- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2-287-1175/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00904-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- G. A.
- Trečiasis asmuo
- K. A.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Povilas Eigminas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei V. B. (nuotoliniu būdu per Zoom platformą), atstovui advokatui Povilui Eigminui (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),
viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. A. dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti ir išduotų paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: K. A.-D., notarė Valdemara Vaičekonienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) atnaujinti terminą palikimui priimti ieškovei V. B.; 2) pripažinti negaliojančiais paveldėjimo liudijimus, išduotus atsakovei G. A. 2019 m. vasario 5 d. į statinius (notarinio registro Nr. 789) ir piniginėms lėšoms laikomoms „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ 2018 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. RLR-SPAMKT-3355) (notarinio registro Nr. 794), taip pat 2022 m. liepos 27 d. - į teisę išpirkti iš valstybės namų valdos žemės sklypą, adresu - (duomenys neskelbtini), už kurį mirusysis buvo įmokėjęs 2336 valstybės vienkartinėmis išmokomis pagal 1992 m. liepos 17 d. mokėjimo pranešimą - teisė į šias įmokas (notarinio registro Nr. 6243); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktinus dokumentus. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su motina V. K. (mergautinė pavardė B.) 1994 m. emigravome gyventi į JAV. 2011 m. mama Violeta mirė, ir ten liko gyventi ji viena. Pažymima, kad į JAV ieškovė išvyko visai vaikas, nei įstatymai, nei jokie kiti reikalai jai nebuvo žinomi. 2018 m. nuo pakartotinio insulto mirė senelis V. B.. Nei atsakovė, nei K. A.-D. jai apie senelio mirtį nepranešė, nors prieš tai jos bendravo gana dažnokai. Kurį laiką nesulaukus jokios žinios iš jų apie senelį, pati parašė pusseserei K. ir iš jos gavo žinutę, kad senelis senai palaidotas. Nuo ieškovės buvo sąmoningai slepiama informacija apie senelio mirtį, kadangi apie tai sužinojo ji pati, savo iniciatyva rašydama ir klausdama apie tai. Jai buvo šokas, negalėjo suprasti, kodėl atsakovė ir jos pusseserė ją ignoravo, nepranešė apie senelio mirtį, todėl ieškovė labai įsižeidė. Dabar supranta, kad tai viskas buvo padaryta sąmoningai, jos vengiant, nes bijojo, kad ieškovė pareikš teises į paveldėjimą, kadangi atsakovė ir ieškovės mirusi mama V. buvo tikros seserys, jos šeimoje buvo dvi ir po ieškovės mamos mirties paveldėjimo teisė į senelių turtą perėjo pagal įstatymą ieškovei, kaip dabar paaiškino teisininkai. Pažymima, kad būdamas vaikas, ieškovė lankydavosi pas senelius, bet visada galvojo, kad ten kažkokie laikini namai, kuriuose gyvena seneliai, kadangi iš vaikystės likę tai, kad seneliai piktnaudžiavo alkoholiu, o apie tai, kad senelių nuosavybė yra tas namas – ieškovė sužinojo tik 2023 m. gegužės mėnesį, kai po 27 metų aš grįžo aplankyti Lietuvos, ir tada tik išsiaiškino, kad tas namas jau yra pusseserės K. A.-D. asmeninė nuosavybė, nes, pasirodo, jos teta G viena pati susitvarkė paveldėjimo liudijimą. Tik 2023 m. gegužės mėnesį, pusseserė K. aiškiai parašė, kad tai buvo senelių turėtas turtas, jos mama jį paveldėjo, o tada tą turtą ji pati gavo dovanų 2022 metais ir dabar ruošiasi jį parduoti. Atsakovė taip pasakė, kad tas namas nieko vertas, jo kaina 9 000 Eur, o ieškovė iškart pasakė: „Oi, kaip gerai, aš tikrai nupirksiu senelių tuos namus, nebrangu tie 9 tūkstančiai, tai ieškovė nuoširdžiai nudžiugo, kad galima išsaugoti senelių namus, tačiau tai supykdė atsakovę. Po to, irgi viskas paaiškėjo, kad jos jau turi ir pirkėją tam namui ir to namo kaina tikrai nėra 9 000 Eur. Akivaizdu, kad atsakovė ir pusseserė tikėjosi apkvailinti ieškovę, kad ieškovė nesugalvotų pareikšti pretenzijų į namą. Skaudžiausia, ne pats namo klausimas, o tai, kad artimiausi gyvenime žmonės nori ją apkvailinti, nes jis visada pasitikėjo atsakove. Ieškovei skaudu, kad su ja taip pasielgė, kadangi ji atsakovei per „Western Union“ yra ne kartą siuntusi pinigų, kad senelių kapus sutvarkytų, tačiau gavusi atsakymą, kad per mažai jai vedama pinigų. Dėl to, ieškovės teigimu, atsakovė, susitvarkiusi paveldėjimą viena, nuo jos sąmoningai nuslėpusi tiek senelių mirties faktus, tiek ieškovę kaip paveldėtoją notarei, pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai.
Ieškovė teismo posėdyje iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir parodė, kad pirmą kartą grįžo į Lietuvą 2022 m. spalio 16 d., tada ir sužinojo apie senelio mirtį. Kartu su teta aplankė senelių kapą. Teta G. sakė, kad pardavinėja namą, sakiusi, kad už 8-9 tūkst. Siūlė pati pirkti, nes ji pati norėjusi grįžti gyventi į Europą, tačiau teta supyko, sakiusi, kad jos tėvas čia nori gauti tą namą. Pradėjo gauti iš tetos nemalonias žinutes, todėl ją užblokavo. Kai sužinojo, kad namas parduotas, kreipėsi į advokatą, nes nežinojo, kad per tris mėnesius turi priimti palikimą. Nurodė, kad turi labai blogą atminti dėl patirtos galvos traumos, kai jai buvo 17 metų, todėl nepamena, ar 2018 m. ji buvo informuota apie senelio mirtį. Taip pat negali patvirtinti, kad ji atrašinėjo į žinutes, kadangi galėjo atrašyti ir jos asistentė, kurią ji tuo metu turėjo, taip pat negali patikslinti, ką reiškia ieškinyje nurodytas išsireiškimas „laikini namai“, nes tai surašė advokatas ir jo padėjėja. Be to, niekada nebuvo pervedusi pinigų senelio kapo tvarkymui, o 200,00 dolerių siuntė tik tam, kad padėtų seneliams, o gavusi iš tetos atsakymą, kad tai menka suma - daugiau pinigų nevedė.
Atsiliepimas
Atsakovės G. A. atstovas Mindaugas Beinaravičius pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo teismo patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškovė prašo jai atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po senelio V. B. mirties ir tokį prašymą ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, kad: 1) neva yra apgauta atsakovės; 2) jau 1994 m. emigravo gyventi į JAV; 3) su Lietuvoje likusiais giminaičiais palaikė neypatingai artimus ryšius; 4) „seneliai vedė negerą gyvenimo būdą“, 5) jai nebuvo pranešta apie močiutės mirtį, o apie senelio mirtį ji sužinojo tik kai pati parašė pusseserei K. ir iš jos gavo žinutę, kad senelis senai palaidotas; 6) visada galvojo, kad senelių namai yra kažkokie laikini namai, kuriuose gyvena seneliai, o kad senelių nuosavybė yra tas namas sužinojusi tik 2023 m. gegužės mėn. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė ieškinyje nurodo melagingas aplinkybės apie tariamą neva atsakovės jos atžvilgiu įvykdytą „apgaulę“, kadangi apie senelio V. B. mirtį ieškovę iškart informavo pusseserė K. A. – D. per pokalbių programą „Messenger", t. y. ji ieškovei (duomenys neskelbtini) parašė žinutę „Sveika, aš su blogom žiniom, mirė senelis“, o ieškovė į tai atsakė: „Wow aš net nežinau ką pasakyti, aš šoke. Kaip gaila kad nespėjau jo pamatyti“. Būtent šis atsakovės įrodymas pagrindžia, kad ieškovė apie senelio mirtį buvo informuota iškart po jo mirties (tą pačią dieną), tačiau ji įstatymo numatytu terminu nesiėmė jokių veiksmų senelio palikimui priimti. Juolab pati ieškovė teigia, kad savo tetai per „Western Union“ yra siuntusi pinigų, „kad senelių kapus sutvarkytų“, kas rodo, jog ieškovė apie senelio V. B. mirtį žinojo, tad ji be jokios abejonės galėjo reikšti pretenzijas į senelio palikimą, nurodyti, kad pageidauja jį priimti, kreiptis į konsulines įstaigas pan., tačiau to nedarė. Be to, ieškovė nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kad ji turėjo valią priimti senelio palikimą, tačiau dėl kokių nors susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tuo tarpu nors ieškovė ir nurodo, kad „į JAV išvyko visai vaikas, nei įstatymai, nei jokie kiti reikalai jai nebuvo aktualu, ji pilnamete tapo jau JAV, gyveno, dirbo pagal tos šalies įstatymus“, tačiau tai nėra priežastis atnaujinti jai praleistą terminą palikimui priimti, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, juolab pati ieškovė nurodo, jog Lietuvoje turi artimųjų giminaičių, t. y. čia gyvena jos tėtis V. K., tad ieškovė galėjo jam surašyti įgaliojimą tvarkyti palikimo priėmimo reikalus, tačiau akivaizdu, jog ieškovė tokios valios priimti senelio palikimą neturėjo. Be to, iš ieškinio argumentų matyti, kad ieškovė žinojo, kad seneliai turėjo namą, o tai, kad neva ji manė „kad ten kažkokie laikini namai, kuriuose gyvena seneliai“ yra niekuo nepagrįsta ir juolab nepateisinanti palikimo priėmimo termino praleidimą aplinkybė. Pažymima, jog net kalbėdama apie tai, kada ieškovė išsiaiškino apie senelio palikimo sudėtį, ieškovė yra nenuosekli, t. y. vienoje ieškinio (taip pat ir patikslinto) vietoje ieškovė teigia, kad į Lietuvą pirmąkart grįžo 2021 m., kitoje - 2022 metais, dar kitoje - 2023 m. Taip pat ieškovė teigia, kad nepalaikė ryšių su seneliais, kas yra tiesa, tačiau tai taip pat nėra termino priimti palikimą sutrukdžiusi aplinkybė, o priešingai - galimai ši aplinkybė sąlygojo tai, kad ieškovė nepretendavo į senelio palikimą ir neišreiškė jokios valios šį palikimą priimti, nes nelaikė turinti tam moralinę teisę. Beje, ieškovės teiginiai apie senelių girtavimą yra neteisingi, kadangi jis tikrai nebuvo alkoholikas ar asocialus asmuo. Tai, kad ieškovė nepretendavo į senelių palikimą iš dalies įrodo ir ieškovės pasyvus elgesys po močiutės (G. B. mirties, kuomet po jos mirties palikimą priėmė atsakovė ir V. B., tačiau ieškovė šių atsakovės ir V. B. veiksmų neginčijo ir į močiutės palikimą nepretendavo. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktiką įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį, tad aplinkybė, kad atsakovė galimai ieškovės aiškiai neinformavo apie tai, kad ji priėmė V. B. palikimą ar neinformavo apie konkrečią palikimo sudėtį - neturi jokios teisinės reikšmės. Tokiu pat būtų vertintini ir kiti ieškinio argumentai, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius - teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą, kaip ir palikimo sudėties nežinojimas taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Remiantis tuo, ieškovės teiginiai apie „neypatingus" jos ir senelių ryšius ar tariamą galvojimą, kad seneliams priklausęs namas buvo „kažkoks laikinas namas" neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo jai atnaujinti praleistą terminą. Akivaizdu, jog ieškovei palaikyti artimesnius santykius su seneliais ir/ar sužinoti apie jų palikimą nesukliudė jokios objektyvios kliūtys ir nebendrauti su seneliais ir nesidomėti jų palikimu buvo asmeninis ieškovės apsisprendimas. Be to, atsiliepime prašoma vertinti tai, kad šiuo atveju ieškovė terminą savo senelio palikimui priimti yra praleidusi beveik 6 metus, t. y. palikimo priėmimo termino praleidimas yra ne tik kad nepateisinamas, tačiau taip pat – ypatingai ilgas. Akcentuotina dar ir tai, kad atsakovė, priėmusi V. B. palikimą, visą šį laiką laikė save priimto palikimo savininke, rūpinosi priimtu palikimu, jį prižiūrėjo, o vėliau priėmė sprendimą paveldėtą nekilnojamąjį turtą padovanoti savo dukrai. Turtinę teisę išpirkti iš valstybės namų valdos žemės sklypą, atsakovė taip pat kartu su šiuo nekilnojamuoju turtu yra padovanojusi trečiajam asmeniui K. A. D.. Iš to seka išvada, kad atnaujinus ieškovei terminą palikimui priimti būtų pažeisti atsakovės interesai bei paneigtas civilinių santykių stabilumo principas. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu paveldėjimo liudijimus, išduotus atsakovei yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo ieškovės reikalavimo, todėl pripažinus pirmąjį reikalavimą nepagrįstu ir jį atmetus, atmestinas iš šis išvestinis ieškinio reikalavimas. Juolab CK 5.8 straipsnis numato ir 1 metu senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, o ieškovė apie palikėjo V. B. mirtį, o kartu ir apie palikimo atsiradimo momentą, sužinojo iškart jam mirus, o apie tai, kas priėmė jo palikimą ieškovė galėjo sužinoti praėjus 3 mėnesiams po jo mirties, tačiau buvo pasyvi ir jokių veiksmų neatliko, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį paveldėjimo teisės liudijimams ginčyti.
Atsakovė G. A. teismo posėdyje su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir nurodė, kad 2018 m. po jos tėvo V. B. mirties jos dukra per „Messenger“ ieškovei pranešė netrukus po jo mirties, tą pačią mirties dieną. Ieškovė žinojo apie senelių namus. Po tėvo mirties ji priėmė jo palikimą, nes rūpinosi jo turtu, remontavo jo namą, ji prižiūrėjo viena tėvą. 2022 m. spalio 22 d. ieškovė grįžo į Lietuvą, apžiūrėjo senelių namus, buvo pasakiusi, kad priėmė palikimą iš mirusio tėvo, bet tikrai nesakė, kad parduodamo namo kaina būtų 8 tūkstančiai. Namą pirkti ieškovė norėjo 2023 m. pavasarį, kai grįžo į Lietuvą antrą kartą, o iki tol pretenzijų į namą nereiškė. Notarei sakiusi, kad yra jos mirusios sesers dukra, bet gyvena užsienyje. Notarė nurodžiusi, kad reikia laukti tris mėnesius ir jei nieks nepretenduos, turtas atiteks jai vienai. Kelis kartus siųsti pavedimai iš ieškovės buvo skirti kapų tvarkymui, kadangi ieškovė rašiusi, kad seneliai mirė, nori padėti.
Trečiojo asmens K. A. – D. atstovo pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinkama ir prašoma teismo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodytas faktines aplinkybes ir jų nekartoja. Pažymėjo, jog atsakovė 2022 m. liepos 28 d. pastatų dovanojimo sutartimi padovanojo jai iš senelio V. B. paveldėtą turtą, įskaitant ir turtinę teisę išpirkti iš valstybės namų valdos žemės sklypą. Tiek atsakovė, priimdama savo V. B. palikimą, tiek pati K. A.-D., priimdama iš atsakovės dovaną, elgėsi absoliučiai sąžiningai. Nei palikimo priėmimo metu, nei dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė nei trečiajam asmeniui, nei atsakovei nereiškė jokių pretenzijų į paveldėtą, o vėliau padovanotą turtą. O ieškovės teiginiai, kad „nei teta, nei pusseserė K. A.-D. jai apie senelio mirtį nepranešė“ yra melas, kadangi apie senelio mirtį ieškovę iškart informavo pati K. A.-D. per pokalbių programą „Messenger“, ką patvirtinta atsakovės teismui pateiktas pokalbių programos išrašas. Tretysis asmuo iš valstybės nupirko žemės sklypą ir vėliau pardavė kartu su dovanotu nekilnojamuoju turtu. K. A. – D. 2023 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduodama ginčo nekilnojamąjį turtą, elgėsi absoliučiai sąžiningai, kaip kad ir asmenys, nusipirkę šį turtą.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo K. A. – D. teismo posėdyje su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir nurodė, kad ieškovei iškart po senelio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) pranešė apie jo mirtį per „Messenger“ programėlę. Mano, kad ieškovė turėjo suprasti, jog galima paveldėti mirusios mamos turto dalį. 2022 m. rudenį pasakė ieškovei, kad namą pardavinėja. Vėliau ieškovė prašiusi tą namą parduoti jai, tačiau jau buvo sudaryta preliminari sutartis su pirkėjais ir parduoti ieškovei negalėjo. Po to, ieškovė pradėjo teisminius ginčus. Ieškovė tikrai turėjo žinoti, kad namai senelių. Apie palikimo priėmimą iki jos grįžimo į Lietuvą nekalbėjo. Kai susitiko su ieškove Lietuvoje, ji jau žinojo, kad mama turtą yra paveldėjusi, jai tą buvo pasakiusi mama. O ir mama prižiūrėjo senelį po antro insulto, vežiojo pas daktarus.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Rokiškio rajono 3-ojo notaro biuro notarė Valdemara Vaičekonienė pateiktame atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirus V. B., Rokiškio rajono 3-iame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Palikimą po V. B. mirties priėmė, paduodant pareiškimą notarui, mirusiojo duktė atsakovė G. A.. Nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laiką, laikoma, kad įpėdinis nenori priimti palikimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą išduodamas palikimą priėmusiam įpėdiniui. Notaras neprivalo pats ieškoti kitų įpėdinių. Be to, priimant palikimą, įpėdinis supažindinamas su CK 5.8 straipsniu. Minėtu atveju, atsakovei 2019 m. vasario 5 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į statinius, esančius adresu - (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 789, į pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, 2019 m. vasario 5 d. notarinio registro Nr. 794. 2022 m. liepos 27 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į įmokas už namų valdos sklypą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 6243. Remiantis išdėstytu prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra, jai teismo posėdyje nedalyvaujant.
Liudytojas J. D. teismo posėdyje nurodė, kad yra trečiojo asmens K. A. – D. vyras. Su ieškove buvo bendrauta ir jai iškart buvo pranešta apie senelio mirtį. Matė savo žmonos ir ieškovės susirašinėjimus. Ieškovė grįžusi į Lietuvą pirmą kartą ir susitikusi su jais kalbėjo apie senelių namų priežiūrą, klausė, ar galėtų namus nupirkti ji, bet jau buvo pradėtas namo pardavimo procesas, ieškovei parduoti galimybės nebebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių, atsiradusių po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B.. Palikėjas V. B. testamento sudaręs nebuvo. Mirus V. B., Rokiškio rajono 3-iame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Ieškovė, kaip mirusio V. B. anūkė ir 2011 m. mirusios jo dukros V. K. (mergautinė pavardė B.) dukra, į notarą su pareiškimu priimti palikėjo V. B. palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė. Dėl to, palikimą po V. B. mirties priėmė, paduodant pareiškimą notarui, mirusiojo duktė atsakovė G. A., t. y. 2019 m. vasario 5 d. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į statinius, esančius adresu - (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 789, į pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, o 2019 m. vasario 5 d. notarinio registro Nr. 794. 2022 m. liepos 27 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į įmokas už namų valdos sklypą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 6243. Atsakovė 2022 m. liepos 28 d. sudarė dovanojimo sutartį ir paveldėtą iš V. B. turtą padovanojo trečiajam asmeniui K. A. D..
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. B. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, be kita ko reikšimas ir išvestinis reikalavimas, kuriuo ginčijami atsakovei išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai (paveldėjimo liudijimus, išduotus atsakovei 2019 m. vasario 5 d. (notarinio registro Nr. 789 ir Nr. 794) ir 2022 m. liepos 27 d. (notarinio registro Nr. 6243)), prašant juos pripažinti negaliojančiais.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.1) straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Taip pat kasacinio teismo yra išaiškina, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.
Palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau palikimo priėmimo laisvės principas paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra ribojamas laiko atžvilgiu, kuris pasireiškia keliais aspektais. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso.
CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia spręstinas ieškovės prašymas atnaujinti terminą palikimui po ieškovės senelio V. B. mirties priimti.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Ieškovė prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą senelio V. B. palikimui priimti grindžia įvairios aplinkybėmis, t. y. apie senelio mirtį ir jo palikimą (namus) ji sužinojo tik 2022 m. spalio 16 d. (šią datą patikslinto ieškovė teismo posėdyje), pirmą kartą grįžus į Lietuvą, o iki tol ši informacija buvo slepiama nuo jos giminių, taip pat nurodoma, kad ji nežinojo apie senelio palikimą, kadangi seneliai piktnaudžiavo alkoholiu, o jų gyvenimas tame name jai atrodė laikinas, juolab ji nuo vaikystės gyvena JAV ir jai nėra žinomi Lietuvos teisinis reguliavimas dėl palikimo priėmimo tvarkos. Tuo tarpu atsakovė atsiliepimu, prie jo pateiktais dokumentais ir teismo posėdyje duotais parodymais nuosekliai teigė, kad K. A. – D. per pokalbių programą „Messenger" ieškovę apie senelio V. B. mirtį buvo informavusi iškart po jo mirties (tą pačią dieną) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų senelio palikimui priimti. Be to, atsakovė pažymi, kad teisės aktai nenumato įpareigojimo atsakovei pranešti ieškovei apie jos turimą paveldėjimo teisę ir informuoti apie palikėjo turto sudėtį, o pati ieškovė, gyvendama ne Lietuvoje, galėjo priimti šį palikimą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, ar įgaliodama savo tėvą V. K.. Tuo tarpu ieškovės numanymas, kad jos seneliai dėl savo netinkamo gyvenimo būdo galimai neturėjo turto – negali būti pateisinanti praleistą terminą priimti palikimą aplinkybė, juolab, anot atsakovės, aplinkybę, kad ieškovė nepretendavo į senelių palikimą, iš dalies įrodo ir ieškovės pasyvus elgesys po močiutės G. B. mirties. O galiausiai, anot atsakovės, ieškovė minėtą terminą yra praleidusi beveik 6 metus, o atsakovė, priėmusi V. B. palikimą, visą šį laiką rūpinosi priimtu palikimu, jį prižiūrėjo, o vėliau priėmė sprendimą šį turtą padovanoti savo dukrai, dėl ko būtų pažeisti atsakovės interesai. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir tretysis asmuo K. A. – D. teismo posėdyje. Liudytoju apklaustas J. D. taip pat patvirtino bendro pobūdžio aplinkybes, kad su ieškove buvo bendrauta ir jai iškart buvo pranešta apie senelio mirtį, nes matė K. A. – D.ir ieškovės susirašinėjimus, o ieškovė grįžusi į Lietuvą pirmą kartą ir susitikusi su jais, kalbėjo apie senelių namų įsigijimo galimybę. Taip pat ir tretysis asmuo notarė Valdemara Vaičekonienė atsiliepime pažymėjo, kad notaras neprivalo pats ieškoti kitų įpėdinių.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė, savalaikiai sužinojusi apie senelio V. B. mirtį (iš karto po jo mirties, t. y. tą pačią dieną), neabejotinai privalėjo suprasti ir senelio V. B. palikimo atsiradimo faktą, tiksliai galbūt ir nežinant apie galimo tokio palikimo sudėtį, tačiau, teismo vertinimu, yra labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovė neketino ir neturėjo valios priimti tokio senelio palikimo, o tokia valia atsirado gerokai vėliau, atsakovei atsisakius parduoti ieškovei iš V. B. paveldėto turto (namo) ir kartu su aplinkybe dėl tokio pardavimo kitiems asmenims. Teismas kreipia dėmesį į ganėtinai ilgą daugiau nei puspenktų metų periodą nuo ieškovės susižinojimo apie senelio V. B. mirtį ir jo palikimo atsiradimo momento iki atitinkamo ieškinio (prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pateikimo teismui. Netgi, 2022 m. spalio 16 d., grįžus į Lietuvą ir tiksliai sužinojusi aplinkybes, kaip tvirtinama ieškinyje, apie senelio V. B. palikimą (datą patikslino ieškovė teismo posėdyje), ieškovė vis tiek delsė daugiau nei 7 mėnesius ir nesiėmė priemonių iniciuoti šią bylą. Juolab nagrinėjamu atveju abi ginčo nuosekliai patvirtina, kad pati ieškovė, sužinojusi apie konkretų senelio V. B. palikimą, jai viešint Lietuvoje, ji nereiškė pretenzijų dėl tokio palikimo priėmimo ir netgi atsakovės buvo teirautasi dėl palikimu jos gauto namo įsigijimo ir jo kainos ir, kaip jau minėta, tik antrą kartą grįžusi į Lietuvą ir sužinojus, kad palikimu atsakovės gautas namas yra parduodamas kitiems asmenims – ieškovė tik tada išreiškė valią priimti tokį senelio palikimą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino byloje apklaustos ginčo šalys ir trečiasis asmuo. Taip pat ir iš ieškinio tyrinio ir argumentų matyti, kad ieškovė iniciavo teisinį ginčą būtent dėl atsakovės netinkamo elgesio jos atžvilgiu, ieškinyje pažymint, kad ieškovei skaudžiausia ne pats namo klausimas, o tai, kad artimiausi gyvenime žmonės nori ją apkvailinti. Būtent visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia labiau tikėtiną aplinkybę, kad ieškovė neketino ir neturėjo valios priimti senelio V. B. palikimo, o tokia valia buvo išreikšta gerokai vėliau dėl įvykusio konflikto tarp ieškovės ir atsakovės dėl minėto turto pardavimo nepardavimo ieškovei.
Tuo tarpu ieškovės dėstomos aplinkybės, kurias ji prašo teismo vertinti, kaip galimai pateisinančias priežastis termino priimti senelio V. B. palikimo praleidimui pagrįsti, t. y. atsakovės galimai nesąžiningi veiksmai, slepiant informaciją apie senelio mirtį ir jo palikimo buvimą, ieškovės numanymas apie senelio palikimo nebuvimo dėl jo vesto asocialaus gyvenimo būdo, ieškovės gyvenimo užsienio valstybėje ir Lietuvos teisinio reguliavimo dėl palikimo priėmimo tvarkos neišmanymo – ieškovės pasirinktos tik formaliais pagrindais ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą priimti senelio V. B. palikimą, kadangi prieš tai minėtų aplinkybių kontekstas pagrindžia būtent ieškovės valios priimti senelio V. B. palikimą neturėjimą, kas dar ir prieštarauja pastarosioms trims aplinkybėms, nurodytoms ieškinyje. Be to, teismas neturi pagrindo ir sutikti su šiomis aplinkybėmis, kadangi atsakovės apteiktas „Messenger" susirašinėjimo su ieškove (duomenys neskelbtini) ištrauka, kuria pranešama apie senelio V. B. mirtį, kaip ir atsakovės bei trečiojo asmens K. A. – D. nuoseklūs parodymai, nepatvirtina ieškovės nurodytų piktavališkų atsakovės ar šio trečiojo asmens veiksmų, kuriais ieškovė būtų klaidinama dėl senelio mirties ar jo palikimo. Tuo tarpu dėl likusių ieškovės nurodytų aplinkybių, kaip teisingai nurodyta atsiliepime, asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas negali būti savaime laikomas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, juolab asmuo dėl palikimo priėmimo gali kreiptis tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu, kas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (kasacinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, 12 punktas). Dėl to, vien formalus ieškovės gyvenimo užsienio valstybėje faktas yra nepakankamas pagrindas atnaujinti terminą, kaip ir tai, kad ieškovė neišmanė Lietuvos reguliavimo palikimo priėmimo klausimu, kadangi tai prieštarauja pačios ieškovės teiginiams dėl nenumanymo apie senelio V. B. palikimo buvimą, o dėl teisinės pagalbos teikimo kreipė, tik kai kilo konfliktas dėl V. B. palikimo įsigijimo. Tuo tarpu subjektyvus ieškovės situacijos dėl V. B. palikimo buvimo vertinimas, manant, kad tokio palikimo nėra, tačiau atitinkamai tuo nesidomint ir neišreiškiant savalaikiai valios dėl jo priėmimo, negali būti laikoma objektyvią priežastimi atnaujinti praleistą aptariamą terminą, juolab, kaip teisingai nurodyta atsiliepime, palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti, kas taip pat atitinka ir kasacinio teismo praktiką (kasacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 25 punktas). Dėl tokios ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis jos delsimą (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus šalių, trečiojo asmens paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, liudytojo, apklausto teismo posėdyje paaiškinimus, darytina išvada, kad terminą palikimui priimti ieškovė praleido dėl subjektyvaus savo pasyvumo, objektyviai nepateisinamo nesidomėjimo bei galimai dėl nebuvus suinteresuotumo pačiai paveldėti savo senelio V. B. palikimo dalį. Nors ieškovė palikimo neatsisakė, tačiau aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę paveldėti taip pat neatliko. Jos elgesys, vertinant visą nepateisinamai ilgą termino palikimui priimti praleidimo laikotarpį, neatitinka sąžiningo, rūpestingo asmens veikimo kriterijų, priešingai - laikytinas aplaidžiu, įgyvendinant savo teisę paveldėti. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurias ji prašė laikyti pateisinančiomis praleistą terminą palikimui priimti, savaime nėra objektyvios aplinkybės, trukdančios priimti palikimą, ypač žinant apie savo senelio V. B. mirtį ir galimai atsiradusį jo palikimą, o vėliau ir sužinojus faktą, kad atsakovė priėmė visą šį palikimą (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Termino palikimui priimti atnaujinimas neabejotinai neigiamai paveiktų gerokai platesnį ratą asmenų nei tik atsakovės ir trečiojo asmens K. A.-D. teises ir teisėtus interesus, kuomet paveldėtu turtu buvo naudojamasi kaip savu ilgą laiką (pusketvirtų metų iki ieškinio pateikimo ir iki šiol), bet ir sąžiningus kitus asmenis, jau įsigijusius paledėtą nekilnojamą turtą. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pakankamo pagrindo nepaisyti ieškovės, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir atsakovės, tinkamai ir laiku realizavusios įpėdinio teises, interesų balanso bei paveldėjimo teise užtikrinto turtinių ir neturtinių santykių pereinamumo ir stabilumo. Be to, teismo vertinimu, tai nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Netenkinus ieškovės prašymo atnaujinti terminą palikimui po senelio V. B. mirties priimti, teismas neturi pagrindo tenkinti ir kito išvestinio ieškovės reiškiamo reikalavimo, kuriuo ginčijami atsakovei išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai (paveldėjimo liudijimus, išduotus atsakovei 2019 m. vasario 5 d. (notarinio registro Nr. 789 ir Nr. 794) ir 2022 m. liepos 27 d. (notarinio registro Nr. 6243)), prašant juos pripažinti negaliojančiais. Kaip minėta, teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę tik tie asmenys, kurie yra įstoję į paveldėjimo teisinius santykius. Ieškovės prašymą dėl termino palikimui priimti po senelio V. B. mirties atmetus, teigti, kad ieškovė į šiuos teisinius santykius įstojo, teismas neturi jokio pagrindo. Dėl to, ieškovės ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė 2600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2000 Eur už teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų surašymą ir 600 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme). Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2600,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.