- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-05
- Bylos Nr.
- 2S-1917-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08343-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei E. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. Š. kaltės; po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovės pateiktą sąrašą; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; nenustatyti sutuoktiniams vienas kito išlaikymo prievolės; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, 3608 vnt. paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės UAB „Domus Sola“ akcijų (nominali vertė 36 080 Litu) bei UAB „Domus Mea“ įm. k. 300084001. akcijas, areštuoti 3 683 672,88 Lt sumos dydžio atsakovui V. Š. priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, įpareigoti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių 1/2 dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2006-12-19 nuomos sutartį Nr. 2006/12/19, sudarytą su V. Š. nuo 2010-05 mėnesio mokėti E. Š. į jai priklausančią banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, įpareigoti Vytauto Didžiojo Universitetą, 1/2 dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2004-08-09 nuomos sutartį Nr.2006/12/19 sudarytą su V. Š., nuo 2010-05 mėnesio mokėti E. Š. į jai priklausančią banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Areštavo ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą:
- pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius - kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0808 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
- pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,0464 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., esančius (duomenys neskelbtini);
- negyvenamąją patalpą - parduotuvę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 201/7135 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
- negyvenamąją patalpą - universitetą (auditorijų pastatą) su bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį priklausinių iš kito registro – 1/2 dalį kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Kaune (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras įregistruotus V. Š. vardu;
- negyvenamąją patalpą - banko patalpą su bendro naudojimo patalpomis, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);
areštavo ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 3608 vienetus paprastųjų vardinių 10 (dešimt) litų nominalios vertės UAB „Domus Sola“, įm. k. 300873559, akcijų (nominali vertė 36 080 Lt) bei UAB „Domus Mea“ įm. k. 300084001 akcijas, atsakovui V. Š. priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 3 683 672,88 Lt sumai. Likusios prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
Atsakovas 2011-06-02 pateikė teismui prašymą ( t.2, b.l. 1-6) pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti V. Š. vardu atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas bei iš Vytauto Didžiojo Universiteto bei Nordea Bank Finland Plc. Lietuva už nekilnojamojo turto nuomą V. Š. mokėtinas pinigų sumas, po 35 576,85 Lt per mėnesį, naudoti savo asmeninių poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, antstoliai areštavo visą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, atsakovo lėšas bei trečiųjų asmenų mokėtinas sumas. Iš atsakovo individualios veiklos gaunamos pajamos yra pervedamos į banko sąskaitas, kurios yra areštuotos antstolių, iš nuomos sutarčių su Vytauto Didžiojo Universitetu bei Nordea Bank Finland Plc. Lietuva mokėtinų sumų mokėjimas, antstolio patvarkymu, yra areštuotas, kitų pajamų ar santaupų atsakovas neturi. Atsakovo teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teises, apsunkina atsakovo normalų gyvenimą ir būtinų kasdienių poreikių tenkinimą, dėl ko atsakovas yra priverstas skolintis lėšas. Atsakovas teigia, kad finansiškai remia savo senyvo amžiaus motiną, jos priežiūrai per mėnesį išleidžia apie 1000 Lt, be to jis pats serga lėtine progresuojančia liga, kurios gydymas per mėnesį kainuoja apie 3 636,69 Lt. Atsakovas nurodo, kad ieškovė laisvai disponuoja savo santuokoje įgytomis santaupomis, nedengia jokių santuokoje įgytų prievolių, todėl atsakovo teigimu, jo lėšų areštas pažeidžia jo, kaip sutuoktinio, lygias teises, varžo gyvenimo kokybę, todėl atsakovui turėtų būti leista naudotis iš areštuotų lėšų tokio paties dydžio sumomis, kokias per mėnesį išleidžia ieškovė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė atsakovo prašymą leisti areštuotas lėšas naudoti asmeninių poreikių tenkinimui dengti atmesti ir skirti atsakovui 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. 2, b.l.8-14).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi jau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi buvo sprendžiamas atsakovo prašymas leisti jam naudotis areštuotomis sąskaitomis asmeninių būtinų poreikių patenkinimui. Be to, viešoje aplinkoje apie atsakovą pasirodantys straipsniai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas veda itin prabangų gyvenimo būdą, perka prabangos prekes ir prašyme išdėstyti motyvai neatitinka tiesos. Atsakovas prašo ne pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, bet jas panaikinti, tačiau tam nėra pagrindo. Atsakovas klaidina teismą, pateikdamas netikslią informaciją apie savo turtinę padėtį, kadangi, atsakovas, kilus ginčui tarp šalių, uždarė visus turėtus terminuotus indėlius banke, kuriuose buvo atsakovo santaupos, didelėmis pinigų sumomis pildėsi savo sąskaitas, išgrynino dideles pinigų sumas bei atliko dideles pinigines operacijas. Visa tai įrodo atsakovą turint finansines galimybes dengti savo būtinų asmeninių poreikių išlaidas. Be to, byloje esantys įrodymai bei paties atsakovo pasisakymai patvirtina, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus užtikrinti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas nepagrindžia įrodymais savo būtinų poreikių, kurių tenkinimui kas mėnesį prašoma skirti po 35 576,86 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi (t. 2, b.l. 15-19) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies patenkino. Pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-93-726/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido iš V. Š. vardu atidarytų banko sąskaitų lėšų bei iš Vytauto Didžiojo universiteto bei Nordea Bank Finland Plc. Lietuva už nekilnojamojo turto nuomą V. Š. mokėtinų pinigų kas mėnesį atsakovo būtinų poreikių tenkinimui naudoti po 22 235,69 Lt. Ieškovės prašymo skirti atsakovui baudą netenkino. Likusios prašymo dalies netenkino.
Teismas konstatavo, kad atsakovas, 2011-05-04 teikdamas prašymą dėl leidimo naudotis areštuotomis lėšomis asmeninių poreikių tenkinimui, nurodė naujas, 2011 m. kovo 31 d. nutartyje neaptartas aplinkybes. Todėl teismas nelaikė, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino. Taip pat nurodė, kad atsakovui skyrus ieškovės prašomą baudą, turėtų būti sprendžiamas klausimas iš kokių lėšų jos turi būti mokamos, kas sąlygotų papildomas bylos šalių ir teismo laiko ir darbo sąnaudas.
Iš dalies tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai yra apsaugoti sutuoktinių turtinius ir neturtinius interesus, išlaikyti sutuoktinių finansinę pusiausvyrą bylos nagrinėjimo teisme metu, išsaugoti sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą, bei užkirsti kelią žalai dėl galimo santuokos metu įgyto turto praradimo atsirasti. Tačiau siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu išlaikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, ypač areštuojant lėšas, negali būti absoliutus. Jei fiziniai asmenys, kurių lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jų skolos didėja, t.y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo įrodymais pagrįstos būtinos išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro 7 235,69 Lt (500 Lt buhalterinės apskaitos teikimo išlaidų teismas nepriskyrė prie būtinų išlaidų atsakovui). Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro apie 27 841,16 Lt, dalį kurių ji skiria bylos šalių vaiko - E. Š. gyvenimo ir mokymosi išlaidoms užsienyje bei namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamoms komunalinėms išlaidoms bei kitoms būtinoms išlaidoms padengti, taip pat atsižvelgęs į šalių lygiateisiškumo principus, bylos šalių gyvenimo lygį iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, kuris yra žymiai didesnis nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, į bylos šalių joms įprastą gyvenimo būdą bei asmeninius įpročius, laikė kad atsakovui be būtinų ir įrodymais pagrįstų išlaidų, t.y. 7235,69 Lt, būtina leisti naudotis 15 000 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (t.2, b.l. 21-31) ieškovė E. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo V. Š. prašymas ir pakeistos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei leista iš V. Š. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių lėšų bei iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Nordea Bank Finland Plc Lietuva už nekilnojamojo turto nuomą V. Š. mokėtinų pinigų kas mėnesį atsakovo būtinų poreikių patenkinimui naudoti po 22 235,69 Lt bei netenkintas ieškovės E. Š. prašymas skirti atsakovui V. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei skirti jam 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Ieškovė nurodo, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, kuria leista V. Š. jo būtinų poreikių tenkinimui iš areštuotų lėšų, gaunamų iš Nordea Bank Finland Plc Lietuva ir Vytauto Didžiojo universiteto už santuokos metu įgytos šalių nekilnojamojo turto nuomą, naudoti kas mėnesį po 22 235,69 Lt, prieštarauja CK 3.88 str. nuostatoms, įtvirtinančioms tokių pajamų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nustatęs areštuotų lėšų mažinimo galimybę, teismas privalėjo leisti jomis naudotis ir ieškovei lygiomis dalimis su atsakovu. Teismas, skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad iš tų pačių lėšų dar gali būti skiriama ir atsakovo išimtinai asmeniniams poreikiams po 22 235,39 Lt, privalėjo detaliai nurodyti ir paskaičiuoti, kad šių lėšų visų pirma pilna pakanka tiek ankstesnėmis teismo nutartimis nustatytai paskirčiai (kreditų dengimui, mokestinėms prievolėms valstybei, turto elektros sąnaudoms apmokėti), tiek ir asmeniniams atsakovo poreikiams. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuspręsta remtis atsakovo pateiktu būtinų jo pragyvenimui lėšų skaičiavimu, siejant jas su ieškovės uždirbtomis pajamomis per 2008-2009 metus, nepasisakyta ir nevertinti išsamūs ieškovės motyvai, susiję su atsakovo uždirbtomis lėšomis ir galimybe save išlaikyti net ir pagal paties atsakovo nurodytas neprotingai dideles išlaidas pragyvenimui. Asmens būtinų pragyvenimui išlaidų skaičiavimas privalo būti siejamas tik su išlaidų tiesiogine paskirtimi, t.y. asmens galimybe užtikrinti savo būtinus ir minimalius pragyvenimo poreikius. Tuo metu atsakovas, neužsiimdamas jokia darbine veikla bei esant nesibaigusiam santuokos bylos nagrinėjimui, elgiasi neapdairiai ir nerūpestingai, nes turimas lėšas leidžia prabangaus gyvenimo būdo tenkinimui. Teismas privalėjo įvertinti objektyvias atsakovo, kaip visiškai darbingo asmens, galimybes įsidarbinti ir užsitikrinti pragyvenimui būtinas lėšas. Turėjo atkreipti dėmesį, kad atsakovas inicijuoja teisminius procesus bylose, kuriose keliami turtinio pobūdžio reikalavimai dėl sumų, viršijančių 100 000 Lt, ir neprašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio, o tai patvirtina, kad jis disponuoja viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis. Atsakovas neprisideda prie šalių sūnaus išlaikymo ir tai daro viena ieškovė. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas ne tik gavo palūkanų už indėlius, bet ir didelėmis pinigų sumomis pildė savo sąskaitą, nuiminėjo dideles pinigų sumas grynaisiais, skolino tretiesiems asmenims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, atliko eilę didelių piniginių sumų mokėjimų operacijų, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi pakankamai lėšų, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo pažeidinėti ieškovės teises ir teisėtus interesus keičiant laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ieškinio suma – 7 913 061,88 Lt yra didelė, atsakovas fizinis asmuo, be to, nėra pakankamai finansiškai pajėgus užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą pagal teismo jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes, kaip pats nurodė, išskyrus areštuotus 539 288,68 Lt, kitų piniginių lėšų neturi. Ieškinio tenkinimo atveju, atsakovui skirtino turto vertė nebūtų pakankama teismo sprendimui įvykdyti. Todėl yra pagrindas abejoti, kad tenkinus atsakovo prašymą, būsimas teismo sprendimas tenkinus ieškinį būtų realiai įvykdomas.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas sąmoningai piktnaudžiauja turima procesine teise pakartotinai nurodydamas tas pačias faktines aplinkybes bei motyvus ir prašydamas teismo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių priežasčių, ieškovės įsitikinimu, atsakovas sąmoningai ir pakartotinai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl jam, vadovaujantis CPK 95 str. 2 d., už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 1, b.l. 40-51) atsakovas V. Š. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad faktiškai susiklostė situacija, kai viena iš šalių, kurios pragyvenimo šaltinis yra vykdoma individuali veikla susijusi su investiciniais nekilnojamojo turto projektais, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteko pragyvenimo šaltinio. Toks teisių suvaržymas negali būti pateisinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galimam teismo sprendimui užtikrinti. Pripažinus, kad atsakovas neturi teisės naudotis areštuotomis lėšomis bei už nekilnojamojo turto nuomą gautinų pinigų dalimi, reiktų pripažinti, kad ir ieškovė negali naudotis gaunamomis pajamomis bei gaunamu darbo užmokesčiu, kadangi šios pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nekilnojamojo turto nuoma duoda nuolatines pajamas, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismui pritaikius atitinkamas kompensacijas, nebus iš ko išieškoti vykdant teismo sprendimą. Apeliantė nepagrįstai areštuotas lėšas bei gautinas pinigų sumas sieja išimtinai su įsipareigojimų kreditoriams vykdymu. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2010-03-30 nutartimi, tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-07 nutartimi nebuvo nustatyta iš Nordea Bank Finland Plc. Lietuva ir Vytauto Didžiojo Universiteto už nekilnojamojo turto nuomą gautinų pinigų paskirtis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimis suteikė teisę V. Š. vardu atidarytose sąskaitose esančias lėšas bei iš Nordea Bank Finland Plc. Lietuva ir Vytauto Didžiojo Universiteto už nekilnojamojo turto nuomą gautinų pinigų dengti įsipareigojimus kreditoriams. Pritrūkus lėšų, atsakovas kreipėsi į teismą, kad šiuos įsipareigojimus būtų galima dengti iš areštuotų turimų ir gautinų sumų. Be to, pareiga dengti įsiskolinimus kreditoriams yra solidari, t.y. šią pareigą turi ir ieškovė.
Nustatydamas poreikių lygį, teismas vadovaujasi konkrečioje byloje surinktais įrodymais ir susiklosčiusia situacija, todėl neteisingi ieškovės argumentai, kad teismas privalėjo vadovautis Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesinio atlyginimo ar vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kriterijais. Teismas, mažindamas poreikių tenkinimui leistiną naudoti pinigų sumą, atsižvelgė į ieškovės išlaidas sūnui bei namo išlaikymui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas nuslėpė ar turi pinigines lėšas, kurias galėtų panaudoti savo pragyvenimui. Teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartyje, kurios ieškovė neskundė, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas, kilus ginčui, išgrynino dideles pinigų sumas bei uždarė banko sąskaitas, taip slėpdamas savo santaupas. V. Š. veiklos pajamos yra deklaruotos, o visos trečiųjų asmenų mokėtinos sumos įtrauktos į dalintino turto balansą. Taigi ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie kitų reikalavimų ar gautinų pinigų buvimą. Atsakovas vykdo individualią veiklą, dalyvauja bendrovių valdyme, bendrovėje UAB „Verus gustus“ užima konsultanto pareigas, taigi maksimaliai išnaudoja galimybes uždirbti pajamas, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovas privalo ieškoti papildomo darbo ar, kad ieškovo vykdoma individuali veikla nėra darbas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad jo kaip asmens teisė iš uždirbtų lėšų tenkinti būtinus poreikius turi būti ginama ir negali būti aukojama vardan ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra išspręstas. Teisė į būsimo teismo sprendimo užtikrinimą ir teisė į uždirbtas pragyvenimui būtinas lėšas yra teisės saugomos vertybės, kurioms konkuruojant, teismas, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, nutarties dalis dėl atsisakymo skirti baudą paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1, 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi yra areštuotas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, 3608 vienetai paprastųjų vardinių 10 (dešimt) litų nominalios vertės UAB „Domus Sola“, akcijų (nominali vertė 36 080 Lt) bei UAB „Domus Mea“ akcijos, atsakovui V. Š. priklausančios piniginės lėšos, nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, esantys pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 3 683 672,88 Lt sumai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartimi V. Š. vardu atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas bei iš Vytauto Didžiojo Universiteto bei Nordea Bank Finland Plc. Lietuva už nekilnojamojo turto nuomą V. Š. mokėtinas pinigų sumas leista panaudoti: kredito ir palūkanų pagal tarp V. Š. ir AB banko „Swedbank“ 2003 m. liepos 1 d. kredito sutartį Nr. 03-019044-IN mokėjimui; kredito ir palūkanų pagal tarp V. Š. ir Nordea Bank Finland Plc. Lietuva 2007 m. lapkričio 12 d. kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL07/11/l6LA mokėjimui; kredito ir palūkanų pagal tarp V. Š. ir Nordea Bank Finland Plc. Lietuva 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. KK07/11/18LA mokėjimui; sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai 30 937,98 Lt skolą pagal 2010 m. lapkričio 30 d. V. Š. ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių likučių suderinimo aktą Nr. (21.26)-272-25080. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi atsakovui V. Š. iš areštuotų lėšų papildomai leista padengti 3 251,01 Lt įsiskolinimą už patalpose (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją pagal AB „Lesto“ 2010-02-10 pranešimą; vykdyti mokėjimus pagal AB „Lesto“ pateikiamas PVM sąskaitas faktūras už suvartotą elektrą patalpose (duomenys neskelbtini). Atsakovas siekia, kad iš areštuotų lėšų papildomai būdų skirta dalis pinigų jo pragyvenimui.
Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, kuriuo mažinama areštuotų piniginių lėšų apimtis, siekiama, kad asmens, kurio atžvilgiu šios laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisės nebūtų neadekvačiai apribotos, kad asmuo turėtų piniginių lėšų pragyvenimui. Kita vertus, atsakovui priklausančio turto areštas taikytas tam, kad būtų išsaugotas abiem šalim bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas bei užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taigi, sprendžiant dėl leidimo atsakovui naudoti pragyvenimui areštuotas lėšas, svarbu įvertinti, ar nebus pažeisti ieškovei priklausančio turto arešto tikslai, ar atsakovo prašymas naudoti jo prašomas lėšas pragyvenimui yra pakankamai pagrįstas, o jo tenkinimas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Š. nurodė, kad jam reikalingos lėšos kasdieninių poreikių tenkinimui, motinos priežiūrai bei jo paties ligai gydyti. Ieškovė pateikia argumentus, kad šių atsakovo poreikių tenkinimui nėra būtina mažinti jam priklausančių piniginių lėšų arešto masto, nes atsakovas turi pakankamai kitų, jo teismui nenurodytų pajamų.
Atsakovas teigė, kad jo būtinos išlaidos per mėnesį sudaro vidutiniškai 7 235,69 Lt.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas aktyviai gina savo teises, nuolat, atstovaujamas advokatės, teikia naujus procesinius dokumentus, be to, dalyvauja ir kitose bylose, kuriose jį atstovauja advokatai (pastaroji aplinkybė buvo konstatuota 2011 m. kovo 31 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta). Kadangi atsakovui nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis už teisines paslaugas turi sumokėti. Atsakovas teigia, kad dėl piniginių lėšų arešto turi pinigų skolintis pas draugus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Nurodytos aplinkybės leidžia spęsti, kad nepaisant atsakovui priklausančių piniginių lėšų arešto, jis disponuoja pinigais, iš kurių jo poreikiai tenkinami.
Šalies argumentai
Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad V. Š. po jo piniginėms lėšoms taikyto arešto pinigus nuiminėjo, pervesdavo iš vienos savo sąskaitos į kitą, taip pat gavo iš trečiųjų asmenų dideles pinigų sumas, kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo, uždarė indėlius banke bei gavo dideles sumas. Be to, atsakovas turi ir kreditorių – trečiųjų asmenų, kuriems pinigines lėšas skolino. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas kilus ginčui tarp bylos šalių išsigrynino dideles pinigų lėšas bei uždarė banko sąskaitas, taip slėpdamas savo santaupas. Minėtų aplinkybių įrodytomis negali pripažinti ir apeliacinės instancijos teismas, nes jam nėra pateikta detalių visų atsakovo turimų banko sąskaitų išrašų, todėl nėra galimybės įvertinti, kiek pinigų atsakovas išgrynino, panaudojo bendrų su ieškove skolų grąžinimui ir atitinkamai kiek pinigų iš išgrynintųjų atsakovui liko pragyvenimui. Taigi, teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl minėtų pinigų panaudojimo. Kita vertus, ieškovės į bylą pateikta Nordea Bank Finland Plc 2011-05-26 pažyma Nr. 6394 (t. 2, b.l. 32) patvirtina, kad V. Š. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančiose sąskaitose 2011-05-26 buvo 368 818, 06 EUR ir 2 Lt; antstolio A. N. areštuota suma 109 401,47 Lt. Taigi, likusi laisvai atsakovo disponuojama pinigų suma yra didesnė nei 1000 000 Lt. Šios pinigų sumos atsakovui turėtų visiškai pakakti savo poreikių tenkinimui, o laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo areštuotų piniginių lėšų masto mažinimas neturėtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ½ dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2006-12-19 nuomos sutartį, pervesti į E. Š. priklausančią sąskaitą bei įpareigojimo Vytauto Didžiojo Universitetą ½ dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2004-08-09 nuomos sutartį, pervesti į E. Š. priklausančią sąskaitą, laikęs, kad šie įpareigojimai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas nėra būtinas ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikio atsakovas neįrodė. Priešingai, aukščiau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas V. Š. disponuoja didelėmis tiek Nordea Bank Finland Plc 2011-05-26 pažymoje nurodytomis, tiek nedeklaruotomis piniginėmis lėšomis, ir dėl to mažinti piniginių lėšų arešto apimtį atsakovo poreikiams tenkinti nėra pagrindo. Laikydama, kad atsakovo poreikiai yra patenkinami iš jo turimų piniginių lėšų, teisėjų kolegija dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovės išlaidų dydžiu, jų pagrįstumu, poreikiu (ar ne) atsakovui papildomai dirbti ir kt. nepasisako.
Teisėjų kolegija palieka nepakeistą skundžiamos nutarties dalį dėl atsisakymo V. Š. skirti baudą, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja. Iš Liteko duomenų bazės matyti, kad byla yra nagrinėjama jau antrus metus. Teismo procesui tęsiantis ilgą laiką, taip pat keičiantis aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Šia teise atsakovas ir naudojasi. Pažymėtina, ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus šią nutartį, o aplinkybėms pasikeitus, šalys vėl turėtų teisę pateikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atskirąjį skundą tenkinus didesne jo dalimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 2 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria pakeistos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-623-726/2010 (2011 metų Nr. 2-93-726/2011) taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir leista iš V. Š. vardu atidarytų banko sąskaitų lėšų bei iš Vytauto Didžiojo Universiteto bei Nordea Bank Finland Plc. Lietuva už nekilnojamojo turto nuomą V. Š. mokėtinų pinigų kas mėnesį atsakovo būtinų poreikių tenkinimui naudoti po 22 235,69 Lt, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. Š. prašymą pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Š. 5 Lt (penkis litus) 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.