Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino: pakeitė 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas bei iš Vytauto Didžiojo Universiteto bei Nordea Bank Fmland Plc. Lietuva už nekilnojamojo turto nuomą V. Š. mokėtinas pinigų sumas panaudoti - sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai 218447,97 Lt dydžio mokestinę nepriemoką pagal 2012 m. vasario 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-10682.

Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas leisti panaudoti areštuotas lėšas mokestinei prievolei padengti iš esmės yra prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai yra apsaugoti sutuoktinių turtinius ir neturtinius interesus, išlaikyti sutuoktinių finansinę pusiausvyrą bylos nagrinėjimo teisme metu, išsaugoti sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą, bei užkirsti kelią žalai, dėl galimo santuokos metu įgyto turto praradimo, atsirasti. Tačiau siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu išlaikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, ypač areštuojant lėšas, negali būti absoliutus.

Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį patvirtina, kad darbo užmokestis yra pervedamas į atsakovo sąskaitą, o iš atsakovo susitarimo su UAB „Homburg Merkurijus“ negalima nustatyti, ar atsakovas 50 000 EUR dydžio užmokestį gavo grynais ar jie buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Anot teismo, nesant paties susitarimo, pagal kurį UAB „Houmburg Merkurijus“ sumokėjo atsakovui minėtą sumą, teismas negali spręsti apie lėšų panaudojimą ar disponavimą. Teismas taip pat sprendė, kad bylos nėra tiesioginių įrodymų, jog nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir Nordea Bank Finland Plc., yra nutraukta, nepateikta. Į bylą pateiktas 2011 m. lapkričio 25 d. banko raštas, kuriuo banko atstovas informuoja apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, tačiau ar ketinimai buvo įvykdyti – duomenų nėra.

Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas Nordea Bank Finland Plc raštas įrodo, kad areštuotų lėšų suma viršija sąskaitoje esantį pinigų likutį, o tai patvirtina, kad atsakovo galimybės vykdyti privalomus mokėjimus valstybei yra ribotos. Kadangi mokėtini mokesčiai yra paskaičiuoti nuo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto ir nuo šio turto nuomos gautų pajamų, o nesumokėjimus mokestinės nepriemokos Valstybinė mokesčių inspekcija kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo, teismas sprendė, kad netenkinus atsakovo prašymo būtų patirti dideli bylos šalių turtiniai nuostoliai.

Papildomai teismo buvo konstatuota, kad netenkinus atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, valstybė negautų 218447,97 Lt dydžio mokesčių, dėl ko nepagrįstai nukentėtų visuomenės interesai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2- 22/2005; Nr. 2-364/2007).

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas skundžiama nutartimi tenkindamas atsakovo prašymą ir ženkliai sumažindamas byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį šiurkščiai pažeidė esmines teisines prezumpcija ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi jau nustatytas faktines aplinkybes apie atsakovo gerą finansinę padėtį.

2. Teismas, išnagrinėdamas atsakovo prašymą be visos bylos medžiagos, kuri išsiųsta į ekspertizę, pažeidė CPK 176, 178, 185 str. bei CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p., 291 str. 1 d. 5 p. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad atsakovas gauna atlygį už darbą UAB „Verus gustus“, taip pat 2012 m. gegužės 7 d. UAB „Homburg Merkurijus“ raštą, kad atsakovui sumokėjo 50 000 EUR. Teismo teiginys, kad šias lėšas atsakovas gauna į areštuotą banko sąskaitą yra paremtas tik teismo prielaida. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus teismas pirmenybę teikė subjektyvioms prielaidoms, o ne rašytinių įrodymų tyrimui. Teismas nesiėmė priemonių abejonių pašalinimui, tokiu būdu pažeisdamas lygybės teismui, rungimo principus.

3. Teismas vertindamas ieškovės pateiktą 2011 m. lapkričio 25 d. Nordea Bank Finland Plc raštą Nr. OUT-3433 konstatavo priešingas šiame rašte nurodytas aplinkybes, kad jis nepatvirtina, jog nekilnojamojo turto nuomos santykiai dėl ieškovės ir atsakovo turto yra nutraukti. Tokie teismo motyvai yra aiškiai nepagrįsti, nes turto nuomos sutartis dėl patalpų, esančių Laisvės al. 53, Kaune, baigėsi 2012 m. kovo 1 d. Duomenų byloje apie nuomos teisinių santykių tęstinumą byloje nėra. Teismo nutarties nepagrįstumas pasireiškia tuo, jog teismo rezoliucinėje dalyje sprendžiamas iš nuomos gautų lėšų panaudojimas, kai šių lėšų šalys jau negauna ir nuomos santykiai yra pasibaigę.

4. Iš atsakovo pateiktų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad atsakovas per 2008-2009 m. gavo virš 3 milijonų litų pajamų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių nevertino ir apsiribojo nuostata, kad bylos medžiaga prašymo nagrinėjimo metu yra perduota teismo ekspertizės atlikimui. Tokiu būdu ieškovė buvo įpareigota iš naujo rinkti ir teikti teismui jau byloje buvusius rašytinius įrodymus. Taip pat teismas ignoravo aplinkybę, kad lėšų, kurios yra gaunamos tiek iš Vytauto Didžiojo Universiteto už nekilnojamojo turto nuomą, paskirtis buvo apibrėžta tiek 2010 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tiek ir 2011 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, t.y. santuokos metu įgytų skolininko prievolių AB „Swedbank“ ir Nordea Bank Finland Plc. vykdymui. Todėl teismas privalėjo detaliai nurodyti ir paskaičiuoti, kad šių lėšų visų pirma pakanka tiek kredito dengimui, tiek ir dabartiniam atsakovo prašymui padengti jo mokestines prievoles.

5. Atsakovui atsiradusios mokestinės prievolės gali būti padengiamos nekeičiant laikinųjų apsaugos priemonių masto, kadangi kaip yra nustatęs Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, atsakovas yra mokus ir finansiškai pajėgus. Skundžiama nutartimi, nesant duomenų apie pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį, teismas konstatavo priešingas aplinkybes. Iš bankų pateiktų atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas nesant jokio teisinio pagrindo išsiėmė grynaisiais pinigais dideles sumas (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas) ir naudojo jas savo nuožiūra neaiškiems tikslams. Atsakovas šiai dienai neįrodo jo prašymo pagrįstumo, nes kaip matyti iš jo sąskaitų išrašų, esančių byloje, atsakovas turi daug piniginių lėšų, laikomų ne kredito įstaigose.

6. Šalys bendro ūkio neveda nuo 2008 metų vidurio, todėl atsakovo siekis, kad ieškovė dengtų dalį jo mokestinių prievolių yra teisiškai nepagrįstas. Atsakovas yra fizinis asmuo, o pagal ieškovės patikslintą ieškinį ieškinio suma sudaro 7 913 061,88 Lt. Dėl šių priežasčių vien tik didelė ieškinio suma ir sudarė pakankamą pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kurios negali būti naikinamos skundžiamoje nutartyje nurodomais formaliais motyvais.

7. Teismas rėmėsi CPK 148 str., tačiau nenurodė į kokias kitas laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti pakeistos byloje pritaikytos priemonės, ir formaliai leido iš areštuotų lėšų, o taip pat iš Vytauto Didžiojo Universiteto bei Nordea Bank Finland Plc. už nekilnojamojo turto nuomą mokėtinų lėšų, atsakovui padengti jo mokestines prievoles. Atsakovo pateiktas procesinis sprendimas turėjo būti sprendžiamas pagal CPK 149 str. reglamentuotą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą. Skundžiamos nutarties nutarties turinys patvirtina, kad keisdamas laikinąsias apsaugos priemones teismas jokių kitų priemonių, į kurias būtų keičiamos galiojančios, nenurodo. Atsakovas būtų galėjęs prašyti naikinti laikinąsias apsaugos priemones tik įrodęs, kad jis neturi finansinių galimybių įvykdyti mokestinės prievolės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi nenustatė kokių nors kitokių, nei areštuotos, lėšų buvimo fakto. Teismas nuosekliai laikėsi nuostatos, kad bendros sutuoktinių prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Antstolių B. P., A. N. kontora informavo, kad 2011 m. gegužės 26 d. Nordea Bank Finland Plc. pažyma Nr. 6394 (ieškovės pateikta pažyma) išduota klaidingai. Šia pažyma rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje. Pagal banko 2011 m. birželio 9 d. pažymą dviems atsakovo sąskaitoms taikomi apribojimai yra po 2 514 285,48 Lt, o trečiai sąskaitai – 3 301 485,48 Lt. Bet kuriuo atveju nesumokėjus VMI sprendime nurodytų sumų, jos bus išieškotos iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise esančio turto. Dėl to sutuoktiniai papildomai patirs didelius nuostolius.

3. Situacija, kad atsakovas turėtų dengti bendrą su ieškove prievolę valstybei savo asmeninėmis lėšomis pažeistų sutuoktinių lygiateisiškumą bei turtinės pusiausvyros principą. Leistų ieškovei nesąžiningai praturtėti ieškovo atžvilgiu. 2012 m. balandžio 5 d. susitarimu su UAB „Homburg Merkurijus“ pagrindu šalių gautos sumos yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kurias jos pasidalino lygiomis dalimis, nes neveda bendro ūkio. Skundžiama nutartimi teismas suteikė teisę naudoti pinigines lėšas konkrečiai paskirčiai, o ne įpareigojo pervesti konkrečias pinigines sumas.

4. Nors nuomos sutartis su Nordea Bank Finland Plc. yra pasibaigusi, tačiau po nuomos santykių pabaigos lieka galioti sutarties nuostatos, susijusios su galimų finansinių pretenzijų, kylančių iš nuomos ar su nuoma susijusių teisinių santykių, pareiškimu ir nagrinėjimu. Paaiškėjus, kad Nordea Bank Finland Plc. dar turi pareigą sumokėti atitinkamas sumas atsakovui, šis negalėtų jų panaudoti mokestinių prievolių dengimui, jeigu to nebūtų leidęs teismas.

5. Apeliantė pinigų pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą atsakovo sąskaitą laiko pinigų išgryninimu. Kai pinigai yra išimami grynais, tai aiškiai pažymima sąskaitos išraše. Visos atsakovo sąskaitose esančios piniginės lėšos yra areštuotos. Ieškovė nepateikia jokių aiškių įrodymų, kad atsakovas šiuo metu disponuoja jos nurodytuose banko sąskaitų išrašuose paminėtomis lėšomis.