Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokato padėjėjai E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2015-04-18, 10.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), siuntė į vaiko V. Č., gim. 2011-02-16, gyvenamąją vietą nepažįstamą žmogų, kuris sukėlė konfliktinę situaciją matant vaikui. Be to, V. Č. nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) įpareigojimų, sietinų su vaiko gerove. Tuo V. Č. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

V. Č. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad buvusi žmona nevykdė teismo sprendimo. Iki šiol nemato dukrytės, ji neleidžia susitikti, neduoda jos. Jam neliko išeities, kaip tik kreiptis į antstolį. Jis atvažiavo su antstolio padėjėja prie jo dukros mamos namų, dukros mama jo nėra įsileidusi į butą. Namas yra su kodine spyna. Pasakė antstolio padėjėjai, kad jie neįeis į namą. Tada jis parašė vaiko mamai sms žinutę, kad nori pasimatyti su dukra, bet gavo neigiamą atsakymą. Padėjėja nutarė nueiti į butą pažiūrėti. Jis pasakė, kad į laiptinę jos niekas neįleis, bet L. A. kažkokiu būdu pavyko įeiti į laiptinę ir po kiek laiko pamatė L. A. išeinančią pasikeitusią. Antstolio padėjėjai buvo silpna, bloga, prieš ją buvo panaudotas smurtas. 2015-02-13 buvo įpareigotas lankyti kursus, bet užsiregistravo vėliau. Savo noru ėjo pas psichologę, jo tikslas- harmonizuoti santykius. Dukra ir su mama, ir su tėčiu turi augti. Abu kartus dukros mama sukėlė skandalus, psichologė atsisakė su jais dirbti. Kai atvažiavo, žinojo, kad jo neįleis, todėl liko laukti automobilyje, antstolės padėjėja pasakė, kad ji bandys nueiti. Pagal teismo sprendimą jis pasiimdavo vaiką iš darželio, vaikas noriai su juo bendrauja. Buvo paskirti susitikimai pas psichologę-psichoterapeutę. Viskas buvo gražiai, kol pasirodė Ž. V. ir sukėlė konfliktą, tada jis nebegalėjo paimti vaiką iš darželio.

Liudytoja Ž. V. paaiškino, kad V. Č. yra jos vaiko tėvas, bet kartu negyvena. Pagal teismo sprendimą jis gali paimti vaiką, kas antrą šeštadienį, ir visai nesvarbu, ar vaikas to nori, ar nenori. V. Č. daro intrigas, prievarta inicijuoja teismus. Prieš 2015-04-18 įvykį, vyko terorizavimas iš V. Č., jis nuolat rašė žinutes. Jis parašė, kad pasiims vaiką pagal teismo sprendimą. Jos vaikas bijo būti su vaiko tėvu, kai šalia nebūna jos, nes V. Č. buvo paėmęs 2 savaites vaiką, dėl to vaikas dabar yra labai išsigandęs. Anksčiau mergaitė neturėjo jokių sveikatos problemų, dabar yra medikų pažymos dėl dukters sveikatos būklės, per V. Č. jos atsidūrė neurologiniame skyriuje. 2015-04-18 ryte gavo sms žinutę iš V. Č., kad jis atvažiuoja paimti vaiko, ji jam parašė, kad nežino ar vaikas norės eiti su juo. Ryte apie 10:30 val. pamatė V. Č. automobilį kieme. Nors vaiką jis turi pasiimti tik 11:00 val. Jis parašė sms, kad atvažiavo pasiimti vaiko. Automobilyje jis buvo ne vienas, su kažkuo. Vaikas, pamatęs V. Č. automobilį, ėmė sakyti, kad nenori važiuoti. Ji bandė dukrą aprengti, bet vaikas klykė, ėmė slėptis. V. Č. sėdėjo automobilyje, o moteris atėjusi stovėjo prie jos buto durų ir klausėsi. Kai pradarė duris, moteris ėmė veržtis į jos butą, taip išgąsdindama vaiką. Ji tos moters nepažinojo. Moteris ją pastūmė, pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Tada ji atsitraukė ir išvažiavo. Jis- V. Č. sėdėjo automobilyje. Po to, kai ta moteris išėjo, ji priėjo prie vaiko, vaikas gulėjo ant žemės, buvo labai išsigandęs, ėmė kirstis kalba. Ji skambino V. Č. pasakyti, kad vaikui blogai, bet jis nekėlė ragelio. Kai jam parašė, jis nieko neatrašė. Pirmadienį nuvyko į policiją, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, parašė pareiškimus. Nežino, kas ta moteris buvo. Kai parašė policijoje pareiškimą, gavo raštą, kad pas ją buvo atėjusi antstolės padėjėja. Pareigūnui sakė, kad tos moters, kuri veržėsi, ji nepažįsta, jis pasakė, kad nieko blogo nemato. Prieš metus buvo pati antstolė V. D. nuvažiavusi su V. Č. į darželį ir be jos žinios paėmusi vaiką. Kai ji atėjo į darželį, išsigando, kad nėra vaiko. Teismo sprendimas buvo, kad mergaitė po darželio su tėvu gali būti 5 valandas, tačiau tai neįmanoma, susitarė, kad jie bus kartu 3 valandas. Dukrai dabar 4 metai. Dukra pasakoja, kas vyksta, kai ji susitinka su tėčiu. Ji su dukra eina pas psichologus. Bet, kai psichologai sužino, kad jie turi reikalų su teismais, atsisako su jais dirbti. Jai yra tekę kviesti antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.

Liudytoja L. A. paaiškino, kad yra antstolio padėjėja. 2015-04-18 ji antstolės nurodymu, kartu su V. Č. važiavo pas Ž. V., įsitikinti, ar tikrai vaiko mama nesudaro galimybės tėvui matytis su dukra. Buvo nuolat teikiami V. Č. pareiškimai, kad jis neturi galimybės matytis su vaiku. Tą dieną važiavo su V. Č., kad įsitikinti, kad mama neduoda vaiko, neleidžia tėvui bendrauti su vaiku, kad yra nevykdomas tesimo sprendimas. Už teismo sprendimo nevykdymą, asmuo gali būti nubaustas, šiuo atveju Ž. V. gali būti nubausta, kad ji nevykdo teismo sprendimo. Atvažiavus į Ž. V. gyvenamosios vietos kiemą, V. Č. parašė Ž. V. sms žinutę, ji nusprendė pakilti iki Ž. V. buto, norėdama vaiko mamos paklausti, kodėl nevykdo teismo sprendimo. Ji pati turi psichologo išsilavinimą, yra vyresnė, turi vaikų ir anūkų, jos praktika yra didesnė, norėjo paaiškinti Ž. V., kad nieko gero nebus, jei vaiko mama taip elgsis. Tėvas – V. Č. neatrodo toks, kuris negalėtų matytis su savo dukra, jis nori bendrauti, matytis su dukra, vaikui reikalingas tėvas. Buvo antstolės konstatuota, kad mergaitė nori bendrauti su tėvu, mergaitė darželyje nenorėjo paleisti tėčio, buvo jį apsikabinusi ir sakė „Tėti, noriu būti su tavimi“. Antstolė konstatavo tą faktą. Įvykio dieną ji siūlė V. Č. eiti kartu iki vaiko mamos, bet V. Č. pasakė, kad neis, nes jam yra uždrausta. Tad ji pas Ž. V. nuėjo viena, ieškojo galimybės pabendrauti su vaiko mama. Ji pasikėlė į 4-ąjį namo aukštą, bet jau nuo 3-iojo aukšto girdėjosi vaiko klyksmai iš didžiausio skausmo. Taip vaikas gali verkti tik kai jį gnaibo ar purto. Nutarė palaukti, kol vaikas nurims ir ieškojo buto durų skambučio. Jai būnant prie buto durų vaiko mama rėkė, gal įgnybdama, gal purtydama vaiką. Po kokios minutės atsidarė buto durys, ji atsitraukė nuo durų per metrą, iš buto išpuolė Ž. V. palaidais plaukais, degančiomis akimis, nustūmė ją, sudavė ir atgal įbėgo į butą. Dar spėjo jai pagrasinti, sakydama „Pamatysi, kas tau bus, tu tokia ir tokia“. Dėl tokio Ž. V. elgesio ji buvo šoke, nuvažiavo su V. Č. į policiją rašyti pareiškimą. Ž. V. rašė melagingus pareiškimus policijai, antstolių rūmams. Tą dieną ji pirmą kartą matė Ž. V.. Kai ji atėjo, ji prisistatė, kad atėjo vykdyti sprendimą. Vaikas klykė namuose, viduje. V. Č. automobilį pastatė tiesiai po Ž. V. buto langais. Ji matė juos pro langą, matė kaip ji išlipo iš automobilio, turėjo segtuvą dokumentų. Jie važiuoja ir į kitus patikrinimus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo nekviečia, jie važiuoja tik pažiūrėti ar yra leidimas bendrauti su vaiku, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už minėtos veikos pakartotinumą. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. ATPK 181 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog, teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. Č. kaltinamas tuo, jog siuntė į vaiko gyvenamąją vietą nepažįstamą asmenį, kuris sukėlė konfliktinę situaciją matant vaikui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia kaltę padarius teisės pažeidimą ir tvirtina, kad 2015-04-18, iš anksto informavęs Ž. V., atvyko paimti vaiko su antstolės padėjėja, tikslu užfiksuoti faktą, jog Ž. V. neleidžia jam matytis su vaiku 2014-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2014-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nustatyta tvarka. Iš V. Č. paaiškinimų taip pat matyti, jog jis net nebandė eiti į butą paimti vaiko, taip pat į Ž. V. butą nesiuntė ir antstolio padėjėjos, o laukė automobilyje, kol pati Ž. V. su dukra išeis į lauką. V. Č. tvirtinimu, antstolės padėjėja pati nuėjo į Ž. V. butą, kad galėtų su pastarąją ramiai pabendrauti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta antstolio padėjėja L. A., kuri paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną atvyko su V. Č., kad užfiksuoti faktą, jog Ž. V. neleidžia jam matytis su dukra. Ji siūlė V. Č. eiti kartu su ja į Ž. V. butą, tačiau jis atsisakė, todėl ji nuėjo viena, norėdama asmeniškai pabendrauti su Ž. V.. Priėjusi prie Ž. V. buto dutų ji girdėjo klykiantį vaiką, o po kiek laiko atidariusi buto duris Ž. V. ją užsipuolė, pastūmė ir nubėgo atgal į butą (b. l. 79). Panašias įvykio aplinkybes liudytoja L. A. nurodė ir 2015-04-20 akte dėl bendravimo su vaiku (b. l. 9). Liudytoja Ž. V. taip pat nurodė, kad V. Č. įvykio metu buvo automobilyje, o vaikas bute verkė, nes nenorėjo matytis su V. Č.. Ž. V. tvirtinimu, ji neleistinų veiksmų L. A. atžvilgiu neatliko, tai antstolės padėjėja įsiveržė į jos butą ir sukėlė konfliktą (b. l. 73-74). Aptarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymai patvirtina, kad V. Č. 2015-04-18 jokių kitų veiksmų, galimų priešingai vaiko interesams, neatliko. Kadangi apklausti asmenys patvirtino, jog V. Č. įvykio metu buvo automobilyje ir jokių kitų veiksmų neatliko, todėl teismas išsamiau dėl minėtų asmenų parodymų nepasisako, o vertina jų parodymus tik dėl šio fakto. Tokiu būdu analizuojant V. Č. veiksmus šiuo aspektu, teismas atsižvelgia į tai, kad tarp V. Č. ir Ž. V. yra itin konfliktiški santykiai (nors teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau abi konfliktuojančios šalys ir toliau nesutaria dėl šios tvarkos, teismuose nagrinėjamos bylos dėl nustatytos tvarkos pakeitimo), dėl ko turi įsikišti ir teisėsaugos institucijos. Nors byloje nustatyta, kad V. Č. dar prieš Ž. V. atidarant buto duris verkė, tačiau tikroji vaiko verkimo priežastis nustatyta nebuvo, to išsiaiškinti neturi galimybės ir teismas: vien Ž. V. paaiškinimais teismas remtis negali, nes jie nelaikytini objektyviais, o antstolės padėjėja nematė ir negirdėjo dėl ko verkė vaikas. Todėl šiame kontekste administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (sąmoningai likti automobilyje) tik patvirtina, kad V. Č. siekė išvengti galimo konflikto su vaiko mama ir toks jo elgesys negali būti traktuotinas kaip netinkamas ir priešingas vaiko interesams. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. V., konfliktuodama vaiko akivaizdoje su antstolio padėjėja, nesudarė V. Č. saugios aplinkos ir tokiu būdu sukėlė vaikui dar didesnę baimę. Vis dėlto šis faktas kažkodėl Vaiko teisių apsauskos skyriaus nebuvo tiriamas. Nors aptartos aplinkybės rodo, kad Ž. V. veikoje galimai yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d., sudėties požymiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad konfliktas įvyko 2015-04-18, yra suėjęs administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminas, todėl administracinės teisenos pradėjimas šiuo atveju negalimas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, kad V. Č. buvo kaltinamas ir tuo, kad vengė vykdyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimą – išklaustyti Klaipėdos psichologinėje pedagoginėje tarnyboje Bendravimo su vaiku tobulinimo kursų programą. Iš 2015-02-23 Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad Skyriuje vykusio pasitarimo metu V. Č. ir Ž. V. buvo skirti įpareigojimai - išklaustyti Klaipėdos psichologinėje pedagoginėje tarnyboje Bendravimo su vaiku tobulinimo kursų programą. Iš minėto rašto taip pat matyti, kad Ž. V. ir V. Č. užsiregistruoti į šiuos kursus turėjo iki 2015-02-27 (b. l. 23-24). Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažymose nurodyta, kad tiek Ž. V., tiek V. Č. į kursus užsiregistravo. Ž. V. tai padarė 2015-03-02, o V. Č. 2015-05-26 (b. l. 12,70). Nors V. Č. ir formaliai pažeidė nustatytą terminą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. įpareigojimą vykdo, be to, byloje esantys duomenys rodo, kad V. Č. noriai bendrauja su psichologais, rūpinasi vaiko gerove, todėl formaliai pažeistas terminas nelaikytinas priešingu vaiko interesams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 181 str. 2 d. V. Č. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, V. Č. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.