Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-317-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: e2S-317-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-00677-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Ieškovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Biorent“

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. e2S-317-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00677-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.2; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biorent“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biorent“ 10 308,51 Eur skolą (valstybinės žemės nuomos mokestį), 556,66 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą (įskaitant ir perleisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims), neviršijant 10 865,17 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias išmokas, padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad atsakovė galbūt slepia turtą, nes UAB „Biorent“ ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas įvertino, jog tokie teiginiai nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nuspręsti, jog egzistuoja antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, kad būtų galima nuspręsti apie tai, jog atsakovė neketina vykdyti jai teksiančių įpareigojimų, jeigu teismo sprendimas bus priimtas ieškovės naudai. Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog atsakovė, siekdama elgtis nesąžiningai su ieškove, slepia savo turtą. Teismo nuomone, nusprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo, nereikšmingas yra faktas, kad atsakovė nevykdo pareigos teikti privalomos finansinės atskaitomybės duomenis. Tai, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir nepateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, leidžia nuspręsti ne dėl atsakovės nesąžiningumo su ieškove, o dėl juridiniam asmeniui įstatyme numatytų pareigų nevykdymo. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

2.2. Iš ieškinio turinio ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė kurį laiką neatsiskaito su ieškove, t. y. nesumoka valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio. Tačiau ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus su ieškove, kurie leistų daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningą elgesį siekiant sutrukdyti įvykdyti galbūt ieškovei palankų sprendimą. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (siekiant perleisti ar kitaip apsunkinti atsakovės turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą), neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

2.3. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Ieškovė nurodo, jog iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad Juridinių asmenų registre UAB „Biorent“ yra pažymėta raudona spalva, o tai reiškia, kad juridinis asmuo ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikia metinės finansinės ataskaitos dokumentų. Iš viešai prieinamos informacijos tinklapyje https://rekvizitai.vz.lt/imone/biorent/ matyti, kad įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, o įmonės pelnas 2020 metais sudarė 40 Eur, pardavimo pajamos 2020 metais – 50 Eur.

3.2. Ieškovės įsitikimu, tas faktas, kad atsakovė kaip pakankamai naujai įsisteigusi įmonė nesilaiko įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo kiekvienais metais pateikti metines finansines ataskaitas, finansinės atskaitomybės dokumentus, savaime suponuoja atsakovės nesąžiningumą ir neatsakingumą, nes dėl šios aplinkybės atsakovės kreditoriai ar būsimi kreditoriai nežino ir negali patikrinti, ar atsakovė yra moki.

3.3. Ieškovė neturi ir negali pateikti finansinių dokumentų ar įrodymų, kokia šiuo metu yra atsakovės finansinė situacija, kaip to reikalauja teismas, nes atsakovė yra privatus juridinis asmuo, jos finansinė informacija nėra skelbiama viešai, dėl to darytina išvada, kad tik atsakovei perleidus jos valdomą turtą, t. y. paviešinus turto perleidimo faktą, ši informaciją taptų prieinama ir ieškovei. Darytina išvada, jog tam, kad būtų užtikrintas galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, yra svarbu užtikrinti, kad atsakovės valdomas turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims.

3.4. Atsakovė, nevykdydama pareigos mokėti žemės nuomos mokestį, iš esmės pažeidžia viešąjį interesą, nes viešoji nuosavybė yra skirta tik viešiesiems poreikiams patenkinti. Ieškovės nuomone, yra būtina užtikrinti, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą būtų iš ko išieškoti susidariusi įsiskolinimą, kuris būtų panaudotas viešiesiems poreikiams patenkinti.

3.5. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio materialinio reikalavimo pobūdį ir neatsižvelgė į pasekmes, galbūt kilsiančias nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas nustatomas ne tik atsižvelgiant į ieškinio dydį, bet ir įvertinus atsakovės ir su ja susijusių trečiųjų asmenų teises, radus tinkamą interesų pusiausvyrą. Ieškovės vertinimu, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei tai būtina teisėtam tikslui (ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti. Be to, atsakovė buvo keletą kartų paraginta grąžinti skolą, tačiau jos taip ir nesumokėjo. Ieškovė dėjo pastangas, siekdama išspręsti ginčą ne teismo tvarka, tačiau skolininkė susidariusios skolos nesumokėjo. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad ji vengia atsiskaityti su ieškove, taigi egzistuoja reali grėsmė ieškovės turtiniams interesams, dėl to priimto teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

3.6. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs ir su siekiu užtikrinti, kad atsakovės finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį išliktų tokia pati kaip prieš bylos nagrinėjimą, o tai garantuotų teismo sprendimo privalomumą, realumą ir jo įvykdymą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovės pateikti duomenys niekaip nekoreliuoja su galima grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė pritaria teismo pozicijai, kad faktas, jog atsakovė nevykdo pareigos pateikti privalomos finansinės atskaitomybės duomenis, yra nereikšmingas.

4.2. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, liudijančių, kokios pasekmės gali kilti, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepagrįstai konstatuoja atsakovės skolą kaip faktą. Procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas, dėl to ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė skolinga ieškovei, taip pat negalima šiuo faktu remtis siekiant įrodyti neva atsakovė nėra sąžininga šalis.

4.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą (grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui buvimą). Nusprendžiant tai, ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymo.

4.4. Atsakovės nuomone, vien ieškinio pateikimas negali suteikti vienai šaliai pranašumo ir apriboti antrosios ginčo šalies teisę disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, todėl šiuo atveju didelė ieškinio suma ir ieškinio pareiškimas savaime nelemia poreikio pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.5. Apibendrindama atsakovė mano, kad teismas visiškai pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovė atskirajame skunde nepateikė jokių naujų nutarties motyvus paneigiančių argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Šioje byloje ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, laikosi pozicijos, jog atsakovės nesąžiningumą iš esmės rodo tai, kad ji neteikia Registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų; laikinosios apsaugos priemonės iš esmės skirtos viešojo intereso užtikrinimui; ieškovė, nevykdydama pareigos sumokėti žemės nuomos mokestį, pažeidžia viešąjį interesą, taigi sprendimo pagrindu išieškotos sumos būtų panaudotos viešiesiems poreikiams patenkinti; be to, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio materialinio reikalavimo pobūdį ir neatsižvelgė į pasekmes, galbūt kilsiančias nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių; ieškovės vertinimu, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei tai būtina teisėtam tikslui (ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti; atsakovė buvo keletą kartų paraginta grąžinti skolą, tačiau jos taip ir nesumokėjo, tokie atsakovės veiksmai rodo, kad ji vengia atsiskaityti su ieškove, taigi egzistuoja reali grėsmė ieškovės turtiniams interesams, dėl to priimto teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

8. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo argumentus, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 10 308,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo iš atsakovės, taip pat prašė priteisti delspinigius ir procesines palūkanas. Taigi ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės žemės nuomos mokesčio skolos (ne)buvimas sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Bylos aplinkybės, susijusios su šalis siejančiomis materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir jų (ne)vykdymu, bus patikrintos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje proceso stadijoje teismas netiria byloje pateiktų įrodymų ir negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taigi, kiek teisėti ir pagrįsti ieškovės reikalavimai atsakovei, bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje kaip viena iš jų taikymo būtinųjų sąlygų nustatomas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismas, įvertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje iš esmės nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tačiau, kadangi akcentavo, jog ieškovė neįrodė būtent antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, manytina, jog laikė ieškinį tikėtinai pagrįstu. Pažymėtina, jog ieškovės argumentai, susiję su pareikšto reikalavimo pobūdžiu, t. y. tuo, jog ieškovė teigia ginanti viešąjį interesą, savaime nepatvirtina poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes reikalavimo pobūdis nepagrindžia tariamo atsakovės nesąžiningumo. Kaip nurodyta, tai, kiek yra pagrįstas ieškovės su viešojo intereso gynimu susijęs reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolą, bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą, kylantį iš viešojo pobūdžio santykių, neįrodžius nesąžiningo atsakovės elgesio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, savaime nesuponuoja ir nepagrindžia būtinybės tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškovės ieškinį atsakovei patenkino. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tolesnė proceso eiga, rezultatas ir perspektyvos šiuo metu nėra aiškios, todėl vien tas faktas, kad neįsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti išspręstas ištyrus ir nustačius visas jau paminėtas tam būtinas sąlygas (taip pat ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui).

11. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, jog CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningą elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu iš esmės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės siekį šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovė teigia, jog atsakovė buvo keletą kartų paraginta grąžinti skolą, tačiau jos taip ir nesumokėjo; ieškovė dėjo pastangas, siekdama išspręsti ginčą ne teismo tvarka, tačiau skolininkė susidariusios skolos nesumokėjo; tokie atsakovės veiksmai rodo, kad ji vengia atsiskaityti su ieškove, taigi egzistuoja reali grėsmė ieškovės turtiniams interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, kad, kaip teigia apeliantė, atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą atsakovės elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus galėtų patvirtinti nebent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą būtent su ieškove kaip galima atsakovės kreditore, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atsakovės ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti. Kita vertus, kaip jau nurodyta, aplinkybės, susijusios su vengimu vykdyti įsipareigojimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, dar nėra įsiteisėjęs (apie tai ir to reikšmę sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasisakyta 10 nutarties punkte).

15. Ieškovė kaip atsakovės nesąžiningumą pagrindžiantį faktą nurodo tai, jog atsakovė nepateikia Registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti jos turtinės padėties, turto sudėties ir kreditoriai negali patikrinti, ar atsakovė yra moki. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas finansinės atskaitomybės nepateikimo Registrų tvarkytojui faktą atsakovės nesąžiningumo aspektu, pažymi, jog aplinkybė dėl duomenų nepateikimo Juridinių asmenų registrui įstatymo nustatyta tvarka sudaro pagrindą kvestionuoti tinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, bet nesudaro pagrindo nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo. Jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė bando slapstytis nuo prievolių vykdymo, apsunkinti savo pasiekiamumą, ieškovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y., jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, bet jiems įvykdyti skolininkės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

16. Taigi ieškovė iš esmės nepateikė jokių skolininkės nesąžiningus veiksmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu pagrindžiančių įrodymų. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien ieškinio suma savaime nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien turtinio reikalavimo dydis, nesant kitų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, turtinę padėtį, jos perspektyvas, pats savaime nei patvirtina, nei paneigia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, jog teismas neįvertino pasekmių, kurios kils nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos (nevaržytų atsakovės teisių daugiau, nei tai yra būtina), pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis: vien jų proporcingumas, nenustačius sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, savaime nepagrindžia poreikio jas taikyti – laikinosios apsaugos priemonės turi būti ne tik proporcingos, bet ir būtinos. Pasekmės, kurios kils nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, buvo įvertintos tuo aspektu, jog konstatuota, kad grėsmė, jog būsimo teismo sprendimas įvykdymas pasunkės ar bus neįmanomas, neįrodyta.

18. Taigi konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien ieškinio suma nelemia grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius atsakovės nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

21. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ar pakeisti nutartį atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Milda Skersienė