- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1894-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01228-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekonovus“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai (toliau – VŠĮ) „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ iškėlimo. Pareiškėja savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė ilgą laiką su pareiškėja neatsiskaito, dėl ko susidarė dideli įsiskolinimai, atsakovės turtas viršija jos turimus įsipareigojimus, dėl ko atsakovė laikytina nemokia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „Ekonovus“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
2.1. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ turtą sudarė 2 358 261 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 3 236 632 Eur. Iš 2020 m. finansinės būklės ataskaitos matyti, kad atsakovės turtą iš viso sudaro 1 492 258 Eur vertės turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 830 781 Eur sumą. Iš VĮ „Registrų centro“ viešai skelbiamų duomenų apie 2019 – 2020 m. VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ veiklos rezultatus matyti, kad 2019 metais atsakovė patyrė 676 189 Eur nuostolių, o 2020 metais 460 152 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad atsakovė VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ byloje yra pateikusi 2020 m. spalio 20 d. balansą ir veiklos rezultatų ataskaitą. Iš balanso duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovės turtą iš viso sudaro 767 687 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 186 425 Eur. Iš pateiktos 2020 m. spalio 10 d. veiklos rezultatų ataskaitos matyti, kad šiuo metu atsakovė iš savo vykdomos veiklos gauna 919 785 Eur pelno, kai tuo tarpu 2019 m. pelnas sudarė 460 152 Eur. Taigi, nors atsakovės VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ įsipareigojimai pastaruosius metus viršija jos turimo turto vertę, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė šiai dienai veikia pelningai, kasmet matomas finansinės padėties gerėjimas.
2.2. VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ pateikė kreditorių ir debitorių sąrašus. Iš jų nustatyta, kad bendra 2019 – 2020 m. VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma sudaro 293 669,70 Eur, o debitoriniai įsiskolinimai sudaro 471 347,79 Eur. Taigi, vien debitorinių įsiskolinimų užtenka visiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tarp atsakovės ir kreditoriaus UAB „Ekonovus“ vyksta teisminis ginčas dėl 112 681,45 Eur reikalavimo, o tarp atsakovės ir kreditoriaus UAB „Ekoatliekos“ – dėl 77 794,10 Eur reikalavimo, kas reiškia, kad užbaigus teisminius procesus atsakovės kreditoriniai reikalavimai galimai gali sumažėti 190 475,55 Eur.
2.3. Iš VĮ Registrų centras viešai skelbiamų duomenų apie VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ turimą turtą nustatyta, kad atsakovė neturi jokio turto. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų sistemą nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė, tačiau jos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, be to, jos atžvilgiu taikomas areštas. VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ dirba 7 darbuotojai (apdraustieji). Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra susikaupusi.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ dirba 7 darbuotojai, šiai dienai veikla yra vykdoma, įsiskolinimų biudžetui įmonė neturi, bei tai, kad 2020 m., palyginus su 2019 m. įmonė veikia pelningai, o debitorinių įsiskolinimų visiškai pakanka kreditoriniams reikalavimams padengti, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovei nėra perspektyvų stabilizuoti savo finansinę padėtį ir atsakovė yra nemoki.
2.5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra viešasis ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurios tikslas – tenkinti viešuosius interesus, kuriant efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitą visuomenei naudingą veiklą. Atsakovė negali gauti jokių kitų pajamų ar turto, kuris nebūtų susijęs su jos pagrindine veikla, jos pajamas (turtą) sudaro tik pavedimų davėjų, t. y. gamintojų ir importuotojų, mokamos piniginės lėšos. Pažymėtina, kad atsakovė pagal savo veiklos specifiką privalo finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą visus metus, o didžiausią dalį pajamų dalį gauna tik kalendoriniams metams pasibaigus, todėl susidaro tokia situacija, kai atsakovė metų eigoje susiduria su apyvartinių lėšų daliniu trūkumu, kuris išlyginamas metų pabaigoje, kai gaunami visi apmokėjimai iš pakuočių gamintojų ir importuotojų. Be to, atsakovė nurodė, kad šiais metais planuojama gauti 3 837 580,74 Eur finansavimą, ką patvirtina atsakovės byloje pateikta Pakuočių atliekų tvarkymo finansavimo schema 2020 m. Tokie duomenys taip pat patvirtina išvadą, jog atsakovė turi galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskirajame skunde pareiškėja (toliau – ir apeliantė) UAB „Ekonovus“ prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-4021-640/2020 ir priimti naują sprendimą – iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o jos įsipareigojimai viršija turimo turto masę, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė yra moki, todėl jo priimta nutartis prieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, iš esmės vertino vien tik atsakovės pateiktą 2020 metų finansinį balansą, kuris galimai yra klaidingas, nevertino ieškovės pateiktų duomenų.
3.2. Atsakovė negali įvykdyti savo įsiskolinimų pareiškėjai nuo 2019 m. spalio 30 d., kas patvirtina, kad atsakovės negalėjimas vykdyti įsipareigojimų (finansiniai sunkumai) nėra laikino pobūdžio. Įsiskolinimo už 2019 m. suma siekia net 226 303,30 Eur. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo pareiškimo priėmimo iki teismo nutarties priėmimo, atsakovė nepadengė net iš dalies įsiskolinimo pareiškėjai. Pareiškėjos prašymu Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2020 išdavė vykdomąjį raštą dėl atsiskaitymo už 2019 III – IV ketvirčius vykdymo. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad atsakovė pripažino pareigą atsiskaityti už 2019 m. III – IV ketvirčiais teiktas paslaugas, tačiau šios pareigos nepagrįstai nevykdo. Atsakovė nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų 2020 metais, nes nėra apmokėjusi pareiškėjos sutarčių pagrindu išrašytų išankstinių sąskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kurių suma – 331 828,45 Eur, todėl pareiškėja vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytas sutartis. 2018 metais atsakovės visi įsipareigojimai (trumpalaikiai) sudarė net 3 226 632 Eur, o atsakovės balansinis turtas 2018 metais iš viso sudarė 2 358 261 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Atsakovei taikomas ne vienas areštas, kurių bendra suma siekia 231 563,91 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino.
3.3. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimais informavo atsakovę, kad nutraukia su atsakove sudarytas sutartis. Šiuo metu sutartys yra nutrauktos dėl atsakovės kaltės. Atsakovės įsiskolinimas už 2019 metus už pareiškėjos teikiamas paslaugas yra 226 303,30 Eur. Atsakovė vykdo vienintelę veiklą, kuriai išduota licencija, kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą bei Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Pažymėtina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje Lietuvoje šiuo metu veikia iš viso 3 (įskaitant atsakovę) licencijuotos organizacijos. Jokios kitos veiklos atsakovė negali vykdyti. Taigi, pareiškėjai nutraukus su atsakove sudarytas sutartis, atsakovė nebegali vykdyti licencijuojamos veiklos.
3.4. Apeliantės teigimu, 2019 metams apskaičiuota atsakovės užimama rinkos dalis 14,168087 proc., o finansuojama rinkos dalis buvo 14,551784 proc. 2020 metams apskaičiuota atsakovės užimama rinkos dalis 12,895481 proc., o finansuojama rinkos dalis buvo 13,443035 proc. Taigi, atsakovė turi įstatyminę pareigą proporcingai savo užimamos (finansuojamos) rinkos daliai finansuoti pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, sutvarkymą. Pažymėjo, kad paaiškėjus, jog atsakovė yra nemoki, o pirmosios instancijos teismui neiškėlus jai bankroto bylos, kreditoriai įgis teisę kreiptis į Lietuvos valstybę su reikalavimu atlyginti nuostolius.
3.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Apeliantės teigimu, tarp jos ir atsakovės nevyksta teisminis ginčas 112 681,45 Eur reikalavimo. Atsakovė ieškovei nereiškė jokio ieškinio, priešingai pareiškėjai yra išduotas vykdomasis raštas dėl sumų išieškojimo iš atsakovės.
3.6. Teismas netinkamai įvertinimo atsakovės 2020 metų finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis, kadangi atsakovės balansas yra tik preliminarus ir nepatvirtinantis atsakovės mokumo. Priešingai, pateikdama nepasibaigusių finansinių metų balansą, atsakovė galimai siekė nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį. Teismas neįvertino, ar atsakovės pateikti įrodymai yra patikimi, leistini ir nesuklastoti. Dėl to kartu nebuvo įvertintas atsakovės pajėgumas ne tik padengti įsiskolinimą, bet padengti ir tolesnes pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas už 2020 m. ir tolesnius metus.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Pažymėjo, kad 2020 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino kreditorių ir debitorių sąrašus nevieša informacija, apribojant galimybę pareiškėjai susipažinti su šia informacija. Teismas rėmėsi atsakovės pateiktais motyvais, kad ši informacija įtraukta į atsakovo komercinių paslapčių sąrašą bei pritarė atsakovės argumentams, jog „atskleidus šią informaciją pareiškėjai, kuri yra pakuočių atliekų tvarkytoja, atsakovė gali prarasti derybinį pranašumą dėl pakuočių atliekų tvarkymo kainos nustatymo“. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintą rungimosi principą, nes pareiškėjai buvo apribotos procesinės teisės efektyviai įrodinėti pareikšto reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrindą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliantės UAB „Ekonovus“ atskirąjį skundą atsakovė VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4021-640/2020 atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pridėti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis kasmet gerėja. Atsakovė paaiškino, kad ankstesnių metų nuostolį iš esmės sąlygojo vieno iš paslaugų teikėjų – UAB „Ekoatliekos“ atsakovei padaryta dagiau nei 800 000 Eur žala. UAB „Ekoatliekos“ 2017 m. pažeidus su ja sudarytą sutartį, t. y. nesutvarkius nustatyto pakuočių atliekų kiekio ir neišdavus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, atsakovė buvo priversta kompensuoti pakuočių gamintojams ir importuotojams jų sumokėtą taršos mokestį. Laikotarpyje nuo 2018 m. iki 2020 m. atsakovė iš esmės apmokėjo pakuočių gamintojams ir importuotojams visas jų pareikštas pretenzijas dėl taršos mokesčio kompensavimo ir kreipėsi į teismą su reikalavimu UAB „Ekoatliekos“ dėl padaryto žalos atlyginimo.
4.2. 2019 m. taip pat buvo pakeista atsakovės vadovybė, kuri priėmė naujus sprendimus dėl atsakovės veiklos strategijos ir išlaidų planavimo – pagerėjo vadyba ir atsakovės administravimas, buvo atsisakyta visų ir bet kokių nepagrįstu išlaidų ir išmokų valdymo organams, nebūtinų paslaugų, prekių įsigijimo ir pan. Pastaraisiais metai, visas atsakovės valdymo organų dėmesys yra nukreiptas į atsakovės veiklos optimizavimą, nuostolių ir susidariusių įsiskolinimų padengimą.
4.3. Nei apeliantės pareiškime, nei atskirajame skunde nepateikta jokių argumentų ar duomenų, kurie liudytų, kad atsakovė atitinka bent vieną kasacinio teismo praktikoje suformuotą juridinio asmens nemokumo požymį, ar kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės finansinės padėties per teismų praktikoje konstatuotų požymių „prizmę“. Nagrinėjamu atveju, iš finansinių dokumentų taip pat kitų atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė neturi rimtų finansinių sunkumų, niekuomet nebuvo nutraukusi savo veiklos, nuolat vykdo savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, įskaitant ir neginčijamus įsipareigojimus pareiškėjai, bei moka mokesčius. Numatomos atsakovės pajamos ir išlaidos, jų santykis, einamųjų ir praėjusių metų veiklos rezultatai akivaizdžiai rodo, kad atsakovės veikla yra gyvybinga, atsakovė ne tik mažina veiklos nuostolį, tačiau ir pagal 2020 m. spalio 20 d. veiklos rezultatų ataskaitą numato gauti pelną, kuris bus panaudotas tolimesnei pakuočių atliekų infrastruktūros gerinimui ir švietimo veiklos plėtojimui.
4.4. Atskirajame skunde apeliantė akcentuoja, kad atsakovė su ja ilgą laiką neatsiskaito, tačiau atsakovė pažymi, kad su apeliantės skolomis nesutinka. Atsakovės galimybės sumokėti pareiškėjos reikalaujamas sumas ir šių sumų nemokėjimas dėl tarp šalių susiklosčiusio ginčo yra dvi skirtingos kategorijos ir sąvokos. Pareiškėjai yra suprantamos bei žinomos priežastys, kodėl jos nurodomos PVM sąskaitos faktūros atsakovės yra neapmokėtos, ir šios priežastys niekaip nėra susijusios su atsakovės mokumu ar nemokumu. Pareiškėja tinkamai nesuteikė 2019 m. paslaugų už 226 303,30 Eur. Į pareiškėjos sąskaitas yra įtrauktos sumos už pakuočių atliekų kiekį, kuris grįstas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus išduotais – neteisėtais – pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais ar net apskritai jokiais egzistuojančiai dokumentais. Todėl jos reikalavimas atsakovei yra ginčytinas. Pareiškėjos nesąžiningi veiksmai tiek dėl sutarčių nutraukimo, tiek dėl nemokumo proceso iniciavimo vertintini kaip desperatiškas siekis paslėpti savo neteisėtus veiksmus ir morfologijų metu paaiškėjusias pareiškėjai nepalankias aplinkybes (galimą dokumentų klastojimą ir sukčiavimą). Pareiškėja siekia kaip įmanoma labiau apsunkinti atsakovės veiklą, tikintis, kad atsakovė bus „pašalinta“ iš rinkos ir nutrauks visus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, kuriais siekiama nustatyti tikrąją padėtį dėl pareiškėjos deklaruojamų sutvarkytų pakuočių atliekų kiekio.
Šalies argumentai
4.5. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovė su apeliantės argumentais nesutinka. Šiuo atveju, ginčydama nurodytos informacijos (ne)slaptumą ir nurodydama, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos, uždraudžiant jai susipažinti su detaliu kreditorių ir debitorių sąrašu, pareiškėja visiškai nenurodo, kaip šios informacijos pripažinimas nevieša apribojo pareiškėjos gynybą. Tiek atsakovė savo atsiliepime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskleidė bendras atsakovės debitorinių ir kreditorinių reikalavimų sumas. Iš atskirojo skundo visiškai neaišku, kaip būtų užtikrintos pareiškėjos teisės ar palengvinta jai gynyba, jei būtų atskleisti kiekvienas individualus atsakovės debitorius ir kreditorius. Motyvas, kad tokiu atveju pareiškėja galėtų įsitikinti debitorinių įsiskolinimų realumu tėra deklaratyvus. Nesuprantama ir neaišku, kaip debitorių ar kreditorių sąrašo atskleidimas pareiškėjai leistų įsitikinti šių duomenų realumu. Pareiškėja netvarko atsakovės buhalterinės apskaitos, išrašytų ir / ar gautų sąskaitų ar sudarytų sutarčių registro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-35249-925/2020, kuris, pasak atsakovės, pagrindžia jos atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus teiginius dėl pareiškėjos nesąžiningumo ir neteistų veiksmų. Prašė atsiliepimą pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovės teikiamas į šią bylą atsiliepimas, pateiktas kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, yra perteklinis. Juolab kad šioje byloje nėra sprendžiamas apeliantės (ne)sąžiningumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalies teikiamas procesinis dokumentas nėra laikomas įrodymu CPK prasme, kadangi jis pats savaime nei patvirtina, nei paneigia byloje nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas procesinis dokumentas į bylą nepriimamas.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
11. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodomų pagrindų, kuriems esant įmonė / įstaiga gali būti pripažinta nemokia. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė, kad atsakovė negali įvykdyti savo įsiskolinimų pareiškėjai nuo 2019 m. spalio 30 d., kas patvirtina, kad atsakovės negalėjimas vykdyti įsipareigojimų (finansiniai sunkumai) nėra laikino pobūdžio. Įsiskolinimo už 2019 m. suma siekia net 226 303,30 Eur. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas priešingas aplinkybes pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
14. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, kad jos vykdoma veikla pelninga ir ji turi galimybes padengti susidariusius įsipareigojimus.
15. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad jai bankroto byla neturėtų būti keliama. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad, nepaisant finansinių sunkumų, atsakovės finansinė padėtis gerėja. Tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje. Atsakovės paaiškinimais, ankstesnių metų nuostolį sąlygojo vieno iš paslaugų teikėjų – UAB „Ekoatliekos“ atsakovei padaryta daugiau nei 800 000 Eur žala. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, iš kurių matoma, kad Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla (bylos Nr. e2-482-221/2020) pagal atsakovės ieškinį UAB „Ekoatliekos“ dėl žalos atlyginimo. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovės ieškinys yra atmestas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo paduotas apeliacinis skundas. Taip pat iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės ieškinį apeliantei dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Todėl apeliantės argumentai apie tai, kad atsakovė nėra pareiškusi jokio ieškinio apeliantės atžvilgiu neatitinka tikrovės. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovė galimybės sumokėti kreditoriaus reikalaujamas sumas ir šių sumų nemokėjimas dėl tarp šalių susiklosčiusio ginčo yra dvi skirtingos kategorijos, sukeliančios skirtingas teisines pasekmes.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
18. Apeliantė taip pat teigia, kad jos prašymu Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2020 išdavė vykdomąjį raštą dėl atsiskaitymo už 2019 m. III – IV ketvirčius vykdymo. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad atsakovė pripažino pareigą atsiskaityti už 2019 m. III – IV ketvirčiais teiktas paslaugas, tačiau šios pareigos nepagrįstai nevykdo. Tačiau nagrinėjamoje dalyje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovės argumentus, kad ji su nurodytu įsiskolinimu apeliantei nesutinka. Dėl apeliantės nurodomos nutarties išduoti vykdomąjį raštą yra paduotas atskirasis skundas. Todėl šie duomenys nepatvirtina apeliantės turimo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės atžvilgiu.
19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė taip pat nurodo, kad 2018 metais atsakovės visi įsipareigojimai (trumpalaikiai) sudarė net 3 226 632 Eur, o atsakovės balansinis turtas 2018 metais iš viso sudarė 2 358 261 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Atsakovei taikomas ne vienas areštas, kurių bendra suma siekia 231 563,91 Eur.
20. Nagrinėjamoje dalyje pažymėtina, kad apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir viešai prieinamus duomenis nustatė, kad 2019 m. VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ turtą sudarė 2 358 261 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 3 236 632 Eur. Iš 2020 m. finansinės būklės ataskaitos matyti, kad atsakovės turtą iš viso sudaro 1 492 258 Eur vertės turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 830 781 Eur sumą. Iš VĮ Registrų centras viešai skelbiamų duomenų apie 2019 – 2020 m. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ veiklos rezultatus matyti, kad 2019 metais atsakovė patyrė 676 189 Eur nuostolių, o 2020 metais 460 152 Eur nuostolių.
21. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik detaliai išanalizavo atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau ir atliko lyginamąją analizę. Tai, kad 2018 metais atsakovės įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai manyti, jog atsakovė yra nemoki. Pirmiausia pažymėtina tai, kad finansinės atskaitomybės rodikliai turi tendenciją kisti gerėjimo / blogėjimo linkme. Todėl apeliantė iš esmės vadovaujasi pasenusia finansine atskaitomybe, kuri nagrinėjamam atveju nėra itin aktuali. Antra, tam, kad būtų konstatuotas nemokumas, visi bendrai paėmus finansiniai rodikliai turėtų kisti neigiama linkme. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra priešingai – kasmet atsakovė dengia savo finansinius įsipareigojimus ir nuostolius bei generuoja pelną, įmonė vykdo veiklą, turi 7 darbuotojus ir neturi skolų valstybės biudžetui. Todėl įvertinus visų byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra moki, ji turi perspektyvų veiklą stabilizuoti ir tikėtina padengs didelę dalį turimų kreditorinių įsipareigojimų artimiausiais metais. Spręstina, kad atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurie šioje stadijoje nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad atsakovė atitinka kasacinio teismo praktikoje formuojamą nemokios bendrovės statusą.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė byloje pateikė 2020 m. spalio 20 d. balansą ir veiklos rezultatų ataskaitą. Iš balanso duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovės turtą iš viso sudaro 767 687 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 186 425 Eur. Teismas sprendė, kad nors įsipareigojimai pastaruosius metus viršija jos turimo turto vertę, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė šiai dienai veikia pelningai, kasmet matomas finansinės padėties gerėjimas.
23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje nurodė, kad teismas netinkamai įvertinimo atsakovės 2020 metų finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis, kadangi atsakovės balansas yra tik preliminarus ir nepatvirtinantis atsakovės mokumo. Priešingai, pateikdama nepasibaigusių finansinių metų balansą, atsakovė galimai siekė nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
24. Balansas yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų (apart pelno / nuostolio ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos). Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai (finansinių ataskaitų laikotarpio pabaigai), kuriai balansas yra sudarytas. Metinės finansinės ataskaitos yra sudaromos pasibaigus finansiniams metams, tačiau metų eigoje gali būti sudaromi ir tarpiniai finansinės atskaitomybės dokumentai. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Preliminaraus balanso sąvokos buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, tačiau preliminariu balansu paprastai vadinamas balansas, kuris nėra pateiktas VĮ „Registrų centrui“. Kita vertus, iš nagrinėjamos bylos yra akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota į bylą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją: juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašas; kiti dokumentai, kurie, juridinio asmens nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Atsakovė savo pareigą vykdė aktyviai, pateikė teismui visus reikalaujamus duomenis. Byloje nėra jokių duomenų galinčių paneigti atsakovės parengtą ir į bylą pateiktą 2020 metų balansą. Pati atsakovė, kvestionuodama atsakovės pateiktą į bylą 2020 metų balansą nenurodė jokių argumentų, galinčių pagrįsti jos nurodomas aplinkybes apie balanse nurodytų duomenų netikrumą arba atsakovės nesąžiningumą. Todėl apeliantės argumentai apie atsakovės ketinimą nuslėpti tikrąją finansinę padėtį laikytini neįrodytais.
25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsakovei atsisakyta iškelti bankroto bylą, apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria dalis atsakovės pateiktų į bylą dokumentų yra pripažinti neviešais. Pirma, tokia teismo nutartis yra neskundžiama ir šioje byloje nėra sprendžiamas jos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Antra, apeliantės argumentai, kvestionuojant teismo nutartį dėl dalies civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša niekaip nėra susiję su nutarties, kuria atsakovei nėra keliama bankroto byla teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovės argumentais, kad iš atskirojo skundo yra neaišku, kaip būtų užtikrintos pareiškėjos teisės ar palengvinta gynyba, jei būtų apeliantei atskleisti kiekvienas individualus atsakovės debitorius ir kreditorius. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje nurodė bendras kreditorių ir debitorių sąrašų sumas, todėl neaišku kaip konkrečių asmenų įvardijimas nutartyje galėtų padėti apeliantei tinkamai įgyvendinti rungimosi principą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei bankroto byla nėra keliama, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės pateiktus kreditorių ir debitorių sąrašus neviešais, kadangi, atsakovės teigimu, tai yra bendrovės konfidenciali informacija.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus į bylą kreditorių ir debitorių sąrašus bei bendrovės sąskaitoje esančias pinigines lėšas, finansinės atskaitomybės dokumentus, viešai prieinamus duomenis, kartu su kitais įmonės finansiniais rodikliais priėjo pagrįstos išvados byloje, kad atsakovės nemokumo šiuo metu nėra teisinio pagrindo pripažinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Ekonovus“ pateikė prašymą priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, tačiau atskirąjį skundą atmetus apeliantė neįgyja į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovė VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 1 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
29. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, atsakovės VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ženkliai viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl atsakovei iš apeliantės priteistina 559,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 559,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovės viešosios įstaigos „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ (juridinio asmens kodas 302755513) naudai.