Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 2 d. paduotu atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – UAB ILTE prašymo dėl 12 438,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo atsisakymo LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 18 straipsnio, 279 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių nuostatų aiškinimo praktikos. UAB ILTE neturėjo būti išbraukta iš LUAB „Skanumeta“ kreditorių sąrašo, o iš buvusio UAB „Skanumeta“ vadovo atstovo gautas 12 438,27 Eur lėšas privalo grąžinti likviduojamai bendrovei (tikrajai kreditorei). Aplinkybė, kad UAB ILTE buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškė civilinį ieškinį ir pagal šį civilinį ieškinį jai buvo pervestos lėšos, pati savaime nereiškia, kad UAB ILTE turėjo teisėtą, pagrįstą bei tiesioginę reikalavimo teisę į buvusio UAB „Skanumeta“ vadovo sukeltos žalos atlyginimą ir šią teisę galėjo įgyvendinti. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. priėmė nutartį, kuria nutarė LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje patvirtinti antros eilės kreditorės UAB ILTE 12 438,27 Eur reikalavimą. 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis šios bylos šalims tapo turinčia prejudicinę ir res judicata galią. Vadinasi, būtent LUAB „Skanumeta“ kilo prievolė UAB ILTE atlyginti žalą.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią kreditorius turi teisę tiesiogiai reikšti reikalavimą bendrovės vadovui tuo atveju, jei žala kreditoriui yra individualaus pobūdžio (žala yra nesusijusi su bendruoju bendrovės mokumo sumažėjimu). Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl UAB ILTE išbraukimo iš LUAB „Skanumeta“ kreditorių sąrašo, net nevertino, ar buvo aplinkybės, leidusios konstatuoti individualaus pobūdžio žalos buvimą kreditorei UAB ILTE. Kartu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad UAB ILTE reikalavimas (teisėtai) yra patenkintas. Kreditorių UAB ILTE ir „Luminor Bank AS“ reikalavimai, kurie sudaro didžiąją dalį visų LUAB „Skanumeta“ pareikštų reikalavimų, susidarė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, o tai reiškia, kad UAB ILTE nebuvo išskirtinė kreditorė, į kurią buvo nukreipti nesąžiningi veiksmai.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią kreditorius į buvusį bendrovės vadovą gali nukreipti subsidiaraus pobūdžio reikalavimo teisę, kai nemoki bendrovė pasibaigė, ir ta apimtimi, kiek kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. priėmė nutartį, kuria nutarė LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje patvirtinti antros eilės kreditorės UAB ILTE 12 438,27 Eur reikalavimą. Tokio reikalavimo pagrindą sudarė faktinės aplinkybės, kad buvęs bendrovės vadovas pažeidė savo fiduciarines pareigas ir neteisėtai įgyvendino teisę LUAB „Skanumeta“ vardu gauti palūkanų kompensaciją, kuri buvo išmokėta ne LUAB „Skanumeta“ naudai. Aplinkybės, susijusios su kreditorės UAB ILTE reikalavimo susidarymu, buvo vienas iš pagrindų LUAB „Skanumeta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nagrinėjamu atveju UAB ILTE, būdama LUAB „Skanumeta“ kreditorė, turėjo teisę pareikšti tik netiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, kadangi tiesioginės reikalavimo teisės (bent jau šiuo metu nepasibaigus bendrovės nemokumo procesui) negalėjo įgyvendinti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.