Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Justinai Poviliūneitei, Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovei Ž. V., jos atstovei advokatei Julijai Manako-Galminei, atsakovui V. Č., jo atstovei advokato padėjėjai Eglei Gabrėnienei, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. Č. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimą, pakeistą iš dalies Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi, pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kokia nurodoma ieškinyje, tai yra nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną pirmadienį, pasiimdamas vaiką iš darželio 16.30 val. ir grąžindamas 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, atsakovas privalo nuvežti ir parvežti iš būrelio, pagal abipusį šalių susitarimą atsakovas gali bendrauti su vaiku telefonu ir interneto ryšiu kiekvieną dieną, ieškovė taip pat prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, numatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei V. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovei gyvenant kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Č.. Su atsakovu pradėjus gyventi skyrium 2012-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad dukters V. Č. gyvenamoji vieta nustoma su ieškove, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui V. Č. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-01 iki vaiko pilnametystės, taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku V. Č. tvarka. Minėta bendravimo tvarka buvo pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi. Ieškovė paaiškino, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutarties atsakovas pradėjo principingai laikytis nutartyje nustatytų bendravimo su vaiku sąlygų, neatsižvelgdamas į vaiko interesus, poreikius, norus, sveikatos būklę, ko pasekoje pablogėjo V. Č. sveikatos būklė ir atsirado nepageidaujami vaiko raidai ir psichinei sveikatai padariniai: nerimas, nesaugumo jausmas, veido tikai, mikčiojimas, vaikas bijo pasilikti su atsakovu. Dėl šių priežasčių ieškovei teko kreiptis į gydytojus. Be to, vaikas dažnai serga peršalimo bei virusinėmis ligomis, todėl dažnai tiesiog fiziškai negali susitikti su atsakovu, tačiau atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgia, taip pat neatsižvelgia į vaiko sveikatos būklę bei gydytojų rekomendacijas, ir kreipėsi į antstolės V. D. kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nurodė ir tai, kad, atsižvelgiant į gydytojų ir psichologų rekomendacijas, vaikas pradėjo lankyti užsiėmimus (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teatro būrelį „(duomenys neskelbtini)“. Užsiėmimai būreliuose ir psichologo konsultacijos veikia vaiką teigiamai, mergaitė atsipalaiduoja, nejaučia nerimo. Kadangi dalies užsiėmimų laikas sutampa su teismo sprendime nustatytu vaiko bendravimo su atsakovu laiku, siekdama palaipsniui atkurti vaiko ir atsakovo emocinį ryšį, ieškovė pasiūlė atsakovui nuvežti vaiką į užsiėmimus, tačiau vaikas į (duomenys neskelbtini) mokyklėlę atvyksta tik kas antrą kartą, nes tuo laiku vaiką pasiima atsakovas. Ieškovė pažymėjo, kad tarp dukters V. Č. ir atsakovo beveik nėra jokio emocinio ryšio, vaikas atsakovo bijo, į susitikimus eina nenoriai, atsisako rengtis, krenta ant žemės, verkia. Pastaruoju metu V. Č. sveikata suprastėjo, vaikas sunkiai išgyvena kiekvieną prašymą ir raginimą bendrauti su atsakovu, griežtai atsisako pasilikti pas atsakovą nakčiai, motyvuodama tuo, kad atsakovas jos negrąžins ieškovei. Po kiekvieno susitikimo su atsakovu vaikas tampa irzlus, mikčioja, dažnai sėdi rankomis užsidengusi veidą, verkia, jai pakyla temperatūra, atsiranda tikai veide, naktimis blogai miega, šaukia, dreba, kai kada apsišlapina. Ieškovės teigimu, turėtų būti nustatyta minimali atsakovo ir dukters V. Č. bendravimo tvarka, kol bus atkurtas atsakovo ir dukters emocinis ryšys. Ieškovė savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindė tuo, kad taikos sutarties pasirašymo metu dukra V. Č. buvo maža, dabar paaugo, pasikeitė jos poreikiai, ji pradėjo lankyti būrelius, dėl pablogėjusios sveikatos būklės lanko psichologus, dažnai serga peršalimo ligomis, turi rimtų sveikatos problemų, išaugo dukters poreikiai maistui, rūbams. Ieškovės paskaičiavimu, dukters V. Č. išlaikymui per mėnesį reikalinga 468,49 Eur suma, kurią sudaro: 123,09 Eur vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis ir automobilio kuras (komunaliniai, vanduo, šildymas 100 Eur, elektra 10 Eur, dujos 4 Eur, šiukšlių išvežimas 3,18 Eur, televizija 3 Eur, internetas 9 Eur, telefonas 17 Eur, kuras 100 Eur), 72,40 Eur vaikų darželis, 26 Eur vaiko būreliai („(duomenys neskelbtini)“ 4,34 Eur, (duomenys neskelbtini) 21 Eur), 28 Eur vaistai, medikamentai, tepalai, 17 Eur avalynė, 67 Eur drabužiai, žaislai, ugdymo priemonės, laisvalaikis, 120 Eur maistas, 15 Eur higienos prekės ir buitinė chemija. Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, nes dėl dažno buvimo nedarbingai dėl vaiko ligų ieškovė turėjo palikti geriau apmokamą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2014-03-04 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ieškovei mokamas 579,24 Eur dydžio darbo užmokestis, visos sumos ieškovė dažnai negauna, nes tenka imti nedarbingumą dėl vaiko ligos.

Ieškovė ir jos atstovė advokatė Julija Manako-Galminė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Ieškovė papildomai paaiškino, kad vaiko baimė bendrauti su atsakovu atsirado po to, kai jis 2014 metų liepos mėnesį pasiėmė dukrą dviem savaitėms, nesusitaręs su ieškove, per šį laiką neleido dukrai su ieškove bendrauti, todėl ieškovei teko kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus. Ieškovei nuvykus pasiimti dukros, tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovas ją stumdė, prieš ją smurtavo vaiko akivaizdoje. Po šio įvykio dukrai atsirado baimė pasilikti su atsakovu, nes jis jos negrąžins ieškovei, pradėjo blogai miegoti naktį, atsirado sveikatos problemų. Ieškovė nurodė ir tai, kad 2015-04-18 tuo metu, kai atsakovas pagal teismo sprendimą turėjo bendrauti su dukra, atvyko atsakovas su antstolės padėjėja L. A. pas ieškovę į namus, dukra pamačiusi, kad atvyko atsakovas, pradėjo isteriškai verkti ir slėptis, antstolės padėjėja viena pakilo į viršų pas ieškovę, tik atidarius duris ir neprisistačiusi plėšė iš rankų duris ir norėjo įsiveržti į vidų, tačiau ieškovė jos neįsileido į vidų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neužsiregistravo ir nelankė tėvų įgūdžių gerinimo kursų, kurie buvo rekomenduoti vaiko teisių apsaugos institucijos, nesilankė pas psichologus.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš ieškovė turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, elgdamasi piktybiškai ir neteisėtai, apskritai neleido susitikti su dukra savaitgaliais pagal 2014-10-17 nutartį, visą laiką motyvuodama dukters sirgimu, visais įmanomais būdais stengiasi dukrą paversti ligone, kad tik ji nebendrautų su atsakovu, Klaipėdos apygardos teismo nutarties ieškovė iš esmės nepripažino nuo pat pradžios ir neketino vykdyti. Būtent ieškovės elgesys turi įtakos dukters psichologinei būsenai, ieškovė siekia pažeminti ir neigiamai apibūdinti atsakovą vaiko akivaizdoje. Atsakovo teigimu, jo ir dukters ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, ji visada džiaugiasi pamačiusi atsakovą, mielai leidžia laiką kartu, išskyrus atvejus, kai į jų bendravimą įsikiša ieškovė, ieškovei vaiko interesai yra visiškai nesvarbūs, nes scenas ji kelia vaiko akivaizdoje, kad dukra pamanytų, koks tėtis yra „blogas“. Neigiamos ieškovės emocijos atsakovo atžvilgiu vaikui persiduoda ir jį psichologiškai traumuoja. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė tyčia atsakovo bendravimo su dukra laiku sugalvojo, kad dukra turi lankyti būrelius, konsultacijas, kurių akivaizdžiai, ir labai judriam bei motinos psichiškai netraumuojamam vaikui būtų per daug. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nurodyta ieškinyje, yra absurdiška, grubiai apribojanti ir pažeidžianti atsakovo ir vaiko interesus, nes ieškovė siūlo atsakovui su dukra bendrauti tik kartą per savaitę – pirmadienį nuo 16:30 iki 19 val., tuo laiku valanda būtų skirta užsiėmimams (duomenys neskelbtini) mokyklėlėje, kitas laikas būtų skirtas nuvežimui į mokyklėlę ir parvežimui namo, tokiu būdu atsakovas su dukra turėtų laiko pabendrauti tik gerą pusvalandį, taip pat nesiūloma jokia bendravimo tvarka savaitgaliais ar atostogų, švenčių metu. Atsakovas pažymėjo, kad, susitariant dėl 600 Lt dydžio išlaikymo dukrai, buvo atsižvelgiama ir į ateitį bei augsiančius vaiko poreikius. Be to, susitikimų su dukra metu atsakovas ką nors dukrai nuperka, siekia turiningai praleisti laisvalaikį, apsilankyti renginiuose, todėl išleidžia pinigų papildomai.

Atsakovas ir jo atstovė advokato padėjėja Eglė Gabrėnienė teismo posėdžio metu su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas papildomai paaiškino, kad 2014 metų liepos mėnesį dukrą pasiėmė su ieškovės žinia, pagal nustatytą bendravimo tvarką, su dukra bendravimas klostėsi normaliai, kol neatvyko ieškovė ir tarp šalių kilo konfliktas. Paaiškino, kad jis niekada neatsisakė lankyti tėvystės įgūdžių gerinimo kursų, norėjo užsiregistruoti į tėvystės įgūdžių gerinimo kursus, tačiau jam buvo pasakyta, kad kursai kol kas nevyksta, o vėliau jis bus informuotas apie kursų pradžią, niekas jo vėliau neinformavo. Atsakovo nuomone, jo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, todėl nėra reikalinga jį atkurti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad tarp šalių santykiai labai konfliktiški. Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovė V. S. nurodė, kad šalių santykiai pasikeitė po to, kai atsakovas pasiėmė dukrą dviem savaitėms, vaikui buvo sudėtinga situacija, nes niekada nebuvo taip ilgai atskirta nuo mamos. Ieškovė buvo nuvykusi pas atsakovą, tada tarp šalių įvyko konfliktas, dėl šio konflikto abu tėvai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą vaiko interesams. Institucijos atstovės teigimu, vaiko interesams daro ypatingą žalą svetimų asmenų, tai yra antstolių, vaiko teisių apsaugos specialistų, policininkų, dalyvavimas sprendžiant tėvų konfliktus ir tėvams bendraujant su vaiku. Institucijos atstovė pažymėjo, kad vaiko bendravimas su tėvu negali būti vaiko laikomas kaip prievole, teismo nustatyta bendravimo tvarka negali būti vykdoma principingai, neatsižvelgiant į vaiko savijautą, jo emocinę būklę. Atstovės nuomone, pereinamajam laikotarpiui turėtų būti nustatyta minimali bendravimo tvarka. Siūlė vieną savaitgalį per mėnesį vaikui susitikti pas atsakovo tėvą namuose Plungėje, nes atsakovo tėvas turi psichologo išsilavinimą, vaikas yra labai prisirišęs prie senelio ir noriai su ja bendrauja, taip pat siūlė susitikti atsakovui su vaiku kartą per savaitę po darželio. Siūloma tvarka nustatytina pereinamuoju laikotarpiu, iki vaikas pradės lankyti mokyklą.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė Ž. V. ir atsakovas V. Č.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtinta tarp Ž. V. ir V. Č. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnametės dukters V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove Ž. V., atsakovas V. Č. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamomis nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat šalys susitarė nustatyti tokią atsakovo V. Č. bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną dieną ne mažiau kaip 5 (penkias) valandas vaiko gyvenamojoje vietoje arba pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; 2) atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvienais metais per Šv. Kalėdų ir Šv.Velykų šventes po l šventinę dieną, o taip pat kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; 3) atsakovas bendrauja su dukterimi V. Č. 2 kartus per metus nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą. Nepertraukiamo iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; 4) ieškovė sudaro galimybę atsakovo artimiems giminaičiams (atsakovo motinai ir tėvui, seseriai) bendrauti su nepilnamete V. Č. ir šioje tvarkoje numatytu atsakovo bendravimo su dukterimi laiku artimiesiems giminaičiams pasiimti V. Č. iš nuolatinės jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; 5) atsakovas ir/ar artimieji giminaičiai (iš atsakovo (tėvo) pusės) organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas iš V. Č. gyvenamosios vietos pas atsakovą ar kitus artimuosius giminaičius, o ieškovė organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionės išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei V. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei 100 kilometrų atstumu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatė, kad iki V. Č. sueis 6 metai:

1. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, vaiko tėvas privalės nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio.

2. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir po susitikimo į ją vaiką sugrąžindamas.

3. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną (pradedant 2014 m. - Šv. Velykų antrą dieną, 2014 m. - Šv. Kalėdų pirmą dieną) nuo 11 val. iki 19 val., taip pat kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

4. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 10 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Nepertraukiamo iki 10 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.

5. kas antrą vaiko gimtadienį, t.y. vasario 16 d., (pradedant nuo 2015-02-16), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val. iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.

1. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kas antrą dieną po 4 valandas, pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio, mokyklos po pamokų į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas į jo gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, mokykloje vaiko tėvas privalės nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio.

2. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kas antrą savaitgalį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje pasiimdamas vaiką šeštadienį 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, ir gražindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą.

3. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną (pradedant 2014 m. - Šv. Velykų antrą dieną, 2014 m. - Šv. Kalėdų pirmą dieną) nuo 11 val. iki 19 val., taip pat kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

4. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Nepertraukiamo iki 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; per rudens, žiemos ir pavasario atostogas V. Č. bendraus su dukra nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.

5. kas antrą vaiko gimtadienį, t.y. vasario 16 d., pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val. iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.

6. įpareigoti ieškovę Ž. V. laikinai išvežant vaiką V. Č. į užsienio valstybę, įspėti V. Č. apie išvykimą prieš 5 kalendorines dienas.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnametės šalių dukters V. Č. bendravimo su tėvu tvarka iki 6 metų, nustatant tokią tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką iki kol V. Č. sueis 6 metai:

1. V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kas antrą darbo dieną (lyginėmis mėnesio dienomis) po 5 valandas pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio pasibaigus ugdymo procesui apie 15-16 val., arba 15-16 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje vaikas yra (tuo atveju, kai vaikas į vaikų darželį neina) į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas į jo gyvenamąją vietą;

2. V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kas antrą savaitgalį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje pasiimdamas vaiką šeštadienį 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

3. V. Č. bendrauja su dukra V. Č. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą: kas antrais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną (pradedant 2013 m.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (pradedant 2014 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną 11 val., o kas antrais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (nuo 2014 m.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 2015 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną iki 8 valandos į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą; kas antrais metais gruodžio 31 dieną (pradedant nuo 2013-12-31) pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančių metų sausio 1 dieną 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną iki 8 valandos į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą; kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., (pradedant nuo 2014-02-16), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną 11 val. (jei sekanti diena yra ne darbo diena), arba vaiką sekančią dieną pristatydamas į ugdymo įstaigą iki 8 val. (jei sekanti diena darbo diena).

4. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; V. Č. bendraus su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, o dukrai einant į mokyklą - V. Č. bendraus su dukra per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, per rudens, žiemos ir pavasario atostogas V. Č. bendraus su dukra nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

5. V. Č. ir / ar artimieji giminaičiai (iš V.Č. pusės) organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas iš V. Č. gyvenamosios vietos pas V. Č. ar kitus artimuosius giminaičius, o Ž. V. organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei V. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei vieno šimto kilometrų atstumu;

6. Uždrausti ieškovei Ž. V. be rašytinio V. Č. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti V. Č. nuolat gyventi į užsienio valstybę; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pagal VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2015-02-06 pažymą, V. Č. sveikatos būklė pablogėjo pasikeitus tėvų padėčiai, tėvai skiriasi, 2014-10-28 V. Č. susirgo, buvo kreiptasi dėl vaiko karščiavimo, kosulio, nervingumo, 2014-11-21 susirgo ūminiu tonzilitu, medicinos dokumentuose padarytas įrašas, kad vaikas pradėjo mikčioti, yra tikai veide, 2015-01-15 vaikas susirgo ūmiu nazo faringitu, pradėjo ryškiai mikčioti, atsirado tikai veide, nukreipta neurologo konsultacijai, 2015-01-21 apžiūrėta neurologo, 2015-01-28-2015-01-30 vaikas hospitalizuotas dėl padidėjusio nervinio jautrumo. 2015-02-21 V. Č. diagnozuota ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Pagal 2015-01-12 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos siuntimą, V. Č. diagnozuotas fonologinis kalbos sutrikimas, nustatyta, kad reikalinga logopedo pagalba. Pagal VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2015-02-17 pažymą, V. Č. diagnozuota adaptacijos sutrikimas, neorganinis miego sutrikimas, balsinis tikas. Pagal VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2015-03-25 pažymą, V. Č. diagnozuota adaptacijos sutrikimas, neorganinis miego sutrikimas, balsinis tikas, ūmus trachėjos uždegimas. Pagal VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2015-04-20 pažymą, V. Č. diagnozuota kitas neorganinis miego sutrikimas, balsinis tikas, kalbos išraiškos sutrikimas. Pagal VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2015-05-25 pažymą, V. Č. diagnozuota kitas neorganinis miego sutrikimas (paūmėjimas).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2006-01-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas 667,18 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą, ieškovės vardu registruota transporto priemonė Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal 2013-08-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „Mokilizingas“ pagal 2015-02-10 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį. Tarp ieškovės ir „Swedbank“, AB 2016-03-02 sudaryta gyvybės draudimo sutartis, kurioje apdraustąja nurodoma ieškovė Ž. V., pagal šią sutartį mokama 30 Eur dydžio įmoka kiekvieną mėnesį. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai mokamas 350-460 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius mokesčius).

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimą, pakeistą iš dalies Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi, pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kokia nurodoma ieškinyje, tai yra nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną pirmadienį, pasiimdamas vaiką iš darželio 16.30 val. ir grąžindamas 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, atsakovas privalo nuvežti ir parvežti iš būrelio, pagal abipusį šalių susitarimą atsakovas gali bendrauti su vaiku telefonu ir interneto ryšiu kiekvieną dieną. Nurodo, kad atsakovas pradėjo principingai laikytis nutartyje nustatytų bendravimo su vaiku sąlygų, neatsižvelgdamas į vaiko interesus, poreikius, norus, sveikatos būklę, ko pasekoje pablogėjo V. Č. sveikatos būklė ir atsirado nepageidaujami vaiko raidai ir psichinei sveikatai padariniai: nerimas, nesaugumo jausmas, veido tikai, mikčiojimas, vaikas bijo pasilikti su atsakovu. Dėl šių priežasčių ieškovei teko kreiptis į gydytojus. Be to, vaikas dažnai serga peršalimo bei virusinėmis ligomis, todėl dažnai tiesiog fiziškai negali susitikti su atsakovu, tačiau atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgia, taip pat neatsižvelgia į vaiko sveikatos būklę bei gydytojų rekomendacijas, ir kreipėsi į antstolės V. D. kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo palikti nepakeistą minėtais teismo sprendimais nustatytą bendravimo tvarką. Nurodo, kad ieškovė, elgdamasi piktybiškai ir neteisėtai, apskritai neleido susitikti su dukra savaitgaliais pagal 2014-10-17 nutartį, visą laiką motyvuodama dukters sirgimu, visais įmanomais būdais stengiasi dukrą paversti ligone, kad tik ji nebendrautų su atsakovu, Klaipėdos apygardos teismo nutarties ieškovė iš esmės nepripažino nuo pat pradžios ir neketino vykdyti. Būtent ieškovės elgesys turi įtakos dukters psichologinei būsenai, ieškovė siekia pažeminti ir neigiamai apibūdinti atsakovą vaiko akivaizdoje. Atsakovo teigimu, jo ir dukters ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, ji visada džiaugiasi pamačiusi atsakovą, mielai leidžia laiką kartu, išskyrus atvejus, kai į jų bendravimą įsikiša ieškovė, ieškovei vaiko interesai yra visiškai nesvarbūs, nes scenas ji kelia vaiko akivaizdoje, kad dukra pamanytų, koks tėtis yra „blogas“. Neigiamos ieškovės emocijos atsakovo atžvilgiu vaikui persiduoda ir jį psichologiškai traumuoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-28 V. Č. susirgo, buvo kreiptasi dėl vaiko karščiavimo, kosulio, nervingumo, 2014-11-21 susirgo ūminiu tonzilitu, medicinos dokumentuose padarytas įrašas, kad vaikas pradėjo mikčioti, yra tikai veide, 2015-01-15 vaikas susirgo ūmiu nazo faringitu, pradėjo ryškiai mikčioti, atsirado tikai veide, nukreipta neurologo konsultacijai, 2015-01-21 apžiūrėta neurologo, 2015-01-28-2015-01-30 vaikas hospitalizuotas dėl padidėjusio nervinio jautrumo, 2015-02-21 V. Č. diagnozuota ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, 2015-01-12 V. Č. diagnozuotas fonologinis kalbos sutrikimas, nustatyta, kad reikalinga logopedo pagalba, 2015-02-17 V. Č. diagnozuota adaptacijos sutrikimas, neorganinis miego sutrikimas, balsinis tikas, 2015-03-25 V. Č. diagnozuota adaptacijos sutrikimas, neorganinis miego sutrikimas, balsinis tikas, ūmus trachėjos uždegimas, 2015-04-20 V. Č. diagnozuota kitas neorganinis miego sutrikimas, balsinis tikas, kalbos išraiškos sutrikimas, 2015-05-25 V. Č. diagnozuota kitas neorganinis miego sutrikimas (paūmėjimas). VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2015-02-17 rašte į klausimą, ar V. Č. sveikatos sutrikimai susiję su vaiko tėvo netinkamu elgesiu, nurodyta, kad vienareikšmiško atsakymo negali būti, dienos įvykiai įtakoja miego ir sveikatos sutrikimus. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2015-05-22 rašte nurodyta, kad mergaitės būklė pablogėjo 2015-03-25, pradėjo naktimis isteriškai verkti, kankino baimės jausmas, padažnėjo nevalingas šlapinimasis į lovą, mikčiojimas, gydyta gydytojo-neurologo, paskirtas gydymas medikamentais, mamos teigimu, vaiko sveikata pablogėjo po pasimatymo su tėvu, 2015-04-02 mama kreipėsi į vaikų ligų gydytoją D. R., mamos teigimu, po pasimatymo su tėvu, V. Č. labai nervinga, vargina baimės jausmas, naktį šlapinosi į lovą. Atkreiptinas dėmesys, jog medicininiuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta, kad būtent dėl atsakovo elgesio vaikui atsirado sveikatos problemų, dėl susitikimų su atsakovu pablogėjo vaiko sveikatos būklė, tokia informacija pateikiama kaip nurodyta vaiko mamos, tai yra ieškovės. Pagal ankstyvosios intervencijos centro „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-19 pažymą, rekomenduota V. Č. lankyti muzikos, meno būrelius, nes jie gali padėti sumažinti vaiko nerimastingumą ir įtampą, pažymėta, kad vaikas neturi būti įtrauktas į tėvų konfliktų sprendimą, neturi tapti keršto įrankiu, taip pat rekomenduota psichologinė pagalba visai šeimai. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. Č. lanko teatro būrelį „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklėlę.

Ieškovė nurodo, kad vaiko baimė bendrauti su atsakovu atsirado po to, kai jis 2014 metų liepos mėnesį pasiėmė dukrą dviem savaitėms, nesusitaręs su ieškove, per šį laiką neleido dukrai su ieškove bendrauti, todėl ieškovei teko kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus. Ieškovei nuvykus pasiimti dukros, tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovas ją stumdė, prieš ją smurtavo vaiko akivaizdoje. Po šio įvykio dukrai atsirado baimė pasilikti su atsakovu, nes jis jos negrąžins ieškovei, pradėjo blogai miegoti naktį, atsirado sveikatos problemų. Būtina įvertinti tai, kad pagal Klaipėdos M. M. mokyklos – darželio 2014-12-05 pažymą, V. Č. noriai bendrauja su abiem tėvais, V. Č. grupės auklėtojos rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad tuo metu pasiimant iš darželio V. Č. su tėvu bendravo noriai, jėga ir prievarta jos atžvilgiu nenaudojama. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po ieškovės nurodomo tarp šalių įvykusio konflikto ir ieškovė, ir atsakovas buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. N. nurodė, kad ji yra Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos moterims padalinio psichologė, bendravo su ieškove ir V. Č., jau maždaug vieneri metai, kai konsultuoja V. Č.. Jos nuomone, dukra šiai dienai nėra pasiruošusi maksimaliai bendrauti su atsakovu, vaikas kalba apie atsakovo smurtą prieš ieškovę, vaiką taip pat paveikė įvykis, kai atsakovas ją prieš jos valią pasiėmė ir ilgą laiką negrąžino ieškovei. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytoja B. N. patvirtino, jog ji nėra bendravusi su atsakovu, bendravo tik su V. Č. ir ieškove, todėl liudytojos paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyviai patvirtinantys byloje reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. B. nurodė, kad jis atsakovą pažįsta nuo 1996 metų, jis buvo atsakovo darbdavys, ieškovę pažįsta per atsakovą. Paaiškino, kad atsakovas gyvena negyvenamosiose patalpose, kuriose yra laboratorija, kur vaikui gyventi nėra tinkamų sąlygų. Nurodė, kad viena iš šalių santykių nutraukimo priežasčių buvo atsakovo alkoholio vartojimas. Pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Liudytojo R. B. nurodytos aplinkybės nėra susijusios su byloje nagrinėjamais klausimais ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. G. nurodė, kad ji yra psichologė-psichoterapeutė, dirba Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Paaiškino, kad ji buvo keletą kartų buvo susitikusi su vaiku V. Č., keletą kartų su šalimis. Nurodė, kad vaikas išgyveno krizę dėl to, kad tėvai tarpusavyje konfliktuoja. Vieną kartą vaiką atsivedė atsakovas, ji juos abu pakvietė į kabinetą, jie visi bendravo, tada į kabinetą įėjo ieškovė ir pradėjo atsakovui priekaištauti, kodėl pasiėmė dukrą, pokalbis vyko apie dvidešimt minučių, buvo jaučiama įtampa, ieškovė kaltino atsakovą dėl bendro gyvenimo metu buvusių problemų. Pažymėjo, kad tuo metu, kai atsakovas buvo vienas su dukra, bendravimas vyko normaliai, vaikas jautėsi gerai, po to, kai ieškovė pasakė, kad išeis iš kabineto, vaikas pradėjo verkti, puolė ieškovei ant kaklo. Paaiškino, kad jokių raštų nerašė, kalbėjo su vaiko teisių apsaugos institucijos atstove ir iš šio pokalbio buvo surašytas vaiko teisių apsaugos institucijos skyriaus raštas.

Ieškovė nurodė ir tai, kad 2015-04-18 tuo metu, kai atsakovas pagal teismo sprendimą turėjo bendrauti su dukra, atvyko atsakovas su antstolės padėjėja L. A. pas ieškovę į namus, dukra pamačiusi, kad atvyko atsakovas, pradėjo isteriškai verkti ir slėptis, antstolės padėjėja viena pakilo į viršų pas ieškovę, tik atidarius duris ir neprisistačiusi plėšė iš rankų duris ir norėjo įsiveržti į vidų, tačiau ieškovė jos neįsileido į vidų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. A. nurodė, kad ji yra antstolės V. D. padėjėja, pas antstolę yra vykdomas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta atsakovo ir jo dukters V. Č. bendravimo tvarka. Paaiškino, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas su ieškove, L. A. turėjo antstolės nurodymu nuvykti į vietą ir įsitikinti, ar tikrai nevykdomas teismo sprendimas. Nuvykus į vietą, atsakovas liko laukti automobilyje, o ji pati pakilo į viršų pakalbėti su ieškove tam, kad galėtų paaiškinti, jog teismo sprendimas turi būti vykdomas, bei kad šalys turėtų visus klausimus, susijusius su vaiku, spręsti bendru sutarimu. Pakilus į viršų išgirdo vaiko verksmą, jos nuomone, taip vaikas galėjo verkti tik dėl tam tikrų fizinių veiksmų. Nespėjus paskambinti į duris ieškovė jas atidarė, ieškovė nustūmė ją nuo durų, šaukė ant jos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-12 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-2277-659/2015 konstatavo, kad V. Č. 2015-04-18 jokių kitų veiksmų, galimų priešingai vaiko interesams, neatliko ir administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo 181 straipsnio 2 dalį, V. Č. atžvilgiu nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas taip pat nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (sąmoningai likti automobilyje) tik patvirtina, kad V. Č. siekė išvengti galimo konflikto su vaiko mama ir toks jo elgesys negali būti traktuotinas kaip netinkamas ir priešingas vaiko interesams, tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. V., konfliktuodama vaiko akivaizdoje su antstolio padėjėja, nesudarė V. Č. saugios aplinkos ir tokiu būdu sukėlė vaikui dar didesnę baimę, tačiau kadangi jau buvo suėjęs administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminas, administracinės teisenos pradėjimas Ž. V. atžvilgiu buvo negalimas Minėtas teismo nutarimas įsiteisėjęs.

Klaipėdos apygardos teismo psichologės išvados nurodyta, kad pabendravus su šalimis ir vaiku V. Č. pastebimas stiprus ginčas tarp abiejų vaiko tėvų. Abu vaiko tėvai skirtingai suvokia, subjektyviai vertina tam tikrus įvykius bei aplinkybes, išsiskyrimo priežastis, pasekmes, dėl ko kyla stiprių konfliktų, prieštaravimų, negebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti dėl vaiko. Pokalbio metu matyti, jog vaikas saugiai ir emociškai gerai jaučiasi, kada kalbama neutraliomis temomis apie laisvalaikį, žaidimus, patinkančią veiklą. Klausimai, susiję su šeimos tematika, tėčio ir mamos santykiais, vaikui sukelia nesaugumą, liūdesį ir gynybiškumą. Didžiausią dėmesį vaikas sutelkia ir atsimena tėvų emocines reakcijas, veiksmus, atkartoja jų dialogus. Vaikas vardija situacijas, kai buvo akivaizdžių negatyvių įvykių stebėtojas, įvardija, dėl ko jaučiasi blogai. Dėl savo amžiaus, mąstymo operacijų vystymosi, gyvenimiškos patirties stokos vaikas nepajėgus iki galo suvokti sudėtingų situacijų, suprasti ir prognozuoti būsimų ateities situacijų. Mažametis vaikas yra priklausomas nuo suaugusių jam reikšmingų asmenų, ypač jautrus aplinkos tiesioginiam ir/ar netiesioginiam poveikiui, perima tėvų vyraujančias emocijas, jausmus (tai paaiškinama noru „saugoti mamą", tam tikrose situacijose nenorėti bendrauti su tėčiu). Mergaitės kontaktas su tėvu priklauso nuo situacijos supratimo, aiškumo, saugumo jausmo. Natūraliai saugesnis vaikas jaučiasi būdamas su mama, kuri nuo gimimo daugiau laiko fiziškai, emociškai yra šalia jo. Vaiko santykis ir bendravimas su tėvu nėra reguliarus (tėvas negyvena kartu su vaiku), todėl tam tikrose situacijose mergaitė gali jaustis labiau nesaugi, bijoti išsiskirti su mama. Vaiko nesaugumas galimas daugiau dėl stebėtų ir išgyventų konfliktų, kuriuose dalyvavo vaiko tėvai, kiti vaikui nepažįstami asmenys (policija, VTAT, kiti specialistai). Pastebimas vidinis vaiko konfliktas — vaikas nori būti ir bendrauti su abiem tėvais, kuris susipriešina su faktu, jog tėvai nesutaria, pykstasi. Išvadoje taip pat nurodyta, kad būtina bet kokiems pokyčiams, naujoms situacijoms, ilgesniam vaiko išsiskyrimui su mama abiem tėvams ir vaikui ruoštis iš anksto: papasakoti situaciją, reaguoti į vaiko jausmus, atsakyti rūpimus klausimus, paaiškinti, kas ir kaip vyks. Bet koks neparuoštas, drastiškas veiksmas, kai vaikas nesupranta situacijos ir jos baigties, kelia nesaugumo jausmą, ateities baimes, žaloja vaiką. Abu vaiko tėvai vienodai turi stengtis mažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą tam tikrų situacijų metu, atkurti vaiko saugumo jausmą ir psichologinę pusiausvyrą. Čia ypač svarbūs mamos, tėvo vaidmenys, jų teigiamos nuostatos apie vienas kitą formavimas, pagal vaiko amžių pateikiami suprantami paaiškinimai vaikui (kur ir kaip vaikas susitiks su tėvu, kiek laiko praleis kartu, kada vėl sugrįš pas mamą, mama nepyks, jei vaikas žais su tėčiu, tėtis nepyks, jei vaikas bus su mama, ir kt.). Būtina sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems vaiko ir tėvo susitikimams, bendravimui, nes ilgi vaiko ir tėčio nesimatymai formuoja vaiko nutolimą nuo tėvo, vaiko susikaustymą, dar didesnį nesaugumo jausmą. Mažamečiams vaikams būtinas pastovus režimas, sistema ir aiškūs reikalavimai. Tokio amžiaus vaikui būtini dažnesni trumpi ir sistemingi susitikimai su tėvu, galimi vaiko ir tėvo pokalbiai telefonu, taip būtų užtikrinamas saugus ir kokybiškas vaiko ir tėvo ryšys bei sumažinama vaiko išsiskyrimo su mama baimė. Rekomenduotina bendravimo tvarkoje numatyti tam tikrą vaiko ir tėvo susitikimų skaičių per savaitę darbo dienomis susitikimai vakarais po vaiko užimtumo darželyje, tam tikrais mėnesio savaitgaliais, atostogų metu. Susitikimus su tėvu palaipsniui rekomenduojama ilginti, pamažu pereinant ir prie galimų nakvynių tėčio namuose. Tačiau prieš tai būtina abiem tėvams tinkamai paruošti, informuoti vaiką, kuris pajėgtą suprasti, nejaustų išsiskyrimo su jam artimu žmogumi, mama, baimės. Saugumo, aiškumo jausmas, tinkamas tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas užtikrina sveiką vaiko raidą, norą, galimybę bendrauti su kitu tėvu. Tačiau toks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės, būti pageidaujamas paties vaiko ir iš anksto ne tik suderintas, bet ir aptartas su abiem tėvais.

Pažymėtina, kad teismo psichologė yra objektyvus ir nešališkas asmuo, neturintis jokios suinteresuotumo bylos baigtimi ir niekaip nesusijusi su byloje dalyvaujančiais asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti psichologės pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog būtent atsakovo veiksmai kelia grėsmę šalių vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams.

Pažymėtina, kad tarp šalių santykiai yra ypač konfliktiški, tai patvirtina šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. PKS-937-549/2014, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendis baudžiamojoje byloje PK-248-890/2015, ieškovės rašyti prašymai ir skundai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei kita bylos medžiaga. Būtina įvertinti ir tai, kad tarp šalių daugiau nei metus vyksta teisminiai ginčai, šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas su dukra V. Č. kol vyksta teisminiai ginčai praktiškai nebendrauja, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad siekiant išlaikyti tokio amžiaus vaiko ir tėvo ryšį yra būtinas nuolatinis bendravimas, taip pat į byloje pateiktą Klaipėdos apygardos teismo psichologo išvadą, darytina išvada, kad turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, siekiant atkurti atsakovo ir vaiko V. Č. ryšį. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. Č. (duomenys neskelbtini) sueis šešeri metai. Įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014, yra nustatyta atsakovo ir vaiko V. Č. po to, kai jai sueis šešeri metai, bendravimo tvarka, iš esmės atitinkanti vaiko interesus, pripažintina, kad pakeistina minėtu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki V. Č. sueis šešeri metai.

Vaiko teisių apsaugos institucija teikdama išvadą byloje siūlė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: vieną savaitgalį per mėnesį vaikui susitikti pas atsakovo tėvą namuose Plungėje, nes atsakovo tėvas turi psichologo išsilavinimą, vaikas yra labai prisirišęs prie senelio ir noriai su ja bendrauja. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimu metu šalys patvirtino, jog atsakovas nepalaiko ryšių su savo tėvu, santykiai nėra artimi, todėl šalių dukters susitikimas su atsakovu pas atsakovo tėvą namuose, kuomet galimi papildomi konfliktai tarp atsakovo ir jo tėvo, neatitiktų vaiko interesų. Be to, tokio bendravimo metu taip pat dalyvautų ieškovė, nes atsakovo tėvas gyvena kitame mieste ir ieškovė turėtų nuvežti ten dukrą, o, kadangi tarp šalių yra ypač konfliktiški santykiai, naujų konfliktų tarp šalių atsiradimas neigiamai paveiks vaiko psichologinę būseną. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo tėvas nebuvo įtrauktas kaip byloje dalyvaujantis asmuo, nežinoma jo nuomonė dėl vaiko teisių apsaugos institucijos pateikto pasiūlymo nustatyti tokią bendravimo tvarką.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, psichologo išvadą ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad iki V. Č. sueis 6 metai: atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, V. Č. privalo nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio; atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir po susitikimo į ją vaiką sugrąžindamas; atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą: kas antrais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną (pradedant 2013 m.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (pradedant 2014 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val., o kas antrais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (nuo 2014 m.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 2015 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 val.; kas antrais metais gruodžio 31 dieną (pradedant nuo 2013-12-31) pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną iki 19 val.; kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., (pradedant nuo 2014-02-16), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.; vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; V. Č. bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 7 kalendorinių dienų. Nepertraukiamo iki 7 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; V. Č. ir / ar artimieji giminaičiai (iš V. Č. pusės) organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas iš V. Č. gyvenamosios vietos pas V. Č. ar kitus artimuosius giminaičius, o Ž. V. organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei V. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei vieno šimto kilometrų atstumu; uždrausti ieškovei Ž. V. be rašytinio V. Č. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti V. Č. nuolat gyventi į užsienio valstybę; o kitą dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014, nustatytos atsakovo V. Č. ir V. Č. bendravimo tvarkos paliekant nepakeistą.

Teismas pažymi, kad psichologė išvadoje rekomendavo profesionalaus nešališko psichologo, psichoterapeuto (privačią, valstybinių institucijų) pagalbą ir tarpininkavimą tinkamam vaiko ir tėvo bendravimui pereinamuoju laikotarpiu.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, numatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei V. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Teigia, kad taikos sutarties pasirašymo metu dukra V. Č. buvo maža, dabar paaugo, pasikeitė jos poreikiai, ji pradėjo lankyti būrelius, dėl pablogėjusios sveikatos būklės lanko psichologus, dažnai serga peršalimo ligomis, turi rimtų sveikatos problemų, išaugo dukters poreikiai maistui, rūbams. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad susitariant dėl išlaikymo dukrai dydžio, buvo atsižvelgiama ir į ateitį bei augsiančius vaiko poreikius. Be to, susitikimų su dukra metu atsakovas ką nors dukrai nuperka, siekia turiningai praleisti laisvalaikį, apsilankyti renginiuose, todėl išleidžia pinigų papildomai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtinta tarp Ž. V. ir V. Č. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas V. Č. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 600,00 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamomis nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.).

Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai yra padidėję, o jos turtinė padėtis pablogėjusi, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos A. T.. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti svarstomas esant bent vienai iš nurodytų sąlygų, tai yra arba iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, arba iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio sudarymo metu V. Č. buvo mažiau nei dveji metai, ji nelankė ugdymo įstaigos, kitų papildomų užsiėmimų, dabar V. Č. penkeri metai, ji lanko darželį, papildomus būrelius („(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mokyklėlė), byloje nėra duomenų apie susitarimo metu V. Č. turėtas sveikatos problemas, todėl galima daryti išvadą, kad pasikeitė vaiko sveikatos būklė. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pasikeitė ieškovė gaunamos pajamos – ieškovė pakeitė darbą ir jos pajamos sumažėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 350 Eur. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę vienam mėnesiui, iš kurio matyti, kad vidutiniškai vaikui išlaikyti reikalinga suma yra 468,49 Eur: 123,09 Eur vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis ir automobilio kuras (komunaliniai, vanduo, šildymas 100 Eur, elektra 10 Eur, dujos 4 Eur, šiukšlių išvežimas 3,18 Eur, televizija 3 Eur, internetas 9 Eur, telefonas 17 Eur, kuras 100 Eur), 72,40 Eur vaikų darželis, 26 Eur vaiko būreliai („(duomenys neskelbtini)“ 4,34 Eur, (duomenys neskelbtini) 21 Eur), 28 Eur vaistai, medikamentai, tepalai, 17 Eur avalynė, 67 Eur drabužiai, žaislai, ugdymo priemonės, laisvalaikis, 120 Eur maistas, 15 Eur higienos prekės ir buitinė chemija. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis ir kuras yra 246,18 Eur. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Pempininkų būstas“, AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ vidutiniškai mokama apie 90 Eur suma. Kadangi AB „Klaipėdos energija“ mokama suma už buto šildymą, akivaizdu, jog tokia suma už buto komunalinius mokesčius susidaro daugiausiai šešis mėnesius per metus, likusius mėnesius vidutiniškai mokama suma namo administratoriui ir už vandenį sudaro 20 Eur. Taigi vidutiniškai mokėtina suma namo administratoriui, už vandenį ir šildymą sudaro 55 Eur. Ieškovė nurodo, kad kas mėnesį reikalinga 100 Eur suma kurui, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, tai yra nenurodė su kokia transporto priemone, kokius atstumus tenka važiuoti, kvitų, patvirtinančių, už kokią sumą per kokius laikotarpius buvo pilamas kuras ir pan. Būtina atsižvelgti į tai, kad objektyviai žinoma ir suprantama, kad tokias išlaidas ieškovė patiria, tačiau, byloje nesant kitų duomenų, laikytina, kad kurui pakankamos išlaidos per mėnesį yra 50 Eur. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad per mėnesį telefonui reikalinga suma yra 17 Eur, todėl laikytina, kad pakankama suma yra 10 Eur. Visos kitos prie komunalinių išlaidų nurodytos sumos, nors nepagrįstos rašytiniais įrodymais, laikytinos protingomis ir pagrįstomis. Taigi vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis laikytina 72,09 Eur (144,18 Eur/2žm.). Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darželis kas mėnesį kainuoja 68,85 Eur, vaiko būreliai kainuoja 25,34 Eur, vaistai, medikamentai, tepalai 20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie kitus vaiko poreikius, įvertinus vaiko amžių, pripažintina, kad kas mėnesį avalynei reikalinga 10 Eur suma, drabužiams 30 Eur suma, žaislams, ugdymo priemonėms 10 Eur, maistui 120 Eur, higienos prekėms 10 Eur. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę bei byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 350 Eur, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio vaiko V. Č. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 360 Eur.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą, ieškovės vardu registruota transporto priemonė Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal 2013-08-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mokilizingas“ pagal 2015-02-10 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį, taip pat moka įmokas pagal studijų paskolos sutartis. Tarp ieškovės ir „Swedbank“, AB 2016-03-02 sudaryta gyvybės draudimo sutartis, kurioje apdraustąja nurodoma ieškovė Ž. V., pagal šią sutartį mokama 30 Eur dydžio įmoka kiekvieną mėnesį. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal pateiktą pažymą 2015 m. sausio – gegužės mėn. ieškovei išmokėtas 350-460 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai mokamas 579,24 Eur dydžio darbo užmokestis. Duomenų apie kitus ieškovės įsipareigojimus ar išlaikomus asmenis byloje nėra. Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2006-01-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas 667,18 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Duomenų apie kitus atsakovo įsipareigojimus ar išlaikomus asmenis byloje nėra. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. Č., taigi atsakovas V. Č. turi teikti 180 Eur dydžio išlaikymą (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, keistina teismo 2012-12-13 nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, susitartas išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui V. Č. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Išanalizavus ir įvertinus šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius bei kitus įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikina atsakovo bendravimo su vaiku V. Č. tvarka, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 149 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje, kurias sudaro 1341 Eur, tai yra 31 Eur žyminis mokestis, 100 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1210 Eur atstovavimo išlaidos. Patenkinus 17 procentų ieškovės reikalavimų (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkinta 24 procentai, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo apie 10 procentų), ieškovei iš atsakovo priteistina 227,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas atstovavimo išlaidas byloje, kurias sudaro 500 Eur. Atmetus 83 procentus ieškovės reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 415 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 187,03 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismui iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš dalies Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014, nustatytą atsakovo V. Č. ir V. Č. bendravimo tvarką ir nustatyti, kad iki V. Č. sueis 6 metai:

1. Atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, V. Č. privalo nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio.

2. Atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir po susitikimo į ją vaiką sugrąžindamas.

3. Atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą: kas antrais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną (pradedant 2013 m.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (pradedant 2014 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val., o kas antrais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (nuo 2014 m.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 2015 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 val.; kas antrais metais gruodžio 31 dieną (pradedant nuo 2013-12-31) pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną iki 19 val.; kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., (pradedant nuo 2014-02-16), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.

4. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; V. Č. bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 7 kalendorinių dienų. Nepertraukiamo iki 7 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.

5. V. Č. ir / ar artimieji giminaičiai (iš V. Č. pusės) organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas iš V. Č. gyvenamosios vietos pas V. Č. ar kitus artimuosius giminaičius, o Ž. V. organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei V. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei vieno šimto kilometrų atstumu.

6. Uždrausti ieškovei Ž. V. be rašytinio V. Č. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti V. Č. nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Kitą dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014, nustatytos atsakovo V. Č. ir V. Č. bendravimo tvarkos palikti nepakeistą.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtintą išlaikymo dydį iš atsakovo V. Č. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2015-03-23, iš atsakovo V. Č. priteisti dukrai V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012, sumokėjus visą nurodyta teismo nutartimi patvirtintą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2015-03-22.

Išlaikymo išieškojimą nepilnamečiui vaikui V. Č. pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2015-03-23.

Paskirti ieškovę Ž. V. lėšų, skirtų dukters V. Č. išlaikymui, tvarkytoja.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo V. Č. bendravimo su vaiku V. Č. tvarką, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš ieškovės Ž. V. atsakovui V. Č. 187,03 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo V. Č. 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.