Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. e2-582-178/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
e2-582-178/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00479-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
A. Ž.
Ieškovas
V. V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-582-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo tenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei sutarčių sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui V. V. S. iš atsakovo A. Ž. 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų, 1 058,40 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo V. V. S. 1 550 Eur žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo A. Ž. 920 Eur žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Atsakovas kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kurį dar kartą patikslino teismo posėdžio metu, prašydamas išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi priteisto iš atsakovo 920 Eur žyminio mokesčio mokėjimą į valstybės biudžetą už paduotą apeliacinį skundą tokiu būdu: mokama po 100 Eur kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2018 m. sausio mėnesio ir sumokant šią sumą į valstybės biudžetą iki kiekvieno mėnesio 25 d., kol visa suma bus sumokėta; atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo priteista 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų, 1 058,40 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, vykdymą iki 2018 metų birželio 31 d. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog yra 72 metų pensininkas, jo pajamas sudaro 261,83 Eur senatvės pensija. Atsakovui nuosavybės teise priklauso turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (3/100 dalys pastato); garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 328/726 dalys žemės sklypo, 16/100 dalių kitų statinių (kiemo aikštelė, tvora), 16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ši patalpa netinkama gyventi, reikalingas remontas. Suremontavęs gyvenamojo namo dalį, atsakovas ketina ją parduoti ir atsiskaityti su ieškovu. Atsakovui priklausanti transporto priemonė LEXUS RX 300 yra techniškai netvarkinga, pasibaigęs jos techninės apžiūros laikas, išregistruota iš autotransporto priemonių registro. Automobilis CITROEN XSARA PICASO taip pat yra techniškai netvarkingas, laikomas garaže. Antstolės turto apraše nurodyta automobilių vertė yra neteisinga, neatitinka rinkos kainų, nurodyta neatsižvelgus į jų techninę būklę. Visas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas ir lėšos yra areštuotos. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu sumažino byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 53 543,62 Eur, tačiau antstolė nepakeitė areštuoto turto masto. Ieškovas su prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys realiai nepagrindžia, kad atsakovas yra faktiškai nepajėgus sumokėti ieškovui sprendimu priteistos sumos. Priešingai, nei nurodo atsakovas, pateikti duomenys tik patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurio dalį pardavus, galima iškart atsiskaityti su ieškovu. Atsakovo interpretacijos apie neva negalėjimą parduoti yra visiškai nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad jo turtinė padėtis pagerės. Priteistos skolos mokėjimo atidėjimas ir išdėstymas dalimis nėra racionalus ir pagrįstas. Ieškovui jau yra 86 m., jis yra sergantis, taigi daug lėšų reikia skirti vaistams, gydymuisi, todėl priteista suma jam yra labai reikšminga ir reikalinga.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovo A. Ž. prašymą tenkino iš dalies; išdėstė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi priteisto iš atsakovo A. Ž. 920 Eur žyminio mokesčio mokėjimą į valstybės biudžetą tokia tvarka: mokama po 100 Eur kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2018 m. sausio mėnesio, paskutinį mėnesį sumokant 20 Eur, sumokant šią sumą į valstybės biudžetą iki kiekvieno mėnesio 25 d.; kitos prašymo dalies netenkino.Teismas konstatavo, kad atsakovas savo prašymą grindė sunkia turtine padėtimi ir susiklosčiusiomis nepalankiomis aplinkybėmis – galimybės parduoti nekilnojamąjį turtą už tokią kainą, kurios užtektų teismo sprendimu priteistai skolai sumokėti, neturėjimu. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien tik sunki turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes turi būti konstatuota ir kita svarbi aplinkybė, įrodanti, kad ši padėtis gali keistis ir skolininkas turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Teismas nustatė, kad atsakovo pajamas sudaro 261,83 Eur senatvės pensija, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog vasaros metu išsiėmęs patentą nuomoja dalį savo gyvenamosios vietos, iš to gauna apie 25 Eur pajamų. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso 328/726 dalys žemės sklypo, 16/100 dalių gyvenamojo namo, 16/100 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 3/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini); trys transporto priemonės. Iš byloje esančio antstolės 2016 m. liepos 21 d. turto aprašo nustatyta, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 109 018 Eur, transporto priemonių vertė 11 620 Eur. Atsakovo turimose banko sąskaitose nurodytas 1 462,34 Eur likutis, tačiau banko sąskaitos areštuotos. Įrodymų apie kitokį atsakovui priklausantį turtą, gaunamas pajamas nėra pateikta.Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog turto apraše nurodytos transporto priemonės yra techniškai netvarkingos, nurodyta transporto priemonių vertė nepagrįsta ir neteisinga. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendė, kad atsakovo pajamos nėra didelės, tačiau turtinė padėtis nėra sunki, kadangi atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, turimo nekilnojamojo bei kilnojamojo turto vertė yra didesnė nei 120 000 Eur ir beveik 4 kartus viršija teismo sprendimu priteistą sumą. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tik dalis nekilnojamojo turto antrajame namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte, ją atsakovas įgijo 2007 m., yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Pagal byloje pateiktą antstolės Redos Vizgaudienės turto aprašą atsakovui priklausančios minėto nekilnojamojo turto dalies rinkos vertė 2016 m. liepos 21 d. buvo 57 148 Eur. Atsakovo teigimu, minėtas nekilnojamasis turtas yra prastos būklės – nėra vandens, elektros, laiptų, todėl šios patalpos nėra tinkamos gyventi, reikalingas remontas, šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio piniginių lėšų investicija reikalinga atlikti remontui. Taip pat nepagrindė, iš kokių piniginių lėšų ruošiasi atlikti nekilnojamojo turto remontą; argumentai, jog remonto darbus atliks pats arba pasiskolins pinigų iš draugų, kaimynų, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, atsakovas minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo prieš 10 metų, tačiau įrodymų, jog dėjo pastangas minėtą turtą suremontuoti, teismui nėra pateikta. Teismas pažymėjo ir tai, kad minėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2016 m. liepos 21 d. turto aprašu, net ir neatlikus remonto, yra didesnės vertės, nei reikia teismo sprendimu priteistai skolai sumokėti. Įrodymų, jog atsakovas dėjo pastangas minėtą turtą parduoti, jog neatsirado pirkėjas arba pasiūlytos turto kainos nepakanka priteistai skolai sumokėti, atsakovas nepateikė. Šios aplinkybės nesudarė pagrindo išdavai, jog neatlikus remonto nėra galimybės parduoti nekilnojamąjį turtą tokia kaina, kurios pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taip pat teismas sprendė, jog nepagrįsti jokiais įrodymais atsakovo argumentai, kad atlikęs nekilnojamojo turto remontą, jis turi galimybę iki 2018 m. birželio 31 d. parduoti turtą esantį, (duomenys neskelbtini), ir už minėtą turtą gauti tiek piniginių lėšų, kiek reikia sprendimui įvykdyti.Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, jog nei atsakovo, nei ieškovo turtinė padėtis nėra sunki, nenustatyta, jog atsakovas aktyviais veiksmais siektų realizuoti savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jog atsakovas neįrodė, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, trukdančios įvykdyti teismo sprendimą, teismas padarė išvadą, jog atidėjus sprendimo vykdymą, bus nepagrįstai suteiktas pranašumas atsakovui, o teismo sprendimo tinkamas įvykdymas nebus užtikrintas, kadangi įrodymų, jog atsakovas turi galimybę parduoti turtą ateityje, nėra. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo vykdymą netenkintas.Dėl prašymo dalies išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi priteisto iš atsakovo 920 Eur žyminio mokesčio mokėjimą į valstybės biudžetą už paduotą apeliacinį skundą tarp šalių ginčo neiškilo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais atsakovo prašymą tenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo A. Ž. prašymą visiškai ir atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo priteista 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų, 1 058,40 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, vykdymą iki 2018 m. birželio 31 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prašydamas atidėti sprendimo vykdymą iki 2018 m. birželio 31 d., apeliantas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas – 16/100 dalis pastato, 328/726 dalis žemės sklypo, ir 16/100 dalis statinio (kiemo aikštelė, tvora) esantys (duomenys neskelbtini), yra blogos būklės, netinkamas gyventi. Teismui pateikė procesinius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus. Teismo argumentas, kad net ir neatlikus remonto šis turtas yra didesnės vertės nei reikia teismo sprendimu priteistai skolai sumokėti, yra nepagrįstas. Pateikta tarpininkavimo sutartis patvirtina, kad esamos būklės turtas kainuotų apie 50 000 Eur. Atlikus bent minimalų remontą, būtų galimybė gauti daugiau pajamų – nekilnojamojo turto specialistų nuomone, apie 60 000 Eur. Apelianto pajamas sudaro 261,83 Eur senatvės pensijos, todėl lėšas savarankiškam patalpų remontui paskolins brolis, tai patvirtina pridedama paskolos sutartis. Apeliantas gyvena patalpoje, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, teismuose vyksta ginčai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Kitas apeliantui priklausantis turtas – garažas yra mažos vertės. Turto apraše nurodyta automobilių vertė neteisinga, neatitinkanti rinkos kainų, neatsižvelgianti į jų techninę būklę. Visas apeliantui priklausantis turtas ir lėšos sąskaitose yra areštuotas.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 53 543,62 Eur, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko sprendimą galioti, tačiau antstolė nepakeitė areštuoto turto masto.Sprendimo vykdymo atidėjimas nesuteikia nepagrįsto pranašumo prieš ieškovą, nes teismas nustatė, jog ieškovo turtinė padėtis nėra sunki, atidėjus sprendimo vykdymą keliems mėnesiams ieškovas nepatirtų nuostolių, nes yra priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Yra parengtas kasacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, skunde taip pat prašoma stabdyti minėtų sprendimų vykdymą.Atidėjus sprendimo vykdymą nebus pažeisti abiejų šalių interesai, bus užtikrintas tinkamas jo vykdymas ir nebus pažeisti ieškovo lūkesčiai. Egzistuojant apeliantui nepalankioms aplinkybėms įvykdyti sprendimą, prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas, o skundžiama nutartis naikintina. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. V. S. prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirasis skundas neargumentuotas. Teigdamas, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, atsakovas nepateikia nė vieno argumento, motyvo, pagrindžiančio nutarties nepagrįstumą; neįvardija, kokius pažeidimus padarė teismas. Nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymas dėl sprendimo išdėstymo ir atidėjimo. Ieškovo įsitikinimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nesutikti su teismo išvadomis nėra pagrindo, nes teismas įvertino atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus, į bylą pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį ir dėl jų pasisakė. Byloje esantys duomenys nesuteikė teismui pagrindo konstatuoti esant išimtinį atvejį, sudarantį pagrindą atidėti priteistos skolos ir palūkanų vykdymą.Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo pajamos nedidelės, tačiau jo padėtis nėra sunki dėl turimo ne vieno nekilnojamojo turto objekto; atsakovo turimo turto vertė viršija 120 000 Eur. Apeliantas nepagrindė, kad turto apraše nurodytos transporto priemonės techniškai netvarkingos, nepateikė duomenų dėl jų vertės.Apelianto pateikta tarpininkavimo sutartis dėl turto, esančio Smilčių g. 28, Palangoje, nėra pakankama pagrįsti pozicijai dėl šio turto vertės ir nepaneigia teismo išvados, kad turtas yra didesnės vertės nei reikia teismo sprendimu priteistai skolai sumokėti. Pažymi, kad teismas vadovavosi antstolio sudarytais turto aprašais, duomenų, kad atsakovas reiškė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nėra.Apeliantas nepateikė jokių patikimų ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kokius remonto darbus yra reikalinga atlikti ir ar išvis remontas reikalingas. Teismas teisingai pasisakė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio piniginių lėšų investicija reikalinga remonto darbams atlikti. Su skundu pateikta paskolos sutartis 4 500 Eur sumai nepagrindžia, kad būtent tokia suma reikalinga remontui. Manytina, jog apelianto nurodomos aplinkybės apie remontą tik siekis vilkinti tinkamą atsikaitymą su ieškovu. Be to, atsakovas patalpas galėjo jau seniai sutvarkyti. Atsakovas niekada nesiėmė maksimalių pastangų tinkamai atsiskaityti su ieškovu. Be to, prašydamas atidėti sprendimo vykdymą, tuo pačiu užsimena apie kasacinio skundo pateikimą, kuriame prašoma sustabdyti sprendimo vykdymą, toks elgesys tik patvirtina atsakovo siekį vilkinti laiką. Teismas teisingai nurodė, jog nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad atlikęs nekilnojamojo turto remontą, jis turi galimybę iki 2018 m. birželio 31 d. parduoti turtą ir gauti tiek lėšų, kiek reikia sprendimo įvykdymui. Pateikta tarpininkavimo sutartis nepatvirtina, kad turtas bus parduotas. Atsakovas ilgą laiką neatsikaitė su ieškovu, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas neatitiktų lygiateisiškumo principo, pažeistų teisėtus ieškovo interesus.Vien tai, kad sprendime nustatytos procesinės palūkanos, skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nesudaro pagrindo atsakovo prašymo atidėti sprendimo įvykdymą tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal turimas pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas atidėti sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kitos nutarties dalies, kuria tenkinus atsakovo prašymą išdėstytas sprendimo vykdymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo, skundo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį, 2018 m. sausio 19 d. prašymą antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, 2018 m. sausio 24 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs tai, kad šie įrodymai yra vėlesnės datos nei skundžiama nutartis ir susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, ir siekdamas visapusiškai jį išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismas prideda šiuos įrodymus prie bylos ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui V. V. S. iš atsakovo A. Ž. 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų ir 1 058,40 Eur delspinigių, iš viso 53 543,62 Eur, nuo šios priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 125 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. V. S.. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo ir atsakovo žyminį mokestį už paduotus skundus į valstybės biudžetą.Atsakovas prašė išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi priteisto iš atsakovo 920 Eur žyminio mokesčio mokėjimą į valstybės biudžetą už paduotą apeliacinį skundą bei atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo priteista 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų, 1 058,40 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, vykdymą iki 2018 metų birželio 31 d.Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi netenkinus atsakovo prašymo atidėti sprendimo ieškovo naudai vykdymą iki 2018 m. birželio 31 d., atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovo nurodytų aplinkybių vertinimu, tačiau skunde nepateikia teismo išvadas paneigiančių argumentų bei įrodymų.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau, kaip jau ne kartą buvo išaiškinta teismų praktikoje, CPK (konkrečiai 7 straipsnio 1 dalyje) yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi, akivaizdu, kad ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovui iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo institutui taikyti, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardinto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016 ). Taigi, šios nuostatos suponuoja išvadą, kad net ir sunki turtinė atsakovo padėtis negali savaime lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovo lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017; kt.).Šiuo atveju apeliantas (atsakovas) prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti, motyvuodamas iš esmės ne prasta savo turtine padėtimi, o susiklosčiusiomis nepalankiomis aplinkybėmis – galimybės parduoti nekilnojamąjį turtą už tokią kainą, kurios užtektų teismo sprendimu priteistai skolai sumokėti, neturėjimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatsižvelgė į aplinkybes dėl realios transporto priemonių vertės, dėl nekilnojamojo turto remonto būtinumo ir nesumažinto turto arešto masto. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau savo prašyme atidėti sprendimo įvykdymą pateiktus argumentus, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, akivaizdu, kad visos apelianto nurodomos aplinkybės, sietinos tiek su jo turimu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, jo verte, tiek su ieškovo turtine padėtimi, jau buvo atskirai aptartos ir išsamiai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, ir kelių papildomų įrodymų pridėjimas nesuponuoja išvados, jog teismas, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, netinkamai naudojosi savo turima diskrecijos teise ir / ar neteisingai įvertino poreikį šio sprendimo įvykdymo terminą nukelti kaip to siekia apeliantas.Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Akivaizdu, kad ketinimas pagerinti turtą, kad jis galėtų būti parduotas didesne kaina, niekaip nepatenka į tokių aplinkybių sampratą. Nesant ieškovo sutikimui teismo sprendimo įvykdymą atidėti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas apelianto pageidaujamam terminui pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus