Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ir T. Ž. nušalinimo pareiškimu Klaipėdos apygardos teismo teisėjams nuo civilinių bylų Nr. e2S-1170-613/2019 ir Nr. e2S-1369-613/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-1170-613/2019 ir Nr. e2S-1369-613/2019 pradėtos pagal ieškovės T. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. birželio 7 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės ieškinį atsakovui O. B. dėl namo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo D. C..

Nurodytos civilinės bylos buvo skirtos nagrinėti teisėjai Giedrei Seselskytei. Pareiškėja T. Ž. 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškė nušalinimą bylas nagrinėti paskirtai teisėjai, o teisėjai nenusišalinus ar nenušalinus teisėjos, pareiškėja prašo nuo civilinių bylų Nr. e2S-1170-613/2019 ir Nr. e2S-1369-613/2019 nagrinėjimo nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad pareiškėja nepasitiki bylas paskirta nagrinėti teisėja Giedre Seselskytės dėl jos draugiškų santykių su pirmosios instancijos teismo teisėju, kurio priimtų nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas apeliacine tvarka. Pareiškėjai abejones dėl nešališko ir objektyvaus civilinių bylų Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjimo kelia ir tai, kad aptartos civilinės bylos teisėjai Giedrei Seselskytei buvo paskirtos nagrinėti, pareiškėjos teigimu, pažeidžiant bylų skyrimo teisėjams tvarką.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui ar kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus apylinkės teismo ar apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikštas nušalinimas yra išspręstas teisėjo, laikinai einančio Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nušalinimo pareiškimas yra netenkintas, todėl pakartotinai argumentų, kuriais išreiškiamas nepasitikėjimas bylą nagrinėti paskirta teisėja, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi jie yra įvertinti subjekto, kuriam pagal kompetenciją ir pavesta vertinti atitinkamo teismo teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą (CPK 69 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo pagrįstumo nustatyta, kad jis iš esmės grindžiamas abejone, kad bylos teisme skiriamos nesilaikant nustatytos tvarkos. Siekiant įvertinti šių argumentų pagrįstumą buvo susipažinta su viešai skelbiamais civilinių bylų Nr. e2S-1170-613/2019 ir Nr. e2S-1369-613/2019 paskyrimo teisėjai protokolais (http://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx). Civilinės bylos Nr. e2S-1170-613/2019 skyrimo teisėjai Giedrei Seselskytei protokolas patvirtina, kad civilinė byla buvo paskirta naudojantis automatizuotu teisėjų atrankos būdu, pirmai pagal sąrašą teisėjai, kuri galėjo nagrinėti aptariamą civilinę bylą.

Remiantis civilinės bylos Nr. e2S-1369-613/2019 skyrimo protokolo duomenimis nustatyta, kad civilinę bylą Nr. e2S-1170-613/2019, paskyrus nagrinėti teisėjai Giedrei Seselskytei, civilinė byla Nr. e2S-1369-613/2019 buvo paskirta tai pačiai teisėjai vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1 (2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija) patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.1 ir 62.1 papunkčiuose numatyta tvarka, t. y. kaip susijusi byla (su Taisyklėmis galima susipažinti Klaipėdos apygardos teismo interneto svetainėje https://klat.teismas.lt/teisine-informacija/teises-aktai/20). Pareiškėjai išaiškintina, kad tuo atveju kai skiriant civilinę bylą nagrinėti yra nustatoma, jog teisme yra gauta ar nagrinėjama susijusi byla (pavyzdžiui, esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai; toje pačioje byloje skundžiami keli procesiniai sprendimai; skundžiama nutartis, dėl kurios apskundimo jau vyksta nagrinėjimas), tokias bylas yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (arba) tam tikriems teisėjams.

Šiuo atveju nustatyta, kad remiantis pareiškėjos skundais Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėtos civilinės bylos: Nr. e2S-1369-613/2019 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria byla pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui O. B. buvo nutraukta ir civilinė byla Nr. e2S-1170-613/2019 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą, dėl 2019 m. balandžio 23 d. teismo protokolinės nutarties, kuria nutarta pereiti į teismo posėdį. Kadangi civilinės bylos Nr. e2S-1369-613/2019 išnagrinėjimo rezultatas nulemtų civilinės bylos Nr. e2S-1170-613/2019 baigtį, todėl siekiant, kad bylos būtų išnagrinėtos kuo ekonomiškiau, Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktus procesinius įgaliojimus 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, skyrė nagrinėti teisėjai Giedrei Seselskytei, kuriai jau buvo skirta nagrinėti susijusi civilinė byla Nr. e2S-1170-613/2019 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. d. nutarties.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad byloms nagrinėti teisėja buvo atrinkta automatizuotu atrankos būdu, laikantis Teismų įstatymo ir Teisėjų tarybos patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių, užtikrinant nešališkumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog egzistuoja prielaidos ar abejonės dėl nešališko ir nepriklausomo bylų Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu.

Pareiškėja, reikšdama nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilines bylas, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinės bylos Nr. e2S-1170-613/2019 ir Nr. e2S-1369-613/2019 gali būti išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Pažymėtina, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. Ž. nušalinimo pareiškimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, pareikšto civilinėse bylose Nr. e2S-1170-613/2019 ir Nr. e2S-1369-613/2019, netenkinti.