Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., L. G., R. Č., L. Ž., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. L. yra D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Z. L., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. D. L. ir Z. L. be pareiškėjo turėjo dar keturis vaikus – A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), L. G. (ankstesnė pavardė L.), gimusią (duomenys neskelbtini), R. Č. (ankstesnė pavardė L.), gimusią (duomenys neskelbtini), L. Ž. (ankstesnė pavardė L.), gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama D. L. (duomenys neskelbtini) mirė, po jos mirties liko jai bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, registruota jos sutuoktinio Z. L. vardu – dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus kodas (duomenys neskelbtini), jai priklausanti dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus kodas (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus kodas (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus kodas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina D. L. 2012 m. kovo 5 d. oficialiuoju testamentu jai nuosavybės teise priklausančio turto dalį paliko sūnui (pareiškėjui) A. L. ir dukrai L L. (dabartinė pavardė Ž.), tačiau po mamos D. L. mirties paveldėtojai pagal testamentą A. L. ir dukra L. L. – Ž. dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po sutuoktinio mirties paveldėtą turtą neįteisino, tai patvirtina byloje pateiktas 2024 m. balandžio 19 d. Telšių rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro notaro išduotas liudijimas. Po pareiškėjo mamos ir Z. L., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinės D. L. mirties aukščiau paminėto turtą paveldėjo Z. L., kadangi jis po sutuoktinės mirties prižiūrėjo visą aukščiau paminėtą turtą, jį išlaikė, mokėjo visus reikiamus turto mokesčius, ką patvirtina kartu su pareiškimu pateikiami atlikti mokėjimai už suvartotą elektros energiją, buitinių atliekų tvarkymą, suvartotas dujas, kt.

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimo fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 444 - 448 straipsniai. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami, todėl konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Remiantis bylos duomenimis bei įrodymais, po palikėjos D. L. mirties paveldėtojai pagal testamentą sūnus A. L. ir dukra L. L. – Ž. dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po sutuoktinio mirties paveldėtą turtą neįteisino. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas Z. L. kartu su sutuoktine D. L. dar iki jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o mirus sutuoktinei D. L. ir toliau gyveno, naudojosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, laikė save šio turto savininku, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, leidžiančių manyti, kad po D. L. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuoti asmenys A. L., L. G., R. Č., L. Ž. neprieštarauja pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad po D. L. mirties pareiškėjas A. L. ir L. Ž. per įstatyme nustatytą terminą jiems testamentu palikto palikimo nepriėmė, o pareiškėjo tėvas Z. L. per įstatyme numatytą terminą aktyviais veiksmais turtą valdė ir laikė save šio turto savininku ir taip priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip ir tai, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo tėvas Z. L., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei D. L., priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti)(CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.