- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2YT-19423-1099/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14265-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- E. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“, E. S. (E. S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. V. pateikė skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės 2021 m. balandžio 23 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti dokumentą Nr. S-21-12-4452.
2. Pareiškėjas aiškina, kad antstolės 2021 m. balandžio 23 d. patvarkyme nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėjo kreditorinis reikalavimas į bankrutuojančio asmens E. S. (E. S.) mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas dėl pareiškėjo neveikimo. Pareiškėjo teigimu, jis atliko visus būtinus veiksmus, tačiau dėl institucijų kaltės nebuvo tinkamai informuotas apie E. S. bankroto procedūrą bei neturėjo galimybės pareikšti ir patvirtinti savo kreditorinių reikalavimų.
3. Pareiškėjas pažymi, kad susipažino su E. S. ir L. S. bankroto byla Nr. 2FB-2295-872/2015, iš kurios matyti, jog jokie procesiniai dokumentai minėtoje byloje pareiškėjui siųsti bei įteikti nebuvo. Teigia, kad iš minėtos bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi iškėlė E. S. ir L. S. bankroto bylą; bankroto administratore paskirta UAB „Valnetas“, tačiau ši nutartis pareiškėjui nebuvo išsiųsta ir įteikta. Nurodo, kad minėta nutartis buvo siųsta kitiems kreditoriams bei antstoliams, įskaitant ir antstoliui Dariui Bliznikui, tačiau byloje nėra pažymos ar kitų duomenų apie teismo nutarties išsiuntimą pareiškėjui. Be to, pabrėžia, kad apie šią nutartį pareiškėjui nepranešė nei bankroto administratorė UAB „Valnetas“, nei antstolis Darius Bliznikas, nei skolininkas E. S.. Pareiškėjas teigia, kad apie teismo priimtą nutartį bei nustatytą terminą jam nebuvo žinoma, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodo, kad tinkamai įvykdė savo, kaip kreditoriaus, teises, kadangi vykdomuosius dokumentus pateikė antstoliui Dariui Bliznikui vykdyti. Anot pareiškėjo, jis negali atsakyti už kitų asmenų neveikimą, nes procesiniai dokumentai turi būti įteikiami įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog apie visus sprendimus bus informuotas ir tai buvo patvirtinęs antstolis Darius Bliznikas.
5. Antstolė 2021 m. gegužės 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Antstolė nurodo, kad jai 2021 m. balandžio 22 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro 2013 m. spalio 30 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-7779 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. S. išieškotojo E. V. naudai. Aiškina, kad sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą buvo nustatyta, jog minėtas vykdomasis dokumentas 2013 m. spalio 30 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui Dariui Bliznikui, kuris, gavęs informaciją, kad skolininkui E. S. 2015 m. vasario 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2015 m. kovo 10 d. vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi fizinio asmens E. S. bankroto byla užbaigta bei nurašyti E. S. kreditorių reikalavimai, tarp kurių nėra E. V. reikalavimo.
7. Antstolė pažymi, kad 2021 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S-21-12-4452 nutarta atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro 2013 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7779, nes surinktų įrodymų pagrindu padaryta išvada, jog E. V. kreditorinis reikalavimas į bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas dėl E. V. neveikimo.
8. Antstolė nurodo, kad išieškotojo E. V. reikalavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimų rūšis, kurie, baigus fizinio asmens bankroto bylą, nėra nurašomi, todėl E. V. kreditorinis reikalavimas, jį įtraukus į bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, baigus bankroto bylą turėtų būti nurašytas.
9. Aiškina, kad informacija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, ją iškėlusį teismą bei paskirtą bankroto administratorių yra skelbiama viešai, todėl pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes gauti informaciją apie bankrutuojančio skolininko bankroto administratorių bei pateikti kreditorinį reikalavimą. Anot antstolės, per nustatytą terminą kreditorinio reikalavimo nepateikus, E. V. pagrįstai nebuvo įtrauktas į bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-2295-872/2015, nebuvo nurašytas E. S. kreditoriaus E. V. reikalavimas. Antstolė teigia, kad ši aplinkybė negali būti pagrindu iš naujo priimti vykdyti 2013 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, nes tokiu būdu būtų paneigtas FABĮ tikslas – atstatyti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 4 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. gegužės 19 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Valnetas“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad vadovaudamasis FABĮ nuostatomis bei vykdydamas 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, visiems E. S. ir L. S. kreditoriams 2015 m. kovo 3 d. registruotais laiškais išsiuntė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo E. S. ir L. S., taip pat nustatė terminą iki kada kreditoriai nemokumo administratorei turi pateikti prašymą dėl įtraukimo į E. S. ir L. S. kreditorių sąrašą. Anot suinteresuoto asmens, toks pranešimas buvo išsiųstas ir pareiškėjui E. V..
12. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytą terminą gautus kreditorių finansinius reikalavimus sutikslino su E. S. ir L. S. pateiktais dokumentais bei sudarė E. S. ir L. S. kreditorių (kurių kreditoriniai reikalavimai ir juos pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti) bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi.
13. Suinteresuotas asmuo E. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
14. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
15. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjas E. V. kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu dėl vykdomojo dokumento (įrašo) Nr. 2-7779 (pagal kurį išieškoma iš skolininko E. S. kreditoriaus E. V. naudai 11 584,80 Eur skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir išieškojimo išlaidų) pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo.
16. 2021 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S-21-12-4452 antstolė Daiva Milevičienė nutarė atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro 2013 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7779, nes E. V. kreditorinis reikalavimas į skolininko bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas dėl E. V. neveikimo.
17. Nustatyta, kad 2013 m. spalio 30 d. pareiškėjas jau teikė prašymą antstoliui Dariui Bliznikui dėl minėto vykdomojo dokumento Nr. 2-7779 pateikimo; tuo pagrindu minėtas antstolis buvo pradėjęs vykdomąją bylą Nr. 0035/13/01198. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2FB-2295-872/2015 medžiagos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-2295-872/2015, skolininkui E. S. (ir L. S.) iškėlė bankroto bylą. Nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas 2015 m. kovo 10 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į skolininkui iškeltą bankroto bylą, sustabdė ir užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0035/13/01198, o vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
18. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to ar antstolė Daiva Milevičienė pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo E. V. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Kaip minėta, antstolė priimtą patvarkymą motyvavo tuo, kad skolininkui buvo iškelta ir užbaigta bankroto byla, o pareiškėjo kreditorinis reikalavimas į mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas dėl pareiškėjo neveikimo. Pareiškėjas su tokia antstolės pozicija nesutiko ir nurodė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie skolininkui iškeltą bankroto bylą, todėl neturėjo galimybės reikšti kreditorinio reikalavimo.
19. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, tačiau ne nuo antstoliui pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ar neteisėtumo vertinimo.
20. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad būtų akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau spręstina ar nebuvo/nėra kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.
21. Kaip minėta, teismas nustatė, kad antstolis Darius Bliznikas užbaigė vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. S. pareiškėjo E. V. naudai ir persiuntė vykdomąjį dokumentą teismui, nagrinėjančiam skolininko bankroto bylą. Taigi, vykdomasis dokumentas jau buvo pateiktas vykdymui, vykdomoji byla užbaigta persiuntus vykdomąjį dokumentą skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl antstolė iš esmės pagrįstai nepradėjo skolos išieškojimo tuo pačiu pagrindu.
22. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
23. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
24. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo pagrindas yra pačių kreditorių valia pateikti prašymai. Kitaip tariant, kreditoriui nepareiškus prašymo, jo reikalavimas paprastai negali būti įtraukiamas į kreditorių reikalavimų sąrašą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nei viena FABĮ teisės norma nereglamentuoja ir nepakeičia FABĮ 23 straipsnio nustatytos kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos, pagal kurią kreditorius, per teismo nustatytą terminą, privalo pareikšti reikalavimą bankroto administratoriui, ar vėliau – tiesiogiai teismui, nurodant termino praleidimo priežastis. Įstatyme nenumatyta, kad būtų tvirtinami teismui žinomi kreditorių reikalavimai, tačiau kurių patys kreditoriai nepareiškė (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-617-601/2019; 2018 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1236-436/2018).
25. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
26. Viena vertus, lingvistiškai vertinant anksčiau paminėtą FABĮ 29 straipsnio 7 dalį gali susidaryti įspūdis, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Tačiau jei pasibaigtų ir būtų nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tai reikštų, kad kreditorius, kuris žino (negali nežinoti) apie iškeltą bankroto bylą, tačiau finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškia ir dėl to jo reikalavimai neminimi mokumo atkūrimo plane, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kreditorius, kuris tokius reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje pareiškė. Šiuo atveju kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą bankroto bylą, bet nepareiškė finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje, galėtų reikalauti, kad fizinis asmuo, net ir pabaigus jo bankroto bylą, tuos reikalavimus vykdytų. Savo ruožtu kreditorius, pareiškęs finansinius reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje, reikalauti vykdyti minėtų reikalavimų paprastai nebegalėtų, nes likę neįvykdyti reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, būtų nurašyti. Vadinasi, anksčiau minėtas teisės aiškinimas, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, gali būti nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu ir iš esmės prieštarauti fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-767-1092/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje taip pat konstatavo, kad aptartos FABĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai dėl fizinių asmenų bankroto proceso paskirties ir tikslų suponuoja išvadą, jog tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui.
28. Taigi, apibendrinant, pareiškėjas, siekdamas savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, privalėjo pateikti pareiškimą skolininko bankroto administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo arba praleidus terminą – teismui, tačiau ne laukti kol baigsis fizinio asmens bankroto byla ir tada teikti pakartotinai antstoliui tą patį vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo (byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjas nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo skolininko bankroto byloje). Priėmus priešingą sprendimą būtų paneigti fizinio asmens bankroto proceso tikslai, t. y. sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą tik FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, kreditoriaus pasyvumas fizinio asmens bankroto procese negali neigiamai paveikti sąžiningo skolininko interesų užbaigus bankroto procesą.
29. Nagrinėjamu atveju iš skolininko bankroto bylos medžiagos, suinteresuoto asmens UAB „Valnetas“ (bankroto administratorės) paaiškinimų matyti, kad skolininkas laikėsi FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo ir pranešė pareiškėjui apie ketinimą inicijuoti bankroto procesą (2014 m. rugpjūčio 12 d. išsiųsdamas pareiškėjui pranešimą – pranešimas išsiųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas nurodė ir teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, bei kuris sutampa su pareiškėjo deklaruota gyvenamąja vieta). Be to, skolininko bankroto administratorė pateikė įrodymus, kad po bankroto bylos iškėlimo skolininkui siuntė pareiškėjui 2015 m. kovo 3 d. pranešimą dėl iškeltos bankroto bylos ir kreditoriaus teisės pareikšti kreditorinį reikalavimą minėtoje bankroto byloje; nurodytas pranešimas, kaip matyti, taip pat buvo siųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis Darius Bliznikas 2015 m. kovo 10 d. patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąjį bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, be kita ko, siuntė ir pareiškėjui (išieškotojui) E. V. (patvarkymas taip pat siųstas adresu (duomenys neskelbtini)). Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie faktinį visų aukščiau paminėtų procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios situacijos, t. y. kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie skolininkui iškeltą bankroto bylą (negalėjo apie ją nežinoti) ir teisę joje pateikti savo kreditorinį reikalavimą, nes pareiškėjas turi priimti jam deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiamą korespondenciją (arba užtikrinti, jog ją priimtų kiti asmenys), o to nevykdant/neužtikrinant korespondencijos atsiėmimo, prisiimti iš to kylančias pasekmes.
30. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, t. y. tai, jog vykdomoji byla pagal pareiškėjo pateiktą vykdomąjį raštą užbaigta kito antstolio (perdavus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui), kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik FABĮ nustatyta tvarka, bei tai, kad pareiškėjas turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą, atsiradusį iki skolininko bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje, konstatuoja, kad antstolė Daiva Milevičienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, t. y. teisėtai atsisakė priimti pakartotinai pateiktą vykdomąjį dokumentą, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
31. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo E. V. skundo dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.