- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e2-1939-1032/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00677-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Biorent“
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biorent“ dėl skolos priteisimo už valstybinės žemės nuomą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „Biorent“ prašydama priteisti iš atsakovės 10 308,51 Eur skolą (valstybinės žemės nuomos mokestį), 556,66 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1367 pagrindu, įsigijo pastatus ir inžinerinius statinius (pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinis statinys - stadionas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinis statinys - tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės ir kurie kartu bendrai užima 1,2915 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei, nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turtą, kuris stovi ant valstybinės žemės, kilo prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, tačiau atsakovė nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą už 2021 metus nesumokėjo. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių 24 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už žemę išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikiamus duomenis valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo programoje „MASIS“, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), dalies (užstatyto ploto) vertė 2021 m. buvo 555 324 Eur. Sprendimo T-278 1.3 papunkčiu Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatė 4 procentų mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, atsakovei apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 procentų mokesčio tarifas ir už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir buvo paskaičiuotas (1288,563 Eur x 8 = 10308,51) 10 308,51 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,2915 ha) naudojimą, už 2021 metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Taisyklių 35 punktas nustato, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16 d. skaičiuojami 0,03 procentų dydžio delspinigiai nuo nesumokėto mokesčio sumos 180 dienų. Ieškovė siuntė atsakovei du raginimus sumokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą už 2021 metus, kuriais įspėjo atsakovę, kad jei ši nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovė mokestinės prievolės iki šiol neįvykdė, dėl ko ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. (180 dienų). Paskaičiuotų delspinigių dydis yra 556,66 Eur, delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos 10 308,51 Eur sumos (apskaičiuoti už 180 dienų (nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gegužės 14 d.) (įskaitytinai)). Kadangi atsakovė turėjo pareigą laiku ir tinkamai vykdyti savo prievolę mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, tačiau šios pareigos nevykdė, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10 308,51 Eur žemės nuomos mokesčio ir 556,66 Eur delspinigių, iš viso 10 865,17 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2021 metus (už 8 mėnesius).
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Biorent“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutinka, prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius (toliau – NŽT Šiaulių skyrius), veikdamas kartu su ieškove, tyčia daro kliūtis atsakovei sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo 10 308,51 Eur mokestį už valstybinės žemės sklypo dalies (1,2915 ha) naudojimą (1288,563 Eur x 8 = 10308,51). Tačiau, jei NŽT Šiaulių skyrius su atsakove būtų sudaręs žemės nuomos sutartį, atsakovei būtų taikytas ne 4 procentų mokesčio tarifas, o 0,81 procento tarifas. To pasekoje, atsakovės mokėtinas žemės nuomos mokestis už tą patį laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytų 2 087,44 Eur (260,93 Eur x 8 = 911,28 Eur). Taigi, kaip matyti, ieškovei ir NŽT Šiaulių skyriui nekliudžius atsakovei sudaryti žemės nuomos sutartį, žemės nuomos mokestis sudarytų ne nesąžiningą 10 308,51 Eur sumą, bet beveik 5 kartus mažesnę, 2 087,44 Eur, sumą. Ieškovė yra iniciavusi bylą dėl atsakovei priklausančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022. Ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto pagal 4 procentų nuomos tarifą, kai tuo tarpu pati ieškovė, veikdama išvien su NŽT Šiaulių skyriumi, tikslingai kliudo atsakovei sudaryti žemės nuomos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas Ričardas Bosas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovei neatvykus į parengiamąjį posėdį, prašė priimti sprendimą už akių.
4. Tuo atveju, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, neatvykusios šalies atžvilgiu gali būti priimamas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnis).
5. Atsakovės UAB „Biorent“ atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Atsakovei neatvykus į parengiamąjį posėdį, ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių. Įvertinus tai, ieškovės prašymas tenkintinas, priimamas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1367 pagrindu, įsigijo pastatus ir inžinerinius statinius (pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinis statinys - stadionas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinis statinys - tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės ir kurie kartu bendrai užima 1,2915 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su atsakove nesudaryta. Atsakovei, nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turtą, kuris stovi ant valstybinės žemės, kilo prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, tačiau atsakovė nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą už 2021 metus nesumokėjo.
7. Valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, jog žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ta aplinkybė, jog valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu ir patvirtina asmens pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).
8. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
9. Nagrinėjamu atveju atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis, reikalingomis jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti, taigi yra valstybinės žemės naudotoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme. Atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo turi įstatymine pareigą mokėti žemės nuomos mokestį.
10. Aptariamu atveju aktuali kasacinio teismo plėtojama praktika, kuria teismas, analizuodamas nuomos sutarties ir faktinio žemės naudojimo santykių tarpusavio ryšį prievolės mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme aspektu, yra nurodęs, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).
11. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – Nutarimas), kurio 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.
12. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuodama atsakovės mokėtiną mokestį rėmėsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ Nr. T-278, 1.3. papunkčiu, nustatančiu valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, 4 procentų mokesčio tarifą ir už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo paskaičiuotas buvo paskaičiuotas (1288,563 Eur x 8 = 10308,51) 10 308,51 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,2915 ha) naudojimą. Ieškovė siuntė atsakovei du raginimus sumokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą už 2021 metus, t. y.: 2021 m. spalio 14 d. pranešimas Nr. 00014580 ir 2021 m. gruodžio 16 d. priminimas Nr. ZNM00004111, kuriais įspėjo atsakovę, kad jei ši nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovė mokestinės prievolės iki šiol neįvykdė, todėl ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius – t. y. 556,66 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. (180 dienų). Bendra atsakovės skola už valstybinės žemės nuomą už 2021 metus (8 mėnesius) – 10 865,17 Eur.
13. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą, taip pat ginčo dėl skolos bei delspinigių aritmetinio paskaičiavimo pagrįstumo (dydžio), tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės taikomu 4 procentų žemės nuomos tarifu, laikydama, kad atsakovei taikytinas valstybinės žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 procento. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto pagal 4 procentų nuomos tarifą, kai tuo tarpu pati ieškovė, veikdama išvien su Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriumi tikslingai kliudo atsakovei sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovės vertinimu, ji turėjo teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu, todėl mokestis už žemės sklypo nuomą turėjo būti paskaičiuotas ne taikant 4 procentų nuomos mokesčio tarifą, tačiau 0,81 procento nuomos mokesčio tarifą, ir tada žemės nuomos mokestis sudarytų ne nesąžiningą 10 308,51 Eur sumą, bet beveik 5 kartus mažesnę, 2 087,44 Eur sumą.
14. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir 2003 m. lapkričio 10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatė, kad valstybinės žemės nuomos (naudojimo) tarifus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus. Šio sprendimo 1.3. punkte nurodytas 4 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, – valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, tarifas; sprendimo 1.2. punkte numatyta, jog 0,81 procento tarifas žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nustatytas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d.
16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove UAB „Biorent“ nesudaryta, todėl pagrįstai taikytas 4 procentų dydžio tarifas, kuris laikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, jog ieškovė netinkamai taikė atsakovės atžvilgiu valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kurio pagrindu nepagrįstai buvo paskaičiuotas ženkliai didesnis nuomos mokestis, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Teismas, ištyręs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 straipsniai, 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovei, nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turtą, kuris stovi ant valstybinės žemės, kilo prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė, nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę. Esant nustatytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 10 865,17 Eur skola už valstybinę žemės nuomą, kurią sudaro 10 308,51 Eur nuomos mokestis bei 556,66 Eur delspinigiai.
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos 10 865,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d. – nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 245 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nes ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ 10 308,51 Eur (dešimt tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų 51 cento) valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, 556,66 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 66 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 10 865,17 Eur (dešimt tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 17 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ 245 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5661.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.