Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. P., jo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Vilniaus apskrities VPK 2024-04-25 nutarimo Nr. 10-ANR_N-11547-2024 (ROIK: 24235512266) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-04-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) buvo priimtas administracinio nusižengimo nutarimas (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11547-2024, kuriame nurodoma, jog S. P. (toliau – ir Pareiškėjas) 2024 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 str. 5 d. Pareiškėjas buvo nubaustas 850 Eur dydžio pinigine nuobauda ir administracinio poveikio priemone - 18 mėn. specialiosios teisės vairuoti atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 5 d.

Tačiau pareiškėjas prašo teismo sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą nuo 18 mėn. iki 9 mėn.

Vertindamas, ar pareiškėjo padaryto nusižengimo atveju galima pripažinti esant teismų praktikoje įvardinamą kompleksą faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjo naudai, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

Visų pirma, vertinant pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pareiškėjo padarytą veiką laikyti mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Tokią išvadą teismas daro, nes pareiškėjo pažeidimas iš esmės pasireiškė ne materialių įstatymo normų, o formaliu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nustatytos tvarkos kreiptis su prašymu į VĮ „Regitra" ir gauti atitinkamą sprendimą pažeidimu. Tai reiškia, kad galima pripažinti pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog administracinis nusižengimas jo padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, dėl jo nėra padarytos jokios turtinės žalos. Teismas tokią išvadą daro taip pat ir atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis 2019 m. liepos 12 d. buvo nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. 85 Eur bauda ir 3 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimu už tai, kad 2019 m. liepos 9 d. vairuodamas automobilį kelyje Kuršėnai-Mažeikiai lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę ten, kur lenkti draudžiama. Pareiškėjas dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino, baudą sumokėjo ir tris mėnesius nuo protokolo su administraciniu nurodymu automobilio nevairavo. Pasibaigus administracinio poveikio priemonės terminui, Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis sankciją visiškai įvykdė ir jokių papildomų veiksmų įvykdyti nereikia, todėl manydamas, kad elgiasi visiškai teisėtai - ėmė vairuoti automobilį. 2023 m. spalio 30 d. Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 424 str. 3 d. 300 Eur bauda ir 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimu už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. vairavo automobilį neturint teisės vairuoti, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę nesusigražinęs. Pareiškėjas su šiuo nutarimu iš pradžių nesutiko, kadangi buvo įsitikinęs, kad automobilį vairuoti teisę turi - administracinio poveikio priemonės terminas yra jau senai pasibaigęs, jis šį terminę išlaukė ir tuo metu automobilio nevairavo. Visgi, protokolą surašantis pareigūnas Pareiškėjui paaiškino, kad tokiu atveju pralaukti specialiosios teisės atėmimo termino nepakanka, papildomai reikia išlaikyti vairavimo kursus, tai nustato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. Pareiškėjas, susipažinęs su tokia tvarka, savo kaltę pripažino, skirtą baudą sumokėjo ir kaip yra reikalaujama mokėsi ir 2023-09-29 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 16). Kadangi daugiau jokių reikalavimų minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata, tuo atveju, kai teisė vairuoti yra atimama iki vienerių metų, nenumato, Pareiškėjas pralaukęs 6 mėnesius ir manydamas, kad daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia - ėmė vairuoti automobilį. 2024 m. balandžio 25 d. Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 424 str. 5 d. 850 Eur bauda ir 18 mėn. specialiosios teisės vairuoti atėmimu už tai, kad 2024 m. kovo 28 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta. Pareiškėjas buvo nustebęs, kadangi jo įsitikinimu jis visus reikalaujamus atlikti veiksmus, reikalingus susigrąžinti teisei vairuoti, numatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d., buvo įvykdęs. Visgi, pareigūnui paaiškinus ir vėliau gavus profesionalių teisininkų išaiškinimą, kad teisė vairuoti yra laikoma gražinta ne baigus vairavimo kursus, tačiau tik dar ir po to, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka yra kreipiamasi su prašymų į VĮ „Regitra" ir gaunamas atitinkamas sprendimas, Pareiškėjas su Nutarimu sutiko ir savo kaltę pripažino. Pareiškėjas, pasibaigus jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą ir tada kreiptis į VĮ „Regitra" su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o VĮ „Regitra" įgaliotas darbuotojas - esant pagrindui priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad Pareiškėjas vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas su šia tvarka tinkamai susipažinęs nebuvo, todėl du kartus buvo nubaustas administracine atsakomybe už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti atimta. Kadangi 2023 m. rugpjūčio 22 d. administracinio nusižengimo metu teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra nors buvo pasibaigęs administracinio poveikio priemonės terminas (2019-10-10), tačiau Pareiškėjas nebuvo užbaigęs papildomo vairuotojų mokymo ir tada kreipęsis į VĮ „Regitra" ir darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta teisė vairuoti, Institucija visiškai teisėtai ir pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas (nesusigrąžinęs) tokios teisės.

Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumu, jas pripažįsta nuosekliomis ir atitinkančiomis faktines aplinkybes. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad pareiškėjas, žinodamas apie gana nesudėtingą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. numatytą tvarką ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nustatytą tvarką, beveik 4 metus sąmoningai vengė atlikti šiuos nesudėtingus veiksmus ir nuolat rizikavo vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas tam suteiktos specialios teisės. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjo nuoseklūs ir išsamūs paaiškinimai leidžia pripažinti, kad administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, iš esmės pasireiškęs tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nustatytos tvarkos kreiptis su prašymu į VĮ „Regitra" ir gauti atitinkamą sprendimą pažeidimu. Tai reiškia, kad byloje nustatytas pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. vairavo automobilį ne žinodamas, jog neturi tokios specialios teisės, o priešingai – manydamas, kad tokią teisę jau atgavo po to, kai 2023-09-29 d. išklausė papildomus kursus (b. l. 16) ir nežinodamas apie dar vieną privalomą atlikti formalų veiksmą (kreiptis su prašymu į VĮ „Regitra" ir gauti atitinkamą sprendimą), todėl pareiškėjo padaryta veika gali būti vertinama kaip mažiau pavojinga, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos.

Antra, vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės formą ir rūšį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią veikimas tyčine kaltės forma, atsižvelgiant į tolimesnį pažeidėjo elgesį ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (tuo metu galiojusi straipsnio redakcija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, padarytas per skubėjimą bei neapsižiūrėjimą, iš esmės pasireiškęs tik formalaus reikalavimo kreiptis su prašymu į VĮ „Regitra" ir gauti atitinkamą sprendimą, pažeidimu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir įvertintas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės forma ir rūšis negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje.

Trečia, vertinant pareiškėjo asmenybę, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią turi būti nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022) arba nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmenybė negali būti vertinama išimtinai neigiamai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-497/2023). Teismas pripažįsta, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios įgalintų pareiškėjo asmenybę vertinti išimtinai neigiamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pagrindinis darbas ir pajamų šaltinis, iš kurio išlaikomi jo ir jo šeimos poreikiai, susijęs su automobilio vairavimu, Pareiškėjas yra senyvo amžiaus, gyvena atokioje vietovėje, todėl jam automobilis yra itin reikalingas. Pareiškėjas per visą savo gyvenimą sąžiningai laikėsi įstatymų, niekada neturėjo problemų su teisėsauga, su skunde paminėtomis skirtomis administracinėmis sankcijomis visada sutikdavo, savo kaltę pripažindavo, pareiškėjas teigiamai vertinamas aplinkinių žmonių, jo darbovietės (b. l. 17).

Ketvirta, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, jam paskirtos administracinės nuobaudos neginčija, jau sumokėjo jam paskirtą 850 Eur baudą, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia pareiškėjo atsakomybę. Sunkinančių pareiškėjo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Penkta, pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinant remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių (administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, dėl jo nėra padarytos jokios turtinės žalos). Be to, šis administracinis nusižengimas įvyko nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, Pareiškėjui netinkamai ir nevisiškai susipažinus su teisine tvarka. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau nurodytas ir įvertintas aplinkybes, galima pripažinti, kad pareiškėjui dvi nuobaudos – t. y. 2023 m. spalio 30 d. pagal ANK 424 str. 3 d. skirta 300 Eur bauda ir 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimu už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. vairavo automobilį neturint teisės vairuoti, o taip pat 2024-04-25 pagal ANK 424 str. 5 d. skirta 850 Eur dydžio bauda ir 18 mėn. specialiosios teisės vairuoti atėmimas už tai, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, yra skirtos tik dėl pareiškėjo neapsižiūrėjimo ir neatsargumo, o taip pat dėl teisinių žinių stokos. Tokią išvadą teismas daro, nes sužinojęs apie 2019 m. liepos 12 d. nutarimu paskirtos nuobaudos ir poveikio priemonės netinkamą įvykdymą (papildomų kursų neišklausymą), pareiškėjas iš karto po 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažeidimo padarymo, net nelaukdamas 2023 m. spalio 30 d. nuobaudos ir poveikio priemonės paskyrimo, nedelsdamas įvykdė šį reikalavimą, t. y. 2023-09-29 d. išklausė papildomus kursus (b. l. 16). Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad įvykdęs 2019 m. liepos 12 d. nutarimu paskirtą nuobaudą ir poveikio priemonę, jis iš tikrųjų nežinojo apie būtinus specialiajai teisei susigrąžinti papildomai atlikti veiksmus, o jei būtų žinojęs, šį reikalavimą neabejotinai būtų įvykdęs. Tai reiškia, kad pareiškėjas siekė ne pažeisti teisės aktų reikalavimus, o juos įvykdyti, tačiau to nepadarė tik dėl neapsižiūrėjimo, nežinojimo ir teisinių žinių stokos. Iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pareiškėjas buvo nubaustas dar vieną kartą - 2024 m. kovo 28 d. už tai, kad po papildomų kursų išklausymo jis neatliko dar vieno būtino formalaus veiksmo – nesikreipė su prašymu į VĮ „Regitra“ dėl atitinkamo sprendimo gavimo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė dar kartą patvirtina ne pareiškėjo piktybinį ir sistemingą teisės aktų pažeidimą, o jo neapsižiūrėjimą ir neatsargumą bei teisinių žinių stoką. Teismui nekyla abejonių, kad išklausęs papildomus kursus ir žinodamas apie dar vieną papildomą formalų ir nesudėtingą reikalavimą kreiptis į VĮ Regitrą dėl atitinkamo sprendimo gavimo, pareiškėjas neabejotinai būtų jį įvykdęs.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad nebūtų teisinga ir proporcinga pareiškėjui skirti itin griežtą ANK 424 str. 5 d. numatytą poveikio priemonę - 18 mėn. specialiosios teisės vairuoti atėmimą vien tik dėl formalaus ir pakankamai nesudėtingo reikalavimo kreiptis į VĮ Regitrą dėl atitinkamo sprendimo gavimo neįvykdymo, nes tokiu būdu pareiškėjo teisės būtų apribotos kur kas daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Specialios teisės atėmimas pagal ANK 22 str. 2 d. atlieka administracinį nusižengimą padariusio pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo, taip pat paveikimo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų funkciją. Tuo tarpu šioje byloje dėl jau nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad pareiškėjas sąmoningai ir piktybiškai nesiekė daryti administracinių nusižengimų, netgi priešingai, savo veiksmais (2023-09-29 papildomų kursų išklausymu) siekė kuo geriau ir greičiau įvykdyti jam skirtą poveikio priemonę. Taip pat sumokėjo visas jam skirtas baudas. Todėl vien ta aplinkybė, kad dėl neapsižiūrėjimo pareiškėjas neįvykdė dar vieno formalaus specialiosios teisės susigrąžinimo reikalavimo (nesikreipė į VĮ Regitrą dėl atitinkamo sprendimo gavimo), teismo vertinimu, negali būti pagrindu pareiškėjo teises apriboti daugiau, nei tai būtina, o taip pat negali būti pagrindu atgrasyti pareiškėją nuo pažeidimų darymo, kurių jis nesiekia daryti ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad sieks daryti ateityje. Todėl teismas pripažįsta, kad visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia pareiškėjui neskirti specialiosios teisės atėmimo 18 mėn. už tai, kad jis 2024 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta. Tokią išvadą teismas daro taip pat atsižvelgdamas į tai, kad net ir neskyrus pareiškėjui poveikio priemonės, jis neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, nes už 2024 m. kovo 28 d. nusižengimą jam yra skirta 850 Eur. bauda. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad teismų praktikoje nurodyta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos bus pasiekta paliekant pareiškėjui paskirtą 850Eur baudą. Tuo tarpu privalomas 18 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) būtų per griežta valstybės reakcija į pareiškėjo padarytą pažeidimą, nes pareiškėjui neįvykdžius formalaus reikalavimo kreiptis į VĮ Regitrą dėl atitinkamo sprendimo gavimo, jo teises apribotų kur kas daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, o taip pat prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tai reiškia, kad visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 424 straipsnio 5 dalies ir 7 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą (poveikio priemonę).

Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad 850 eurų baudos paskyrimas pareiškėjui yra pakankama sankcija, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį bei kitas nurodytas aplinkybes (neapsižiūrėjimą, neatsargumą, teisinių žinių stoką). Tuo tarpu privalomas 18 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) pareiškėjo atžvilgiu nėra būtinas, nes byloje nustatytas pakankamas pagrindas vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei pripažinti, kad visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 424 straipsnio 5 dalies bei 7 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalyje numatytą išimtį ir S. P. neskirti administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo 18 mėnesių terminui už tai, kad jis 2024 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta.

ANK 642 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalyje numatytą išimtį ir S. P. neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK 2024-04-25 nutarimą Nr. 10-ANR_N-11547-2024 (ROIK: 24235512266) pakeisti.

Neskirti S. P. administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo 18 mėnesių terminui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus