- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2-1390-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00031-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ryviga“
- Trečiasis asmuo
- P. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ryviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JLGKV“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo P. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ryviga“ ieškinį atsakovei UAB „JLGKV“ dėl skolos priteisimo, 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-969-777/2019, iš dalies tenkino ieškinį – priteisė iš atsakovės UAB „JLGKV“ ieškovei 66 328,70 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 398,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą pakeitė – priteisė ieškovei iš atsakovės 63 480,12 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
3. 2020 m. birželio 23 d. teisme gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
4. 2020 m. birželio 26 d. atsakovė pateikė prašymą išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties įvykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, numatant, kad atsakovė UAB „JLGKV“ iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos privalo sumokėti ieškovei UAB „Ryviga“ po 1/36 dalį nurodytais teismų procesiniais sprendimais priteistos bendros sumos. Prašyme nurodė, kad dėl sunkios bendrovės finansinės situacijos teismo priteistų piniginių sumų sumokėjimas iškart bendrovei yra nepakeliama finansinė našta. Dėl šalyje paskelbto karantino bendrovė negalėjo vykdyti komercinės veiklos, karantino laikotarpiu negavo pajamų, tačiau privalėjo vykdyti savo prievoles: mokėti darbuotojams atlyginimus, vykdyti atsiskaitymus su valstybės biudžetu, o tai pablogino bendrovės finansinę padėtį. Atsakovė kartu su šiuo prašymu pateikė 2019 ir 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitas, iš kurių matyti, kad 2019 metai bendrovei buvo nuostolingi, tačiau 2020 metų pirmasis pusmetis buvo pelningas. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad dėl COVID-19 šalyje įvedus karantiną bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklą, tačiau dabar bendrovės veikla yra atnaujinta, o tai rodo tikėtiną ir realų pajamų gavimą ateityje, todėl bendrovė galės įvykdyti sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „JLGKV“ prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, o ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino.
6. Iš į bylą kartu su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą pateiktų atsakovės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų teismas nustatė, kad atsakovės nuosavas turtas per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo nuo 155 683 Eur iki 31 679 Eur. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. atsakovės nuosavas turtas sumažėjo nuo 31 679 Eur iki 29 164 Eur, o per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė patyrė 2 396 Eur nuostolių, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (t. y. laikotarpiu, kurio metu buvo paskelbtas karantinas) atsakovė turėjo 2 255 Eur pelno.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateiktoje 2020 m. birželio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nėra nurodytos su darbo santykiais susijusios sąnaudos, nors 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje su darbo santykiais susijusios sąnaudos sudarė 5 538 Eur. Kadangi nėra aišku, ar, vykdydama veiklą, bendrovė nemokėjo darbuotojams atlyginimų, ar į šią eilutę per klaidą nebuvo įtrauktos išlaidos susijusios su darbo santykiais, teismas nurodė, kad nėra galimybės daryti išvadą, jog bendrovės finansinė padėtis gerėja ir ateityje atsakovė turės didesnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Be to, teismas pažymėjo, kad minėti dokumentai nėra pasirašyti bendrovės direktoriaus, o tai kelia abejonių dėl dokumentų patikimumo.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. birželio 29 d. nutartimi, priimant atsakovės prašymą, atsakovei buvo pasiūlyta pradėti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas, nors iš dalies yra vykdomas, teismas darė išvadą, kad, net ir tenkinus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovė jo tinkamai nevykdys.
9. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė į ieškovę nesikreipė dėl galimybės priteistos skolos mokėjimą išdėstyti, o tai reiškia, jog atsakovė prieš kreipdamasi į teismą neišnaudojo visų galimybių susitarti taikiai dėl jai palankaus teismo sprendimų vykdymo.
10. Iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) nustatęs, kad UAB „JLGKV“ 2019 m. vasario 5 d. turėjo septynis darbuotojus, o 2019 m. kovo 6 d. jau tik du (iki nutarties priėmimo dienos atsakovės darbuotojų kiekis nepakito), teismas darė išvadą, jog, sumažėjus darbuotojų skaičiui, buvo apribotos galimybės didinti apyvartos mastus, o tai reiškia, kad galimybės pagerinti atsakovės finansinę padėtį yra ribotos.
11. Nors šalyje tris mėnesius trukęs karantinas neabejotinai turėjo įtakos šalies ekonomikai, tačiau vien ši aplinkybė, teismo nuomone, negali būti pagrindas keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.
12. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ne tik ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau ir šalių lygiateisiškumą bei šalių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „JLGKV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus finansinius dokumentus ir nepagrįstai sprendė, kad pateikti finansiniai nepatvirtina atsakovės finansinės situacijos gerėjimo. Iš atsakovės pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2020 metų pirmasis pusmetis atsakovei buvo pelningas, o šalyje įvedus karantiną, veikla buvo sustabdyta. Šiuo metu bendrovės veikla yra atnaujinta, o tai rodo, kad pajamų gavimas ateityje yra tikėtinas ir realus.
13.2. Teismo padaryta išvada apie atsakovės apyvartos priklausomybę nuo darbuotojų skaičiaus yra paremta prielaidomis, o teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas vien prielaidomis.
13.3. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, būtų užtikrinta ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra, nes būtų užtikrintas nuoseklus teismo sprendimo vykdymas, nepažeidžiant ieškovės interesų ir sudarant galimybę atsakovei sprendimą vykdyti dalimis.
13.4. Teismo išvada, kad, nepateikus dokumentų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas yra vykdomas, net ir tenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovė vis tiek tinkamai jo nevykdys, paremta nemotyvuotomis prielaidomis.
13.5. Aplinkybė, kad atsakovė prieš kreipdamasi į teismą nesikreipė į ieškovę dėl galimybės susitarti taikiai dėl sprendimo vykdymo, yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamo prašymo pagrįstumui.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „Ryviga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi jokios dalies mokėtinos sumos, o tai tik patvirtina atsakovės tikslą išvengti skolos grąžinimo ir kiek įmanoma toliau nutęsti skolos grąžinimo terminą.
14.2. Iš atsakovės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad atsakovės nuosavas turtas per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo nuo 155 683 Eur iki 31 679 Eur, kur per metus dingo 124 000 Eur vertės turtas, neaišku. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. 2020 m. birželio 1 d. atsakovės nuosavas turtas sumažėjo nuo 31 679 Eur iki 19 164 Eur. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė patyrė 2 396 Eur nuostolių, o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (karantino laikotarpiu) atsakovė patyrė 2 255 Eur pelno, tačiau šioje ataskaitoje nėra nurodytos su darbo santykiais susijusios sąnaudos, nors 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitoje su darbo santykiais susijusios sąnaudos sudarė 5 538 Eur. Be to, su prašymu pateikti atsakovės finansiniai dokumentai nėra pasirašyti atsakovės vadovo, o tai kelia abejonių dėl šių dokumentų patikimumo.
14.3. Iš viešųjų duomenų matyti, kad 2019 metų pradžioje pas atsakovę dirbo septyni darbuotojai, o vėliau liko tik du (buhalterė ir direktorius). UAB „JLGKV“ darbuotojai perėjo dirbti į naują atsakovės vadovo įkurtą bendrovę UAB „Supernetas“, kuri vykdo analogišką veiklą kaip ir atsakovė. Tokiu būdu atsakovės vadovas siekia išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais vykdymo. Šiuo metu atsakovė turi daug kreditorių ir dalyvauja teisminiuose ginčuose dėl skolų grąžinimo.
14.4. Atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina gerėjančios jos finansinės situacijos, todėl, tenkinus jos prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ieškovė prarastų galimybę atgauti jai teismo sprendimu priteistą pinigų sumą, kadangi kituose ginčuose kiti kreditoriai užsitikrins pirmumo teisę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
18. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
19. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
20. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020; kt.).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
22. Šiuo atveju apeliantė (atsakovė) prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti net 36 mėnesių laikotarpiui, motyvuodama tuo, kad neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti iškart, tačiau šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės finansinė situacija gerėja ir ji ateityje turės galimybę atsiskaityti su ieškove.
23. Padaręs išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos finansinės situacija gerėja, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsakovės prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.
24. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad ji per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patyrė 2 396 Eur nuostolių, o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (t. y. laikotarpiu, kai buvo paskelbtas karantinas) atsakovė turėjo 2 255 Eur pelno, tačiau 2020 m. birželio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nėra nurodytos su darbo santykiais susijusios sąnaudos, nors 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje su darbo santykiais susijusios sąnaudos sudarė (5 538 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, neaišku, ar bendrovė vykdydama veiklą nemokėjo darbuotojams atlyginimų, ar į šią eilutę per klaidą nebuvo įtrauktos išlaidos susijusios su darbo santykiais.
25. Atsakovei nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateiktus tikslių, tinkamai bendrovės vadovo pasirašytų finansinių dokumentų, darytina išvada, kad atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės finansinės padėties gerėjimą. Be to, pastebėtina, kad, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiu, jog bendrovė atnaujino veiklos vykdymą ir dabar gauna pajamas, atsakovė iš esmės net ir neįrodinėjo savo turtinės padėties gerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).
26. Iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) matyti, kad UAB „JLGKV“ 2019 m. vasario 5 d. turėjo septynis darbuotojus, o 2019 m. kovo 6 d. jau likę tik du (iki šios nutarties priėmimo dienos atsakovės darbuotojų skaičius nepakitęs). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ši aplinkybė nagrinėjamo klausimo kontekste patvirtina tai, jog atsakovės galimybės su tokiu darbuotojų skaičiumi didinti bendrovės apyvartą ir tokiu būdu gerinti bendrovės finansinę situaciją yra ribotos. Nors apeliantė skunde tvirtina, kad teismo išvada dėl bendrovės apyvartos priklausomybės nuo darbuotojų skaičiaus yra paremta prielaidomis, tačiau jokių šią teismo išvadą nepaneigiančių duomenų nepateikė.
27. Vertindamas atsakovės prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog iki prašymo pateikimo teismui kreipėsi į ieškovę bandydama taikiai susitarti dėl mokėjimų išdėstymo, ir kad, po karantino atnaujinusi veiklą, teismo sprendimą nors iš dalies, bet jau yra padėjusi vykdyti. Pažymėtina, kad tokie duomenys, jog teismo sprendimas jau yra pradėtas vykdyti, nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, o toks atsakovės elgesys, kai visiškai yra nepaisoma ieškovės interesų, kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ir tikrųjų ketinimų.
28. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas faktiškai trejiems metams, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.
29. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.