- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2-82-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00471-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Asta Pikelienė, Rūta Latvelė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Astos Pikelienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria nutarta išbraukti uždarąją akcinę bendrovę „ILTE“ iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“ antros eilės kreditorių sąrašo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skanumeta“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 19 d.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama netenkinti kreditorės UAB „ILTE“ prašymo dėl 12 438,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo atsisakymo likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Skanumeta“ bankroto byloje (registracijos Nr. DOK-22219). Nemokumo administratorė ginčijo buvusio LUAB „Skanumeta“ vadovo L. M. (per atstovą) sumokėtą 12 438,27 Eur sumą UAB „ILTE“ naudai bei teigia, kad UAB „ILTE“, neturėdama tiesioginės reikalavimo teisės į buvusį vadovą bei pažeisdama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, neteisėtai gavo 12 438,27 Eur pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė UAB „ILTE“ išbraukti iš LUAB „Skanumeta“ antros eilės kreditorių sąrašo.
4. Teismas nurodė, kad LUAB „Skanumeta“ tyčinio bankroto byloje buvo nustatyta, jog neteisėtais L. M. veiksmais BUAB „Skanumeta“ prarado galimybę disponuoti suteiktomis palūkanų kompensacijomis dėl to, kad kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (šiuo metu – UAB „ILTE“) buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie LUAB „Skanumeta“ priklausančią banko sąskaitą. UAB „ILTE“ pagal pateiktas LUAB „Skanumeta“ paraiškas kompensavo ir išmokėjo 12 438,27 Eur sumą, tačiau faktiškai pinigai buvo išmokėti į asmeninę L. M. banko sąskaitą.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme baudžiamoje byloje kreditorė UAB „ILTE“ yra pripažinta civiline ieškove bei pareiškusi civilinį ieškinį UAB „Skanumeta“ vadovui L. M. ir prašo priteisti UAB „ILTE“ naudai iš L. M. 12 438,27 Eur ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. UAB „EDENTO“ 2025 m. rugpjūčio 22 d. atliko 12 438,27 Eur mokėjimo nurodymą į gavėjo Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ depozitinę sąskaitą; UAB „EDENTO“ pavedė Advokatų profesinei bendrijai „ConsulTax“ sumokėti 12 438,27 Eur sumą į UAB „ILTE“ atsiskaitomąją sąskaitą (mokėjimo paskirtis – L. M. žalos atlyginimas pagal UAB „ILTE“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1181-548/2025).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtino antros eilės kreditorės UAB „ILTE“ 12 438,27 Eur reikalavimą LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad, nors UAB „ILTE“ teikė palūkanų kompensacijas pagal BUAB „Skanumeta“ vardu pateiktas paraiškas, tačiau dėl BUAB „Skanumeta“ vadovo L. M. galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. pagal dotacijos sutartis UAB „ILTE“ pervedė 12 438,27 Eur sumą į asmeninę L. M., o ne į BUAB „Skanumeta“ banko sąskaitą. Dėl to, atsižvelgus į tai, kad realiai BUAB „Skanumeta“ nebuvo išmokėta 12 438,27 Eur suma, BUAB „Skanumeta“ neturi pareigos atsiskaityti su kreditore UAB „ILTE“. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad, kreditorei teikiant prašymą ją išbraukti iš LUAB „Skanumeta“ antros eilės kreditorių sąrašo ir byloje nesant įrodymų apie BUAB „Skanumeta“ realią skolą UAB „ILTE“, nėra pagrindo netenkinti UAB „ILTE“ prašymo dėl jos išbraukimo iš LUAB „Skanumeta“ antros eilės kreditorių sąrašo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. LUAB „Skanumeta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „ILTE“ prašymo dėl finansinio reikalavimo atsisakymo LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. LUAB „Skanumeta“ nemokumo administratorė pateikė UAB „ILTE“ prašymą pervesti į BUAB „Skanumeta“ banko sąskaitą 12 438,27 Eur sumą (kuri UAB „ILTE“ naudai buvo sumokėta 2025 m. rugpjūčio 25 d. advokatų profesinės bendrijos CONSULTAX atliktu mokėjimo nurodymu). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad UAB „ILTE“ finansinis reikalavimas gali būti tenkinamas tik JANĮ nustatyta tvarka bei nustatyta eile. Tačiau UAB „ILTE“ 2025 m. rugsėjo 18 d. atsakė, kad su administratorės prašymu nesutinka bei pareiškė, jog UAB „ILTE“ atsisako savo 12 438,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo UAB „Skanumeta“ bankroto byloje.
8.2. UAB „ILTE“ neturėtų būti braukiama iš LUAB „Skanumeta“ kreditorių sąrašo, o UAB „ILTE“ iš buvusio vadovo atstovo gautas 12 438,27 Eur lėšas privalo grąžinti likviduojamai įmonei (tikrajam kreditoriui).
8.3. Baudžiamosios bylos procesas nėra pasibaigęs ir šioje byloje nėra pripažinta, kad UAB „ILTE“ turi tiesioginę reikalavimo teisę į L. M. (kad ieškinys pagrįstas). Taigi ginčijama nutartis negali būti laikoma teisėta tuo aspektu, kad UAB „ILTE“ galėjo gauti finansinio reikalavimo patenkinimą tiesiogiai iš buvusio vadovo (jo pavedimu mokėjimą atlikusio advokato) ir tuo pagrindu, kad UAB „ILTE“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu.
8.4. UAB „ILTE“ neturi teisinio pagrindo realizuoti reikalavimo teisę tiesiogiai reikšdama reikalavimą buvusiam bendrovės vadovui.
8.5. Ginčijama nutartimi yra paneigta LUAB „Skanumeta“ reikalavimo teisė į UAB „ILTE“ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.45 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti tikrajam kreditoriui arba skolininkui. Šiuo atveju tikrasis kreditorius, kuriam turi būti sumokamos 12 438,27 Eur lėšos, yra LUAB „Skanumeta“, o UAB „ILTE“, kaip tariamas kreditorius, privalo neteisėtai gautas lėšas pervesti LUAB „Skanumeta“.
Atsiliepimas
9. UAB „ILTE“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
9.1. Teismas išbraukė UAB „ILTE“ iš kreditorių sąrašo motyvuodamas tuo, kad LUAB „Skanumeta“ nėra UAB „ILTE“ skolininkė. LUAB „Skanumeta“ netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. LUAB „Skanumeta“ apskritai neturėjo teisės gauti kompensacijos, kadangi L. M. paraiškų vertinimo metu ne tik pateikė suklastotą pažymą apie turimą sąskaitą AB SEB banke, bet UAB „ILTE“ taip pat buvo pateikta apskritai neteisinga informacija apie bendrovės sumokėtas palūkanas. Pateikus neteisingus, klaidinančius ir galimai suklastotus duomenys apie pareiškėjo galimybes gauti palūkanų kompensavimą, pareiškėjas privalo gautą kompensaciją grąžinti.
9.2. LUAB „Skanumeta“, neturėdama teisės į kompensaciją, negali prašyti grąžinti neva jai priklausančias kompensacijas. L. M., siekdamas asmeninės naudos, pasinaudodamas LUAB „Skanumeta“ vardu ir savo, kaip LUAB „Skanumeta“ direktoriaus statusu, galimai suklastojo LUAB „Skanumeta“ dokumentus, dėl to UAB „ILTE“ jam asmeniškai išmokėjo 12 438,27 Eur sumą. Taigi žalą savo neteisėtais veiksmais L. M. padarė ne LUAB „Skanumeta“ (kaip bando pateikti nemokumo administratorė), o tiesiogiai UAB „ILTE“.
9.3. Tiek 2024 m. lapkričio mėnesį reiškiant finansinį reikalavimą bankroto byloje, tiek 2024 m. gruodžio mėnesį reiškiant civilinį ieškinį L. M. ikiteisminio tyrimo metu, iki galo nebuvo aiškus tiek paties L. M., tiek LUAB „Skanumeta“ kaltės, bendrininkavimo laipsnis, forma ir pan., todėl UAB „ILTE“ laikėsi pozicijos, kad žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai ir pan.), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai. Šiuo atveju L. M. pats ėmėsi iniciatyvos bei, nelaukdamas baudžiamosios bylos baigties, atlygino žalą UAB „ILTE“. Žalos atlyginimas dar nepasibaigus baudžiamosios bylos procesui nėra ribojamas, priešingai – toks veiksmas vertinimas kaip lengvinanti aplinkybė skiriant bausmę kaltinamajam.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria nutarta iš LUAB „Skanumeta“ kreditorių sąrašo išbraukti kreditorę UAB „ILTE“ su 12 438,27 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribų.
13. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Dalinė (ribota) apeliacija suprantama kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
14. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad nemokumo administratorė atskirajame skunde netiksliai nustatė ir įvardijo ginčijamos nutarties esmę – pirmosios instancijos teismas išbraukė kreditorę UAB „ILTE“ iš kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo todėl, jog buvo konstatuota, kad kreditorė UAB „ILTE“ neturi reikalavimo teisės į LUAB „Skanumeta“, o faktas, kad L. M. atsiskaitė (atlygino žalą UAB „ILTE“ baudžiamojoje byloje) buvo tik papildomas, šalutinis argumentas skundžiamoje nutartyje.
15. Teisėjų kolegija nurodo, kad nevertina teismų priimtų procesinių sprendimų, kurie nėra apeliacijos objektas šioje civilinėje byloje; teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „ILTE“ ir L. M., taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „ILTE“, nustačiusi, jog palūkanų kompensacijas pagal BUAB „Skanumeta“ vardu pateiktas paraiškas išmokėjo ne tam subjektui, įvertinusi, jog, pateikus neteisingus, klaidinančius ir galimai suklastotus duomenis apie pareiškėjo galimybes gauti palūkanų kompensavimą, pareiškėjas privalo gautą kompensaciją grąžinti, priėmė sprendimą savo materialines teises ginti tiek teikdama civilinį ieškinį L. M. baudžiamojoje byloje, tiek teikdama finansinį reikalavimą LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtino antros eilės kreditorės UAB „ILTE“ 12 438,27 Eur finansinį reikalavimą. Tačiau ginčijama nutartimi buvo nuspręsta priešingai – jog UAB „ILTE“ neturi finansinio reikalavimo LUAB „Skanumeta“ atžvilgiu; buvo konstatuota, kad BUAB „Skanumeta“ neturi pareigos atsiskaityti su kreditore UAB „ILTE“ (skundžiamos nutarties 14 punktas) ir byloje nėra įrodymų apie BUAB „Skanumeta“ realią skolą UAB „ILTE“ (skundžiamos nutarties 15 punktas); šios aplinkybės nėra ginčijamos atskiruoju skundu.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Atskirajame skunde teigiama, kad aplinkybė, jog UAB „ILTE“ buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamoje byloje, pati savaime nereiškia, kad UAB „ILTE“ turėjo teisėtą, pagrįstą bei tiesioginę reikalavimo teisę į L. M., kurią galėjo realizuoti. Taip pat nurodoma, kad UAB „ILTE“ neturi teisinio pagrindo realizuoti reikalavimo teisę tiesiogiai reikšdama reikalavimą buvusiam bendrovės vadovui. Jau buvo minėta anksčiau, kad teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „ILTE“ ir L. M., nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo objektu. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar pagrįstai UAB „ILTE“ buvo išbraukta iš LUAB „Skanumeta“ kreditorių sąrašo.
17. Atskirajame skunde pažymima, kad tuo pagrindu, jog UAB „ILTE“ neteisėtai gavo 12 438,27 Eur lėšas iš L. M. atstovo, negali būti pripažįstama, UAB „ILTE“ finansinis reikalavimas LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje yra patenkintas bei UAB „ILTE“ išbraukiama iš kreditorių sąrašo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „ILTE“ neturi reikalavimo teisės LUAB „Skanumeta“ atžvilgiu apskritai, kadangi faktiškai LUAB „Skanumeta“ pinigų iš UAB „ILTE“ negavo, todėl UAB „ILTE“ ir LUAB „Skanumeta“ nesieja jokie teisiniai santykiai.
18. Atskirajame skunde akcentuojama, kad 12 438,27 Eur suma turėjo būti pervesta tikrajai kreditorei LUAB „Skanumeta“, tačiau nenurodomas teisinis šių pinigų gavimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad L. M. pinigus UAB „ILTE“ per trečiuosius asmenis pervedė kaip savanorišką žalos atlyginimą pagal civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, t. y. kaip žalos atlyginimą galimai padarius nusikalstamą veiką, todėl atskirojo skundo argumentai, kad L. M. privalėjo 12 438,27 Eur sumą pervesti į LUAB „Skanumeta“ sąskaitą, iš kurios turi būti tenkinami visų kreditorių finansiniai reikalavimai JANĮ nustatyta tvarka, stokoja pagrįstumo. Jeigu LUAB „Skanumeta“ laiko save kreditore, turinčia teisę iš kurio nors subjekto pareikalauti 12 438,27 Eur sumos, šį reikalavimą turi teisę pareikšti savarankiškoje civilinėje byloje.
19. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo nurodymas yra vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas. Asmens valia pervesti pinigines lėšas tam tikru tikslu paprastai yra apibrėžiama mokėjimo paskirtyje. Taigi tuo atveju, jeigu mokėjimo pavedime yra nurodoma konkreti mokėjimo paskirtis, nėra teisinio ir faktinio pagrindo to mokėjimo traktuoti kitaip, nei nurodyta mokėjimo paskirtyje. Mokėjimo nurodymas gali būti nuginčytas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, priešinga šalis taip pat turi teisę įrodinėti, kad mokėjimas buvo atliktas kitu, o ne mokėjimo paskirtyje nurodytu tikslu.
20. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar su kreditore UAB „ILTE“ tiesiogiai ar netiesiogiai buvo atsiskaityta, ar kreditorė UAB „ILTE“ turi reikalavimo teisę į LUAB „Skanumeta“, svarbu pažymėti, kad kreditoriai į bankroto bylos nagrinėjimą įstoja pareikštiniu būdu. Tai reiškia, kad jie turi teisę, o ne pareigą pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Ši jų teisė išplaukia iš bankroto procese galiojančio dispozityvumo principo, kuris, be kita ko, reiškia, kad kreditorius, nepageidaujantis įgyvendinti savo reikalavimo į bankrutuojančią įmonę, taip pat ir toks, kurio reikalavimai patvirtinti pagal antstolio perduotus vykdomuosius dokumentus, bet kada gali atsisakyti šio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).
21. Nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, tiek kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškinį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021). Todėl, sprendžiant tiek dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tiek dėl jo tikslinimo ar dėl finansinio reikalavimo atsisakymo, vadovaujamasi CPK teisės normomis tiek, kiek jos neprieštarauja bankroto proceso esmei arba tiek, kiek tų teisinių santykių JANĮ nereguliuoja kitaip.
22. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017, 25 punktas). Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą; rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukia. Teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad visi šalių prašymai ir reikalavimai yra išsprendžiami procesiniu teismo dokumentu, kuriam CPK nustato specialius turinio ir formos reikalavimus (CPK 270, 291 straipsniai). Visos teismo procesinio sprendimo dalys sudaro visumą ir iš procesinio sprendimo turi būti aišku, kaip yra išspręstas šalių ginčas. Tačiau būtent rezoliucinė procesinio sprendimo dalis nustato galutinį ginčo sprendimo teisme rezultatą; sprendimo ir nutarties dalyje turi būti atsakoma į pareikštus reikalavimus, t. y. turi būti aišku, kaip teismas išsprendžia konkretų ginčą, klausimą ar prašymą.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakyti finansinio reikalavimo galima tik tuomet, kai toks finansinis reikalavimas yra patvirtintas. Todėl teismo motyvuojamoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje turi būti nuosekliai ir aiškiai nurodoma, ar yra tvirtinamas konkretaus kreditoriaus finansinis reikalavimas, ar yra priimamas konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo atsisakymas.
25. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kreditorė UAB „ILTE“ aiškiai atsisakė savo finansinio reikalavimo: 2025 m. rugsėjo 18 d. atsakyme nemokumo administratorei nurodė, kad UAB „ILTE“ atsisako savo 12 438,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje (DOK-22219, priedas Nr. 5), o pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi išbraukdamas ją iš LUAB „Skanumeta“ finansinių reikalavimų sąrašo, tokį prašymą patenkino. Šalys savo procesiniuose dokumentuose nenurodė argumentų, kodėl finansinio reikalavimo atsisakymas neturėtų būti priimtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansinio reikalavimo atsisakymas neprivalo būti pagrįstas kokiais nors argumentais, kadangi kreditorius, apsispręsdamas nedalyvauti bankroto byloje, įgyvendina dispozityvumo principą.
26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011). Bankroto procesas yra kolektyvinis skolų išieškojimo procesas, todėl pasikeitus vienam iš kreditorių, tai neturi jokios įtakos kitiems kreditoriams ar pačiam bankroto procesui. Vienam kreditoriui išstojus iš bankroto proceso, kiti kreditoriai turi galimybę į didesnę savo patenkinto finansinio reikalavimo dalį, todėl finansinio reikalavimo atsisakymas bankroto byloje niekaip nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir interesų.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui, kuriuo nutarta išbraukti UAB „ILTE“ iš LUAB „Skanumeta“ finansinių reikalavimų sąrašo kreditorei atsisakius finansinio reikalavimo, ir apeliantės atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.