Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės, Almos Urbanavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei E. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovės kaltei, turto padalinimo, tretieji asmenys bankas Swedbank, AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalių E. Š. ir V. Š. santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu:

I. Pripažino ieškovei E. Š. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus:

II. Pripažino atsakovui V. Š. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus :

Priteisė ieškovei E. Š. iš atsakovo V. Š. turto dalies piniginę kompensaciją 1 478 076 Lt.

Priteisė iš atsakovo V. Š. į valstybės biudžetą 418,85 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinių skundų argumentai

Bendro sutuoktinių turto padalijamo natūra. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas neatliko jokio vertinimo ir nenustatė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo šio principo.

Dėl dividendų.Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovo 17 917Lt sumą, kaip dividendus, gautus iš UAB „Kauno tarptautinis upių uostas“. Atsakovo bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad gautos lėšos buvo panaudotos tiek solidariom sutuoktinių prievolėm vykdyti, tiek prievolėm, susijusioms su turto išlaikymu, gerinimu.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Dėl nepagrįsto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šalių pozicija yra išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, todėl byla ekonomiškiau ir operatyviau būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde reikšmingų motyvų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas , neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

CK 3.60 str. 2d. nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju Ieškovė nurodė, kad pradėjo skyrium gyventi dėl to, kad skyrėsi požiūriai į gyvenimą, pomėgiai, laisvalaikio praleidimo būdas, neliko pagarbos. Atsakovas nesirūpina šeima ir nesistengė jos išsaugoti, t.y. nevykdė CK 3.27 str. 1 d. nustatytos pareigos būti lojaliu, gerbti ieškovę, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, rūpinosi tik savo asmeninių poreikių tenkinimu. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės ieškinį (1t. b.l.195, 4t. b.l.174) nurodė, jog jų santykiuose pasitaikė klaidų tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės pusės ir dėl įvykusio konflikto yra kalti abu, teikė įrodymus (12 t. b.l.9-10) dėl konfliktiško ieškovės būdo, nenoro spręsti šeimoje iškilusias problemas, o atvirkščiai, provokuojančias ir skatinančias šeimos santykių nutrūkimą, sudarant neįmanomas sąlygas bendram gyvenimui ir net buvimui kartu. Teismo posėdžio metu abu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo. Ieškovė kaltino atsakovą nesirūpinus šeimos neturtinėmis vertybėmis, turto švaistymu, visiškai nesistengiant išsaugoti šeimą nurodė, kad atsakovo netinkamas elgesys šeimoje privedė iki visiško šeimos iširimo, atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ne jis, o ieškovė pažeidė abipusės pagarbos ir lojalumo pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, jog šalių santuoka nutrauktina dėl V. Š. kaltės. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu lojalumu, pasitikėjimu. Kaip matyti iš bylos, sutuoktiniai, ypač atsakovas, buvo pakankamai stipriai orientuoti į verslo kūrimą, plėtrą. Sutuoktinių konfliktai sutapo su šalyje vykusiu ekonominiu nuosmukiu, sukėlusiu finansinius sunkumus, neigiamai įtakojusius vykdomą verslą, galėjusiu paliesti šeimos asmeninius santykius. Nuo 2008m. tarp sutuoktinių padažnėjo konfliktai, jie tapo aštresni, rasti sutarimą darydavosi sunkiau. Tokie procesai neįvyksta per vieną dieną. Atsakovas nurodė, kad santykius šeimoje įtakojo ir sutuoktinės pykčio priepuoliai, konfliktiškas požiūris į susidariusius klausimus, pateikė nuotraukas (12t. b.l.10), kuriose matyti kambaryje išmėtyti vyriški drabužiai, ieškovės netvarkingai kraunami į atskirą dėžę. Šiuo atveju teiginius apie šeimos iširimo priežastis ir atsakovo kaltę teismo posėdyje tvirtino liudytojas E. Š.. Atsakovas nurodė priežastis, kodėl yra pagrindas šalių pilnamečio sūnaus parodymus vertinti kritiškai. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Šiuo atveju turi būti vertinami ir kitos šalies parodymai. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė pažeidė pagarbos ir lojalumo kitam sutuoktiniui pareigas, dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, ieškovė neieškojo bendro sutarimo, kuris padėtų palaikyti darnius santuokinius ryšius. Nurodė, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais ieškovė tapo itin kategoriška, nepripažindavo kito sutuoktinio nuomonės bendro gyvenimo klausimais, neieškodavo kompromisų, sukeldavo konfliktus, į kuriuos įtraukdavo ir sūnų. Ieškovė sūnaus akivaizdoje elgdavosi neadekvačiai, isteriškai, puldavo muštis. Atsakovui kalbant apie šalis ištikusią krizę, ieškovė sureaguodavo sukeldama konfliktą, pradėdavo mėtyti jo daiktus. Nurodė, kad dėl ieškovės būdo bei nenoro spręsti šeimoje iškilusias problemas bendras gyvenimas tapo neįmanomas, todėl atsakovas išsikraustė iš namų 2009 m. balandžio mėnesį. Nurodė, kad ieškovė pažeidė lojalumo ir pagarbos kitam sutuoktiniui pareigas, numatytas CK 3.27 str., dėl ko šeimos santykiai iširo ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių nurodytas aplinkybes, jų elgesį gyvenant kartu, abiejų pastangas išsaugoti šeimą, tarpusavio santykius, lojalumą, darytina išvada, kad abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl ko kildavo barniai, nesugebėjo išsaugoti šiltų santykių, nes abiems trūko supratimo ir tolerancijos, pasikeitė abiejų požiūris į šeimos vertybes, kilusias problemas neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino vienas kitą nesąžiningumu, tai sudaro pagrindą pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką.

Byloje atlikto dalintino turto įmonės UAB „Nimfėja“ akcijų ekspertizės dokumentuose, UAB „Nimfėja“ 2010-12-31 d. balanso aiškinamajame rašte nurodyta, kad UAB „Nimfėja“ skolininkai yra E. Š., kurios skola sudaro 412 340 Lt ir 32 162 Lt palūkanos ir V. Š., kurio skola sudaro 412 340 Lt ir 32162 Lt palūkanos. Nesant kitų rašytinių įrodymų, kad sutuoktinių prievolės UAB „Nimfėja“ yra įvykdytos, sutuoktinių turto balansas tikslintinas šiais skoliniais įsipareigojimais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal priešieškinio papildymą (12 tomas, b.l.7-8) atsisakė įtraukti į bendrą sutuoktinių turtą 100 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į Ž. M. pagal 2003-12-24 paskolos sutartį ir 1 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą į UAB „STV“ pagal 2007-06-06 Akcijų pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „STV“ ir V. Š., padalinant šiuos reikalavimus lygiomis dalimis. Atsakovas taip pat reikalavo padalinti reikalavimo teisę į Ž. M. dėl 1 301 705,6Lt paskolos grąžinimo pagal 2004-02-26 paskolos sutartį, kuria V. Š. 2004-02-26 neterminuota paskolos sutartimi ieškovės broliui Ž. M. paskolino 377 000,00 EUR, kas sudaro 1 301 705,60 Lt (11 tomas, b.l.89 ). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtą. CK 3.118 str. 3d. nustatyta, kad jeigu iš bendrojo sutuoktinių turto vykdytinų prievolių, prievolė yra ginčijama, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Atsižvelgiant į tai, kad nors Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1104-657/2013 išnagrinėta ir 2013-07-22 d. sprendimu ieškinys atmestas, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl atsakovo reiškiamo 1 301 705,60 Lt reikalavimo suma į Ž. M. pagal 2004-02-26 paskolos sutartį, taip pat turėjo būti įtraukta į dalytino turto balansą, o dalytino turto visuma nurodyta suma mažinama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta apelianto nurodytas aplinkybes, dėl skolininko teisių ir pareigų pagal pardavėjo V. Š. ir pirkėjo Bendros Lietuvos-JAV įmonės UAB “Sanitex” 2007-07-12 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (11t. b.l.153-155) reikalauti grąžinti 500 000Lt avansą, kuris 2007-07-13 UAB “Sanitex” buvo pervęstas atsakovo vardu esančią sąskaitą (500 000Lt avansinis mokėjimas pagal 2007-07-12 sutartį). Paminėtos sutarties 5.2 p. nustatyta pardavėjo pareiga grąžinti sumokėtą avansą, jei su pirkėju nesudaroma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Nesudarius pagrindinės sutarties, pirkėjas 2008-09-23 raštu pareikalavo grąžinti sumokėtą 500 000Lt avansą. Pagal byloje esančias pajamų ir išlaidų suvestines, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad gautos avansinės lėšos būtų panaudotos ne CK 3.109 str. Numatytų prievolių vykdymui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, pripažinti visą UAB “Sanitex” prievolę, kildinamą iš 2007-07-12 sutarties asmenine atsakovo prievole, pripažintina nepagrįsta, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, nurodyta suma, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs priteistina iš bendro sutuoktinio turto (CK 3.118 str. 2d.). Kaip matyti iš atsakovo priešieškinio papildymo (12t. b.l.7-8) atsakovas prašė dalintino turto balansą papildyti 1 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą pagal UAB “STV” ir V. Š. 2007-06-06 sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (11 t. b.l. 158-162), prašydamas priteisti V. Š. ir E. Š. po 500 000 litų kreditorinio reikalavimo į UAB “STV” pagal 2007-06-06 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Paminėtos sutarties 2.3.1p. buvo sutarta dėl 1 000 000 Lt avansinio mokėjimo į UAB “Sanitex” vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje pateikto V. Š. banko sąskaitos išrašo iš ieškovo sąskaitos 2007-06-14 į UAB “Sanitex” aukščiau paminėtą sąskaitą bankiniu pavedimu pervesta 1 000 000 Lt avansinis mokėjimas. Nuosavybės teisė į akcijas nėra perduota, todėl piniginio reikalavimo teisė į sumokėtą avansą nėra paneigta.Visi paminėti sandoriai sudaryti santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą šių prievolių neįkėlė. Šių įrodymų pagrindu, taip pat nesant kitų įrodymų, kad nurodytos prievolės yra įvykdytos, sutuoktinių turto balansas tikslintinas nurodytais skoliniais įsipareigojimais. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2012-10-08 buvo sudaryta sutuoktinių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PL-NT-12/10/08 su UAB „Palink“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurią teismui pateikė ieškovės advokatas 2013-03-11. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovui nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šių patalpų nuomos teisės nepadalino. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymimi, nors ir 2012-10-08 d. sudarytos nuomos sutarties 11.8p. nustatyta, kad patalpų savininko pasikeitimas nėra pagrindas sutarčiai pasibaigti, tačiau nuomos teisė, kaip turtinė teisė yra civilinės teisės objektas, ji gali būti perleidžiama, turi ekonominę vertę ir yra sudėtinė sutuoktinių bendro turto dalis, todėl įtrauktina į dalytino turto balansą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sudaro šalių dalytino turto balansą. Šalys santuokoje įgijo:

1.Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti statiniai - Kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0808 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 624 000Lt;

2. Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0464 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 1901/0151:40 Kauno m. k.v., esantys Kaune, (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 383 000Lt;

Įsipareigojimai tretiesiems asmenims (kreditoriams), kurių įvykdymo terminas yra suėjęs:

Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 str. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą šio straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga. Taikant CK 3.123 str. 1d. nepakanka konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus, vadinasi turi būti nustatyti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas buvo padalytas nesilaikant lygių dalių principo, nenustačius pagrindų nuo jo nukrypti, todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Byloje nustatyta, kad 2006 metų birželio 30 dieną sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3943 sutuoktiniai Eglė ir V. Š. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise išsimokėtinai už 54 270 Lt įsigijo 0,0201 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį 0,7135 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Sudarydami minėtą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Eglė ir V. Š. įsipareigojo sumokėti iki 2020m. gruodžio 31d., kasmet mokant po 3101,15 Lt dydžio įmokas bei 2 procentų dydžio metines palūkanas. Pagal nurodytos sutarties 11 punktą nuosavybės teisės į parduodamą sklypą pirkėjams perėjo nuo žemės sklypo perdavimo, kuris buvo įformintas perdavimo ir priėmimo aktu. Sutuoktinių įsigytas žemės sklypas jiems buvo perduotas 2006m. birželio 30d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 483. Sutuoktinių E. ir V. Š. įsiskolinimas kreditoriui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, pagal minėtą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį 2013m. vasario 11d. buvo 35 337,90 Lt. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas dalindamas turtą ieškovei E. Š. nuosavybes teise priteisė patalpą pastate – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat 0,0201 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį 0,7135 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismui nusprendus priteisti ieškovei E. Š. santuokoje įgyta komercinės paskirties aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį ant šios sklypo dalies, ir ieškovei priteisus 0,0201 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį 0,7135 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, teismui taip pat yra pagrindas nuspręsti, kad po santuokos nutraukimo skolininko teises ir pareigas pagal 2006 m. birželio 30 dieną sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 39433-07-01 kreditoriui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, perima ieškove E. Š.. Apeliantas nesutiko su tokiu teismo sprendimu dėl tų pačių motyvų ir argumentų, kuriuos nurodė pasisakydamas dėl nekilnojamo turto padalinimo: teismas pažeidė savo pareigą motyvuoti ir argumentuoti teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamo turto padalinimo, nepagrindė kodėl netaikė prioritetinio turto padalijimo natūra principo, kodėl nukrypo nuo lygių šalių principo ir 71,86% nekilnojamo turto vertę priteisė ieškovei, o atsakovui tik 28,14%, kodėl taikė būtent tokį padalinimo būdą, ir pažeidė lygiateisiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, prioritetiškai gindamas tik ieškovės teises ir interesus. Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodoma, kad E. Š. ir V. Š. valstybės lėšomis 2012-03-28 buvo įregistruota priverstinė hipoteką (identifikavimo numeris 02520120003211) 201/7135 daliai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo perduotas pirkėjams valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2006-06-30 Nr. 3943 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktu Nr. 483, todėl nesutinka, kad įsiskolinimas valstybei būtų perleistas tik vienam iš sutuoktinių, kaip asmeninis įsipareigojimas kreditoriui. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, sutinka su priešieškinio reikalavimu, kad žemės sklypo 0,0201 ha esančio (duomenys neskelbtini), Kaune būtų asmeninė V. Š. nuosavybė tik padengus 35 000 Lt įsiskolinimą kreditoriui – valstybei. Atsižvelgiant ir į aukščiau išdėstytus argumentus, teismų praktika, Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, todėl pirmos instancijos sprendimas šioje dalyje keistinas.

Skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims (kreditoriams), kurių įvykdymo terminas suėjo:Prievolė Swedbank, AB

Byloje nustatyta, kad atstovas V. Š. ir Swedbank, AB 2003-07-01 sudarė investicinę kredito sutartį Nr. 03-019044-IN, kurios pagrindu Swedbank, AB ginčo šalių šeimos verslui vystyti suteikė 1 227 662,66 EUR dydžio kreditą Sutarties galiojimo terminas iki 2014-11-30. 2003-07-01 sudarytos Kredito sutarties Nr. 03-019044-IN tinkamo įvykdymo užtikrinimui Swedbank, AB naudai yra įkeista: 1) Patalpa pastate – parduotuvė, unikalus (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune; (hipotekos lakšto, kodas 02120030005933); 2) Patalpa – universitetas (auditorijų pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/2 dalimi priklausinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Kreditorius Swedbank, AB atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad 2003-07-01 Kredito sutarties Nr. 03-019044-IN tikslinė paskirtis – verslui plėtoti, ji sudaryta E. Š. ir V. Š. santuokos metu, dėl šios prievolės atsiradimo buvo gautas ieškovės sutikimas, tai yra ji asmeniškai sudarė atitinkamą laidavimo sutartį bei sutiko dėl jai priklausančio aukščiau nurodyto turto hipotekos. Kreditoriaus teigimu, ieškovės E. Š. ir atsakovo V. Š. prievolė pagal 2003-07-01 Kredito sutartį Nr. 03-019044-IN Swedbank, AB yra bendra ir solidari. Ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nurodytos kredito sutarties pagrindu yra įkeistas Swedbank, AB, todėl ieškovė taip pat reiškė reikalavimą ir dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo pagal nurodytą kredito sutartį. Tokiu būdu, prašė teismo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skolininko teises ir pareigas pagal 2003-07-01 investicinę kredito sutartį Nr. 03-019044-IN, pasirašytą tarp Swedbank, AB ir V. Š., perima ieškovė E. Š.. Atsakovas V. Š. priešieškinyje nurodo, kad jis vykdo bendras prievoles kreditoriams ir šių prievolių dydis yra sumažėjęs, mano, kad teismas turi parinkti tokį komercinės paskirties turto padalijimo būdą, jog šalys netaptų bendrasavininkiais ir neturėtų akcijų vienoje įmonėje, todėl mano, kad tinkamiausias būdas yra prievolių vykdymo tretiesiems asmenims perkėlimas tik ieškovui. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą ieškovei E. Š. nuosavybės teise priteisė nekilnojamuosius daiktus – negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune; ir patalpą – universitetą (auditorijų pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/2 dalimi priklausinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios yra 2003-07-01 sudarytos Kredito sutarties Nr. 03-019044-IN tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistos Swedbank, AB naudai. Teismas įvertino tą aplinkybę, jog šio įkeisto bankui turto rinkos vertė yra 6 480 000 Lt (turto ekspertizės aktas Nr. 20A0-1110-0013), tai yra šio įkeisto ir ieškovei E. Š. priteistino nekilnojamojo turto vertė yra kelis kartus didesnė, nei negrąžintinos paskolos suma kreditoriui Swedbank, AB. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad po santuokos nutraukimo skolininko teisės ir pareigos pagal 2003-07-01 investicinę kredito sutartį Nr. 03-019044-IN, pasirašytą tarp Swedbank, AB ir V. Š., perduodamos ieškovei E. Š.. Swedbank, AB nesutiko, jog be išankstinio raštiško sutikimo būtų keičiama iš 2003-07-01 Kredito sutarties Nr. 03-019044-IN atsiradusi bendra ir solidari E. Š. ir V. Š. prievolė bankui bei atitinkamais hipotekos lakštais 02120030005933 ir 02120050004237 įkeisto turto nuosavybės forma. Nutraukiant santuoką gali būti keičiamos tik skolininkų (sutuoktinių) tarpusavio prievolės, o iš sutarties kylančios solidarios prievolės tretiesiems asmenims pasibaigimas galimas tik kreditoriaus ir skolininko sutarimu arba kreditoriui vienašališkai atleidus vieną iš bendraskolių nuo solidarios prievolės. Swedbank, AB nėra sudaręs atskiro susitarimo, taip pat nėra išreiškęs kitokio sandorio, kuriais sutiktų dėl vieno iš bendraskolių prievolės pagal 2003-07-01 Kredito sutartį Nr. 03-019044-IN pabaigos ir hipotekos lakštais 02120030005933 ir 02120050004237 Swedbank, AB naudai. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Apeliantas Swedbank, AB apeliaciniame skunde nurodė, kad į bylą pateikti banko atsiliepimai į ieškinį ir priešieškinį (paskutinis atsiliepimas pateiktas 2013-01-31 raštu Nr.SR/13-4227), kuriais Swedbank, AB pranešė, kad prieštarauja bet kokiam E. Š. ir V. Š. bendros ir solidarios prievolės, pagal Kredito sutartį modifikavimui (pakeitimui į asmenines ir/ar dalines prievoles). Esant tokiai kreditoriaus pozicijai dėl prieštaravimo pakeisti skolininko asmenį, byloje tarp kreditoriaus ir skolininkų kilo ginčas. Lietuvos teismų praktikoje bylose, kai kyla ginčas dėl to, ar, nutraukiant santuoką ir padalijant bendrą sutuoktinių turtą taip pat turi būti padalijamos sutuoktinių prievolės kreditoriams, laikomasi nuostatos, jog kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-2007). Swedbank, AB skolininkų skyrybų byloje pareiškė prieštaravimus dėl Kredito sutarties modifikavimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo materialinio pagrindo savo nuožiūra pakeisti prievolės subjekto – skolininko, nepagrįstai įsikišo egzistuojantį teisinį santykį, pažeidė sutarčių laisvės, uždarumo, šalių autonomijos teisinius pricipus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad įkeisto turto vertės pakanka Kredito sutarties užtikrinimui nepagrindžia kitokios išvados.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, todėl pirmos instancijos sprendimas šioje dalyje keistinas. 2013 12 13 SR/13-4195 Swedbank, AB pažyma patvirtina, kad 2003-07-01 Kredito Sutartis Nr. 03-019044-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) yra laikoma nutraukta nuo 2013-09-27. Kreditoriui Swedbank, AB mokėtina skola sudaro 473.964,18 EUR (1.636.503,52 Lt). Nustačius bendrą sutuoktinių turtą, iš jo pirmiausia sumokamos (priteisiamos) mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (CK 3.118 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus, tačiau šių nėra griežtai saistomas tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi. Pažymėtina, kad šioje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo norai dėl turto padalinimo nuolat keitėsi. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė visą turtą padalinti lygiomis dalimis, Atsakovas priešieškiniu prašė visą komercinį nekilnojamą turtą priteisti jam, vėliau tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai dėl turto padalinimo iš esmės skyrėsi. Šioje byloje tarp sutuoktinių nekilo ginčas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), Kaune, priteisimo ieškovei ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune priteisimo atsakovui. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimo privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus ir šalių sutarimu solidarioji prievolė nebuvo padalyta. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visi skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 2011m. vasario 7d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010m. gegužės 20d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tais atvejais, kai po santuokos nutraukimo ir bendro sutuoktinių turto padalijimo sutuoktiniai nevykdo solidariųjų prievolių, o kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą turtą, kuris teismo sprendimu vienam iš sutuoktinių buvo priskirtas asmeninės nuosavybės teise solidariosios sutuoktinių prievolės įvykdymui užtikrinti, pastarasis sutuoktinis įgyja reikalavimo teisę į kitą sutuoktinį svetimo turto hipotekos pagrindu. Dėl to teismas, dalydamas sutuoktinių bendrą turtą solidariosios prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą priskirdamas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, turi atsižvelgti į tai, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą ši aplinkybė yra reikšminga CK 3.127 straipsnio 3 dalies prasme. Tai reiškia, kad solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybes teise yra svarbi aplinkybė paskirstant turtą sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl turto padalinimo reikšminga yra ta aplinkybė, kad pagal 2003-07-01 kredito sutartį Nr. 03-019044-IN Swedbank, AB naudai negyvenamajai patalpai parduotuvei, u/n (duomenys neskelbtini) ir 201-7135 dalis 0,7135 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini); esantiems (duomenys neskelbtini), Kauno m., bei negyvenamosioms patalpoms – Universiteto (auditorijų pastatas), bendro 309,35kv.m. ploto su bendro naudojimo patalpomis, u/n (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa pažymėta 1-17 (22/100 nuo 60,40 kv.m.), esantiems (duomenys neskelbtini), Kauno m. yra registruota hipoteka. Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyrius reglamentuoja šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 376 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Dėl to CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CP 376 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nurodytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 976 str. 1 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma visiems reikalavimams šeimos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010m. gegužės 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Šioje byloje matyti, jog iki šiol sutuoktinių santykiai yra išlikę konfliktiški, todėl lankstus, racionalus sprendimų būdas komercinės paskirties objektų, bei įmonių valdymas šalims praradus pasitikėjimą yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tiek komercinės paskirties nekilnojamas turtas, tiek įmonių valdymas dėl šalių tarpusavio santykių iš esmės yra nedalus. Nekilnojamą komercinį turtą, sukuriantį nuolatines pajamas sudaro trys objektai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2013-12-13 Kredito sutartis Nr. 03-019044-IN yra pasibaigusi, o jos tinkamo įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštais 02120030005933 ir 02120050004237 Swedbank AB naudai yra įkeisti du komerciniai objektai: parduotuvės patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune ir Universiteto (auditorijų pastatas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ½ d. priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, paminėta investicinė kredito sutartis buvo pasirašyta Swedbank AB su atsakovu V. Š., todėl dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą atsakovui V. Š. priteistinas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0464 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Kauno m., - 383 000 Lt vertės; Negyvenamoji patalpa parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos: nuo 1-22 ir 1-28; 1-30; nuo 2-34 iki 2-43; 3-29; nuo R-47 iki R-49) ir 201/7135 dalis 0,7135 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kauno m., - 4 780 000 Lt vertės; Negyvenamosios patalpos – Universiteto (auditorijų pastatas), bendro 309,35kv.m. ploto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (aprašymas / pastabos: patalpos Ia. 1-1 (144,36kv.m.), 1-2 (21,64kv.m.), 1-3 (20,49kv.m.), 1-4 920,49kv.m.), 1-5 (26,98kv.m.0, 1-6 (6,30kv.m.), 1,7 (21,64kv.m.), 1-8 (5,38kv.m.), 1-9 (5,30kv.m.), 1-10 (4,27kv.m.), 1-11 (2,26kv.m.), 1-12 (5,02kv.m.), 1-13 (4,28kv.m.), 1-14 (18,45kv.m.), 1-15 (6,70kv.m.), 1-16 (13,07kv.m.) su benro naudojimo patalpa pažymėta 1-17 (22/100 nuo 60,40kv.m), esantys (duomenys neskelbtini), Kauno m. – 1 700 000 Lt vertės. Viso priteistina nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė sudaro 6.863.000 Lt. E. Š. priteistinas gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys – 2vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0808 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kauno m., - 624 000 litų vertės, taip pat negyvenamosios patalpos – Banko patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (aprašymas/ pastabos: I-1, I-2, I-3, I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12, I-13, X-34 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis X-38 (1/10 nuo 8,05kv.m.), X-13 (1/10 nuo 4,25kv.m.), X-8 (1/10 nuo 35,48kv.m), esančios (duomenys neskelbtini), Kauno m. – 2 400 000 Lt vertės. Viso priteistina nekilnojamojo turto bendra vertė sudaro 3 024 000Lt. Atitinkamai dalytinos ir nuomotojo teisės pagal sudarytas nuomos sutartis. Iš atsakovo V. Š. priteistina 2003-07-01 Kredito sutarties Nr. 03-019044-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) nutrauktos nuo 2013-09-27 mokėtina skola 1 636 503,52 Lt, sumažinant E. Š. tenkančią turto dalį 1/2 skolos Swedbank AB dalimi, t.y. 818 251,76 Lt. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, kad solidariosios prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas Negyvenamosios patalpos – Banko patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (aprašymas / pastabos: I-1, I-2, I-3 I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12, I-13, X-34 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis X-38 (1/10 nuo 8,05kv.m.(, X-13 (1/10 nuo 4,24kv.m.), X-8 (1/10 nuo 35,48kv.m.), esančios (duomenys neskelbtini) Kauno m. – 2 400 000 Lt vertės priskirtas vienam iš sutuoktinių E. Š. asmeninės nuosavybes teise, V. Š. tenkanti turto dalis mažintina 1/2 prievolės pagal V. Š. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sudarytą 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. LL 07/11/16LA (negrąžinta kredito dalis, - 380 607,00 EUR (1 314 159,85 litų)). V. Š. tenkanti turto dalis mažintina 1/2 prievolės pagal kredito Laisvai sutartį, bei pagal Kreditavimo sutartį, kurios suma sudaro 324 138,88Lt, pagal V. Š. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Pl Lietuvos skyrių, sudarytą 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. KK 07/11/18LA. Tokiu būdu V. Š. tenkanti turto dalis mažintina 819 149,36 Lt (657079,92+162069,44) Analogiškais argumentais pasisakytina ir dėl prievolės pagal E. Š. ir V. Š. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos sudarytos 2006-06-30 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 39433-07-01, likusi prievolės suma 35 000 Lt. Solidariosios prievolės įvykdymo užtikrinimui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteistinam 201/7135 dalies 0,7135 ha žemės sklypui, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., registruota priverstinė hipoteka. E. Š. tenkanti šio turto dalis mažintina 1/2 prievolės dalimi, t.y. 17.500,00 Lt. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, kad trys šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios įmonės UAB „Nimfėja“ (bendrovei priklausantys restoranai Pizza Jazz Savanorių pr. 16, Vilnius, Jasinskio g. 16, Vilnius, Ozo g. 25, Vilnius, Vokiečių g. 24, Vilnius, restoranas Miyako ir baras Ore, Konstitucijos pr. 7A, Vilnius), UAB „Verus gustus“( bendrovei priklausantys restoranai Pizza Jazz Savanorių pr. 349, Kaunas, Taikos pr. 141, Kaunas, Gričiupio g. 9, Kaunas, Laisvės al. 68, Kaunas), UAB „Dovintė“ (bendrovei priklausantis restoranas Pizza Jazz, Laisvės al. 106, Kaunas) yra restoranų tinklui Pizza Jazz priklausančios įmonės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prekės ženklo Pizza Jazz valdymas priklauso UAB „V. Š. konsultacijos“, stabilios ženklo veiklos užtikrinimui ieškovei priteistinos UAB „Verus gustus“, UAB „Dovintė“ akcijos, atsakovui-UAB „Nimfėja“ akcijos. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB “Verus gustus”, įmonės kodas 135139384 (akcijų bendra rinkos vertė sudaro 1 774 000 Lt); 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB “Dovintė”, įmonės kodas 134915529 (akcijų bendra rinkos vertė sudaro 0 Lt). Ieškovei taip pat priteistina 9738 vnt. paprastųjų vardinių UAB “Kauno tarptautinis upių uostas”, įmonės kodas 135824541 (akcijų bendra rinkos vertė sudaro 2 396 746Lt). Viso ieškovei priteistinų akcijų, bendra vertė sudaro 4 170 746 Lt.

Įvertinus tai, kad V. Š. tenkanti turto dalis mažintina 819 149,36 Lt, o E. Š. tenkanti turto dalis mažintina 818 251,76 Lt . Atsižvelgiant į tai, jog likusios prievolės dalintinos lygiomis dalimis, įvertinus tai, kad ieškovei tenkanti turto dalis be lygiomis dalimis dalintinų likusių skolinių įsipareigojimų yra 6 358 994,30Lt. o atsakovui- 6 568 618,70Lt(+2lt. transporto priemonių vertė). Kadangi santuokoje įgytas turtas dalijamas lygiomis dalimis, todėl atsakovas ieškovei privalo sumokėti (6 568 620,70-6 358 994,30)=209 626,40:2=104 813.20Lt

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 str. reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi šioje byloje iš dalies tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos. Atsakovui dėl priešieškinyje pareikštų reikalavimų teismo nutartimi buvo atidėtas 40 575 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (7 t., b.l. 183). Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys patenkintas iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinas 30 000 Lt žyminis mokestis.

Atsakovas už turto rinkos verčių nustatymo ekspertizes sumokėjo 36 655 Lt ( 10 t., b.l. 172-173, teismo nutartis). Teismas dalindamas šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, akcijas vadovavosi ekspertizių išvadomis dėl dalinamo turto rinkos verčių. Todėl teismas sprendžia, kad ekspertams išmokėtos sumos tarp šalių turi būti paskirstytos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į iš ieškovės atsakovo naudai priteistina pusė jo patirtų ekspertizės apmokėjimo išlaidų, kas sudaro 18 327 Lt. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudarė 430Lt . Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. balandžio 17d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės E. Š. ieškinį ir atsakovo V. Š. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka tarp E. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) ir V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1993 m. spalio 22 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2700, iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių E. Š. ir V. Š. santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

Gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys – 2vnt.), u/n (duomenys neskelbtini) ir 0,0808 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m., - 624 000 litų vertės.

Negyvenamąsias patalpas – Banko patalpas, u/n (duomenys neskelbtini), (aprašymas/ pastabos: I-1, I-2, I-3, I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12, I-13, X-34 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis X-38 (1/10 nuo 8,05kv.m.), X-13 (1/10 nuo 4,25kv.m.), X-8 (1/10 nuo 35,48kv.m), esančias (duomenys neskelbtini), Kauno m. – 2 400 000 Lt vertės. Pripažinti E. Š. nuomotojo teisės pagal V. Š., E. Š. ir UAB „Palink“ įmonės kodas 110193723, 2012-10-08 sudarytą nuomos sutartį Nr. PL-NT-12/10/08 dėl negyvenamųjų patalpų Laisvės al. 53, Kaunas nuomos.

100 vnt. paprastųjų vardinių UAB “Verus gustus”, įmonės kodas 135139384 (akcijų bendra rinkos vertė sudaro 1 774 000 Lt);

500 vnt. paprastųjų vardinių UAB “Dovintė”, įmonės kodas 134915529 (akcijų bendra rinkos vertė sudaro 0 Lt);

9738 vnt.paprastųjų vardinių UAB “Kauno tarptautinis upių uostas”, įmonės kodas 135824541 (akcijų bendra rinkos vertė sudaro 2 396 746Lt);

Pripažinti E. Š. reikalavimo teisę į UAB “Kauno tarptautinis upių uostas” dėl 238 474 Lt paskolos gražinimo;

Pripažinti E. Š. reikalavimo teisę į R. J. dėl 292 500 Lt paskolos grąžinimo;

Pripažinti E. Š. reikalavimo teisę į UAB “Domus sola” dėl 2 500 Lt paskolos gražinimo;

Pripažinti E. Š. reikalavimo teisę į UAB “DM valda” dėl 125 000 Lt paskolos gražinimo;

Pripažinti E. Š. reikalaimo teisę į UAB “Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centras”, dėl 269 500 Lt paskolos grąžinimo;

Pripažinti E. Š. reikalavimo teisę į Ž. M. dėl 700 852,80Lt paskolos grąžinimo pagal 2013-12-24 paskolą ir 2004-02-26 paskolos sutartis.

Pripažinti E. Š. reikalavimo teisę į UAB “STV” dėl 500 000 Lt paskolos gražinimo;

Priteisti E. Š. UAB “V. Š. konsultacijos” komanditinė ūkinė bendrija, į/k 3567007, Taikos pr. 141, Kaunas, nario įnašą 2 000 Lt.

Gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštelė), u/n (duomenys neskelbtini) ir 0,0464 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Kauno m., - 383 000 Lt vertės.

Negyvenamąją patalpą parduotuvę, u/n (duomenys neskelbtini) (patalpos: nuo 1-22 ir 1-28; 1-30; nuo 2-34 iki 2-43; 3-29; nuo R-47 iki R-49) ir 201/7135 dalis 0,7135 ha žemės sklypo, u/n 1901-0153-0007, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m., - 4 780 000 Lt vertės;

Negyvenamąsias patalpas – Universiteto (auditorijų pastatą), bendro 309,35kv.m. ploto su bendro naudojimo patalpomis, u/n (duomenys neskelbtini), (aprašymas / pastabos: patalpos Ia. 1-1 (144,36kv.m.), 1-2 (21,64kv.m.), 1-3 (20,49kv.m.), 1-4 920,49kv.m.), 1-5 (26,98kv.m.0, 1-6 (6,30kv.m.), 1,7 (21,64kv.m.), 1-8 (5,38kv.m.), 1-9 (5,30kv.m.), 1-10 (4,27kv.m.), 1-11 (2,26kv.m.), 1-12 (5,02kv.m.), 1-13 (4,28kv.m.), 1-14 (18,45kv.m.), 1-15 (6,70kv.m.), 1-16 (13,07kv.m.) su benro naudojimo patalpa pažymėta 1-17 (22/100 nuo 60,40kv.m), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m. – 1 700 000 Lt vertės. Po šalių santuokos nutraukimo pripažinti V. Š. nuomotojo teises pagal 2004 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą tarp V. Š. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vytauto Didžiojo Universiteto, įmonės kodas 111950396, K. Donelaičio g. 58, Kaunas, nuomos sutartį dėl statinio-auditorijų pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos.

Priteisti V. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise transporto priemonę markės PWC, 1000, registracijos data 1999-12-28, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 lito vertės, ir transporto priemonę markės DIPLOMAT, registracijos data 1996-05-22, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 lito vertės.

Priteisti V. Š. 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB “Nimfėja”, įmonės kodas 135821812 (akcijų bendra rinkos vertė sudaro 496 000 Lt);

Priteisti V. Š. 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB “V. Š. konsultacijos”, į/k 134973450, 10 000Lt vertės.

Priteisti V. Š. 1650 vnt. paprastąsias vardines 165 000Lt nominalios vertės UAB “Kvadrum”, į/k 300665348, akcijas, - 0 Lt vertės;

Priteisti V. Š. 3608 vnt. paprastąsias vardines 36 080 Lt nominalios vertės UAB “Domus sola”, į/k 300873559, - 1268 Lt vertės;

Priteisti V. Š. UAB “V. Š. konsultacijos” komanditinė ūkinė bendrija, į/k 3567007, nario komanditoriaus E. Š. įnašą 2 000 Lt.

Pripažinti V. Š. reikalavimo teisę į UAB “Kauno tarptautinis upių uostas” dėl 238 474 Lt paskolos grąžinimo;

Pripažinti V. Š. reikalavimo teisę į R. J. dėl 292 500 Lt paskolos grąžinimo;

Pripažinti V. Š. reikalavimo teisę į UAB “Domus sola” dėl 2 500 Lt paskolos grąžinimo;

Pripažinti V. Š. reikalavimo teisę į UAB “DM valda” dėl 125 000 Lt paskolos gražinimo;

Pripažinti V. Š. reikalavimo teisę į UAB “Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centras”, dėl 269 500 Lt paskolos grąžinimo;

Pripažinti V. Š. reikalavimo teisę į Ž. M. dėl 700.852,80 Lt paskolos grąžinimo pagal 2013-12-24 ir 2004-02-26 paskolos sutartis.

Pripažinti V. Š. reikalavimo teisę į UAB “STV” dėl 500 000 Lt paskolos grąžinimo;

Pripažinti prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal ieškovės E. Š. ir Swedbank, AB 2007-08-13 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr.07-083595-EP dėl 20 000 Lt kredito limito asmenine ieškovės E. Š. prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal atsakovo V. Š. ir Swedbank, AB 2003-04-30 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.03-008418-EG asmenine atsakovo V. Š. prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal atsakovo V. Š. ir Swedbank, AB 2003-07-30 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 03-008418-EG ir 2007-04-12 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-033754-EP asmeninėmis atsakovo V. Š. prievolėmis.

Prievolės pagal V. Š. ir Swedbank AB 2003-07-01 Kredito sutartį, V. Š. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sudarytą 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. LL 07/11/16LA bei pagal Kreditavimo sutartį ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Pl Lietuvos skyrių, sudarytą 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. KK 07/11/18LA, pagal E. Š., V. Š. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, sudaryta 2006-06-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 39433-07-01 nemodifikuojamos.

Priteisti iš V. Š. 104 813, 20Lt turto kompensaciją E. Š. naudai, 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 215Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Priteisti iš E. Š. V. Š. naudai 18 327,50Lt turto rinkos verčių nustatymo ekspertizes išlaidų.

Priteisti iš E. Š. 215Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.