Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, atstovui Nerijui Čepkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, patikrinus kompiuterinėje duomenų bazėje nustatyta, kad atsakovas V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38).

Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki pasibaigs 3 mėnesių terminas pareikšti prašymus dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po atsakovo V. M. mirties (el. b. l. 40).

Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pakeisti atsakovą V. M. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (el. b. l. 47–48).

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė V. M. pardavė šilumos energiją. Šilumos energija buvo tiekiama bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (el. b. l. 10–11). Šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas. V. M. butą valdė nuomos teise, buvo sudaręs su ieškove sutartį dėl atsiskaitymo už šilumos energiją (el. b. l. 12, 14–15). Prievolė atsiskaityti už butui suteiktą šilumos energiją kilo V. M.. V. M. susidarė 1 555,11 Eur skola už ieškovės parduotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 25 d. (el. b. l. 18–21). V. M. priskaičiuota 56,60 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. (el. b. l. 22).

Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų pareiga mokėti mokesčius už vandenį, dujas, elektros, šilumos energiją ir komunalines paslaugas nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė paslaugas teikė, o V. M. jomis naudojosi, todėl už jas privalėjo su ieškove atsiskaityti (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Minėtam butui tiekiama šilumos energija, už kurią V. M. kilo pareiga sumokėti, o už nesavalaikį atsiskaitymą jam kilo pareiga mokėti delspinigius (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.383, 6.388 straipsniai).

Nustatyta, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38). Pažymėtina, kad skola susidarė iki palikėjo mirties, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 25 d.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki pasibaigs 3 mėnesių terminas pareikšti prašymus dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po atsakovo V. M. mirties (el. b. l. 40).

Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pakeisti atsakovą V. M. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (el. b. l. 47–48).

Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

V. M., žinodamas apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė, todėl atsakovą V. M. pakeitus jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, iš jos ieškovei priteistina 1 555,11 Eur skola, 56,60 Eur delspinigiai, neviršijant valstybei perėjusios V. M. turto tikrosios vertės (CK 6.4 straipsnis, 6.59 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo priskaičiuotos sumos palikėjui. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės yra pagrįstas, todėl jo tenkinimas negali priklausyti nuo to, kad šiuo metu nustatyta, jog palikėjas turto neturėjo, nes valstybės atsakomybė už palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai nevaržo ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokiu būdu ginti savo privatų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovės nesutikimas su ieškiniu yra grindžiamas vieninteliu argumentu, kad palikėjas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi (el. b. l. 69–70, 73). Nurodytas atsakovės argumentas nepaneigia ieškinio dėl skolos pagrįstumo. Nustatyta, kad skola yra pagrįsta ir nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškinio dėl skolos netenkinti. Sutiktina, kad atsakovės nurodomas argumentas, kad palikėjas neturi turto, kurio verte turėtų atsakyti atsakovė, yra vykdymo proceso klausimas. Jeigu nurodyta pozicija ir pasitvirtintų, priteistos skolos išieškojimas nebūtų įmanomas, tačiau tai nesuponuoja, kad skola neturi būti priteista.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-929-794/2019).

Tai, kad atsakovė yra valstybė nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės, kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 93 straipsnio 1 dalis). Priešingai vertinant būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-651-614/2019). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 36,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą, 36,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, kodas 235014830, 1 555,11 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 11 ct) skolą, 56,60 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 60 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 1,71 Eur (vieno euro 71 ct) išlaidas už duomenų gavimą, 36,30 Eur (trisdešimt šešių eurų 30 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neviršijant valstybei perėjusios V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto tikrosios vertės.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.