Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2A-439-796/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2A-439-796/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00126-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
I. A.
Civilinė byla Nr. e2A-439-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00126-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.3; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui I. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. A. 2 074,69 Eur negrąžinto kredito, 71,85 Eur administravimo mokesčio, 200,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 464,05 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 074,69 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 12 d., 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 074,69 Eur) nuo sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 184,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. močiutei E. J.. Tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies, nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo I. A. 2 074,69 Eur negrąžinto kredito, 71,58 Eur administravimo mokesčio, 200,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 464,05 Eur negautų pajamų (nuostolių), 26 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 074,69 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugsėjo 12 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 811,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 184,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2 100,00 Eur vartojimo kreditą, kredito grąžinimo terminas – 2023 m. rugsėjo 12 d., o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 298,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 26 proc.) ir 756,00 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė nutraukė sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal bylų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas elektroniniu paštu.

3.2 Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais.

3.3 Teismas konstatavo, jog ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę. Ieškovės reikalavimai grąžinti 2 074,69 Eur kreditą ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti 200,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 71,85 Eur administravimo mokestį pagrįsti.

3.4 Teismas pažymėjo, jog nutraukus sutartį kreditorė dėl atsakovo kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti iki sutarties pabaigos palūkanų (26,00 proc.), kurios laikomos kreditorės negautomis pajamomis, todėl ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti. Teismas nusprendė iš atsakovo ieškovei priteisti 464,05 Eur negautų pajamų, kurios apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 26,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 074,69 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.).

3.5 Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė prašė priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 074,69 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tačiau teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, kadangi jis yra nukreiptas į ateitį, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iki 2023 m. rugsėjo 12 d. neįvykdys savo sutartinių prievolių ieškovei. Teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

3.6 Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.

3.7 Teismas konstatavo, jog iš esmės visi turtiniai reikalavimai tenkinti, todėl taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 184,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo už akių dalį dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 074,69 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 074,69 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kitą sprendimo už akių dalį ieškovė prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1 Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nesivadovaujant aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, taip pat neatitinkantis verslo logikos.

4.2 Pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 52, p. 71).

4.3 Nurodo, jog kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

4.4 Pažymi, kad pradinės kreditorės ir vartojimo kredito davėjos UAB „BnP Finance“ pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėja pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjos negautos pajamos (nuostoliai).

4.5 Pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą laiku. Jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, pradinė kreditorė būtų paskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantė patyrė nuostolių.

4.6 Konstatavus, jog atsakovas po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Todėl ieškovei turi būti priteistos negautos pajamos, apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo.

4.7 Pažymi ir tai, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo mokėti ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl teisės į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą po sutarties termino pabaigos.

10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su vartojimo kredito sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2023 m. rugsėjo 12 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

11. Nors ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

12. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galbūt didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nusprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog sutarties sudarymo metu nei pradinė kreditorė, nei vėliau – apeliantė negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdys, ir tokiu būdu tikėtis gauti minėtas pajamas.

14. Be to, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis.

15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei yra priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė to neįrodinėjo.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito gražinimo. Ši skundžiamo sprendimo už akių dalis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką ir išaiškinimus, todėl paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo

18. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

19. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi informavo ieškovę apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 464,05 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei priteista 26 proc. dydžio metinės negautos pajamos (nuostoliai) nuo visos negrąžintos 2 074,69 Eur vartojimo kredito sumos, skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, pagrįstumo. Apeliantei (ieškovei) buvo suteikta galimybė teikti savo poziciją dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, tačiau ji šia teise nepasinaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu už akių konstatavo, jog nutraukus sutartį kreditorė dėl atsakovo kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti iki sutarties pabaigos palūkanų (26,00 proc.), kurios laikytinos kreditorės negautomis pajamomis, todėl ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, iš atsakovo ieškovei priteistina 464,05 Eur negautų pajamų, kurios apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 26,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 074,69 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.).

21. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, vadovavosi ieškovės ieškinyje pateiktais skaičiavimais, t. y. ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kurias sudaro 464,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo, iš viso už 314 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (2 074,69 Eur negrąžinta kredito dalis x (26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 314 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 12 d., skaičiuojamos kaip 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos (2 074,69 Eur).

22. Šalys, sudariusios vartojimo kredito sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinė kreditorė, o vėliau – reikalavimo teisių perėmėja ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

23. Remiantis šalių suderintu mokėjimo grafiku, laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos / iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 7 d.) ieškovė galėjo tikėtis gauti 445,04 Eur pajamų, t. y.:

23.1 laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. kovo 12 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 17,06 Eur (1 995,44 Eur negrąžinta kredito dalis x 26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus / 100 proc. × 12 dienų);

23.2 laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 397,29 Eur (pagal mokėjimo grafike sutartas palūkanas);

23.3 laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 7 d. (iki ieškinio parengimo / iki kreipimosi į teismą dienos) mokėtina palūkanų suma sudarė 30,69 Eur (1 657,06 negrąžinta kredito dalis x 26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus / 100 proc. × 26 dienos).

24. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimu už akių priteistą 464,05 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos / iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 7 d.) iki 445,04 Eur.

25. Taip pat, kaip anksčiau aptarta, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo keipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), skaičiavo ir priteisė 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos (2 074,69 Eur).

26. Šiuo atveju taip pat reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovė pagrįstai nuo keipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Apeliantė nepagrįstai prašė ir pirmosios instancijos teismas priteisė 26 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos kredito dalies (2 074,69 Eur), neatsižvelgdami į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Pripažintina, kad apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, dėl kurių šalys buvo susitarusios iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) ir kurių dydis apskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).

27. Remiantis byloje esančiais įrodymais (Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiomis sąlygomis, standartine informacija apie vartojimo kreditą, mokėjimo grafiku) konstatuojama, kad apeliantė už laikotarpį nuo keipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (suma pagal mokėjimo grafiką: nuo 2021 m. sausio 12 d. – 1 657,06 Eur; 2021 m. vasario 12 d. – 1 622,16 Eur; 2021 m. kovo 12 d. – 1 586,50 Eur; 2021 m. balandžio 12 d. – 1 550,07 Eur; 2021 m. gegužės 12 d. – 1 512,85 Eur; 2021 m. birželio 12 d. – 1 474,82 Eur; 2021 m. liepos 12 d. – 1 435,97 Eur; 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1 396,28 Eur; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 1 355,73 Eur; 2021 m. spalio 12 d. – 1 314,30 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. – 1 271,97 Eur; 2021 m. gruodžio 12 d. – 1 228,72 Eur; 2022 m. sausio 12 d. – 1 184,54 Eur; 2022 m. vasario 12 d. – 1 139,40 Eur; 2022 m. kovo 12 d. – 1 093,28 Eur; 2022 m. balandžio 12 d. – 1 046,16 Eur; 2022 m. gegužės 12 d. – 998,02 Eur; 2022 m. birželio 12 d. – 948,84 Eur; 2022 m. liepos 12 d. – 898,59 Eur; 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 847,25 Eur; 2022 m. rugsėjo 12 d. – 794,80 Eur; 2022 m. spalio 12 d. – 741,21 Eur; 2022 m. lapkričio 12 d. – 686,46 Eur; 2022 m. gruodžio 12 d. – 630,53 Eur; 2023 m. sausio 12 d. – 573,38 Eur; 2023 m. vasario 12 d. – 515,00 Eur; 2023 m. kovo 12 d. – 455,35 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. – 394,41 Eur; 2023 m. gegužės 12 d. – 332,15 Eur; 2023 m. birželio 12 d. – 268,54 Eur; 2023 m. liepos 12 d. – 203,55 Eur; 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 137,15 Eur; 2023 m. rugsėjo 12 d. – 69,31 Eur).

28. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021 ir kt.), taip pat Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtose bylose (pvz., 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-777/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-642/2021; 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A/-294-10922021; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-337-613/2021 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių, jo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai apskaičiavo ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, apeliacinės instancijos teismas turi spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

31. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.); 2) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.); 3) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo – patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 445,04 Eur, vadinasi, tenkinta 95,90 proc. šio reikalavimo (445,04 Eur x 100 proc. / 464,05 Eur); 5) reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 2 074,69 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 679,67 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafike susitartas palūkanas), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 1 443,87 Eur nuostolių (2 074,69 Eur x 26 proc. / 365 dienos / 100 proc. x 977 dienų), vadinasi, tenkinta 47,07 proc. šio reikalavimo, t. y. 679,67 Eur x 100 proc. / 1 443,87 Eur); 6) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc. šio reikalavimo. Iš viso tenkinta 73,83 proc. (442,97 proc. / 6 reikalavimai) ieškinio reikalavimų.

32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 184,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 63,00 Eur žyminis mokestis bei 121,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovo priteisė 184,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino 100 proc.), tačiau nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 73,83 proc., jai iš atsakovo turėtų būti priteista tik 135,85 Eur (184,00 Eur x 73,83 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, svarbu akcentuoti, jog CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, pakeitė sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei buvo priteista negautos pajamos (nuostoliai) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (4 reikalavimas), taip pat nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos (5 reikalavimas), darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti tik šias ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Kitos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepakeistos (dėl 1–3 ir 6 reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš atsakovo ieškovei priteistinas 166,51 Eur (184,00 Eur x ((100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 95,90 proc. + 47,07 proc. + 100 proc.) / 6) / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 074,69 Eur negrąžinto kredito, 71,58 Eur administravimo mokesčio, 200,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 445,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 sausio 7 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), nuo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. sausio 12 d. – 1 657,06 Eur; 2021 m. vasario 12 d. – 1 622,16 Eur; 2021 m. kovo 12 d. – 1 586,50 Eur; 2021 m. balandžio 12 d. – 1 550,07 Eur; 2021 m. gegužės 12 d. – 1 512,85 Eur; 2021 m. birželio 12 d. – 1 474,82 Eur; 2021 m. liepos 12 d. – 1 435,97 Eur; 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1 396,28 Eur; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 1 355,73 Eur; 2021 m. spalio 12 d. – 1 314,30 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. – 1 271,97 Eur; 2021 m. gruodžio 12 d. – 1 228,72 Eur; 2022 m. sausio 12 d. – 1 184,54 Eur; 2022 m. vasario 12 d. – 1 139,40 Eur; 2022 m. kovo 12 d. – 1 093,28 Eur; 2022 m. balandžio 12 d. – 1 046,16 Eur; 2022 m. gegužės 12 d. – 998,02 Eur; 2022 m. birželio 12 d. – 948,84 Eur; 2022 m. liepos 12 d. – 898,59 Eur; 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 847,25 Eur; 2022 m. rugsėjo 12 d. – 794,80 Eur; 2022 m. spalio 12 d. – 741,21 Eur; 2022 m. lapkričio 12 d. – 686,46 Eur; 2022 m. gruodžio 12 d. – 630,53 Eur; 2023 m. sausio 12 d. – 573,38 Eur; 2023 m. vasario 12 d. – 515,00 Eur; 2023 m. kovo 12 d. – 455,35 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. – 394,41 Eur; 2023 m. gegužės 12 d. – 332,15 Eur; 2023 m. birželio 12 d. – 268,54 Eur; 2023 m. liepos 12 d. – 203,55 Eur; 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 137,15 Eur; 2023 m. rugsėjo 12 d. – 69,31 Eur), taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 792,23 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 166,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė