- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- 1-3193-1218/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22136-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Kaltinamasis
- T. R.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
sekretoriaujant Agatai Bartoševič, Daliai Antanavičienei, vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. R. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, 2024 m. birželio 2 d. apie 2.00 val. bare „Uncle Sam's American Pub“, esančiame Islandijos g. 1, Vilniuje, žodinio konflikto su A. D. metu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), po to, kai šis spyrė nukentėjusiajam A. D. į viršutinę kūno dalį, jis (T. R.) tyčia pargriovė A. D. ant grindų bei sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvos ir krūtinės sritis, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų pakaušyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimų kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, bei dėl griuvimo metu sudužusio A. D. laikyto stiklinio bokalo šukių padarytos kairės plaštakos nykščio žaizdos (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1767/2024 (01)) sukėlė nukentėjusiajam A. D. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais savo veiksmais T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. R. parodė, kad supranta pareikštą kaltinimą, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažįsta. Paaiškina, kad tą naktį dirbo vienas. Daugiau kitas apsauginis su juo nedirbo. Viskas prasidėjo nuo to, kad du girti asmenys atėjo į barą. Mūsų bare yra taisyklė, kad į jį užeiti negalima su sportine apranga. Vienas iš asmenų buvo su sportine apranga, tad jis sustabdė asmenys ir pasakė, kad šie negali užeiti į vidų dėl anksčiau paminėtos priežasties. Dar kažkiek laiko asmenys bandė su juo ginčytis, juokais pagrasino. Vienas iš vaikinų buvo apsirengęs ne sportiškai, priėjo ir paprašė užeiti į barą nupirkti cigarečių. Jis įleido su sąlyga, kad nepirktų alkoholio, o tik cigaretes, kitaip neišleis. Įleido. Nežiūrėjo ką tas asmuo veikė. Po kurio laiko mato, kad eina į terasą ir nešasi du bokalus alaus sau ir savo draugui. Jis sustabdė asmenį ir pasakė, kad neišleis. Pasakė, kad atsisėstų, išgertų alų pats viduje ir tada galės eiti. Asmuo jo neklausė, provokavo ir bandė išeiti. Kai jie stovėjo ir kalbėjo, paėmė ir išpylė ant jo alų. Suveikė instinktas, pargriovė asmenį ant grindų ir laikė. Be to, tuo metu pas jį buvo plyšę peties raiščiai. Laukė vizito pas gydytoją, jautė didelį skausmą. Tikrai nebūtų daręs tokių veiksmų, kad sukeltų sau dar didesnę žalą. Tuomet atbėgo klientas ir papurškė A. D. dujų. Pastatė asmenį ant kojų ir bandė išvesti iš baro. Bare yra laiptukai, už kurių greičiausiai užsikabino, nukrito ir atsitrenkė galva. Tada vėl asmenį pakėlė, išvedė ir paliko lauke.
Pažymi, kad tuo metu atliko „Uncle Sam‘s American pub“ baro apsaugininko funkcijas. Buvo apsirengęs juodai. Nukentėjusiajam ir jo draugui iš karto prisistatė kaip baro apsauginis. Patvirtina, kad buvo du asmenys, kurie norėjo eiti į barą – nukentėjusysis ir jo draugas. Sportine apranga dėvėjo nukentėjusiojo draugas. Po to nukentėjusysis nupirko alaus, jis nenorėjo išleisti iš baro. Taip elgėsi tam, kad nukentėjusysis neišneštų alaus draugui, kuris buvo su sportine apranga. Paprastai klientams leidžiama išeiti iš baro su alkoholiu į terasą. Terasoje taip pat negalima būti su sportine apranga. Nukentėjusysis su savo draugu pradžioje šaipėsi iš jo, provokavo. Jis matė, kad nukentėjusiojo draugas rankoje turėjo telefoną. Tuomet nukentėjusysis priėjo prie jo ir paprašė, kad įleisčiau vieną į barą, nupirkti cigarečių. Barmenai greičiausiai pardavė alkoholį nukentėjusiajam, kadangi nežinojo, kad kieme laukia draugas. Nukentėjusysis buvo apsirengęs normaliai. Konflikto metu jis paguldė nukentėjusįjį ant grindų. Guldymo metu nukentėjusysis galėjo kažkiek susižaloti. Kai nukentėjusįjį paguldė ant grindų ir prispaudė, nesiskundė skausmais. Tiesiog bandė išsiveržti, pradėjo mojuoti rankomis. Jis norėjo, kad nusiramintų ir tada būtų išvedęs iš baro. Tačiau jam pradėjo deginti dešinį petį dėl anksčiau patirtos traumos. Kai paguldė nukentėjusįjį alaus bokalų jau nebuvo rankose, buvo nukritę po stalu. Jokių šukių nebuvo. Kuomet nukentėjusįjį pastatė ant kojų, nematė, kad būtų rankos kruvinos. Rankomis laikė užsidengęs veidą. Jis mano, kad nukentėjusysis susižalojo užsikabinęs už laiptelio, kai išeidinėjo iš baro, kadangi bare yra laiptelis, už kurio dažnai žmonės užsikabina ir krenta. Jis matė tą kritimą, kadangi tuo metu jį laikė. Nukentėjusysis įvykio metu buvo apipylęs jį alumi. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie stovėjo ir kalbėjo. Pažymi, kad tuo metu nukentėjusiojo draugas buvo terasoje. Draugas iš terasos galėjo matyti visą įvykį. Gulinčio nukentėjusiojo tikrai nemušė. Jo smūgis labai stiprus, todėl jeigu būtų jį sumušęs, gulėtų be sąmonės.
Jis negali pasakyti, kiek bokalų alaus nukentėjusysis ant jo išpylė, tačiau rankose turėjo du bokalus alaus. Nežino ar šalia jo, tuo metu dar kažkas stovėjo. Jis kalbėjo su nukentėjusiuoju ir nekreipė į tai dėmesio. Negali pasakyti ar alaus išpylimo metu šalia jo buvo klientas, kuris jam padėjo sutramdyti nukentėjusįjį. Pagrindinė priežastis, kodėl jis paguldė nukentėjusįjį ant grindų, buvo ta, kad išprovokavo savo elgesiu. Greičiausiai alaus bokalai iškrito nukentėjusiajam iš rankų, kai bandė jį paguldyti. Nepamena ar tuo metu šalia buvo kažkas. Iš aplinkinių niekas nebandė nugesinti konflikto. Tuo metu jau nebuvo tokio poreikio, kadangi žmogus, jau buvo sutramdytas. Šalia buvęs klientas papurškė dujų nukentėjusiajam. Šis žmogus yra nuolatinis jų baro klientas. A. D. vadina nukentėjusiuoju, kadangi toks yra jo procesinis statusas, tačiau jis nelaiko jo nukentėjusiuoju. Mano, kad galėjo nukentėjusiajam iš dalies padaryti tuos sužalojimus, kurie nurodyti pareikštame kaltinime. Tik tuos, kurie galėjo būti padaryti paguldymo ant žemės metu. Iš dalies pripažįsta, kad galėjo sukelti tokius sužalojimus, kaip odos nubrozdinimą kairės alkūnės, kairiame dilbyje. Nepripažįsta sužalojimų pakaušyje ir krūtinėje, kadangi tokių sužalojimų savo veiksmais sukelti negalėjo. Šias kūno vietas greičiausiai susižalojo, krisdamas nuo laiptelių (2 t., b. l. 44-46).
Papildomai nurodo, kad tuo metu buvo įsitikinęs, kad nukentėjusiojo nemušė, bet pagal vaizdo įrašą, matosi kaip šis mosikuoja. Tai greičiausiai gal ir buvo smūgis. Buvo įsitikinęs, kad jis nemušė, jis neprisiminė to, jam tada petį skaudėjo ir atrodė, kad turėjo kitaip gulėti nei jis pamatė. Jis galvojo, kad jie turėjo veidu link išėjimo gulėti, o ne veidu link baro. Pažymi, kad apsaugos srityje dirba daug laiko, virš 20 metų. Kas liečia konfliktus, tai negalima baro lyginti su baru. Specialaus pasiruošimo, pasirengimo kovinių imtinių veiksmams neturi. Kaltę pripažįsta iš dalies.
Jis nesitarė su tuo asmeniu, neveikė kartu ir asmens nepažinojo. Jis neprisimena, bet griūnant, galėjo sudužti bokalas. Stiklų šukių buvo likę, teko šluoti šukes. Galimai smūgį į krūtinę sudavė pagal vaizdo įrašą. Dėl suduotų smūgių viskas gavosi automatiškai, kadangi tai kiekvieno žmogaus reakcija. Pažymi, kad jis nenaudojo dujų balionėlio (2 t., b. l. 65-66).
Dėl galimos laiduotojos gali paaiškinti, kad gyvena kartu su laiduotoja 23 metus. Visko būna ir žodinių nesutarimų, tačiau smurto apraiškų nėra, pats šeimoje šito dalyko netoleruoja. Konfliktus sprendžiant išeina į atskirus kambarius. Laiduotoja nori būti jo žmona. Laisvalaikį leidžia kartu. Žmona gali daryti teigiamą įtaką, jos nuomonė labai svarbi. Apie įvykį dėl kurio turi nemalonumų aptarė iš dalies. Žmona jį palaiko ir bando patarti, jeigu mato, kad kažkas negerai. Žmona pasako ką blogai daro (2 t., b. l. 77).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad nuėjo pažiūrėti futbolo. Kai pasibaigė varžybos, išėjo iš pirmojo baro, ėjo link namų. Pakeliui užėjo į dar kelias vietas. Priėjo „Uncle Sam‘s American pub“ barą. Baro apsauginis neįleido, nes draugas buvo su „Crocs“ šlepetėmis. Tačiau susitarė, kad šis užeis vienas. Jis užėjo į baro vidų, prie baro nusipirko ko jam reikia. Per langą pamatė lauko terasą. Pas barmeną paklausė, ar galima išeiti į šią terasą ir ten leisti laiką. Barmenas patvirtino, kad galima. Kol stovėjo eilėje, prie jo priėjo apsauginis ir pasakė, kad jo neišleis iš baro. Paklausė, kodėl ir pasakė, kad baro barmenas jam leido išeiti į terasą. Nupirko du bokalus alaus, pakelį cigarečių ir nuėjo prie išėjimo. Link išėjimo jie stovėjo, ramiai bendravo ir nebuvo jokių problemų. Nebuvo jokių ženklų, kad gali prasidėti muštynės. Prie kaltinamojo stovėjo dar vienas vyras, jo nuomone tai kitas apsauginis. Konfliktas prasidėjo dėl kito apsauginio, o ne dėl T. R.. Kitas apsauginis paėmė iš jo rankų alaus bokalą ir išpylė ant jo. Tuomet jis išpylė alų ant kito žmogaus. Kitas apsauginis jam spyrė koja į krūtinę. Jis nukrito ir kaltinamasis pradėjo jį mušti. Toliau nieko nepamena. Pabudo lauke ant žemės, kažkokia mergina plovė jam akis, kadangi stipriai degino. Tada atėjo jo draugas ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Kai atvyko policija, jo draugas nurodė tuos du asmenis, kurie jį sužalojo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, suteikė pagalbą ir nuvežė į ligoninę.
Draugo vardas, kuris įvykio metu buvo su juo yra M. H.. Pažymi, kad kaltinamojo su alumi jis neapipylė. Konfliktas neprasidėjo, kol kitas asmuo neišpylė ant jo alaus. Jis nežino, kurio metu jam papurškė dujų į akis, kadangi jis buvo be sąmonės. Jis nepamena to fakto, kadangi prabudo lauke nuo to, kad labai degino akis ir ausis. Kai jį pargriovė ant grindų, nieko neprisimena. Jis nukrito, nes kitas asmuo sudavė jam smūgį į krūtinės sritį. Jam buvo spirta koja į dešinę pusę. Po šio smūgio jis nugriuvo ir kaltinamasis puolė. Kritimo metu alaus bokalai buvo jo rankose. Vienas iš bokalų sudužo. Jis mano, kad nuo jo kritimo iki to momento, kai jam plovė akis, praėjo gal apie 10-20 minučių, bet tiksliai negali pasakyti.
Jų neįleido į bara, kadangi jo draugas avėjo „Crocs“ šlepetes. Tai buvo vasara, buvo karšta, jis buvo apsirengęs tinkamai. Jo draugas nedėvėjo sportinių drabužių, buvo su marškinėliais ir kelnėmis. Gal kelnės buvo sportinės. Iki įėjimo į barą tarp jo, draugo ir apsauginio nebuvo jokio konflikto. Tiesiog neįleido į barą. Tas asmuo, kuris jį apipylė alumi, jam nieko nesakė. Į šį asmens veiksmą sureagavo taip, kad ir tą asmenį apipylė alumi. Jo pasisakymas, kad jis „atsijungiau“ reiškia, kad prarado sąmonę. Patirtas stresas taip pat turėjo poveikį. Stipriausias pasekmes jam sukėlė dujų balionėlis, kadangi po šio įvykio jam visą savaitę buvo stiprūs akių ir ausų nudegimai. Pateikė civilinį ieškinį, kadangi norėjo, kad asmenys būtų nubausti, nes taip elgtis negalima. Civilinį ieškinį palaiko (2 t., b. l. 46-47).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. H. parodė, kad norėjo eiti į įstaigą, tačiau dėl jo išvaizdos neįleido. Jie stovėjo, bendravo su tais asmenimis. Pasakė, kad jo neįleis, o jo draugą A. D. – įleis. Todėl pasakė draugui, kad eitų vienas, o jis pastovės ir palauks šio lauke. Ilgai laukė. Tuomet kai pamatė, jog draugas eina, pagalvojo, kad reikia viską nufilmuoti. Stebėjo situaciją, kad A. D. stovėjo, bendravo su dviem apsauginiais ir vienu metu kaltinamojo kolega pradėjo pulti jo draugą. Kaltinamojo kolega išpylė alų A. D. į veidą ir spyrė jam koja. Pastarasis nukrito. Tuo metu papurškė dujų. Po to pribėgo kaltinamasis, atsisėdo ant jo draugo ir sudavė jam į veidą kumščiu. Po šito, kaltinamojo kolega pribėgo prie jo ir apipurškė iš dujų balionėlio jam. Jis nieko nematė. Pribėgo prie taksi vairuotojo ir paprašė vandens, kad praplauti akis. Kai grįžo pamatė draugą sėdintį lauke. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija.
Pažymi, kad įvykio dieną jo neįleido į barą, kadangi jis avėjo šlepetes, taip pat dėvėjo sportines kelnes, marškinėlius ir kepurę su snapeliu. Bandant įeiti į barą, jų neįleido prie pat durų. Neįleido prie baro esantys apsauginiai. Tai, jog buvo apsauginiai, suprato iš išvaizdos. Pirmojo bendravimo metu su jais bendravo abu apsauginiai. Jiems buvo paaiškinta, kad jų neįleidžia dėl išvaizdos. Stipraus konflikto pirmojo bendravimo metu nebuvo, tiesiog bendravo pakeltu tonu. Jis su draugu kalbėjo ramiai. Apsauginiai nebuvo paaiškinę kodėl A. D. neišleis iš baro. Viskas labai gerai matosi vaizdo įraše, kai A. D. išeidinėjo, prie šio priėjo kaltinamasis, o kitas apsauginis liko prie išėjimo durų. Kaltinamasis su jo draugu kalbėjo apie 10-15 sekundžių. Tuomet priėjo kaltinamojo kolega, išpylė ant A. D. alų ir tada prasidėjo konfliktas. Matė, kuris iš apsauginių ir į kurią vietą sudavė smūgį A. D.. Tai padarė kaltinamasis. Buvo smūgis kumščiu į veidą. Smūgį iš kojos sudavė kaltinamojo kolega. Nukentėjusysis nukrito nuo spyrio koja, kurį padarė kaltinamojo kolega. Kaltinamasis padarė daugiau nei du smūgius. Po to kai jo draugas atsidūrė ant grindų, kaltinamojo kolega išbėgo ir negalvodamas pripurškė jam dujų į akis iš balionėlio. Tuo metu baigėsi filmavimas, jis pradėjo eiti atbulas. Jis mano, kad jam pripurškė į akis dujų tam, kad jis nefilmuotų.
Jis nusprendė, kad abu asmenys yra apsauginiai, kadangi stovėjo prie įėjimo, be to atsižvelgė į jų aprangos stilių. Apranga buvo juodos spalvos. Kai nukentėjusysis buvo lauke po įvykio, prie jo nei vienas iš apsauginių nepriėjo. Jis nežino kodėl kaltinamasis neišleido jo draugo iš baro. Jie su draugu nebuvo suplanavę sukelti konfliktą, o filmavo tiesiog saugumo tikslais (2 t., b. l. 47).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. B. parodė, kad įvykio diena jam neteko matyti jokios konfliktinės situacijos. Nematė jokio žmogaus, kuris buvo ant grindų. Baras nuo įėjimo durų yra apie 5 metrų atstumu. Jo kūno padėtis nuo įėjimo durų, dirbant bare, priklauso nuo situacijos. Baras yra lenktas, gali dirbti ir vienoje, ir kitoje pusėje. Tai priklauso nuo to, kur yra baro lankytojai. Pažymi, kad į jų barą negalima eiti su sportine apranga. Asmenų, dėvinčių sportinius rūbus, įėjimas ribojamas ir į baro vidų, ir į terasą. Alkoholį parduoda ne visiems asmenims, įėjusiems į barą. Bando atsižvelgti į asmenų būklę. Jų bare įgytas alkoholis gali būti išnešamas į terasą. Alkoholis, įgytas bare, teoriškai gali būti perduotas asmenims, kuriems paprastai būti ir vartoti alkoholį jų bare draudžiama. Įvykio metu dirbo vienas apsauginis, paprastai dirba tik vienas apsauginis. Po įvykio su juo kalbėjo policijos pareigūnai, kažkokios kitos procesinės medžiagos, jam nerodė. Negali atsakyti, ar pasitaiko tokių momentų, kad darbo metu bare apsauginiams jų darbą padeda atlikti klientai. Negali pasakyti, kokių veiksmų imasi apsaugos darbuotojai, jeigu klientai nepaklūsta. Būna, kad į barą atvyksta policija. Buvo atvejų, kai jis pats kviesdavo policijos pareigūnus. Tačiau dėl šio įvykio negali nieko pasakyti. Mano, kad apsauginio veiksmai konkrečioje situacijoje buvo pagrįsti (2 t., b. l. 48).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad įvykio datos neprisimena. Įvykio vieta buvo baras „Uncle Sam‘s American pub“. Pažymi kad dėl šio įvykio nieko neprisimena ir nieko nematė. Situacija jam yra nežinoma. Vienintelis dalykas, kurį matė, buvo vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kurį jam parodė komisariate. Įvykis galėjo įvykti nurodytu laiku, 2024 m. birželio 2 d. Dirba bare – barmenu. Įvykio dieną pamainoje dirbo 2-3 barmenai, kadangi tai buvo šeštadienis. Maksimaliai būna 4 barmenai. Vasarą, tokiu metu, paprastai būna nemažai žmonių. Jų baras yra rusiškos „G“ raidės pavidalo. Žmonės, kurie nori įsigyti kažką iš baro, arba atsisėda prie staliukų, arba prieina prie pat baro. Paprastai tokiomis dienomis pas juos dirba vienas apsauginis. Konfliktai bare kartas nuo karto įvyksta, kadangi tai yra naktinis gyvenimas. Iki įvykio šiame bare jis dirbo apie dvejus metus, tačiau tiksliai pasakyti negali. Per visą jo darbo laiką bare dirbo vienas sargybinis. Taip buvo ir įvykio dieną. Jie daugiau neturi apsauginių. Jeigu bare kažkas sudužta, tvarko baro personalas, arba padavėja, arba barmenas, arba plovėja. Paprastai barmenas kontroliuoja, kam ir ką parduoda. Jeigu žmogus vizualiai atrodo apsvaigęs arba elgiasi netinkamai, jie turi teisę atsisakyti aptarnauti tokį asmenį. Patvirtina, kad bare yra nustatytas tam tikras „dress kodas“. Tai neturi būti itin sportinė apranga. Mūsų bare barmenas neturėtų parduoti alkoholio asmeniui, kuris dėvi sportinę aprangą. Iš profesinio požiūrio barmenas turi kontroliuoti, kam asmuo perka alkoholį, kadangi iš dalies nuo darbuotojų priklauso, kaip jaučiasi jų svečiai. Kaip supranta, jų terasa žiemos metu yra uždaryta, tad tuo metu asmenys gali būti ten su alkoholiniu gėrimu, o vasaros metu tik iki tam tikro laiko. Barmenas neprivalo klausti kliento, kam jis perka alkoholinį gėrimą (2 t., b. l. 49).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad buvo su kolegomis, ilsėjosi, išėjo iš vieno baro į lauką parūkyti. Kelinta tai buvo valanda, tiksliai nepamena. Tai buvo vasara, galėjo būti 2024 m. birželio 2 d. kai išėjo parūkyti, kažkuris iš kolegų pasakė „I., ant šaligatvio guli sužeistas žmogus“. Ji yra Vilniaus greitosios darbuotoja, tiesiog negalėjo neprieiti, kai pamatė, kad ant šaligatvio guli žmogus kraujuotu veidu. Ji su kolegomis priėjo, kadangi žino kaip suteikti pirmąją pagalbą. Žmonių aplink buvo labai daug, bet niekas nepriėjo. Eidama link to vyro pamatė, kad sėdi ant žemės, susiėmęs už veido, veidas visas raudonas. Pradžioje pagalvojo, kad nukrito ir susižeidė veidą. Prie to asmens buvo draugas, priėjus paklausė „kas nutiko“, sakė, kad „dirba greitojoje, gali padėti“. Tada pradėjo kalbėti rusiškai, pasakė, kad juos užpuolė baro apsauginis. Į tą barą dažnai užeina, todėl žino, kad ten apsauginiai nėra patys draugiškiausi žmonės, tai nenustebo, kad taip atsitiko. Iš asmenų paaiškinimo suprato, kad gavo pipirinių ašarinių dujų į veidą, trynėsi akis. Paprašė kolegų, kad atneštu vandens buteliuką ir servetėlių, nes norėjo kuo greičiau praplauti akis, jeigu pripurkšta dujų, gali sudirginti rageną. Plovė akis ir tuo pačiu žiūrėjo į galvą, veidą, kur tas pažeidimas, iš kur tas kraujas. Kaip suprato kraujas buvo iš rankos, nepamena iš kurios. Draugas paprašė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nes jie nekalba lietuviškai. Ji paėmė draugo telefoną ir paskambino, pasakė, kad įvyko toks įvykis ir žmogui reikalinga medicininė pagalba. Pirmoji atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ji pasakė, kad buvo praplovus akis vandeniu, tačiau vis tiek reikia vežti į gydymo įstaigą, kad patikrinti ragenas. Nukentėjusysis sėdėjo gal 3-4 metrai nuo įėjimo. Ji atsisukusi tikrai matė, kad ten apsaugos darbuotojai buvo ir tikrai apsauginiai matė ir ją, tokios grupės žmonių neįmanoma buvo nepamatyti. Ji atsimena du apsaugos darbuotojus, ji žino tą barą, tai prie durų stovi apsauginiai. Ji įsivaizduoja, kad apsauginiai tikrina ar žmonės ne per daug girti, neteko susidurti, kad tikrintų ir būtų kažkoks „dress code“. Neprisimena ar buvo kaltinamasis prie baro stovėjusių apsaugininkų, ji ir nukentėjusiojo veido neprisimena, tai buvo seniai. Žino, kad nukentėjusysis buvo pakankamai jaunas. Į įvykio vietą atvažiavo pirmoji greitoji, policijos pareigūnų ji nesulaukė, nes nematė prasmės iš tikrųjų laukti. Paties konflikto ji nematė. Tame bare jos nebuvo, ji buvo kitame Vilniaus gatvėje, esančiame bare. Nukentėjusiajam buvo matyti, kad pripurkšta dujų. Galima nustatyti, nes labai ašaroja akys, veidas paraudonuoja, sunku kvėpuoti, bėga seilės ir išskyros iš nosies, žmogui automatiškai norisi trinti akis, kad pašalinti dujas. Ant nukentėjusiojo veido, galvos – žaizdų nepastebėjo. Kol ji buvo šalia nukentėjusiojo, niekas iš baro personalo nebuvo priėjęs. Apsaugos darbuotojai stovėjo prie įėjimo ir tikrai matė, kad labai nuotaikingai stovėjo, džiaugėsi savo darbu. Apsaugos darbuotojai tiesiog šypsojosi, juokavo, buvo atsisukę į jų pusę. Prie baro įėjimo durų stovėjo su asmenys, su apsaugos darbuotojai. Administracija galėjo matyti, kad tas asmuo buvo kruvinas, nes neįmanoma buvo nematyti.
Pažymi, kad pati yra lankiusi šiame bare, kiek tiksliai kartų negali atsakyti, bet daugiau negu 10 kartų. Anksčiau nekreipdavo dėmesio ar visada tame bare būdavo apsaugos darbuotojai, kartais būdavo du, kartais vienas, atkreipus dėmesį buvo, kad apsaugos darbuotojai nedraugiški. Nukentėjusysis labai miglotai pasakojo kas jam nutiko. Daugiau pasakojo jo draugas, buvo sujaudintas. Pasakojo, kad užėjo iš jų į vidų, o kitas norėjo užeiti į vidų ir kažkaip įvyko konfliktas su apsaugos darbuotoju. Ji negirdėjo ką sakė nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nukentėjusysis padėkojo, kad suteikė pagalbą ir viskas. Greitoji išvažiavo, o ji išėjo toliau švęsti. Pažymi, kad apsaugos darbuotojų apranga buvo tamsi, nebuvo užrašo, kad „apsauga“ (2 t., b. l. 63-65).
Galima laiduotoja V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad per visus santuokos metus daro jam teigiamą įtaką, kadangi yra rami, diplomatiška, visada sprendžia konfliktus komunikuodami ir ieškodami kompromisų. Namuose aplinka rami. Vyras yra emocionalus, bet niekada nėra pakėlęs rankos prieš ją ar prieš vaikus, nėra parodęs fizinio smurto. Savaitgalius ir laisvalaikį leidžia kartu. Apie šį įvykį išgirdo, kai pats vyras papasakojo, kad darbe buvo incidentas, dėl to kaltinamas, kad sumušė tą žmogų. Nepasakojo kaip stipriai sumušė. Galimai yra pamiršus detalesnes šio įvykio aplinkybes, nes yra pasakojęs. Vyras dėl padaryto gailisi. Kalbėjosi dėl civilinio ieškinio atlyginimo, nes šiuo metu nėra atlygintas, kadangi jie nesutinka su tokia didele suma. Ligonių kasai yra atlyginę civilinį ieškinį. Ji bet kokiu atveju norėtų būti laiduotoja, ar su užstatu, ar be užstato. Jų pajamos per mėnesį 4 asmenų šeimai siekia apie 3000-3200 Eur (2 t., b. l. 77-78).
Kiti byloje surinkti duomenys
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 4 d. įtariamuoju apklaustas T. R. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. jis dirbo bare „Uncle Sam’s American Pub“ adresu Islandijos g. 1, Vilniuje, kur jis dirba apsaugos darbuotoju (aš vykdo individualią veiklą, kartais dirba kaip apsaugos darbuotojas tame bare). 2024 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti savo pamainoje nuo 20 ar 21 val. (tiksliai neatsimena). Apie 01.00 val. į jų barą norėjo užeiti du jam nepažįstami vyrai, kurių jis į barą neįleido, nes vienas iš jų buvo apsirengęs sportiniu kostiumu ir atrodė neblaivus (mes neįleidžia į barą žmonių su sportine apranga ir stipriai neblaivius). Tada kitas (kuris buvo ne su sportine apranga), paprašė užeiti į tualetą ir jis jį įleido. Tas vyras nuėjo į tualetą, esanti baro viduje, o kitas, su juo buvęs vyras liko lauke. Pirmas vyras nuėjo į barą, neužilgo jis pamatė kad jis išeina iš baro į lauką, nešdamas abejose rankose po bokalą alaus. Jis priėjo prie jo jam išeinant iš baro į lauką ir pasakė, kad jis negali išeiti, ir jeigu nori, gali gerti bare, nes jis nešė antrą bokalą savo draugui, kuris negali būti jų bare, nes yra netinkamai apsirengęs ir neblaivus. Tas vyras pradėjo su juo ginčytis, sakė, kad vis tiek išeis, jis jam užstojo kelią, bet jis ėjo ant jo, bandydamas praeiti į lauką. Tuo momentu jiems iš galo priėjo jam iš matymo pažįstamas vyras, kurį anksčiau matė bare 2 ar 3 kartus (jis, kiek atsimena, yra aukšto ūgio, daugiau apie jį nieko pasakyti negali, jokių jo duomenų ir kontaktų nežino). Kai jis priėjo, jis jau neatsimena, kas buvo toliau, bet kažkokiu momentu jam pasirodė, kad vyras, kurio jis neišleido iš baro į lauką, apipylė jį alumi ir pastūmė. Po ko jis pargriovė tą žmogų ant grindų, ant nugaros, norėjo jam suduoti, bet, kiek atsimena, nesudavė, tik buvo užsimojęs. Jis ji tuomet ramino, sakė, kad jis apsiramintų ir išeitų iš baro. Ar buvo sudužęs bokalas, jis neatsimena. Kažkokiu momentu jis pajuto pipirinių dujų kvapą ir jam pradėjo griaužti akis, kas papurškė dujų, jis nežino, nepastebėjo. Jis negali tiksliai pasakyti, kada jis pajuto dujų kvapą - prieš pargriovus tą vyrą, ar po, nes to jau neatsimena. Po to, kiek atsimena, jis tą vyrą pakėlė ir ištraukė iš baro, pasakė, kad eitų iš čia. Lauke jis jį paleido ir nuėjo į tualetą išplaukti rankas, nes buvo apipiltas alumi ir išplauti akis, kurias griaužė nuo dujų. Jo manymu, tas vyras, kurį jis ištraukė iš baro, nuo to, kad buvo gavęs dujų, galėjo pats, eidamas, nugriūti ir susižaloti (1 t., b. l. 141-143).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 5 d. įtariamuoju apklaustas T. R. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Nori pareikšti, kad jis visiškai laikosi savo parodymų, duotų 2024 m. spalio 4 d. įtariamojo apklausos metu, prašo vadovautis būtent jais, jų nekeis, papildymų neturi (1 t., b. l. 155-156).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 11 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2024 m. birželio 1 d. jis ir jo draugas M. H. mieste žiūrėjo futbolo rungtines bare, vėliau maždaug apie 2024 m. birželio 2 d. 02.00 val. einant namo nusprendė užeiti į dar vieną barą „Uncle Sam’s American Pub“, tačiau prie baro įėjimo durų juos sustabdė baro apsaugos darbuotojas, kuris nenorėjo jų įleisti, paaiškino, kad jie netinkamai apsirengę. Jis paprašė baro apsaugos darbuotojo, kad įlestų į barą bent jį vieną, jis sutiko, jis užėjo į vidų. Nuėjęs iki baro, ten paklausė barmeno, ar gali nusipirkti alaus, barmenas pardavė cigarečių ir du bokalus alaus ir nurodė, kad prie baro yra lauko terasa, einant link išėjimo, jį sustabdė tas pats baro apsauginis, kuris paaiškino, kad neišleis jo su alumi į lauką. Bendravo su apsauginiu, kuris jį įleido, kiek prisimena jis buvo ūgio apie (duomenys neskelbtini) cm, sportiško kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, juodai apsirengęs daugiau nieko nurodyti negali, jis jam aiškino, kad jo neišleis su alumi, jis jam atsakė, kad jis vis tiek išeis, nes jam leido baro barmenas ir pradėjo judėti link durų, tada nežino iš kur atsirado kitas vyras, kaip supranta irgi to pačio baro apsaugos darbuotojas, kuris paėmė jam iš rankų vieną bokalą su alumi ir išpylė ant jo, tada jis išpylė ant jo kitoje rankoje turimą bokalą alaus, po ko apsaugos darbuotojas, išpylęs ant jo, alų spyrė jam į krūtinės sritį su dešine koja, jam griūnant atbulomis jį sugriebė kitas apsaugos darbuotojas, kuris jam būnant ant grindų pradėjo mušti į galvos sritį ir tada jis tiesiog atsijungė, todėl negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių jam buvo suduota į galvos sritį. Šį incidentą spėjo nufilmuoti kartu su juo buvęs draugas M. H., kuris jam persiuntė vaizdo įrašą, kurį jis prideda prie savo apklausos. Vėliau jis atgavo sąmonę jau būdamas lauke, kaip jis ten atsirado ir kas jį išnešė iš baro, jis nežino. Taip pat jis nežino, kokių tiksliai metu jam į veidą papurškė dujomis, nes atsipeikėjęs lauke, negalėjo atmerkti akių, jam stipriai degino, suprato, kad buvo apipurkštas pipirinėmis dujomis, kairės akies iš viso negalėjo atmerkti. Jam labai skaudėjo akis, veidą, galvą, matė, kad yra kairės rankos nykščio žaizda, kuri stipriai kraujuoja. Vaizdo įraše matosi, kad tas pats apsaugos darbuotojas, kuris spyrė jam į krūtinė, apsisukęs eina link juos filmuojančio draugo M. H. ir bando atimti iš jo telefoną bei pripurškė jam į akis dujų. Kadangi draugas taip pat skundėsi perštinčiomis akimis. Gatvėje jam bandė pirmąją pagalbą suteikti nepažįstama mergina, kiek prisimena jį sakė, kad yra gydytoja, tačiau daugiau nieko nežino, nebent tai, kad jinai dar skambino iš draugo telefono į bendrąjį pagalbos centrą iškviesti pagalbos, nes jie buvome šoke nuo užpuolimo. Ji jam bandė padėti plaunant akis tiesiog turimu vandeniu iš buteliuko. Kol laukė atvykstant pagalbos, juos sužaloję apsaugos darbuotojai tiesiog stovėjo ir juokėsi iš jų. Dėl to jautėsi pažemintas, matėsi, kad apsaugos darbuotojai tikrai neapgailestauja dėl jam ir draugui padarytų kūno sužalojimų, nesistengia padėti ir net atsiprašyti dėl to, kad įvyko. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė jį vežti į priėmimo skyrių, susiūti piršto žaizdai ir apžiūrėti išsamiau dėl patirtų kūno sužalojimų. Taip pat į vietą atvyko ir policija, draugas parodė atvykusiems pareigūnams vaizdo įrašą, kaip jie buvome užpulti. Taip pat kiek prisimena tiek jis tiek M. H. buvo patikrinti alkotesteriu. Jis prisipažįsta, kad tą vakarą vartojo alkoholio, tačiau nebuvo agresyvus ir tikrai nesukėlė muštynių su baro apsaugos darbuotojais, kaip ir M. H.. M. H. vyko kartu GMP automobiliu į Priėmimo skyrių adresu Vilniuje, Šiltnamių g. 29, jį gydytojai apžiūrėjo, tačiau M. H. apžiūrėti gydytojai kažkodėl atsisakė, jam liepė kreiptis į privačią arba į savo polikliniką, jeigu jis nori, nors jis taip pat skundėsi akių skausmu. Kiek žino M. H. buvo nuvykęs į savo Karoliniškių polikliniką, tačiau ten jo taip pat nepriėmė, ar M. vyko kur nors dar apžiūrai, jis nurodyti negali. RVUL priėmimo skyriuje, jam buvo nustatyti tokie sužalojimai: S00.05 Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, S20.2 Krūtinės ląstos sumušimas, G54.2 Kaklo nervų šaknelių sutrikimai, potrauminė okcipitalinė neuralgija abipus, T26.1 Ragenos ir junginės maišelio nudegimas, OU ragenų cheminis nudegimas. Jam buvo stipriai sužalotas pirštas, tačiau jis atsisakė siūti, kadangi turėjo gyvenime neigiamos patirties su ankščiau patirtos žaizdos blogu susiuvimų ir vėliau kilusiomis komplikacijomis, todėl šį kartą jis atsisakė ir pirštas jam buvo tiesios užbintuotas. Taip pat jam buvo išduotas nedarbingumas nuo 2024 m. birželio 2 d. iki 2024 m. birželio 4 d., kuris nėra apmokamas, kadangi įvykio metu jis buvo neblaivus. Taip pat darbe paprašė laisvadienių nuo 2024 m. birželio 5 d. iki 2024 m. birželio 9 d., kadangi negalėjo atlikti darbo dėl subintuoto piršto ir jaučiamo kūno ir galvos skausmo. Į darbą išėjo tik 2024 m. birželio 10 d. Nori paaiškinti, kad grįžus po ligoninės namo, jo kūno sužalojimus nufotografavo jo žmona, nuotraukas prideda prie apklausos. Nori paaiškinti, kad nugaros, krūtinės ir galvos skausmą jaučia iki šiol, vartoja vaistus nuo skausmo. Negali užsiimti savo mėgstamu sportu, t. y. futbolu, nes skauda kūną, svaigsta galva. Dėl įvykio patyrė ne tik fizinę žalą bei moralinę, nes nesitikėjo, kad taip paprastai galima užpulti baro klientą, kuris tiesiog norėjo nusipirkti alaus ir pavakaroti su draugu bare, jaučiasi pažemintas draugo ir nepažįstamų žmonių akivaizdoje, bei patyrė turtinės žalos, nes dėl patirtų kūno sužalojimų turėjo neapmokamą nedarbingumą, taip pat turėjo priverstinai dėl sveikatos būklės paimti keletą laisvų dienų, nes negalėjo dirbti bei pirko vaistus nuo skausmo ir priemonės piršto žaizdos priežiūrai, todėl nukentėjo finansiškai. Taip pat įvykio metu jam buvo sutepti ir suplėšyti jo dėvimi tą vakarą drabužiai. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, o kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybės bei priversti atlyginti jo patirtą turtinę ir moralinę žalą. Nepažįsta jį ir M. H. užpuolusiu apsaugos darbuotojų, juos matė pirmą kartą, duomenų nurodyti negali (1 t., b. l. 37-41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. liudytoju apklaustas M. H. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. apie 02.00 val. jis ir jo draugas A. D., užėjo į barą „Uncle Sam’s American Pub“, Vilniuje, Islandijos g. 1. Tačiau prie baro įėjimo durų juos sustabdė baro apsaugos darbuotojas, kuris nenorėjo jų įleisti, paaiškino, kad jie netinkamai apsirengę, t. y. jis netinkamai apsirengęs, nes buvo su šlepetėmis. A. D. paprašė baro apsaugos darbuotojo, kad įleistų į barą bent jį vieną, apsaugos darbuotojas sutiko ir A. D. užėjo į vidų, o jis liko lauke, lauko terasoje, prie įėjimo į barą. Po to jis pamatė, kad A. D. išeina iš baro, nešdamas rankose du bokalus alaus. Jam priėjus prie išėjimo iš baro patalpos į lauko terasą, jam kelią užstojo minėtas apsaugos darbuotojas. Jis stovėjo lauke už poros metrų už apsaugos darbuotojo nugaros. Matė, kad A. D. nori praeiti į lauką, bet apsaugininkas jo neišleidžia, užstojo jam kelią. Tuo metu jis pradėjo filmuoti kas vyksta savo telefonu. Tada prie jų priėjo dar vienas vyras, aukštesnio ūgio, vilkintis juodos spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis, jam pasirodė, kad tai buvo antras apsaugos darbuotojas, nes prieš tai jis kartu su pirmu apsaugininku stovėjo terasoje prie įėjimo į barą. Tas antras galimai apsaugininkas priėjo prie A. D. ir pirmo apsaugininko, irgi užstojusio kelią A. D.. Tuomet A. D. vėl norėjo išeiti į lauko terasą, bet pirmas apsaugininkas jį pastūmė, tada A. D. vėl ėjo į priekį, norėdamas išeiti, ir tada antras vyras (galimai apsaugininkas) paėmė iš vienos A. D. rankos bokalą ir išpylė bokalo turinį A. D. į veidą. Tada A. D. išpylė ant to vyro kitoje rankoje turėto bokalo turinį. Tada antras galimai apsaugininkas spyrė A. D. į krūtinės sritį lyg tai dešine koja, nuo ko A. D. pradėjo griūti, ir jam griūnant atbulomis, jį sugriebė pirmas apsaugos darbuotojas, kuris pargriovęs A. D. ant grindų, pradėjo jį gulinti ant nugaros mušti į veido, galvos sritį, sudavė jam ne mažiau negu du smūgius. Tuomet antras galimai apsaugos darbuotojas atsisuko ir pamatė, kad jis filmuoja įvykį savo telefonu. Jis tada priėjo prie jo ir nieko nesakęs, papurškė jam iš dujų balionėlio į veidą. Jis tada pradėjo nuo jo bėgti. Nubėgęs kiek toliau, prie šaligatvio, jis priėjo prie stovinčio prie šaligatvio taksi automobilio, kurio vairuotojas davė jam butelį vandens ir jis praplovė akis (taksistas jam nepažįstamas, jo duomenų nežino, jo neįsidėmėjo, atpažinti jo negalėsiu). Kai jis praplovė akis ir pradėjo kažkiek matyti, tai grįžo atgal prie minėto baro, kur pamatė, kad lauke, netoli įėjimo į barą, ant asfalto sėdi A. D., ir kažkokia jam nepažįstama mergina padeda jam plauti akis. Šalia, prie įėjimo į barą stovėjo minėti du apsaugininkai, su kuriais įvyko konfliktas, ir juokėsi iš jų. Kai A. D. praplovė akis ir jam truputį pagerėjo, jie paprašė tos merginos iškviesti policiją, ką ji ir padarė. Atvažiavusiems pareigūnams jie viską papasakojo, nurodė tuos apsaugininkus, jis parodė video savo telefone, po to pareigūnai nuėjo bendrauti su minėtais apsaugos darbuotojais. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalbos ekipažas ir jie su A. D. nuvažiavo į ligoninę, kur jį apžiūrėjo, suteikė medicininę pagalbą ir paleido. Jis asmeniškai dėl šio įvykio niekam jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 59-61).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 7 d. liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad apie metus dirba barmenu bare „Uncle Sam’s American Pub“ Islandijos g. 1/Vilnius g. 33, Vilniuje. 2024 m. birželio 2 d. jis dirbo savo pamainoje, kuri prasidėjo 16.00 val. iki 04.00 val. Tą dieną jis dirbo prie baro, kuris yra patalpos viduje, ne prie išėjimo durų. Kadangi bare buvo daug lankytojų, jis buvo labai užsiėmęs, susikoncentravęs į lankytojų aptarnavimą, todėl nekreipė dėmesio į tai, kas dedasi aplink toliau nuo baro. Jokio konflikto, muštynių jis asmeniškai nematė. Jokių konflikto garsų negirdėjo, nes visą laiką garsiai grojo muziką. Su juo prie baro dirbo dar vienas ar du žmonės (tiksliai jau nepamena), tačiau kas tai buvo, jis jau neatsimena, nes praėjo daug laiko. Kiek žino, pas juos dirba vienas apsaugos darbuotojas, jo vardas lyg tai T. (bet gali klysti, pavardės nežino, nes mažai su juo bendrauja, tik sveikinasi), minėtą dieną pagal viską T. irgi turėjo dirbti bare, bet tiksliai jau nepamena, ar jis jį matė, nes jis turėjo daug darbo prie baro ir neturėjo laiko žiūrėti aplink (1 t., b. l. 67-69).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 6 d. liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad apie du metus dirba barmenu bare „Uncle Sam’s American Pub“ Islandijos g. 1/Vilnius g. 33, Vilniuje. 2024 m. birželio 2 d. jis dirbo savo pamainoje, kuri prasidėjo 2024 m. birželio 1 d. 21.00 val. iki 2024 m. birželio 2 d. 04.00 val. Barą atidarinėjo kitas barmenas K. B., kuris dirbo 2024 m. birželio 1 d. 16.00 val. iki 2024 m. birželio 2 d. 04.00 val. Tą vakarą ir naktį jis dirbo su kolega K. B., ar dirbo dar kas nors, jis jau neatsimena, greičiausiai kad ne. Jie dirbo prie baro, kuris yra patalpos viduje, bet ne prie pat išėjimo durų. Baras yra kampo formos. Dirbant už baro, išėjimas į terasą nematomas, nes jis yra kaip ir už kampo. Minėtą vakarą bare buvo daug lankytojų, todėl ir jis, ir kolega K. B. turėjo daug darbo, jis buvo susikoncentravęs į lankytojų aptarnavimą, todėl nekreipė dėmesio į tai, kas vyko aplink. Jokio konflikto, muštynių jis asmeniškai nematė. Jokių konflikto garsų negirdėjo, nes bare visą laiką garsiai grojo muziką. Kiek žino, pas juos dirba vienas apsaugos darbuotojas, jo vardas lyg tai T. (jo pavardės nežino), jis su juo mažai bendrauja, tik sveikinasi. Minėtą vakarą ir naktį pagal viską T. irgi turėjo dirbti bare, bet jis tiksliai jau nepamena, ar matė jį tą vakarą (1 t., b. l. 71-73).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 22 d. liudytoja apklausta I. G. parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. po vidurnakčio, ji buvo kavinėje „Dirigentai“ Vilniaus g. 22a, Vilniuje. Apie 02.30 val. Išėjus į lauką parūkyti, jai matėsi Vilniaus/Islandijos gatvių sankryžą, kampas. Ir tada ji pamatė, kad ant šaligatvio prie įėjimo į bara „Uncle Sam’s American Pub“ (Islandijos g. 1, Vilniuje), prie baro lauko terasos guli kruvinas žmogus. Ji greitai priėjo prie to vyro, kiek atsimena, jis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kadangi ji dirba greitosios pagalbos paramedike, ji pagalvojo, kad gali padėti tam vyrui. Ji pamatė, kad vyro veidas yra paraudęs, jo akis yra paraudę, jis stipriai trynė akis, atrodė, kad jam pripurkšta dujų. Taip pat veidas buvo išteptas krauju, bet po to ji pamatė, kad kraujavo ne iš veido, o iš rankos, kuri buvo sužeista. Prie to vyro buvo dar vienas jaunas vyras, kuris pasakė, kad jis yra sužeisto vyro draugas. Vyrai kalbėjo rusų kalbą, kiek atsimena, jie pasakė, kad yra iš Baltarusijos. Šių vyrų vardų/pavardžių ir kitų duomenų nežino. Matėsi, kad abu vyrai yra neblaivūs, tačiau jie nebuvo labai girti, elgėsi ir kalbėjo adekvačiai, mandagiai. Sužeistas vyras ir jo draugas jai papasakojo, kad jie norėjo eiti į barą „Uncle Sam’s American Pub“, bet apsaugos darbuotojas įleido tik vieną iš jų ir po to įvyko konfliktas su apsaugos darbuotojais, kurie tą vyrą sumušė bei pripurškė jam į veidą dujų. Ji pati šio įvykio nematė, dėl ko ir kaip viskas įvyko nežino, viską žino tik iš tų vyrų pasakojimų. Tuomet, kai ji suteikė pirmą pagalbą sužeistam vyrui, ji matė, kad prie įėjimo į barą stovėjo apsaugos darbuotojai (kiek atsimena, buvo du vyrai), jie pašaipiai žiūrėjo į sužeistą vyrą ir į ją, bet nepriėjo padėti ar bent pasiteirauti, ar nereikia kokios pagalbos. Sužeistas vyras ir jo draugas labai prašė iškviesti policiją, ji sutiko, ir sužeisto vyro draugas padavė jai savo telefoną iš kurio ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą. Ji buvo kartu su jais kol atvažiavo greitoji pagalba ir medikai pradėjo jį apžiūrinėti. Tada ji pasakė medikams, ką pati žino apie šį įvykį, ir išėjo, policijos nelaukė. Nori pabrėžti, kad ji pati įvykio pradžios ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužeistas tas vyras nematė, todėl žino tik tiek, kiek jie jai papasakojo, prie jos niekas nieko nemušė, jokių konfliktų nebuvo. Ji su baro „Uncle Sam’s American Pub“ apsaugos darbuotojais nebendravo, bendravo tik su sužeistu vyru ir jo draugu, išskyrus ją, daugiau niekas prie jų priėjęs padėti nebuvo (1 t., b. l. 77-79).
Iš 2024 m. birželio 3 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo matyti, kad A. D. nustatyta diagnozė: S00.05 Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, S20.2 Krūtinės ląstos sumušimas, G54.2 Kaklo nervų šaknelių sutrikimai, potrauminė okcipitalinė neuralgija abipus, T26.1 Ragenos ir junginės maišelio nudegimas, OU ragenų cheminis nudegimas, ašarinių dujų poveikis (1 t., b. l. 33).
Iš 2024 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. D. atpažino T. R. kaip asmenį, kuris 2024 m. birželio 2 d. jį sumušė. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 50-57)
Iš 2024 m. birželio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas baro „Uncle Sam’s American Pub“ vidus ties įėjimu/ išėjimu esantis adresu Islandijos g. 1, Vilniuje. Privažiavimas prie baro nuo pagrindinės Islandijos g. pusės, pastatas po dešine puse nedavažiavus sankirtos Vilniaus g. - Islandijos g., Vilniuje. Ties įėjimo į barą yra įrengta lauko terasa su stogeliu. Lauko terasoje iš dešinės pusės sustatyti staliukai, kėdės. Terasos grindinis- medinės lentos. Iš kairės pusės matome šalia langų ant betoninės sienos rožinės spalvos iškabą su užrašu „Uncle Sam’s American Pub“. Įėjimas į baro vidų pro stiklines atidarytas duris. Įėjus į baro vidų iš kairės pusės matome sustatytus staliukus, kėdes, priešais matome įrengta barą, šalia kurio sustatyti staliukai. Bare grindinės-medinės plokštės. Dešinėje pusėje matome sustatytus staliukus, kėdes. Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingų tyrimui daiktų, objektų nerasta, nepaimta. Įvykio vietoje baro viduje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos prie išėjimo/įėjimo į barą. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 93-96).
Iš 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pateiktas prie A. D. apklausos protokolo. Matomas vaizdo įrašas pavadinimu „VIDEO-2024-06-02-19-36-49“ vaizdo įrašas spalvotas, data ir laikas vaizdo įraše nėra matomi. Vaizdo įrašas su garsu.
Atidarius vaizdo įrašą matoma, jog vaizdo įrašas trunka 36 sekundes. Matomas baro „UNCLE SAM'S“ įėjimo durys, kurios yra praviros, už durų viduje, prie pat įėjimo yra matomi stovintys du vyriškos lyties asmenys, Matomas asmuo, vyriškos lyties, tamsių trumpų plaukų. Vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, tamsios spalvos kelnėmis bei baltos spalvos sportinio tipo batais. Rankose laiko du bokalus su geltonos spalvos skysčiu, galimai alumi. Toliau (asmuo Nr. 1). Matoma, kaip asmuo Nr. 1 bendrauja su kitu vyriškos lyties asmeniu, tamsių plaukų, trumpo kirpimo, sportiško kūno sudėjimo, apsirengusi juodos spalvos marškinėlius su baltos spalvos apykaklės apvadu. Dėvintis mėlynos spalvos džinsines kelnes, bei juodos spalvos sportinio tipo batus su baltos spalvos padu. Toliau (asmuo Nr. 2). Toliau prie durų matomas stovintis vyriškos lyties asmuo, aukštas, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes bei juodos spalvos batus. Toliau (asmuo Nr. 3). Matoma, kaip asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2 bendrauja tarpusavyje. Vaizdo įrašo laiku 24 sekundę asmuo Nr. 3 prieina prie asmens Nr. 1 ir asmens Nr. 2 matoma ant asmens Nr. 3 marškinėlių nugaros pusėje didelis užrašas baltos spalvos užrašas „BIN ZU ALT DIESEN SCHEIB!“ su raudonos spalvos linija apačioje. Asmuo Nr. 3 priėjęs prie asmenų Nr. 1 ir Nr. 2 dešine ranka paima asmens Nr. 1 dešinėje rankoje esantį bokalą alaus ir jį pila ant asmens Nr. 1 veido ir kūno, tuomet asmuo Nr. 1 paėmęs kairėje rankoje turima bokalą ir jį pila ant asmens Nr. 3. Tuomet asmuo Nr. 3 atstumia asmenį Nr. 1 ranka ir spiria su dešine koja ir pataiko į asmens Nr. 1 turimą kuprinę. Tuomet matoma kaip asmuo Nr. 2 šoka ant asmens Nr. 1, jį stumia ir parverčia ant žemės. Užlipa ant asmens Nr. 1 ir suduoda du smūgius dešinės rankos kumščiu, tačiau nėra matoma kur suduoda smūgius. Tuo metu asmuo Nr. 3 apsisuka ir eina link filmuojančio asmens ir matoma kaip dešine ranka iš kelnių šono išsiima juodos spalvos balionėlį, panašų į ašarinių dujų balionėlį. Jį pakelia į filmuojančio asmens pusę. Tuomet vaizdas nusukamas nuo įvykio vaizdo ir vaizdas nutrunka. Vaizdo įrašas pasibaigia. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 100-105).
Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra bendrojo pagalbos centro(toliau BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92282607325, skambučio pradžia_ 2024-06-02 02_28_57“. Įrašė kalba BPC operatorius ir moteris (M) BPC: Vienas vienas du. M: Galima iškviesti policiją, čia „Uncle Sam“s baras, čia vyrukas… BPC: Adresą galite pasakyti? M: Islandijos gatvė.. BPC: Ar Vilniaus 33? M: Tai čia Uncle Sams baras, neparašyta koks čia adresas. BPC: Aš matau, kad Vilniaus 33, negali būti šalia jo? M: Jo, jo. Vilniaus 33.Tai čia du užsieniečiai iš Baltarusijos vyrukai, norėjo užeiti į barą, kitą leido, kitą neleido ir pripurškė apsauginiai pipirinių dujų tiek ...Gerai, kad aš dirbu greitojoje, tai padėjau žmogui atsimerkti. BPC: Tai reikia policijos? M: Reikia, reikia, greitąją mes iškvietėm. BPC: O tie vyrukai dabar kur? M: Tie vyrukai dabar čia. Mes laukiam greitosios. Žinokite, tas vaikinas nebuvo net atsimerkęs. Gavo stiprių pipirinių dujų už nieką. Tegul policija atvažiuoja, tikrai taip neturi būti. BPC: O čia tie Baltarusijos piliečiai yra vietoje, taip? M: Taip, yra vietoj. Mes laukiame greitosios. Aš jiems padėjau, laukiam kada atvažiuos kolegos. BPC: Supratau. Jus esate ten darbuotoja? M: Aš esu tiesiog lankytoja. Aš tiesiog ėjau pro šalį, matau žmogus kraujuoja, sėdi ant žemės, priėjau, kaip atsitiko va. Kaip iš Baltarusijos, negalėjo nei iškviesti, paprašė, gal galite paskambinti į policija. Nu tai va. Dėl to ir skambinu. BPC: Jūsų vardas, pavardė? M: I. G.. BPC: Tai tie baltarusiai ir te kas papurškė-apsauginiai vietoje? M: Jo, jie vietoje, nes mes laukiame greitosios. BPC: Čia prieš kiek viskas laiko įvyk, gal žinote? M: Nežinau, gal prieš pora minučių, 5-6 min. Gal daugiau. Aš jam akys ploviau ir nutarė policiją iškviesti BPC: Supratau. Perduodam policijai. M: Gerai. Iki (1 t., b. l. 106-107).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 15 d. specialisto išvada Nr. G 1767/2024 (01) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2024 m. birželio 12 d. 09.35 val. Remiantis A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. A. D. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos pakaušyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, kairės plaštakos nykščio žaizda, kairės akies ragenos cheminis nudegimas. 2. Poodinės kraujosruvos pakaušyje ir krūtinėje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje galėjo būti padaryti 2 trauminiais poveikiais. Kairės plaštakos nykščio žaizda galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Kairės akies ragenos cheminis nudegimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu. 3. Poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje bei kairės plaštakos nykščio žaizda galėjo būti padaryti apie 1-2 savaičių laikotarpyje. Medicinos dokumentų duomenys dėl kairės akies ragenos cheminio nudegimo neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Pakaušio poodinės kraujosruvos laiko patikslinimui medicinos dokumentų duomenų nepakanka. 4. Visi nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 5. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje bei kairės plaštakos nykščio žaizda galėjo būti padaryti kontaktuojant su aštriu daiktu arba su kieto-buko daikto briauna/kampu. Kituose sužalojimuose nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griūvant/atsitrenkiant, tiek ir suduodant smūgius – nėra galimybės nustatyti sužalojimų padarymo aplinkybių. 7. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis (1 t., b. l. 113-114).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja, ar trumpai susargdina. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir trumpo susargdinimo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama – paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu ar net panaudojus gyvūnus. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus pavojingus padarinius (materialioji sudėtis). Pavojingi padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas iki 10 dienų. Pavojingi padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.
Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, pripažintini liečiamais, leistinai ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo T. R., nukentėjusiojo A. D. ir liudytojų K. B., R. L., M. H. ir I. G. parodymai, įvykio vietos vaizdo įrašai, specialisto išvada, pranešimas ir pareiškimas apie nusikalstamą veiką, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis T. R. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo T. R., nukentėjusiojo A. D. paaiškinimų, taip pat liudytojų K. B., R. L., M. H. ir I. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados ir kt.) visumos nustatyta, kad 2024 m. birželio 2 d. apie 2.00 val. bare „Uncle Sam's American Pub“, esančiame Islandijos g. 1, Vilniuje, žodinio konflikto su A. D. metu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), po to, kai šis spyrė nukentėjusiajam A. D. į viršutinę kūno dalį, jis (T. R.) tyčia pargriovė A. D. ant grindų bei sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvos ir krūtinės sritis, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų pakaušyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimų kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, bei dėl griuvimo metu sudužusio A. D. laikyto stiklinio bokalo šukių padarytos kairės plaštakos nykščio žaizdos (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1767/2024 (01)) sukėlė nukentėjusiajam A. D. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Iš byloje surinktų įrodymų neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis A. D. minėta naktį lankėsi bare „Uncle Sam's American Pub“, kad tarp jo ir kaltinamojo T. R. kilo žodinis konfliktas, vėliau peraugęs į T. R. fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu (patvirtina kaltinamojo T. R. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 141-143, 155-156, 2 t., b. l. 44-46, 65-66), nukentėjusiojo A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 37-41, 2 t., b. l. 46-47), liudytojo M. H. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 59-61, 2 t., b. l. 47)). Iš byloje surinktų įrodymų neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. D. kaltinamojo T. R. buvo suduoti smūgiai (patvirtina nukentėjusiojo A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 37-41, 2 t., b. l. 46-47), liudytojo M. H. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 59-61, 2 t., b. l. 47), kaltinamojo T. R. prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 65-66)). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam A. D., dėl kaltinamojo T. R. panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas (patvirtina specialisto išvada Nr. G 1767/2024 (1 t., b. l. 113-114), nukentėjusiojo A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 37-41, 2 t., b. l. 46-47), liudytojo M. H. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 59-61, 2 t., b. l. 47), kaltinamojo T. R. prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 65-66)).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad kaltinamasis T. R. pilnai prisipažino savo kaltę, teismas laiko įrodytu, kad 2024 m. birželio 2 d. apie 2.00 val. bare „Uncle Sam's American Pub“, esančiame Islandijos g. 1, Vilniuje, žodinio konflikto su A. D. metu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), po to, kai šis spyrė nukentėjusiajam A. D. į viršutinę kūno dalį, jis (T. R.) tyčia pargriovė A. D. ant grindų bei sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvos ir krūtinės sritis, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų pakaušyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimų kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, bei dėl griuvimo metu sudužusio A. D. laikyto stiklinio bokalo šukių padarytos kairės plaštakos nykščio žaizdos (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1767/2024 (01)) sukėlė nukentėjusiajam A. D. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, todėl plačiau apie tai nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai patvirtina, kad T. R. jam inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius įgyvendino tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. R. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamą socialinę reikšmę, numatė, kad dėl jų nukentėjusysis A. D. gali patirti sveikatos sutrikdymą, bet, panaudodamas fizinį smurtą, buvo abejingas kilsiantiems pavojingiems padariniams.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. R. įvykdyta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant V. R. atsakomybei (2 t., b. l. 94-97). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kartu su laiduotoja 23 metus. Visko būna ir žodinių nesutarimų, tačiau smurto apraiškų nėra, pats šeimoje šito dalyko netoleruoja. Konfliktus sprendžiant išeina į atskirus kambarius. Laiduotoja nori būti jo žmona. Laisvalaikį leidžia kartu. Žmona gali daryti teigiamą įtaką, jos nuomonė labai svarbi (2 t., b. l. 77). Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja V. R. paaiškino, kad per visus santuokos metus daro jam teigiamą įtaką, kadangi yra rami, diplomatiška, visada sprendžia konfliktus komunikuodami ir ieškodami kompromisų. Namuose aplinka rami. Vyras yra emocionalus, bet niekada nėra pakėlęs rankos prieš ją ar prieš vaikus, nėra parodęs fizinio smurto. Savaitgalius ir laisvalaikį leidžia kartu. Apie šį įvykį išgirdo, kai pats vyras papasakojo, kad darbe buvo incidentas, dėl to kaltinamas, kad sumušė tą žmogų. Nepasakojo kaip stipriai sumušė. Galimai yra pamiršus detalesnes šio įvykio aplinkybes, nes yra pasakojęs. Vyras dėl padaryto gailisi (2 t., b. l. 77-78). Kaltinamojo gynėja palaikė šį prašymą ir prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vertinant tai, kad viena iš sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, reikalingų laidavimo instituto taikymui yra nuoširdus prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos. Nors teismų praktikoje yra konstatuota, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau tokiu atveju yra reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų paties kaltininko valios aktas, o ne išskaičiavus, kad jo kaltė pagrįsta bylos duomenimis. Tai manytina, kad šis prisipažinimas nebuvo nuoširdus ir iš esmės nėra galimybės vertinti kaip nuoširdžios atgailos ir kritiško savo elgesio vertinimo. Vietoj to, kad kaltinamasis nuoširdžiai domėtųsi nukentėjusiojo savijauta, ieškotų kompromiso dėl žalos atlyginimo, negali nepaminėti, kai gynėja bandė derėtis su nukentėjusiuoju, T. R. itin nepagarbiai kreipėsi į nukentėjusįjį ir nurodė žmonai nesiderėti daugiau ir pakeltu tonu išsakė savo nepasitenkinimą. Tai manytina, kad kaltinamasis neapsisunkino išnaudoti vienokios ar kitokios ginčo išsprendimo galimybės ir jo elgesys nerodo, kad jis nuoširdžiai gailisi bei kritiškai vertina savo elgesį (2 t., b. l. 78).
Teismas pažymi, kad pritaria prokurorės išsakytai pozicijai, kad galima laiduotoja V. R. nors ir yra tinkama laiduotoja šiuo atveju, nors nustatyta, kad galima laiduotoja charakterizuojama teigiamai (neteista, administracine tvarka bausta už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju V. R. nelaikytina asmeniu, turinčiu autoritetą kaltinamajam, nes net ir palaikant artimus ryšius nepadarė teigiamos įtakos T. R., kad jis nenusikalstų. V. R. neturėjo pilnos informacijos apie įvykį, apie jį žinojo bendrai. Teismas daro išvadą, kad pakankamo įvykio aptarimo, vertinimo tarp V. R. ir T. R. nebuvo. Be to, T. R. yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), dirba, gyvena kartu su sugyventine jau virš 20 metų, iš ko matyti, kad T. R. yra savarankiškas ir brandus asmuo, kurio gyvenimiška patirtis leido jam aiškiai suvokti savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, jis neabejotinai suprato, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir galėjo susilaikyti nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau to nepadarė. Laiduotoja nepaaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką gali daryti kaltininkui, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų, laiduotoja nurodė tik bendro gyvenimo ir klausimų sprendimo formas, būdus. Teismas taip pat pažymi, kad kyla abejonių ir dėl kaltinamojo T. R. nuoširdaus gailėjimosi. Kaip buvo nurodyta teisiamojo posėdžio metu, baiginėjant įrodymų tyrimą, tik peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame fiksuotas konflikto ir mušimo epizodas, buvo nuspręsta prisipažinti ir prašyti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Toks prisipažinimas, teismo vertinimu, sąlygotas nenuginčijamų įrodymų poveikiu kaltinamajam, o ne gailėjimuisi padarius nusikalstamą veiką.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, nenustatęs BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visumos, teismas sprendžia, kad T. R. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio
Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji arbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis T. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. T. R. suprato savo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. D. neteisėtumą, į tai, kad T. R. nusikaltimo padarymo metu vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas. Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis praeityje neteistas (1 t., b. l. 127-128. Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis T. R. per vienerių metų laikotarpį nebaustas (1 t., b. l. 129). Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 150-151). Byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai) ir sunkinančių (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-14 punktai) aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis (BK 48 straipsnio 4 dalis 1, 2 ir 4 punktai). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Byloje civilinis ieškovas A. D. pareiškė civilinį ieškinį 10 298 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 47), 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 48-49). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įvykio metu patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Buvo sugadinti jo rūbai – marškinėliai „Nike“ – 48 Eur, kelnės „Zara“ – 60 Eur vertės ir sportbačiai „Nike“ – 130 Eur. Taip pat pirko vaistus nuo skausmo ir sumušimų, akių lašus – vaistams bendrai išleido 60 Eur. Vaistų pirkimo dokumentų neišsisaugojo. Bendrai dėl įvykio patyrė 298 Eur turtinę žalą. Taip pat dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu jis patyrė fizinį skausmą (dėl įvykio turėjo mikro smegenų sukrėtimą, savaitė skaudėjo galvą, buvo kairės akies nudegimas dėl dujų) bei stiprų psichologinį stresą, pažeminimą, daug neigiamų išgyvenimų, tai buvo skausminga patirtis. Moralinę žalą vertina 10 000 Eur (1 t., b. l. 47).
Taip pat civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 137,62 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. D., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas (1 t., b. l. 82-88), 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 90).
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam koja buvo spirtą į viršutinę kūno dalį, po ko T. R. jį pargriovė bei sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvos ir krūtinės sritį, taip pat į kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją, kad nustatytų gydymą dėl patirtų sužalojimų. Rekomenduotinas tausojantis režimas, vengti streso, užsiimti lengva fizine ir protine veikla, būklei blogėjant, atsirandant ūmiai neurologinei simptomatikai, skubiai kreiptis į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 33). Specialisto išvadoje nustatyta poodinės kraujosruvos pakaušyje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, kairės plaštakos nykščio žaizda, kairės akies ragenos cheminis nudegimas, t. y. poodinės kraujosruvos pakaušyje ir krūtinėje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje galėjo būti padaryti 2 trauminiais poveikiais. Kairės plaštakos nykščio žaizda galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Kairės akies ragenos cheminis nudegimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu. 3. Poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje bei kairės plaštakos nykščio žaizda galėjo būti padaryti apie 1-2 savaičių laikotarpyje. Medicinos dokumentų duomenys dėl kairės akies ragenos cheminio nudegimo neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui (1 t., b. l. 113-114). Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui. Nukentėjusysis nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. raštas, kuriame nurodyta, kad dėl 2024 m. birželio 2 d. patirtų sužalojimų nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas (1 t., b. l. 92).
Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017). Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – mušimo ir kitokių smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, asmens atsakingo už baro lankytojų apsaugą, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis šiuo metu dirbantis, vedęs, turi du vaikus, vienas iš jų pilnametis, kitų išlaikytinių asmenų neturi.
Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu prašomas priteisti nukentėjusiajam atlygintinos 10 00 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir nepriteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai, šis dydis, atsižvelgiant į vyraujančią teismų praktiką, yra mažintinas iki 800 Eur, turtinė žala – 298 Eur priteistina nukentėjusiojo naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 137,62 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. D., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. R. 2025 m. spalio 16 d. apmokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 137,62 Eur, teismui pateidamas mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją (t. 2, b. l. 90). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukia.
Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. APD-2025-13103 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad VGTP tarnyba 2025 m. lapkričio 18 d. gavo advokatės L. Ulbienės prašymą Nr. ATP-2025-49548 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą T. R. pagal 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. KTS-2025-05379. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 775 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. R. nepriteistinos.
T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, prisegtame prie pirmojo tomo 108 baudžiamosios bylos lapo – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktu, T. R. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis.
T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinio ieškovo A. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti ir A. D. priteisti iš T. R. 298 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantis kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, prisegtame prie pirmojo tomo 108 baudžiamosios bylos lapo, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti T. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.