- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-617-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01179-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo R. R. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjai R. R. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Ius Lt“. Nustatytas 20 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti bankroto administratorei savo kreditorinius reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios R. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios R. R. mokumo atkūrimo planas.
2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto valda“ 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą pateikti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ kreditorinį reikalavimą ir patvirtinti UAB „Būsto valda“ 718,85 Eur kreditorinį reikalavimą. Prašyme nurodė, kad kreditorei buvo pavesta vykdyti daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. 16 nuo 2008 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. priklausė R. R., administravimą. Kreditorė teikė namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, R. R. turėjo prievolę mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau už jas nemokėjo, dėl ko susidarė 718,85 Eur skola. Dalis šios skolos (331,96 Eur) priteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. įsakymu, kuris vykdymui buvo perduotas antstolei Neringai Bacevičienei, skola neišieškota, vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kreditorės 718,85 Eur finansinis reikalavimas į bylą neįtrauktas ir nepatvirtintas, skola kreditorei susidariusi iki bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
3. Bankroto administratorės mažosios bendrijos „Ius Lt“ direktorius G. M. atsiliepime su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad terminas pateikti kreditorių reikalavimus administratoriui baigėsi 2018 m. vasario 1 d., šis reikalavimas gali būti patvirtintas tik teismui pripažinus, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Šiuo, gi, atveju prašyme UAB ,,Būsto valda“ jokių priežasčių nenurodė. Juolab, kad UAB ,,Būsto valda“ nuo pat pradžių buvo įtraukta į vykstančią civilinę bylą trečiuoju asmeniu, todėl turėjo domėtis bylos eiga,
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi netenkino UAB „Būsto valda“ prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtinti 718,85 Eur kreditorinį reikalavimą R. R. bankroto byloje.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, UAB „Būsto valda“, būdama juridiniu asmeniu bei atstovaujama teisininko, į bankroto bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu ir tinkamai informuota apie bankroto bylos iškėlimą R. R. bei jos eigą, ženkliai praleidusi teismo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei prašydama jį atnaujinti, teismui nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, prašyme tik abstrakčiai cituodama teismų praktiką dėl procesinių terminų praleidimo priežasčių vertinimo ir jai pritardama. Todėl teismas, kreditorei nenurodžius jokių duomenų dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, nepateikus jas patvirtinančių įrodymų, neturi pagrindo konstatuoti, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Būsto valda“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-34057-946/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą UAB „Būsto valda“ kreditoriniam reikalavimui pateikti ir jį patvirtinti fizinio asmens R. R. bankroto byloje.
1.1. Nurodė, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai pasisakė dėl teisės aktuose nustatytos kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos, nurodydamas kad pareiškėja nepateikė svarbių termino praleidimo priežasčių, tačiau visiškai nevertino teismų suformuotos praktikos, kuria buvo grindžiamas pareiškėjos prašymas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti bankroto byloje nėra naikinamasis, todėl finansinių reikalavimų tvirtinimas R. R. bankroto byloje vis dar galimas, nes iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl fizinio asmens pabaigos, todėl įtraukus ir patikslinus kreditorės finansinį reikalavimą nebus užvilkinta bankroto bylos eiga.
1.2. Be to, apeliantė pažymėjo, kad teismas nevertino pareiškėjos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ir, nors teismui buvo išsiųstas antstolio patvarkymas, kuriame buvo nurodytas neišieškotas skolos dydis, šis pareiškėjos kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad kreditoriaus reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime bankrutuojančios R. R. bankroto administratorė mažoji bendrija „Ius Lt“ prašo atmesti UAB „Būsto valda atskirąjį skundą.
2.1. Administratorė nurodė, kad įstatymas nenumato įpareigojimo tvirtinti visus žinomus kreditorių reikalavimus, nepaisant to, kad kreditoriai jų nepareiškė. Todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad antstolio vykdomojo rašto persiuntimas teismui ar administratoriui, nesant aiškiai išreikštos kreditoriaus valios dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, yra pakankamas pagrindas įtraukti asmenį į kreditorių sąrašą.
2.2. Administratorė atkreipia dėmesį į tai, kad iš atskirojo skundo argumentų akivaizdu, jog UAB „Būsto valda“ supranta reikalavimą motyvuoti termino praleidimo priežastis, tačiau nei savo prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde racionaliai nepaaiškina termino praleidimo priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos būtų svarbios ir kad terminas turėtų būti atnaujintas. Juolab, kad termino pareikšti finansinį reikalavimą atnaujinimas nėra išimtinai susijęs tik su UAB „Būsto valda“ teisėmis, o sukuria tiesiogines pasekmes taip pat ir pareiškėjai bei jos administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas atnaujinti parleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir šį reikalavimą patvirtinti fizinio asmens bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra, reglamentuojama FABĮ, pasižymi tam tikra specifika. Kreditoriai, siekiantys, kad jų reikalavimas būtų patvirtintas fizinio asmens bankroto byloje, turi pareikšti kreditorinį reikalavimą, t. y. kreditoriai į kreditorių sąrašą įtraukiami pareikštiniu būdu. Kreditorių reikalavimų pateikimas fizinio asmens bankroto byloje vyksta dviem etapais. Pirmajame etape kreditoriai per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų ir kuris yra skaičiuojamas nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, administratoriui turi pateikti savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau kreditoriai, jį praleidę, savo reikalavimus teikia jau ne administratoriui, o tiesiogiai teismui (antrasis etapas). Jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis, o reikalavimą pagrįstu, jis yra patvirtinimas fizinio asmens bankroto byloje. FABĮ nėra pateiktas sąrašas, kokios aplinkybės laikomos svarbiomis, tad kiekvienu atveju, kreditorius, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, privalo nurodyti ir praleidimo priežastis. Teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus nurodytas aplinkybes bei kitus bylai reikšmingus faktus, sprendžia, ar termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis, t. y. ar konkrečiu atveju kreditorius nepiktnaudžiavo savo teisėmis (FABĮ 23 straipsnio 3 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kreditorė Kauno apylinkės teismui prašymą atnaujinti terminą UAB „Būsto valda“ kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtinti 718,85 Eur reikalavimą R. R. bankroto byloje pateikė tik 2018 m. gruodžio 11 d. (4 t., b. l. 36–39), t. y. daugiau nei dešimt mėnesių praleidusi terminą tokiam prašymui pateikti. Kaip teisingai pastebėjo bankroto administratorė, kreditorė, praleidusi terminą ir prašydama jį atnaujinti, faktiškai nenurodo jokių argumentų, dėl kokių priežasčių jis praleistas ir kodėl turėtų būti atnaujintas. Kreditorė tik akcentuoja, kad kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. Iš pareiškėjos nurodomų argumentų galima spręsti, kad ji pagrįstai tikėjosi, jog jos kreditorinis reikalavimas bus patvirtintas, vadovaujantis FABĮ 20 straipsnio 2 straipsniu ir remiantis byloje esančiu antstolio patvarkymu, kuriuo vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
12. Teismas sutinka, jog kreditoriaus reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami įstatymo nustatyta tvarka (FABĮ 20 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra ginčo, kad antstolė Neringa Bacevičienė 2018 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismui pateikė 2018 m. sausio 5 d. patvarkymą „Dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo“ Nr. S-41, kuriame nurodyta, jog vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu išieškoma 331,96 Eur suma iš skolininkės R. R. išieškotojos UAB „Būsto valda“ naudai, persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui, o vykdomoji byla laikoma baigta (III t., b. l. 12–13). Tačiau sprendžiant klausimą, ar vien vykdomojo dokumento perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui sukuria kreditoriui teisę į kreditorinio reikalavimo tenkinimą neatlikus jokių papildomų veiksmų, būtina atsižvelgti į keletą aspektų.
13. Apeliantė nors ir neįvardija, tačiau iš esmės ginčo atveju fizinio asmens bankroto santykiams pagal analogiją taiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, pagal kurias išieškotojas, perdavęs vykdomuosius dokumentus vykdyti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, įgyja teisėtą lūkestį, kad antstolis tinkamai vykdys įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir perkeldamas išieškojimą į bankroto bylą, ir išieškotojo interesų apsauga vykdymo procese bus užtikrinta, todėl tai, kad antstolis laiku neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos, negali paneigti kreditoriaus materialinės teisės, patvirtintos vykdomuoju dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Pažymėtina, kad tiek ĮBĮ, tiek FABĮ yra specialieji įstatymai, todėl jų nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 4 straipsnio 6 dalis, žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
14. Vertinant FABĮ nuostatas akivaizdu, kad kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarka ir patvirtintų reikalavimų tenkinimo tvarka yra du skirtingi institutai, kurie negali būti sutapatinami. Dėl reikalavimų pateikimo tvarkos ir jos esmės teismas pasisakė šios nutarties 10 punkte, tuo tarpu dėl reikalavimų tenkinimo tvarkos nurodytina, jog ji yra reglamentuota FABĮ 29 straipsnyje, kuriame nurodomas patvirtintų reikalavimų tenkinimo eiliškumas, t. y. nurodoma kokia eile (etapais) bus tenkinami patvirtinti kreditorių reikalavimai. Tačiau nei viena FABĮ teisės norma nereglamentuoja ir nepakeičia FABĮ 23 straipsnio nustatytos kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos, pagal kurią kreditorius, per teismo nustatytą terminą, privalo pareikšti reikalavimą bankroto administratoriui, ar vėliau – tiesiogiai teismui, nurodant termino praleidimo priežastis. Įstatyme nenumatyta, kad būtų tvirtinami teismui žinomi kreditorių reikalavimai, tačiau kurių patys kreditoriai nepareiškė.
15. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad antstolio vykdomojo rašto persiuntimas teismui ar administratoriui, nesant aiškiai išreikštos paties kreditoriaus valios dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nėra pakankamas pagrindas įtraukti asmenį į kreditorių sąrašą. Kitų priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, apeliantė UAB „Būsto valda“ nenurodė. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį netenkinti kreditorės prašymo, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.