Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankom smaugė mažametę V. M., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė V. M. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, V. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia įmetė į unitazą D. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung A5 261,99 Eur vertės, dėl ko pastarasis sušlapo ir nustojo veikti, tokiu būdu jį sugadino, tuo padarydamas viso D. D. 261,99 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog buvo bute su draugu D. Ž., gamino maistą ir laukė atvykstant jo gyvenimo draugės. Po to atėjo mergaitė, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu, pakėlė ant jų balsą, sakė, kad jie turi išeiti. Jis paėmė ją už kaklo ir nuvedė į jos kambarį, kad ji nespiegtų. Ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, čiupo už telefono. Jis išsigando, nuėjo į vonią plautis rankų ir telefonas pakliuvo po vandeniu. Įmetė telefoną, išsigando, kad ji kvies policiją. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes, jis abiem rankom smaugė nepilnametę V. M., taip sukeldamas jai skausmą, ir įmetė telefoną į klozetą, nuo ko jis nustojo veikti – buvo tokios aplinkybės. Tą dieną D. išgėrė taurę vyno, jis – šiek tiek daugiau, gal 2-3 taures vyno. Alkoholis visada šiek tiek turi įtakos. Po to jis su D. išėjo iš tų namų. D. sakė, kam vaiką be reikalo nervinti, kad negražiai pasielgė. Po to jis norėjo atsiprašyti, bet manė, kad tiek vaikas, tiek motina nelabai norės jį matyti. Bendravo tik su jos atstovu, atsiprašė per D., atsiprašė jos ir jos mamos. Motina sakė, kad negražiai pasielgė, sukėlė mergaitei nemalonių pojūčių, kad reikės atlyginti žalą. Neigiamai vertina savo poelgį, išvadas padarė, labai gailisi. Pats turi nepilnamečių vaikų, pasiteisinimo nėra. Sutinka atlyginti materialinę ir moralinę žalą, jo pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį, būna premijos, neturės problemų atlyginti žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. atsisakė duoti parodymus (b. l. 67, 70).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-17 nukentėjusioji D. D. parodė, kad 2017-01-17 apie 14.06 val. jai paskambino nepilnametė dukra, ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, tuo metu pradėjo verkti ir daugiau nieko nepaaiškino. Kai ji grįžo namo dukra paaiškino, kad grįžusi namo iš mokyklos namuose rado išgerinėjančius jos sugyventinį D. Ž. ir jo draugą V.. Namuose kilo konfliktas kurio metu dukra paprašė, kad jie išeitų iš namų ir atiduotų buto raktus. Tuo metu kai dukra buvo kambaryje prie stalo, V. sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, tai pamatęs D. Ž. atitraukė V. nuo dukros. Dukra nuėjo pas save į kambarį ir pasakė, kad iškvies policiją. Tuo metu į kambarį atėjo V., ir kai jos dukra buvo prie palangės, V. sugriebė dukrai už kairės rankos, dėl ko taip pat dukra patyrė fizinį skausmą ir atėmęs jos telefoną išmetė jį į klozetą. Po ko V. ir D. Ž. išėjo iš buto. Tada ji paskambino į policiją ir maždaug po 10 min. namo grįžo sugyventinis D. Ž., kurį policija pristatė į komisariatą. Kadangi išmestas į klozetą telefonas sušlapo šiuo metu jie jį džiovina, ar jis bus sugadintas informuos papildomai. Telefonas pirktas 2016 m. gruodžio mėn. ir jis kainuoja 261,99 Eur (b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-28 nepilnametė liudytoja V. M. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji grįžo iš mokyklos po pamokų, nuėjo pasižiūrėti kaip ir kas, ir pamatė ant stalo butelį. Paskambino mamai, mama pasakė, kad tuoj grįš. Visa virtuvė buvo išpurvinta, spintelės rankenėlė nudaužta. Tokį vaizdą pamačius ji pratrūko, pradėjo rėkti. Pasiėmusi katę nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Po poros minučių išėjo ir paprašė mamos draugo, kad jis atiduotų buto raktus. Mamos draugas pasakė, kad raktai yra ant stalo. Ji pasakė, kad nėra. Tada mamos draugo draugas pasakė, kad ji paklaustų savo katės kur raktai. Ji užrėkė ant jo ir jis pradėjo ją smaugti. Mamos draugas jį atitraukė. Ji griebė savo telefoną ir paskambino mamai. Mamos draugo draugas stvėrė jos telefoną ir nuėjo. Ji buvo visa susigraudinusi. Šiek tiek pradarė duris ir apžiūrėjo visą butą. Įsitikino, kad nieko nėra ir užsirakinusi laukė mamos. Ieškojo telefono ir rado jį įmestą į tualetą. Grįžo mama, ir ji viską jai papasakojo. Įdėjo telefoną į ryžius, kad ištrauktų drėgmę. Kai viską papasakojo mamai, jos iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, grįžo mamos draugas. Mamos draugas teisinosi, kad nieko nežino ir nematė. Jį pareigūnai išsivežė. Mamos draugas dar bandė jos atsiprašinėti, bet ji pasakė ne. Į teisėjo klausimus užduotus per psichologę nepilnametė liudytoja V. M. parodė, kad ji grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Pamena, kad buvo antradienis. Tai buvo po Naujų metų. Grįžus į namus nusiėmė kepurę, nusivilko ir pamatė butelį. Tada paskambino mamai. Pamatė alkoholinį gėrimą. Pamatė iš mamos draugo veido, kad kažkas negerai - veidas buvo kaip prisigėrusio žmogaus. Mamos draugo draugas dabar tiksliai nepamena kaip atrodė, tik, kad jo veidas apvalesnis ir jis buvo su kepure. Iš išvaizdos ir balso atrodė visiškai blaivus, bet negalėjo būti blaivus, kad taip galėjo padaryti. Geriančių alkoholį ji jų nematė. D. namuose negerdavo, tik grįždavo išgėręs. D. draugas ją puolė. Ji buvo prie sąmonės praradimo, nes jai trūko oro. Jis suleidinėjo pirštus į ją, į jos kaklą. Smaugdamas jis nieko nesakė. Kai tik atėjo ji jį pamatė, tai jis atsiprašinėjo. Mamos draugas jį atitraukė, kai ją smaugė liepė jam baigti. O kai D. draugas atėmė iš jos telefoną, D. jau buvo išėjęs. Telefoną į klozetą įmetė D. draugas. D. draugas pamanė, kad jį suseks. Telefonas nebuvo įkritęs į klozetą nes nepratilpo. Apie įvykį ji iš karto papasakojo mamai. Nusiraminusi viską iš eilės papasakojo mamai. Dar prieš smaugimą mamos draugo draugas atsiprašinėjo. Ji net nesuprato kodėl jis atsiprašo, pagalvojo, gal už betvarkę. Kai mamos draugą D. paleido, jis skambino jos mamai ir bandė atsiprašinėti. Nepamena ar tą pačią dieną, D. buvo atvažiavęs ir atsiprašinėjo, kad viskas atsitiko per jį. Ji viską ignoravo. D. draugas susisiekti nebandė, jis kontaktavo tik su D.. Po įvykio tą pačią dieną jai buvo pykinimas ir liūdesys. Kitą dieną buvo ramiau, tarsi nieko ir nebūtų nutikę. Buvo nuėjusios pas psichologę, bet apie įvykį ten buvo kalbama vos kelios minutės, daugiau apie paauglystę, santykius su mama. Kadangi mamos draugas D. toliau su jomis gyvena, ji su juo visiškai nekontaktuoja, jie tarpusavy nebendrauja. Į prokurorės klausimus per teisėją, psichologę V. M. atsakė, kad kai D. draugas ją smaugė, jai atrodė, kad visas gyvenimas pralėkė pro akis ir, kad kas bus, jei ji mirs. Ji labai myli mamą, ir kaip ji bus jei ji mirs? Pirštų suleidimas tai aišku, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Mamos draugo draugas griebė ją už riešo, paiminėdamas telefoną. Ji neprisimena už kurios rankos jis stvėrė, mano, kad už dešinės. Jis suspaudė smarkiai, bet didelio skausmo nebuvo. Ėmė už rankos, kad pastvertų telefoną. Kai D. draugas atiminėjo iš jos telefoną, jie buvo dviese, daugiau žmonių nebuvo. D. išėjo jos manymu po to, kai atitraukė jį nuo jos, kai jis ją smaugė. Nieko nesigirdėjo daugiau ir D. nesimatė, todėl ji mano, kad jis buvo išėjęs. Tą pačią dieną D. grįžo, sakė, kad nieko nežino. Jis grįžo, kai jau buvo grįžusi mama ir taip sakė (b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-08 liudytojas D. Ž. parodė, kad gal prieš mėnesį, tiksliai dabar neprisimena, jis buvo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo drauge D. D. ir jos nepilnamete dukra V. M.. Į butą ryte, gal apie 10 val., tiksliai pasakyti negali, jis atvyko kartu su savo pažįstamu V. K., su kuriuo kartu gamino pietus, bei vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų aronijos vyną. Bute tuo metu daugiau nieko nebuvo. Kelintą valandą grįžo V. M. jis pasakyti negali, nefiksavo, bet paprastai ji grįžta apie 12-13 val.. Kai V. M. grįžo namo, ji atėjo į virtuvę, kur jis buvo su V. K. ir pradėjo šaukti kažką, kad jie išeitų iš buto, ką tiksliai pasakyti negali, po ko nubėgo į savo kambarį. Tada jis V. K. pasakė, kad eitų iš buto, nes jau pietūs buvo pagaminti, pradėjo tvarkyti virtuvėje stalą, alkoholį jau tuo metu jie nustojo vartoti, ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kur tuo metu dingo V. K. jis nematė ir ką jis darė jis pasakyti negali. Kaip įvyko konfliktas tarp V. M. ir V. K. jis nematė, todėl apie jį nieko paaiškinti negali. Kad įvyko konfliktas jis tik žino iš D. D. žodžių. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-03 liudytojas Robertas Andriuškevičius parodė, kad 2017-01-17 apie 14 val., patruliavimo metu kartu su vyr.patruliais Andžej Radzevič ir Žilvinu Mockumi, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 1-23, buvo bandoma pasmaugti nepilnametę. Atvykus į vietą į juos kreipėsi D. D., ką ji tuo metu tiksliai paaiškino dabar neprisimena, tik prisimena, kad ji minėjo, kad jos sugyventinio draugas bandė pasmaugti jos dukrą. Bute be jos dar buvo jos sugyventinis D. Ž., kuris buvo neblaivus, triukšmavo, atsisakė pasakyti savo draugo duomenis, nieko neaiškino, todėl buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, po ko buvo pristatytas į komisariatą. Su D. D. ir jos dukra V. M. daugumoje bendravo kolega A. Radzevič. Kol jis buvo bute jis matė nepilnametę V. M., kuri verkė, bei paaiškino, kad jos patėvis su draugu gėrė, ji padarė pastabą, po ko patėvio draugas ją pradėjo smaugti. Ar pas V. M. buvo kokie nors sužalojimai, neužfiksavo. Greitoji pagalba nebuvo kviesta. Būnant bute apie jokį mobilųjį telefoną kalbėta nebuvo (b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-07 liudytojas Žilvinas Mockus parodė, kad jis nelabai ką prisimena, ir nieko paaiškinti negali (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-07 liudytojas Andžej Radzevič parodė, kad 2017-01-17 apie 14 val., patruliavimo metu kartu su vyr. patruliais Robertu Andriuškevičiumi ir Žilvinu Mockumi, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo bandoma pasmaugti nepilnametę. Atvykus į vietą į juos kreipėsi D. D., kuri paaiškino, kad ji buvo darbe, kad jai paskambino jos nepilnametė dukra V. M., kuri verkdama pasakė, kad patėvio draugas ją smaugė. Po ko ji atvyko namo, kur rado neblaivų savo sugyventinį D. Ž. ir apsiverkusią, išsigandusią, savo dukrą V. M.. Įėjus į butą jis pamatė nepilnametę V. M., kuri buvo apsiverkusi, išsigandusi, ar buvo pas ją kokie nors sužalojimai, ar pažeidimai, pasakyti negali, nes neprisimena. V. M. paaiškino, kad ji grįžo namo ir namie rado geriančius savo patėvį D. Ž. su jo draugu V., ji jų paprašė išeiti, nes jai reikėjo ruošti pamokas, po ko tarp jos ir patėvio draugo V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją įžeidinėjo, kad ji jiems neaiškintų ką jiems reikia daryti, o po to ją smaugė. Buvęs tuo metu šalia D. Ž. atitraukė savo draugą V. nuo jos. Tada ji bandė skambinti, bet patėvio draugas V. pagriebė jos telefoną Samsung ir įmetė į klozetą, po ko išėjo iš buto. Jie telefono neapžiūrinėjo, todėl negali pasakyti, ar jis veikė po įvykio. D. D. parašė pareiškimą. Bute dar buvo D. Ž., kuris atsisakė pateikti savo draugo duomenis, todėl buvo pristatytas į komisariatą. Bute D. Ž. draugo nebuvo. Greitoji pagalba kviesta nebuvo, nes pati nepilnametė V. M., bei jos motina D. D., pasakė, kad jos nereikia (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad buvo bute su draugu D. Ž., gamino maistą ir laukė atvykstant jo gyvenimo draugės. Po to atėjo mergaitė, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu, pakėlė ant jų balsą, sakė, kad jie turi išeiti. Jis paėmė ją už kaklo ir nuvedė į jos kambarį, kad ji nespiegtų. Ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, čiupo už telefono. Jis išsigando, nuėjo į vonią plautis rankų ir telefonas pakliuvo po vandeniu. Įmetė telefoną, išsigando, kad ji kvies policiją. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes, jis abiem rankom smaugė nepilnametę V. M., taip sukeldamas jai skausmą, ir įmetė telefoną į klozetą, nuo ko jis nustojo veikti – buvo tokios aplinkybės. Neigiamai vertina savo poelgį, išvadas padarė, labai gailisi. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiųjų V. M., D. D., liudytojų D. Ž., R. Andriuškevičiaus, A. Radzevič parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 1-3), rašytinis D. D. skundas (b. l. 5), policijos registro išrašas (b. l. 14), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 17-18).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. K., mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankom smaugė mažametę V. M., gim. 2005-07-28, taip sukėlė V. M. fizinį skausmą. Be to, V. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia įmetė į unitazą D. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung A5 261,99 eurų vertės, dėl ko pastarasis sušlapo ir nustojo veikti, tokiu būdu jį sugadino, tuo padarydamas viso D. D. 261,99 Eur turtinę žalą.

Dėl bausmės skyrimo V. K.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad V. K. įvykdė du nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami V. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas, dirbantis (b. l. 75), vedęs, nėra duomenų, jog baustas administracine tvarka (b. l, 74), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 78), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 79), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 80).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. K. BK 140 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 261,99 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo V. K. jai padarytą turtinę žalą (b. l. 29). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiųjų V. M. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas A. Morozovas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. K. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 121-125).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo V. K. veiksmais nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios V. M. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl 261,99 Eur turtinės žalos atlyginimo įrodytas prie ieškinio pridėtais dokumentais, suma protinga, nėra akivaizdžiai per didelė, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir ši suma priteistina kaltinamojo V. K..

Tuo tarpu civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškinyje mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad kaltinamasis smaugė nukentėjusiąją bute, kuriame nukentėjusioji gyvena, ji pajuto didelį fizinį skausmą, neturėjo fizinių galimybių apsiginti, patyrė emocinį šoką, stresą, pasijautė nesaugi savo namuose. Be to, šis įvykis pakirto nukentėjusiosios saugumo jausmą, nebenorėjo lankytis lauke ir žaisti su draugėmis, jautėsi prislėgta, emociškai dirgli.

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas išsamiau neturtinės žalos nedetalizavo, visgi teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiama ne dėl visos šeimos, o dėl mažametės nukentėjusiosios V. M. patirtos neturtinės žalos ir konstatuoja, kad mažametė nukentėjusioji dėl prieš ją panaudoto smurto patyrė neturtinę žalą. Pirmiausia, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, lankėsi pas psichologą, patyrė neigiamus išgyvenimus. Akivaizdu, kad kito asmens smurtiniai veiksmai sukėlė mažametei ne tik skausmą, bet ir nepatogumų, baimę, nesaugumo jausmą, kadangi jai tapo nedrąsu išeiti į lauką. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimą, padarytą panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra itin gera.

Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai V. M. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 300 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-693/2016, 2K-112-697/2016 ir kt.).

Bylos duomenimis, nukentėjusioji D. D. advokato padėjėjui už suteiktas paslaugas sumokėjo 100 Eur, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai (b. l. 128). Teismas sprendžia, kad prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

Civiliniame ieškinyje išdėstytas prašymais dėl 5 procentų procesinių palūkanų nuo 2017-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams baudžiamojoje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to prašymas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. K.5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-01-17 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo negali būti tenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-181/2010, 2K-280/2010 ir kt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti V. K. subendrintą 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti nukentėjusiajai V. M. iš V. K. 261,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 100 Eur išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą D. D..

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.