Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. G., R. A., D. Š., E. L., VĮ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM atstovui, VĮ „Turto Bankas“ atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuoti asmenys Z. Č., G. G., V. A., R. A., D. Š., E. L., VĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM , VĮ Turto bankas ir suinteresuotų asmenų - pareiškėjų V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens- pareiškėjos Z. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl pareiškėjo J. A. pareiškimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo

1. Pareiškėjas J. A. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą

palikimui priimti po motinos A. A. mirties (duomenys neskelbtini).

8. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

9. Suinteresuoti asmenys R. A., D. A. ir E. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Dėl pareiškėjos Z. Č. pareiškimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo

14. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo- pareiškėja Z. Č. ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po motinos A. A. (duomenys neskelbtini) mirties ji pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Brolis V. A. yra sakęs, kad motina testamentu turtą paliko jam. Nurodė, kad motina yra sakiusi, jog turtą paliks broliui V. A. ir nori kad jis gyventų. Mama yra sakiusi, kad dokumentai yra nebaigti tvarkyti. Ji neturėjusi laiko kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes slaugė vyrą, turto ir žemės jai nereikėjo. Ji atvažiuodavo į motinos namus. Pavasarį sodino daržą. Brolis J. A. tvarkė elektrą namuose. Jie visi sutiko, kad po motinos mirties namuose apsigyventų brolis V. A. su vaikais. Manė, kad V. A. yra paveldėjęs motinos turtą, tačiau gavusi laišką iš notaro sužinojo, kad dokumentai nėra sutvarkyti. Nesutinka, kad V. A. paveldėjo motinos turtą ir mano, kad likęs turtas priklauso visiems įpėdiniams. Sesuo G. G., kuri gyvena Londone, yra sakiusi, kad jai nieko nereikia ir sakė tvarkytis jiems. Todėl kreipėsi į teismą ir prašo palikimo priėmimo terminą atnaujinti.

18. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

19. Suinteresuoti asmenys R. A., D. A. ir E. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

22. Liudytoja posėdžio metu apklausta N. V. nurodė, kad ji yra Z. Č. dukra. Mano, kad močiutės turtas turi priklausyti visiems vaikams. Nurodė, kad po laidotuvių klausė, kad liko turtas ir V. A. pasakė, kad viską paliko jam. Po močiutės mirties matė likusias vištas, kuriomis pasirūpino V. A.. Po laidotuvių liko V. A., jis turėjo raktus. Ji su motina nuvažiuoja aplankyti. V. A. ir jiems padėdavo pasodinti daržus. Žino, kad J. A. tvarkė elektrą.

Dėl pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

25. Po motinos mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. Jis rūpinosi motina, slaugė ją, tvarko kapus ir po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, t. y. tvarkė gyvenamą namą, ūkio pastatus, remontavo, tvarkė žemės sklypą, rūpinosi likusias gyvuliais, moka mokesčius, naudojasi motinos likusiais daiktais. Po motinos mirties liko gyventi name. Faktiškai pareiškėjas valdo paveldimą turtą ir mano, kad yra teisėtas likusio mirusios motinos turto paveldėtojas.

26. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo – pareiškėjas V. A. ir jo atstovas

pareiškimą palaikė pilnai, pareiškime išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina A. A.. Po motinos mirties liko jos turtas, tai žemės sklypai, gyvenamas namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Motina testamentu turtą paliko jam. Žemės dokumentai pilnai nebuvo sutvarkyti. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos laidotuvių pasakė, kad yra testamentas. Testamento nerodė, nes bijojo, kad nesuplėšytų, nes kilo nepasitenkinimas ir sakė, kad nepasirašys. Dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nes manė, kad nėra būtina. Jis liko gyventi motinos namuose, jo gyvenama vieta deklaruota tuose namuose nuo 2002 metų. Motinos namuose gyveno su šeima. Šiuos namus jis pirko kartu su motina, mokėdami per pusę. Jis rūpinosi motinos likusiu turtu, tai tvarkė žemės sklypą, remontavo namus, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo likusius gyvulius. Suinteresuoti asmenys, tai yra jo broliai ir seserys, jokių aktyvių veiksmų neatliko. Sesuo Z. Č. pasiėmė motinos skarutes, gal ir kiti ką nors pasiėmė, jis tam neprieštaravo. Jis nedraudė kitiems kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo. Mano, kad po motinos mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškimą prašė tenkinti. Kreipiasi į teismą, nes nori užregistruoti turtą savo vardu, o notaras nurodė, kad yra praleistas terminas ir reikia kreiptis į teismą.

29. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

30. Suinteresuoti asmenys R. A., D. A. ir E. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

34.Liudytoja posėdžio metu apklausta I. S. parodė, kad ji gyveno kaimynystėje su A. A., bendravo apie 40 metų, buvo draugės. Turėjo penkis vaikus. Motina daugiau rūpinosi V. A., jis slaugė motiną ir prižiūrėjo namus. Prieš mirtį motina ir gyveno kartu su V. A.. Po kaimynės mirties V. A. ir liko gyventi tuose namuose ir šiuo metu gyvena. V. A. rūpinasi likusiu turtu, remontuoja, išsikasė šulinį. Nematė daugiau nė vieno, kad kuris nors prižiūrėtų ir tvarkytu namus. Tiek motinai esant gyvai, tiek po motinos mirties pagrinde viską tvarkė ir tvarko V. A..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

suinteresuoto asmens - pareiškėjo V. A. pareiškimas tenkintinas, pareiškėjo J. A. ir suinteresuoto asmens – pareiškėjos Z. Č. pareiškimai atmestini.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

35. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius)

reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

36. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

37. Bylos medžiaga, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. A. ir suinteresuotų asmenų J. A., G. G., Z. Č. motina, o suinteresuotų asmenų R. A., D. Š. ir E. L. močiutė A. A.. Po jos mirties liko turtas –namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini). A. A. savo turtą testamentu, kuris buvo sudarytas 1988 m. birželio 8 d., paliko V. A.. Po A. A. mirties V. A. į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjas rūpinosi motina, slaugė ją, mirus motinai, pareiškėjas rūpinosi likusiu turtu, tai liko gyventi motinos namuose, mokėjo mokesčius, tvarkė namus, žemės sklypą, naudojosi namų apyvokos daiktais , bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtą valdė kaip savo. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą , tačiau to padaryti nebegali, nes praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys taip pat nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

38. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino tiek apklausta liudytoja S. I., tiek N. V.. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo V. A. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

39. Pareiškėjas nurodė, jog jis po motinos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir jį valdo iki šiol, ne tik dėl to, kad liko gyventi tame name, tačiau turtą prižiūrėjo ir rūpinosi juo kaip savo, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai.

40. Teismas, aiškindamasis aplinkybes- kokius aktyvius veiksmus atliko pareiškėjas V. A., apklausė byloje liudytoją, kuri paaiškino, kad po A. A. mirties likusiu turtu rūpinosi pareiškėjas V. A., o kiti kartais gal atvažiuodavo. Liudytojos parodymai sutampa ir jie patvirtina pareiškėjo V. A. nurodytas aplinkybes bei paneigia suinteresuotų asmenų Z. Č. ir J. A. nurodytus faktus.

41. Aplinkybių, kad V. A. rūpinosi likusiu turtu iš esmės neginčijo ir suinteresuoti asmenys J. A. ir Z. Č.. Duomenų, paneigiančių pareiškėjo V. A. bei liudytojos S. I. nurodytas aplinkybes, teismui nepateikta. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje. Pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. A. priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise.

42. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo V. A. duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad po motinos mirties, pareiškėjas V. A. pradėjo valdyti po motinos mirties likusį turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą nebuvo išduotas.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad V. A. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446–448 straipsniai).

44. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas draudžiama priimti palikimą iš dalies arba

su sąlyga ar išlygomis.

45. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti būdas yra lygiavertis palikimo priėmimui paduodant pareiškimą notarui, todėl, spręstina, kad V. A. nesikreipimo į teismą su pareiškimu anksčiau priežastys, nesudaro pagrindo anksčiau nustatytas aplinkybes teismui vertinti kitaip.

46. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti palikimą po motinos A. A. mirties.

47. Nustačius pareiškėjo prašomą faktą, pareiškėjas galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos palikimą.

48. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (LAT senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, 2017-11-15 Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime patvirtinta apžvalga).

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

49. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentą, ar pagal įstatymą, jie per tris mėnesius turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą.

50. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

51. Kaip nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė A. A.. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjams Z. Č. ir J. A. atsirado teisė priimti mirusiosios A. A. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

52. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys- pareiškėjai J. A. ir Z. Č. yra mirusios (duomenys neskelbtini), A. A. vaikai. Palikimo priėmimo termino praleidimą pareiškėjai iš esmės grindžia tuo, kad jie buvo suklaidinti V. A., kuris nurodė, kad testamentu motina jam paliko turtą , įstatymų nuostatų nežinojimu.

54. Pareiškėjai nurodė, kad po motinos mirties į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad testamentu paliktas tik gyvenamas namas ir ūkio pastatai, o V. A. yra nurodęs, kad testamentu visas turtas jam paliktas. Teismų praktikoje palikimo sudėties nežinojimas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti, nelaikomas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; LAT2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727).

55. Kaip nurodė pareiškėjai J. A. ir Z. Č., sužinoję apie tai, kad brolis V. A. nepriėmė motinos palikimo, jie kreipėsi į notarą, kuris ir nurodė kreipėsi į teismą.

56. Nors pareiškėjai nurodo, kad po motinos mirties motinos namuose gyvena V. A., kuris rūpinosi likusiu turtu, tačiau mano, jog ir jie priėmė palikimą po motinos mirties. Nurodė, kad jie atvažiuodavo į motinos namus, tvarkė, remontavo namus, dirbo žemė, t. y. sodino daržus, sodą, pjovė žolę. Pažymėtina, kad mažai tikėtino, jog po motinos (duomenys neskelbtini) mirties , atsižvelgiant į metų laiką, buvo galima sodinti daržus, sodą ir reikėtų pjauti žolę. Mano, kad ir pareiškėjai turi teisę priimti palikimą po motinos mirties. Pareiškėjai Z. Č. ir J. A. nurodo, kad būtų išreiškią valią priimti palikimą po motinos mirties, tačiau buvo suklaidinti brolio V. A..

57. Pažymėtina, kad norint įrodyti , kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka nurodyti, jog įpėdinis naudojo turtą ir prižiūrėjo, nes tai nesukuria nuosavybės teisės. Vien tokie veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009 ir kt.).

58. Tai šios pareiškėjų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie galimą paveldėti mirusios motinos turto dalį pareiškėjams J. A. ir Z. Č. buvo žinoma nuo motinos (duomenys neskelbtini) mirties.

59. Pareiškėjai nurodė, kad bendru sutarimu leido V. A. gyventi motinos namuose, žinojo, kad yra testamentas, tačiau manė, jog ir jiems priklauso paveldimo turto dalis, nesikreipė į notarą, nesidomėjo paveldimu turtu. Iš notaro 2020-11-16 pranešimo, sužinoję, kad V. A. pagal testamentą nėra priėmęs motinos palikimo, kreipėsi į notarą. Per visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. lapkričio mėnesio, t. y. septyniolika metų jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo pareiškėjai J. A. ir Z. Č. nesiėmė.

60. Vertinant pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie buvo apgauti V. A., kad neturi teisinių žinių, pažymėtina, kad teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, neturėjimas pagal kasacinio teismo praktiką taip pat neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 21 punktas).

61. Vertintina ir pareiškėjos Z. Č. nurodytos aplinkybės, kad ji neturėjusi laiko, nes slaugė sergantį vyrą, jai nereikėjo namų, nes turėjo kur gyventi, nereikėjo žemės, o pareiškėjas J. A. nurodė, kad manė, jog visi įpėdiniai priėmė palikimą lygiomis dalimis. Pareiškėjų nurodytos tokios aplinkybės savaime nepagrindžia tokio ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių. Tačiau pareiškėjas J. A. manydamas, kad ir jis yra paveldėtojas ir jam priklauso paveldimo turto dalis, į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, juolab, kad bendraudami su teisinį išsilavinimą turinčiu notaru būtų buvę informuoti. Aplinkybių, sutrukdžiusių anksčiau kreiptis į notarą reikalingos informacijos, pareiškėjai neįrodinėjo.

62. Esant situacijai, kai žinodami apie esamą palikimą, pareiškėjai , praleidę trijų mėnesių terminą palikimui priimti, ilgą laiką po to, t. y. septyniolika metų nesiėmė veiksmų šią teisę įgyvendinti, vertintina, kad jie elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, nepagrįstai kliovėsi brolio teikiama informacija, be to V. A. posėdžio metu yra nurodęs, kad jis nedraudė kitiems paveldėtojams kreiptis į notarą. Pačių pareiškėjų ilgas delsimas išreikšti valią priimti mirusios motinos palikimą, negali būti tapatinamas su V. A. pasakymu, kad testamentu paliktas turtas jam. Pareiškėjai abejodami, turėjo pakankamai laiko kreiptis teisinės konsultacijos paveldėjimo klausimu į advokatą, notarą, nes pareiškėjams buvo žinoma, kad žemės, kurią siekia paveldėti, dokumentai buvo nepilnai sutvarkyti. Todėl tokį pareiškėjų Z. Č. ir J. A. elgesį teismas vertina kaip neatitinkantį sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

63. Praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo termino praleidimą sąlygojo ne objektyvios priežastys, o pareiškėjų subjektyvios nuo jų valios priklausiusios aplinkybės. Pareiškėjų neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi, praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Įstatymo nuostatos reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti. Toks pasyvus pareiškėjų elgesys šioje situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Būtent nerūpestingas pareiškėjų elgesys , nesidomėjimas savo realia teise paveldėti mirusios motinos palikimą, sukėlė jiems neigiamas pasekmes. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad būtų buvusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jų priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinių teisė į palikimą pasibaigė.

64. Be to, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pagal kasacinio teismo praktiką būtina užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso, todėl vertintina ir tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti, nebūtų neproporcingai pažeisti šalių interesai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu, priėmė V. A.. Todėl reikalinga atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo bei santykių stabilumo ir teisingumo principus.

65. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai Z. Č. ir J. A. terminą palikimui priimti būtų praleidę dėl svarbių, objektyvių ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių, todėl pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas.

66. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nors byloje pareiškėjų interesai buvo skirtingi, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos susidarė advokatams atstovaujant pareiškėjus Z. Č. ir V. A. pagal jų atskirus pareiškimus, o ne tik pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą, kuris buvo atmestas, taigi, atstovavimo išlaidos susidarė ir pareiškėjui V. A., siekiant įgyvendinti savo interesą į palikimą, todėl minėtos išlaidos iš J. A. ir Z. Č. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. A. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. A. mirties.

Pareiškėjo J. A. ir pareiškėjos Z. Č. pareiškimus dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.