai klientus atstovauja tik konkrečiose bylose, todėl jie negali savaime matyti jų paskyrose įkeliamų naujų bylų, kol teismas jiems nesuteikia prieigos prie konkrečios bylos.
7.2. Atsakovės EPP paskyra yra aktyvuota, nes ji naudojosi EPP sistema kitose civilinėse bylose, tačiau atsakovė negavo jokio pranešimo apie paskyroje jai pateiktus naujus dokumentus, taip pat savo paskyroje (ne advokato padėjėjo, kuriam prieiga suteikta tik 2020 m. balandžio 7 d.) ji civilinės bylos kortelės nemato. Teismas turi galimybę matyti, ar adresatas realiai jungėsi prie paskyros po dokumentų jam išsiuntimo per EPP sistemą, t. y. ar faktiškai dokumentai jam buvo įteikti. Atsakovė ne tik nemato bylos kortelės sistemoje, bet ir ilgą laiką nesijungė prie savo paskyros.
7.3. Reikšminga aplinkybė, vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pranešė atsakovei apie iškeltą civilinę bylą ir atsirado prielaida sprendimo už akių priėmimui, yra tai, kad patį sprendimą teismas išsiuntė atsakovės buveinės adresu ir atsakovė jį gavo. Teismas tokiu procesinių dokumentų įteikimu leidžia pagrįstai manyti, kad ir pranešimas apie priimtą ieškinį turėjo būti išsiųstas tokiu pačiu būdu. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė nebuvo deaktyvavusi savo EPP paskyros, negali būti vertinama, kaip suteikianti teismui teisę teisingumą vykdyti tik formaliai.
7.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Manytina, kad analogiška taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai dokumentai laikomi įteikti pagal įstatymą juos pateikus tik per EPP sistemoje esančią aktyvią, bet faktiškai nenaudojamą, paskyrą.
7.5. Šalys sudarė žodinę sutartį, tačiau iškart po darbų atlikimo kilo ginčas dėl jų apmokėjimo ir apimties, t. y. atsakovė nepripažino aktuose atliktų darbų ir jų kainų bei jų nepriėmė. Atsakovės įsitikinimu tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui turėjo kelti abejonių dėl ieškinio pagrįstumo bei sprendimas už akių negalėjo būti priimamas. Remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, susidaro situacija, kad bet kuris asmuo gali pareikšti sugalvotą reikalavimą bet kuriai kitai šaliai pagal žodinę sutartį ir nepasirašytas sąskaitas bei aktus, nepaisant to, kad kita šalis jų nepriima ir prieštarauja, teismas pasinaudodamas įteikimo fikcija pagal įstatymą bei taip laikydamas dokumentus įteiktais, tokį reikalavimą patenkintų. Manytina, kad tokia teismo praktika nėra suderinama su teisingumo vykdymu teisinėje valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad atsakovė yra verslo subjektas ir pati sprendžia, kokią kainą nurodyti. Atsakovė mano, kad nėra suderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu teismo pozicija, kad tarp šalių kilus ginčui dėl žodinės sutarties kainos, kaina nustatoma pagal šalies, kuriai ji mokėtina, pageidavimą. Įstatymų leidėjas numatė, kad šalims nesudarius rašytinės rangos sutarties bei kilus ginčui dėl darbų kainos, kaina nustatytina atsižvelgiant į kainą, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Infostatybos pateikiamas ieškovės atliktų darbų vidutines rinkos kainas šiuo metu, taip pat medžiagų kainas bei statistinę informaciją, kad statybos darbų kainos šiuo metu, lyginant su 2018 metais, yra išaugusios.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovė UAB „GT TRANSPORT“ prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant ieškovės naudai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
9.1. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2020 m. vasario 26 d., o sprendimas už akių priimtas tik 2020 m. kovo 16 d., taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti arba pasinaudoti savo procesine teise ir prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Šiuo atveju pati atsakovė nurodo, jog ji yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, t. y. prisijungusi prie EPP paskyros, todėl jai procesiniai dokumentai yra įteikiami tik siunčiant juos elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per EPP sistemą.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovė nurodo, kad ji esą nesinaudoja EPP paskyra, nurodydama, jog ji „ilgą laiką nesijungė prie savo paskyros“, jog „vien tai, kad ji nebuvo deaktyvavusi savo EPP paskyros, negali būti vertinama, kaip suteikianti teismui teisę teisingumą vykdyti formaliai“. Kita vertus, atsakovė nurodo esą negavusi jokio pranešimo apie bylą ir šiai dienai nematanti bylos kortelės. Taigi, atsakovė prieštarauja pati sau. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji paprasčiausiai siekia suklaidinti teismą. Nežiūrint to, jau pats faktas, kad atsakovė yra prisijungusi prie EPP sistemos įpareigoja ją nuolat tikrinti sistemą ir joje esančius duomenis, kita vertus, sudarant sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju yra reikalaujama pateikti duomenis, t. y. telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, kuriais sistemos naudotojas būtų informuojamas apie jam siunčiamus pranešimus į EPP paskyrą.
9.3. Iš elektroninių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė dokumentus gavo, kad ji neginčija sudarytos rangos sutarties, pripažįsta, kad ieškovė atliko jos kaip užsakovės nurodytus darbus, priėmė juos, tačiau nesutikdama su sąskaitoje išrašyta suma, nesutinka apmokėti už atliktus ir priimtus rangos darbus. Tos aplinkybės, kad atsakovė nepasirašė ant jai išrašytų ir siųstų dokumentų, įskaitant sąskaitas bei darbų priėmimo-perdavimo aktą, nekeičia fakto, jog darbai atlikti ir priimti, bei nešalina atsakovės pareigos vykdyti priešpriešinių įsipareigojimų ieškovės naudai.
9.4. Atsakovė nepateikė argumentų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ar nepagrįstas, juolab nepateikė tokių įrodymų. Atsakovės nurodytos aplinkybės yra deklaratyvus nesutikimas su ieškiniu keliamais reikalavimais, pagrįstas ne objektyviais duomenimis ar įrodymais, bet subjektyviu ir niekuo iš esmės nepagrįstu subjektyvaus pobūdžio atsakovės samprotavimu.
9.5. Teismas iš atsakovės priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, o ne padidino ieškovės reikalavimą. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nereiškia materialinio reikalavimo, t. y. ieškiniu keliamo reikalavimo, pakeitimo.
9.6. Nustačius, kad atsakovė buvo prisijungusi prie paskyros, kad jai pranešimai apie teismo į EPP paskyrą atsiųstus procesinius dokumentus buvo papildomai siunčiami jos teismo informacinių sistemų valdytojui nurodytais būdais (informuojant telefonu, el. paštu ar abiem iš jų) yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t. y. elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovei UAB „Grindinis“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šioje civilinėje byloje turi būti skirta maksimali 5 000 Eur bauda, 50 procentų iš šios sumos skiriant ieškovei UAB „GT TRANSPORT“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės UBA „Grindinis“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,GT TRANSPORT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grindinis“ dėl skolos priteisimo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1136-666/2020 buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Teismas nustatė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. vasario 27 d. įstatymo nustatyta tvarka, įpareigojant ją per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.
14. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
15. Iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
16. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis).
17. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kyla, ar Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1136-666/2020 atsakovei UAB „Grindinis“ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis) 2020 m. vasario 26 d. išsiųsti teismo procesiniai dokumentai – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 26 d. pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį Nr. CB-5954-2-25-3-00201-2020-9 su priedu CBP-629.adoc (ieškovės ieškinys su priedais) laikytini tinkamai įteiktais atsakovei 2020 m. vasario 27 d.
18. Nagrinėjamos civilinės bylos LITEKO kortelėje nėra duomenų apie atsakovei LITEKO VEP posistemiu 2020 m. vasario 26 d. išsiųsto pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo bei ieškinio su priedais pristatymo atsakovei datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą – pristatymo datos ir laiko bei perskaitymo datos laukai bylos kortelėje yra tušti. Nacionalinė teismų administracija 2020 m. liepos 20 d. raštu Nr. 4R-1001-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad atsakovei UAB „Grindinis“ siųstus minėtus teismo procesinius dokumentus LITEKO VEP paskyroje gavo atsakovės atstovas Vytautas Vilkeliškis, dokumentai paskyroje gauti 2020 m. vasario 26 d. 13:43:19, tačiau su jais nėra susipažinta. Vadinasi, iki sprendimo už akių priėmimo, atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis LITEKO VEP posistemiu. Procesiniai dokumentai iki sprendimo už akių priėmimo Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis į atsakovės atstovo LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo pristatyti, tačiau nėra jokių duomenų, kad su šiais dokumentais būtų faktiškai susipažinta, jie būtų perskaityti, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas būtų žinojęs apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus.
19. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
21. Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, juridiniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir atsakovė UAB „Grindinis“ Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1136-666/2020, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
22. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
23. Minėta, kad atsakovei UAB „Grindinis“ procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti atsakovę apie jai pareikštą ieškinį, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra iš esmės suprantami ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, taip pat atsakovei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje (atsiliepimo ar kito), nesant jos tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, kad atsakovė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros laikotarpiu nuo procesinių dokumentų jai išsiuntimo iki teismo sprendimo už akių priėmimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad atsakovė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti atsakovės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pvz., išsiųsti procesinius dokumentus registruotos buveinės adresu.
24. Anksčiau paminėtų išvadų nepaneigia tai, jog prie atsakovės LITEKO VEP posistemio paskyros jungėsi atsakovės atstovė advokato padėjėja, nes tai buvo jau po to, kai buvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokato padėjėjai suteikta prieiga prie bylos. Be to, net jei anksčiau atsakovė naudojosi šia paskyra kitose bylose, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei UAB ,,GT TRANSPORT“ pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo, buvo pradėta visiškai nauja, nauju numeriu, civilinė byla. Todėl aplinkybė, kad atsakovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1136-666/2020 atsakovė buvo davusi tokį sutikimą.
25. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti. Vadinasi, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Plungės apylinkės teismas negalėjo priimti 2020 m. kovo 16 d. sprendimo už akių, o tai, vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išnagrinėjus atsakovės UAB „Grindinis“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
26. Esant šiam civilinės bylos atnaujinimo pagrindui, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, taip pat ir dėl baudos atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimu bei ginču dėl skolos priteisimo, šioje nutartyje nenagrinėjami. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, priklausantis nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės galutinio rezultato.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo16 d sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.