Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. P. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamas ieškovės V. P. (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo bei atsakovo T. P. (toliau – ir atsakovas) priešieškinis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.5. Pažymėjo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

28. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. vasario 14 d. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro raštas (atsakymas) dėl informacijos pateikimo yra pirmosios instancijos teismo byloje pateiktas 2025 m. kovo 3 d. su ieškovės papildomais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turi prieigą prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-73-1030/2025 ir gali susipažinti su reikalinga bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga prijungti prašomus rašytinius įrodymus, todėl jie neprijungiami.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

30. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, bei turto padalinimo. Taip pat byloje nagrinėjamas ir atsakovo T. P. priešieškinis.

31. Civilinė byla Nr. e2-73-1030/2025 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisme nagrinėjama nuo 2023 m. gegužės 4 d. (ieškinio priėmimo dienos).

32. Ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi tenkinęs iš dalies ieškovės prašymą, nutarė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. P., gim. 2021 m. kovo 16 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275 Eur, laikiną išlaikymą mokant nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. P., tvarką: – atsakovas būdamas blaivus, su nepilnamečiu vaiku T. P. bendrauja ne mažiau kaip du kartus per savaitę T. P. ir V. P. iš anksto, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko ir tėvų užimtumą, suderintu laiku ir trukme (ne trumpesne kaip dvi valandos) be nakvynių; ieškovė V. P. turi teisę dalyvauti visuose atsakovo T. P. ir šalių vaiko T. P. susitikimuose.

33. 2023 m. rugpjūčio 8 d. byloje gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė: atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. P., tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad: 1) atsakovas, būdamas blaivus, su nepilnamečiu vaiku T. P. bendrauja kas antrą šeštadienį (pirmuoju bendravimo šeštadieniu laikomas šeštadienis po šios nutarties įsiteisėjimo) nuo 10 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) arba kitoje ieškovės ir atsakovo ne vėliau kaip prieš tris dienas suderintoje vietoje; 2) jei tėvo ir dukters bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje, atsakovas atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą, o, jei tėvo ir dukters bendravimas vyksta kitoje ieškovės ir atsakovo suderintoje vietoje, atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3) ieškovė V. P. turi teisę dalyvauti visuose atsakovo T. P. ir šalių vaiko T. P. susitikimuose. Kitoje dalyje (dėl laikino išlaikymo priteisimo) teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista.

34. Ieškovė 2024 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir nutarė: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. P. tvarką ir nustatyti, kad: 1) atsakovas būdamas blaivus, su nepilnamečiu vaiku T. P. bendrauja lyginių metų savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 18 val. atsakovo pasirinktoje vietoje, išskyrus vaiko gyvenamąją vietą; 2) atsakovas T.P. vaiką bendravimui turi pasiimti iš ieškovės V. P. nurodytos vietos (duomenys neskelbtini) mieste ir į ją grąžinti; apie vaiko perdavimo vietą ieškovė V. P. turi informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš tris dienas iki šios nutarties 1 punkte nurodyto tėvo bendravimo su vaiku laiko; 3) ieškovė V. P. turi teisę dalyvauti visuose atsakovo T. P. ir šalių vaiko T. P. susitikimuose.

35. Atsakovas (apeliantas) 2025 m. sausio 13 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti šalių dukters T. P. laikiną bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu T. P. tvarką sekančiai: 1) atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ne vėliau kaip 19:00 valandą vakare ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją? vietą sekmadienį ne vėliau kaip 17:00 valandą vakare; 2) atsakovas vaiką bendravimui turi pasiimti iš ieškovės nurodytos vietos (duomenys neskelbtini) mieste ir į ją grąžinti; apie vaiko perdavimo vietą ieškovė turi informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš tris dienas iki šios nutarties 1 punkte nurodyto tėvo bendravimo su vaiku laiko; 3) ieškovė V. P. negali riboti ieškovo T. P. bendravimo su dukra net ir dukrai sergant, išskyrus atvejus, kai dukrą gydantis gydytojas aiškiai ir nedviprasmiškai raštu nurodys, kad toks bendravimas kenkia dukros sveikatai ir yra nerekomenduojamas.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė netenkinti atsakovo prašymo.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

37. Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, ribojant vaikui galimybę pilnavertiškai bendrauti su tėčiu, močiute ir seserimis. Akcentuoja, jog atsakovui ir toliau bendraujant su dukra tik 16 val. per mėnesį, nėra stiprinamas artimas ryšys su abiem tėvais.

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

39. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

41. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

42. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

43. Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pakeisti 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, prašydamas pakeisti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės siekia išplėsti jo ir vaiko bendravimą. Atsakovas nori pasiimti vaiką lyginių savaičių savaitgaliais penktadieniais nuo 19 val. ir grąžinti vaiką sekmadieniais ne vėliau 17 val. vakare. Taigi, atsakovas nori turėti galimybę su mažamete dukra bendrauti visą savaitgalį su nakvynėmis. Prašo užtikrinti galimybę bendrauti su mažamete dukra ir jai sergant.

44. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, išdėstydamas savo poziciją, nurodė, kad šiuo metu nėra tikslinga keisti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog vertinant byloje pateiktas psichologų išvadas, reikalingas pereinamasis laikotarpis ir vaiko bendravimą su tėčiu be nakvynių keisti į bendravimą nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėm netikslinga. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tarp dukters ir tėvo būtų artimas ryšys, jog atsakovas neįsiklauso į vaiko poreikius, nesidomi vaiko vystymosi raida bei ypatumais, jog atsakovui būdingas ganėtinai nebrandus požiūris į savo, kaip tėvo, pareigas, nedemonstruojant meilės ir supratimo, jo paties interesai yra aukščiau geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos išvadomis, kurių apeliantas nepaneigė. Taigi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone bei išvadomis.

45. Apeliantas akcentuoja, jog yra ribojami vaiko interesai pilnavertiškai bendrauti su tėčiu, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurias remiantis būtų pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką.

46. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių vaiko amžius (trys metai) lemia tai, kad vaiko buvimas atskirai nuo mamos, prie kurios pagal bylos duomenis vaikas yra prisirišęs, visą savaitgalį negali būti nustatytas, neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, o tai yra įmanoma tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

47. Apeliantas mano, kad platesnės apimties bendravimo tvarka sukurtų prielaidas nuosekliam, sistemingam, reguliariam vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo režimo susiformavimui, artimo emocinio ryšio kūrimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog dabartinė nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeistų apelianto ar šalių mažametės dukros interesus.

48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad abiejų nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški, grindžiami tarpusavio nuomonių nesutarimais. Be to, civilinė byla nagrinėjama nuo 2023 m. gegužės 4 d. (ieškinio priėmimo dienos). Taigi, akivaizdu, kad šalys negali kilusio ginčo išspręsti taikiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi, abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

50. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Be to, šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios, nei nustatyta teismo, laikino bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

52. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo (apelianto) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo iš esmės naikinti skundžiamą nutartį nėra.

54. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

56. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.