- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-859-613/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00031-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Ryviga“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-772-1054/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ryviga“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 69 088,51 Eur ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalies argumentai
2. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ryviga“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 69 088,51 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „JLGKV“. Kreditorė pareiškimo reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti skolininkės turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 69 088,51 Eur sumai areštavo skolininkei UAB „JLGKV“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui skolininkės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo skolininkės pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, ir/ar skolininkės banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 69 088,51 Eur sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su kreditore bei atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus bei atsižvelgdamas į tai, kad kreditorės pareiškimo pagrindu 2019 m. sausio 25 d. buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-772-1054/2019 dėl 69 088,51 Eur skolos ir 518,16 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės, teismo įsakymu priteistos skolos suma yra didelė, skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma, iš viešai prieinamų juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad skolininkė ilgiau nei 12 mėnesių VĮ Registrų centrui yra nepateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, sprendė, kad yra būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Skolininkė UAB „JLGKV“ atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Ryviga“ prašymą atmesti. Nurodo, jog teismo argumentai, kad teismo įsakymu priteistos skolos suma yra didelė, o skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Net darant prielaidą, jog skolininkė turi tam tikrų mokumo problemų, vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes turto arešto paskyrimas savaime nepadidintų skolininkės turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Skolininkei neturint nekilnojamojo turto ir areštavus jos pinigines lėšas, būtų sudarytos prielaidos sutrikdyti įmonės ūkinę-komercinę veiklą, o tai lemtų priešingą rezultatą nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
7. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi sprendė, kad teismo įsakymu priteistos skolos suma yra didelė, skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma, iš viešai prieinamų juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad skolininkė ilgiau nei 12 mėnesių VĮ Registrų centrui yra nepateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl ji galbūt neturės pakankamai turto įvykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą. Skolininkė nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdama, jog vien įsiskolinimo dydis ar skolininkės mokumas nelemia pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o kreditorė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti skolininkės nesąžiningumą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skolininkės argumentais.
9. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skolininkei yra pareikštas 69 088,51 Eur dydžio reikalavimas.
10. Nors didelė reikalavimo suma, kaip teisingai pažymi skolininkė, pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018). Todėl ieškinio (pareiškimo) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio (pareiškimo) sumos taip pat yra reikšminga skolininkės turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti jos (ne)sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma.
11. Nagrinėjamu atveju skolininkė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jos finansinė padėtis yra tokia gera ir stabili, kad galėtų įvykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą, t. y. skolininkė nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadų dėl grėsmės kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, viešųjų registrų 2019 m. gegužės 30 d. duomenimis skolininkės įsiskolinimas VMI sudaro net 34 322,09 Eur, o VSDFV – 1 527,90 Eur. Esamų finansinių sunkumų neneigia ir pati skolininkė.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.