Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-654/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
1A-105-654/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02573-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Laureta Ulbienė
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-654/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02573-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 1.2.14.10.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,nuteistojo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. M. įstatyminės atstovės D. D. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. galutine bausme paskirta 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nukentėjusiajai V. M. iš V. K. priteista 261,99 eurų turtinės žalos atlyginimo, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo taip pat 100 eurų išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą D. D..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

V. K. mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

jis, 2017 m. sausio 17 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tyčia abiem rankom smaugė mažametę V. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., taip sukėlė V. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, V. K. sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2017 m. sausio 17 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tyčia įmetė į unitazą D. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung A5 261,99 eurų vertės, dėl ko pastarasis sušlapo ir nustojo veikti, tokiu būdu jį sugadino, tuo padarydamas viso D. D. 261,99 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios V. M. įstatyminė atstovė D. D. prašo pakeisti 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, susijusią su neturtinės žalos priteisimu ir priteistos neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 000,00 eurų. Taip pat prašo paskirti nuteistajam V. K. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.Skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio kriterijus ir nepagrįstai priteisė per mažą neturtinę žalą, tuo pačiu nesivadovavo suformuota praktika dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktiką neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginime dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui.Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į esmines baudžiamosios bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino patirtos žalos pasekmes. Taip pat neatsižvelgė į V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. V. M. parodė, kad įvykio metu buvo prie sąmonės netekimo, jai trūko oro. Nuteistasis suleido pirštus į jos kaklą. Jai atrodė, kad visas gyvenimas pralėkė pro akis ir ji bijojo, kad mirs. Nuteistasis buvo ypatingos agresijos būsenoje, būdamas suaugęs, svetimas asmuo smaugė mažametį vaiką jo gyvenamojoje aplinkoje, į kurią nebuvo kviestas. Teismas turėjo ypatingai kreipti dėmesį į tai, kad smurtas panaudotas būtent prieš mažametį vaiką, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bejėgis pasipriešinti brutaliai suaugusio vyro jėgai. Be to, nuteistasis teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis norėjo atsiprašyti, bet niekada taip ir nesusisiekė tiesiogiai ir neatsiprašė. Šiai dienai V. M. išlikusi baimė sutikti V. K. išvaizdos vyrą. Jos nerimas nėra pradingęs.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nusikalstamų veikų, padarytų fizinio smurto panaudojime atvejais (sveikatos sutrikdymo atvejais), neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti nuteistojo turtinė padėtis nėra reikšminga. Be to, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba UAB „V“, jo pajamos yra apie 500 eurų per mėnesį. Nuteistasis galimai dirba UAB „T“. Tai patvirtina nuteistojo darbo sutarties pirmo egzemplioriaus lapas, kuris pateiktas prieš išvykstant į Vokietiją. Nuteistajam jau ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 136 straipsnio 3 dalis nustato, kad įtariamajam, kuris pažeidžia rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apeliantės žiniomis nuteistasis formaliai nenutraukęs santuokos su savo sutuoktine, gyvena atskirai. Su savo sutuoktine ir savo vaikais jokių santykių nepalaiko. Be to, pagal UAB „T“ administracijos suteikta informaciją nuteistasis yra nuo 2017 m. lapkričio 24 d. komandiruotas statybos darbams į Vokietiją. Tai rodo, kad jis turi ryšių ir galimybių pasislėpti (pabėgti) nuo teismo, o tuo pačiu nuo teismo nuosprendžiu priteistos pareigos atlyginti žalą nukentėjusiai.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Ši skundo dalis argumentuota tuo, kad teismas neatsižvelgė į sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į civiliniame ieškinyje nurodytas jo sumą pagrindžiančias aplinkybes. Nukentėjusiosios atstovui išsamiau nedetalizavus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų motyvų, pirmosios instancijos teismas ėmėsi analizės ir atsižvelgė į visas jam žinomas ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, lankėsi pas psichologą, patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas įvertino, kad kito asmens smurtiniai veiksmai sukėlė mažametei ne tik skausmą, bet ir nepatogumų, baimę, nesaugumo jausmą, kadangi jai tapo nedrąsu išeiti į lauką. Teismas teisingai manė, kad šie išgyvenimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių padarius panašius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, į kokią teismų praktiką jis atsižvelgia. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra teisingi, iš jų matyti, kad teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovės pateiktus argumentus. Nors apeliantė skunde nurodė, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje nustatomų dydžių, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs, o apeliaciniame skunde nėra nurodytos teismų praktikos, į kurią, apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti tačiau neatsižvelgė. Apeliacinio skundo dalis dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo nuteistajam netenkintina dėl pagrindų ir sąlygų suėmimui paskirti nebuvimo.

Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusios V. M. įstatyminės atstovės D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija: Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasLaureta Ulbienė