- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-753-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02631-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės K. K.-V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės K. K.-V., prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P., VĮ „Turto bankas“, išvadą duodanti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022 pagal pareiškėjo V. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės K. K. – V., pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse asmens vardu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. K.-V. (toliau – pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022; atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022 panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį visa apimtimi. Nurodo, kad procesą byloje atnaujinti prašo remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. E., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje, 1992 m. balandžio 14 d. buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame M. E. nuolat gyveno iki savo mirties. Minėtas butas buvo įregistruotas M. E. vardu. K. E. mirė (duomenys neskelbtini), M. E. mirė (duomenys neskelbtini). K. E. ir M. E. turėjo du vaikus - V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11357-534/2021 pripažintas neveiksniu tam tikrose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Jam nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta K. K. -V.. M. E. paliko testamentą, kuriuo butą paliko lygiomis dalimis pareiškėjui ir dukrai V. Ž.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą po palikėjos M. E. mirties atsiradusiam palikimui priimti ir leido pareiškėjo atstovei neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto pareiškėjo vardu priimti palikimą, atsiradusį po M. E. mirties. Pareiškėjo atstovė 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po M. E. mirties. Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P. 2022 m. vasario 1 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad ½ dalis priklauso K. E.. Šie duomenys 2022 m. vasario 2 d. įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą po palikėjo K. E. mirties atsiradusiam palikimui priimti ir leido pareiškėjo atstovei neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto pareiškėjo vardu priimti palikimą, atsiradusį po K. E. mirties. Pareiškėjo atstovė nedelsdama žodžiu, o 2022 m. gegužės 2 d. bei 2022 m. gegužės 6 d. ir elektroniniais laiškais kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notaro biuro notarę A. P., prašydama užvesti paveldėjimo bylą pagal palikėjo K. E. nekilnojamojo turto registravimo vietą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į K. E. palikimą. 2022 m. gegužės 2 d., atsakydama į elektroninį laišką, notarė nurodė, kad pareiškėjo atstovė dėl paveldėjimo turėtų kreiptis į Baltarusiją, kadangi K. E. gyveno ir mirė Baltarusijoje. Pateikus 2022 m. gegužės 3 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (elektroninis laiškas išsiųstas 2022 m. gegužės 6 d.), notarė šiuos veiksmus atlikti atsisakė motyvuodama tuo, jog palikimui po K. E. priimti būtina gauti duomenis iš Baltarusijos apie paveldėjimo bylos užvedimą ir palikimą priėmusius įpėdinius. Gavus atsakymą apie tai, kad po K. E. mirties M. miesto notarų biure Nr. 1 buvo pradėta paveldėjimo byla, kuri 2000 m. rugpjūčio 7 d. baigta ir perduota saugoti į archyvą, Pareiškėjo atstovė 2022 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į notarę, prašydama užklausti M. notarų biuro Nr. 1 rašte nurodytą archyvą, tikslu išsiaiškinti galimo palikimo priėmimo Baltarusijoje klausimus. Notarė tai daryti atsisakė. Susidarius aukščiau nurodytai situacijai ir įvertinus turimus duomenis, buvo kreiptasi į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. E. priėmė K. E. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu šį juridinį faktą nustatė. Tokiu būdu M. E. priėmė K. E. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti, o pareiškėjas, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po M. E. mirties. Tačiau notarė teigia negalinti išduoti paveldėjimo liudijimo į K. E. priklausančią buto dalį M. E., kol galioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, leidžianti pareiškėjui priimti palikimą po K. E. mirties. Taigi susidarė kuriozinė situacija, kuriai esant pareiškėjas neturi galimybės paveldėti viso buto. Akcentuoja, kad nei kreipiantis į teismą, nei nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-6929-465/2022, pareiškėjo atstovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog nebus galimybės priimti palikimą po K. E. mirties. Ši aplinkybė tapo žinoma tik po 2022 m. balandžio 14 d. nutarties įsiteisėjimo ir tik tuomet, kai notarė atsisakė užvesti paveldėjimo bylą. Be to, tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. E. jau yra priėmusi K. E. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Mano, kad jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos dar iki civilinės bylos Nr. e2YT-6929-465/2022 pradėjimo (arba būtų tapusi žinoma šios bylos nagrinėjimo metu), pareiškėjo atstovė nebūtų kreipusis į teismą su prašymu atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą po palikėjo K. E. mirties atsiradusiam palikimui priimti ir leisti pareiškėjo atstovei neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto pareiškėjo vardu priimti palikimą, atsiradusį po K. E. mirties. Teigia, kad notarė nurodo negalinti išduoti paveldėjimo liudijimo į K. E. priklausančią buto dalį M. E., kol galioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, leidžianti pareiškėjui priimti palikimą po K. E. mirties. Taigi būtina panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį visa apimtimi. Mano, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. lapkričio 8 dienos, t. y. nuo tada, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-21701-1089/2022, nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. E. priėmė K. E. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui dėl proceso atnaujinimo neprieštarauja, bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės K. K.-V., prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022.
5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. E., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje, 1992 m. balandžio 14 d. buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas M. E. vardu. K. E. mirė (duomenys neskelbtini), o M. E. mirė (duomenys neskelbtini). K. E. ir M. E. turėjo du vaikus - V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11357-534/2021 pripažintas neveiksniu tam tikrose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose; jam nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta K. K. – V.. Bylos duomenimis M. E. paliko testamentą, kuriuo butą lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir dukrai V. Ž.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-35646-600/2021 atnaujino pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą po palikėjos (motinos) M. E. mirties atsiradusiam palikimui priimti ir leido pareiškėjo atstovei neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto pareiškėjo vardu priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. E. mirties. Pareiškėjo atstovė 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po M. E. mirties. Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P. 2022 m. vasario 1 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso palikėjui K. E.. Šie duomenys 2022 m. vasario 2 d. įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022 atnaujino pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą po palikėjo (tėvo) K. E. mirties atsiradusiam palikimui priimti ir leido pareiškėjo atstovei neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto pareiškėjo vardu priimti palikimą, atsiradusį po K. E. mirties. Pareiškėjo atstovė kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notaro biuro notarę A. P., prašydama užvesti paveldėjimo bylą pagal palikėjo K. E. nekilnojamojo turto registravimo vietą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į K. E. palikimą. 2022 m. gegužės 2 d. notarė atsakydama į elektroninį laišką nurodė, kad pareiškėjo atstovė dėl paveldėjimo turėtų kreiptis į Baltarusiją, nes K. E. gyveno ir mirė Baltarusijoje. Pateikus 2022 m. gegužės 3 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarė šiuos veiksmus atlikti atsisakė motyvuodama tuo, jog palikimui po K. E. priimti būtina gauti duomenis iš Baltarusijos apie paveldėjimo bylos užvedimą ir palikimą priėmusius įpėdinius. Gavus atsakymą apie tai, kad po K. E. mirties M. miesto notarų biure Nr. 1 buvo pradėta paveldėjimo byla, kuri 2000 m. rugpjūčio 7 d. baigta ir perduota saugoti į archyvą, pareiškėjo atstovė 2022 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į notarę, prašydama užklausti M. notarų biuro Nr. 1 rašte nurodytą archyvą, tikslu išsiaiškinti galimo palikimo priėmimo Baltarusijoje klausimus. Notarė tai daryti atsisakė.
6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjui vėliausiai 2022 m. liepos mėnesį tapo žinoma, jog pagal priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022, kuriuo pareiškėjui atnaujintas terminas priimti palikimą po tėvo mirties, notarė atsisako atlikti notarinius veiksmus po K. E. mirties. Tai patvirtina ir pats pareiškėjas pareiškime nurodydamas, jog, tai, kad nebus galimybės priimti palikimą po K. E. mirties, tapo žinoma po 2022 m. balandžio 14 d. teismo nutarties įsiteisėjimo ir tuomet kai notarė atsisakė užvesti paveldėjimo bylą. Momentą kai notarė atsisakė atlikti konkrečius veiksmus paveldėjimo byloje, teismo vertinimu, galima laikyti 2022 m. liepos mėnesio pabaigą. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos mėnesio ir pareiškėjas šį terminą yra praleidęs. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko jis praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra jokio pagrindo praleistą terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, tokia aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog nebus galimybės priimti palikimą po tėvo K. E. mirties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atnaujinus terminą ir išdavus leidimą palikimui priimti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21701-1089/2022 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. E. (pareiškėjo mirusi motina) yra priėmusi K. E. (pareiškėjo tėvo) palikimą (½ dalį buto), pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir pareiškimo argumentus, padarė išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė, atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus požymius. Pareiškėjo argumentai dėl aplinkybės nežinojimo ir sužinojimo momento yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, minima aplinkybė pareiškėjui objektyviai galėjo būti žinoma ir tvarkant palikimo klausimus po palikėjos M. E. mirties. Kita vertus, teismas sprendė, jog negalima daryti pagrįstos išvados, kad tokia galimybė yra eliminuota, nes pareiškėjas neskundė notarės veiksmų atsisakius atlikti jo prašomus notarinius veiksmus. Be to, faktas, kad pats pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynybos būdą (2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi su prašymu dėl juridinę reiškę turinčio fakto nustatymo), negali būti pripažintas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi ir jokios esminės reikšmės išnagrinėtai bylai bei nesudaro jokio pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. e2YT-6929-465/2022 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo išdavimo buvo išnagrinėta neteisingai.
9. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022 negali būti atnaujintas ir dėl to, kad jo nurodomos aplinkybės, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą nelaikomos naujai paaiškėjusiomis, ir dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apelianto nuomone, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo momento. Būtent Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21701-1089/2022 nustačius, kad M. E. (pareiškėjo mirusi motina) yra priėmusi K. E. (pareiškėjo tėvo) palikimą (½ dalį buto), pradėdama turtą faktiškai valdyti, atsiranda esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022.
10.2. Apeliantas nurodo, kad nei kreipiantis į teismą, nei nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-6929-465/2022, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog susidarys situacija, kai nebus galimybės priimti palikimą po K. E. mirties. Ši aplinkybė tapo žinoma tik po 2022 m. balandžio 14 d. nutarties įsiteisėjimo ir tik tuomet, kai notarė atsisakė užvesti paveldėjimo bylą. Be to, tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. E. jau yra priėmusi K. E. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Apeliantas nesutinka su teismu, jog pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės išnagrinėtai bylai bei nesudaro jokio pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. e2YT-6929-465/2022 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo išdavimo buvo išnagrinėta neteisingai.
10.3. Apeliantas pažymėjo, kad kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022 ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, siekdamas įgyvendinti savo teisę į paveldimą turtą. Palikus galioti skundžiamą nutartį, pareiškėjas negalės įgyvendinti savo teisės į paveldimą turtą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu su atskirąjį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022; atnaujinus procesą byloje panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį visa apimtimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022, konstatuodamas, jog procesas byloje negali būti atnaujintas dėl to, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą nelaikomos naujai paaiškėjusiomis, ir pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
15. Apeliantas nurodo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-YT-21701-1089/2022 priėmimo, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. E. priėmė K. E. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
16. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022). Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
17. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui vėliausiai 2022 m. liepos mėnesį tapo žinoma, jog pagal priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6929-465/2022, kuriuo pareiškėjui atnaujintas terminas priimti palikimą po tėvo mirties, notarė atsisakė atlikti notarinius veiksmus po K. E. mirties. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos mėnesio. Kadangi, kaip minėta anksčiau, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismui pateikė tik 2022 m. gruodžio 16 d., tai pareiškėjas šį terminą yra praleidęs.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pareiškėjo nurodyta, jo vertinimu, naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės išnagrinėtai bylai. Apeliantas nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog nebus galimybės priimti palikimą po tėvo K. E. mirties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atnaujinus terminą ir išdavus leidimą palikimui priimti. Be to, apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21701-1089/2022 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. E. (pareiškėjo mirusi motina) yra priėmusi K. E. (pareiškėjo tėvo) palikimą (½ dalį buto), pradėdama turtą faktiškai valdyti.
19. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 p.).
20. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, jog procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
21. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujomis, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jam nebuvo žinoma, kad nebus galimybės priimti palikimą po tėvo mirties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atnaujinus terminą ir išdavus leidimą palikimui priimti, neturi esminės reikšmės teismo 2022 m. balandžio 14 d. priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui bei nesudaro jokio pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. e2YT-6929-465/2022 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo išdavimo buvo išnagrinėta neteisingai.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip nekeičiančių apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, nustatęs nesant būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.