Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)darbuotoju, teistas:

1) Ignalinos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

2) Visagino miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

3) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo;

4) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) Ignalinos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo;

7) Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 14 metų laisvės atėmimo;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 metams laisvės atėmimo, subendrinus su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi skirta 12 metų laisvės atėmimo, (duomenys neskelbtini) paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. V. 2023 m. sausio 1 d. apie 10.00 val(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto kambaryje tyčia sužalojo R. B., kuriam ne mažiau tris kartus dūrė virtuviniu peiliu, padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinių - pjautinių žaizdų viršutinės lūpos, kaklo ir pilvo srityse bei sukeldamas fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

17. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

18. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

19. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 10.00 val(duomenys neskelbtini), M. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio buto kambaryje tyčia sužalojo R. B., kuriam ne mažiau tris kartus dūrė virtuviniu peiliu, padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinių - pjautinių žaizdų viršutinės lūpos, kaklo ir pilvo srityse bei sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina nukentėjusio R. B. ir liudytojų E. J., V. V., A. S. parodymai, protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino atlikęs jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis davė parodymus ir nurodė esmines nusikalstamos veikos atlikimo aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, jog būdamas neblaivus, kilusio konflikto metu, buto kambaryje tyčia sužalojo R. B., kuriam galėjo ne mažiau kaip tris kartus durti virtuviniu peiliu, padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinių - pjautinių žaizdų viršutinės lūpos, kaklo ir pilvo srityse bei sukelti fizinį skausmą. Kaltinamasis nurodė, kad atsimena įvykį iki dūrimo ir po dūrimo, matė, kad nukentėjusiajam kraujuoja lūpa. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusio R. B. ir liudytojų E. J., V. V., A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (ne mažiau tris kartus dūrė virtuviniu peiliu), daro išvadą, kad kaltinamojo intensyvūs smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be to, ir pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis, durdamas peiliu ne mažiau tris kartus, jam sukėlė fizinį skausmą. Daroma išvada, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam padariniai, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, sužalojęs R. B., kuriam ne mažiau tris kartus dūrė virtuviniu peiliu, nors ir būdamas neblaivus, atlikdamas veiksmus suvokė jų pavojingumą, suprato galimus padarinius, jų siekė ir norėjo, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis veiksmus atliko tyčia. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

21. BK 140 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

22. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime, kuriuo, skirdami nuteistiesiems bausmes, rėmėsi teismai, taip pat ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodoma, kad teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; o nustatytos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

24. Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25. Kaltinamasis M. V. devynis kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 106-114). Iš jų vieną kartą teistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalies, 6 punktą (už nusikaltimą žmogaus gyvybei) ir vieną kartą teistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (už nusikaltimus žmogaus sveikatai), du kartus baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 115‑116), neįrašytas psichiatro įskaitoje (t.1, b. l. 123), neįrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (t. 1, b. l. 123), dirba (t. 1, b. l. 187-189). M. V. serga hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (diagnozuota 2022 m. kovo 12 d.,) (t. 1, b. l. 183-186), kitais nepatikslintais traukuliais (diagnozuota 2023 m. balandžio 12 d.) (t. 1, b. l. 178-180), krūtinės skausmu, nepatikslintu (diagnozuota 2023 m. balandžio 7 d.) (t. 1, b. l. 181-182), krūtinės angina, nepatikslinta ir kosulys (diagnozuota 2022 m. kovo 8 d.) (t. 2, b. l. 1-2), kitos krūtinės anginos formos, krūtinės angina, nepatikslinta, kosulys, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (diagnozuota 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. balandžio 6 d.) (t. 2, b. l. 3-7, 9-10), „Rotatorių manžentės“ sindromas (diagnozuota 2023 m. vasario 1 d.) (t. 2, b. l. 13-14).

27. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo 20 punktą į sunkių nepagydomų ligų sąrašą yra įtrauktos širdies ligos su širdies nepakankamumu. Teismas sprendžia, kad hipertenzinę širdies ligą be širdies nepakankamumo ir kitus nepatikslintus traukulius, krūtinės skausmą, nepatikslintą, krūtinės anginą, nepatikslintą ir kosulį, kitas krūtinės anginos formas, „Rotatorių manžentės“ sindromą nėra pagrindo pripažinti kaip sunkiomis nepagydomomis ligomis. Pagal formuojamą praktiką aplinkybė, kad sunkia nepagydoma liga kaltinamasis sirgo jau nusikaltimo padarymo metu, paprastai laikoma kliūtimi atleisti dėl tos ligos nuteistąjį nuo bausmės (žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-585/2010).

28. Įvertinus, jog kaltinamasis vieną kartą teistas už nusikaltimą žmogaus gyvybei, antrą kartą teisiamas už nusikaltimą žmogaus sveikatai, ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo paskirtos bausmės kurios, akivaizdu, jog nepasiekė bausmės tikslų. Daroma išvada, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių bausmių vykdymo metu kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas skiria prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.

29. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

30. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti bausmės vykdymą. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo kaltinamajam klausimą, reikia atsižvelgti į BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, tai yra turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

31. Įvertinus visus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei atsižvelgiant į tai, kad nors M. V. nebuvo nubaustas arešto bausme, tačiau praeityje devynis kartus teistas, jam skirtos bausmės neįtakojo jo elgesio teigiama linkme, be to, jis du kartus baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. V-968/1R-212 Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašo patvirtinimo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Ligoninėje teikiamos: stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir ambulatorinės pirminio ir antrinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Teismo vertinimu, esant būtinybei, arešto bausmės vykdymo metu kaltinamajam bus užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

33. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skiriama galutinė 90 parų arešto bausmė.

V. Civilinis ieškinys

34. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 405,28 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam R. B. suteiktas gydymo paslaugas (t. 1, b.l. 55-65). Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkinamas, tuo pagrindu kaltinamajam M. V. tenka pareiga atlyginti 405,28 Eur į PSDF biudžetą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas.

VI. Kiti proceso klausimai

35. Kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti vadovaujantis BPK 119 ir 139 straipsniais 2023 m. sausio 31 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 138 – 140), o jį pradėjus vykdyti, panaikinama.

36. Daiktiniai įrodymai – peilis, kuris paimtas įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinamas (t. 1, b. l. 35-37).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti M. V. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti galutinę 90 parų arešto bausmę.

Skaičiuoti M. V. bausmės pradžią nuo faktinio M. V. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Tenkinti civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 405,28 Eur (keturių šimtų penkių eurų ir dvidešimt aštuonių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Palikti galioti M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykt, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktinius įrodymus – peilį, kuris paimtas įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 663 60132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti arešto bausmės, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.