Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, susipažinęs su civiline byla pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui O. B., dėl namo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu, sudaryto dėl akių ir negaliojančiu, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo D. C.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje šalių ir jų atstovų rašytiniais paaiškinimais, nustatyta, kad 1996 m. balandžio 25 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Sibbesse miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp atsakovo O. B. ir ieškovės T. Ž. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad santuokos metu, t.y. 1998 m. sausio 28 d. ieškovė ir atsakovas bendrąja jungtinės nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą).

4. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 patvirtino, kad byloje pateiktos pirkimo - pardavimo sutartys patvirtina, kad santuokos metu 1998 m. sausio 28 d. ieškovas (O. B.) ir atsakovė (T. Ž.) bendrąja jungtinės nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą). Teismas patenkindamas O. B. ieškinį priteisė pastarajam asmenine nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą, 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą 3) 27,00 m² ploto garažą, 4) 17 m² ploto garažą, 5) 58,00 m² ploto sandėlį, ir 7) 23,00 m² ploto šiltnamį. Taip pat priteisti iš O. B. kompensaciją – 63 000,00 Eur T. Ž.. Priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš O. B. 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų T. Ž., kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Tokiu būdu teismas atmetė ir nepatvirtino T. Ž. nurodomos nekilnojamojo turto įsigijimo versijos, jog jo, t.y. O. B. vardu, turtas buvo įformintas tik formaliais sumetimais ir apsimestiniais pagrindais, siekiant kad jis (O. B.) galėtų gauti oficialų leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas konstatavo, kad ginčo turtas buvo įgytas kaip abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir atitinkamai padalintas vienam priteisiant turtą natūra, o antrajam priteisiant piniginę kompensaciją.

5. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

6. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

7. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

8. Teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai: bylose dalyvauja tos pačios šalys (pirminės bylos ieškovas šioje byloje yra atsakovas (O. B.), o šios bylos ieškovė yra ankščiau nagrinėtos bylos atsakovė (T. Ž.)), abiejų bylų dalykas yra visiškai tas pats, t.y. nekilnojamojo turto (namų valdos) esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausomybė.

9. Teismas taip pat pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 T. Ž. reikdama reikalavimą pripažinti ginčo namą jos asmenine nuosavybe reikalavimo pagrindu nurodė iš esmės tą patį, kaip ir šioje byloje t.y. priešieškinyje ji nurodė, kad jam (O. B.) buvome priversti tik formaliais sumetimais ir apsimestiniais pagrindais užrašyti šį namą su ūkiniais pastatais VĮ Registro Centre, kad jis (O. B.) galėtų gauti iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamento oficialų leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje byloje ieškovė (T. Ž.) patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad minėtas sandoris buvo sudarytas tik dėl to, kad atsakovas gautų leidimą gyventi Lietuvoje, todėl ji (ieškovė) laikinai ir apsimestinai sutiko, kad VĮ „Registrų centras“ jis (atsakovas) butų įrašytas kaip kaipo apsimestinis gyvenamojo namo savininkas.

10. Taigi teismas konstatuoja, kad abejose bylose dalyvavo (sutapo) tos pačios šalys, abejose bylose sutapo tas pats ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė T. Ž. teismus du kartus pareiškė reikalavimą, dėl to paties dalyko (ginčo) tuo pačių pagrindu (sandorio pripažinimo apsimestiniu) ir tarp tų pačių šalių. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. B. S., N. B., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ (UAB „Mediresta“) v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010;kt.).

11. Tokiu atveju teismas, T. Ž. antrą kartą pareiškus ieškinį, dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu privalėjo jį atsisakyti priimti LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ( kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), kadangi ieškinys buvo klaidingai priimtas, byla nutrauktina LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

12. Teismas pažymi, kad nors Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 dar nėra įsiteisėjąs (apskustas trečiojo asmens I. Ž.) tačiau tai iš esmės nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi priešingas teisės taikymas ir aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl iš jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai.

13. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 d.). Jau minėta, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl bylą nutraukus bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui. Atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu pateikė prašymą priteisti 750,00 Eur atsakovo turėtų bylinėjimo išlaidų už atsiliepimo parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovė pateikė prašymą sumažinti nurodytas išlaidas, kaip kosminio dydžio ir nepagrįstos be to nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki. Vienok, teismas konstatuoja, kad šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 94 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

14. Įsiteisėjus nutarčiai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 mn. sausio 21 d. nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo O. B. vardu registruoto nekilnojamo turto – esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, arešto panaikinti.

15. Kadangi byla nutrauktina 2019 m. birželio 13 d. 13.30 val. posėdis atšauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Teismas

nutaria:

Bylą nutraukti.

2019 m. birželio 13 d. 13.30 val. posėdį atšaukti.

Įsiteisėjus nutarčiai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo O. B. vardu registruoto nekilnojamo turto – esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, arešto panaikinti.

Priteisti iš ieškovės T. Ž. 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui O. B. naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.