Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusiųjų nepilnamečių G. B. ir G. B. atstovė Gabrielė Kazilionytė parodė, kad yra Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. L. B. šeimai nuo 2018 -09- 25 taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2005 m. spalio 24 d. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vaiko teisių pažeidimai fiksuojami nuo 2016-01-15 – buvo smurto prieš vaikus atvejis, nesmurtiniai pažeidimai. 2022-12-15 skyrius iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos gavo informaciją, kad S. I. galimai seksualiai priekabiavo prie L. B. vaikų. 2022-12-22 atliktas vaiko situacijos vertinimas, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Pagal (duomenys neskelbtini) r. socialinių paslaugų centro pateiktą informaciją – 2023-01-23 ir 2023-01-26 šeimoje organizuota transportavimo paslauga vykti į globos namų „Užuovėja“ centrą, už paslaugą sumokėjo L. B. asmeninėmis lėšomis, sumą pasidalijo su E. P.. G. B. šiais metais lankė 3 psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, balandžio 17 d. lankėsi pas vaikų psichiatrę Vaiko raidos centre. G. B. šiais metais nelankė psichologo konsultacijų, balandžio 17 d. lankėsi psichiatrę. Mergaites lydėjo mama ir socialinė darbuotoja. G. B. nuo gruodžio 6 d. pradėjo lankyti paauglių savitarpio pagalbos grupę. Paskutinis atvejo vadybos posėdis buvo rugsėjo 28 d., buvo aptarta šeimos situacija, peržiūrėtas pagalbos planas, paskirti įpareigojimai. L. B. lanko pozityvios tėvystės mokymus, bendrauja su (duomenys neskelbtini) gimnazijos pedagogais, ji šiuo metu atsižvelgia į socialinės darbuotojos pastabas ir rekomendacijas. Institucijos atstovas paskirtas vaikų įstatyminiu atstovu 2023-01-31, nes jų motina L. B. buvo nušalinta nuo dukrų atstovavimo dėl socialinių įgūdžių stokos, ji negali tinkamai atstovauti vaikų, nes žinojo apie seksualinius veiksmus vaikų atžvilgiu, bet institucijų neinformavo ir manė, kad pati gali apginti savo vaikus.

Nukentėjusiųjų nepilnamečių A. D., L. D. atstovė V. V. parodė, kad šeima nuo 2015 įtraukta į socialinę riziką patiriančių šeimų sąrašą, taikoma atvejo vadyba, su šeima dirba socialiniai darbuotojai, šiai dienai teikiama įvairiapusė pagalba ir matyti pokyčiai į gerąją pusę. Buvo fiksuoti vaikų teisių pažeidimai dėl to, kad E. P. gyveno savo tėvo namuose, jis vartojo alkoholį, dabar ji gyvena socialiniame būste, 3 kartus fiksuoti vaiko teisės pažeidimai susiję su vaikų tėvu. Kreipėsi A. ir L. tėvas, kad negali bendrauti su vaikais, kalbėjo su atvejo vadybininke, jis gyvena užsienyje, per tą laiką nė karto nebuvo grįžęs į Lietuvą, su vaikais bendrauja telefonu. Skyrius 2022-12-15 gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie E. P. vaikų. Vaikai buvo vežami į „Užuovėją“, ilgą laiką nepavyko sukontaktuoti su E. P., sunkiai sekėsi rasti kontaktą, gruodžio 21 d. buvo vaikai išklausyti nedalyvaujat mamai. Skyrius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo tyrėjus dėl E. P. nušalinimo nuo atstovavimo, nes ji dėl savo sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos negali tinkamai atstovauti savo vaikų. Apie galimai atliktus netinkamus veiksmus žinojo, bet neinformavo. Jos pasakymas soc. darbuotojai V. Č. dėl vaikų patirtos prievartos įvyko spontaniškai, jei ne kažkokios kitos aplinkybės, neaišku, ar mama būtų pasakiusi. Po minėto įvykio, pagal „Užuovėja“ rekomendacijas, buvo patarta vaikams lankyti psichologo - psichiatro konsultacijas. L. 2023 m. vasario 2 d. lankėsi pas vaikų psichiatrę po to, kai mama pastebėjo mergaitės netinkamą savęs lietimą, į tai buvo reaguota. Psichiatrė paskyrė žaidimų terapiją, du kartus lankė užsiėmimus - 2023 m. kovo 15 ir 22 d., 2023-05-24 vykta aptarti rezultatų. Šiuo metu L. psichologo psichiatro konsultacijų nelanko, jos elgesys normalizavosi. A. lankėsi „Užuovėjoje“, pagal rekomendacijas 4 kartus lankė psichiatrą. Paskirti užsiėmimai, 4 dalyvavo, liepos 13 d. aptarti rezultatai su psichiatru. Gruodžio pradžioje gautas raštas, kad lapkričio 16 d. pablogėjo A. emocinė būsena mokykloje, elgesys tapo nekontroliuojamas. Mama pasitarė su socialine darbuotoja, iškvietė greitosios pagalbos specialistus, vaikas buvo išgabentas į ligoninę, konsultuotas psichiatro. Pirmoje klasėje jis tokiu elgesiu nepasižymėjo, šiais mokslo metais jo emocinė būsena prastesnė, elgesys tapo sunkiau kontroliuojamas, jis turi mokykloje padėjėją. Dabar su šeima dirba socialinių paslaugų centras, du kartus į savaitę vyksta į namus.

Liudytoja V. Č. parodė, kad yra Panevėžio r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausia socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis. Socialines paslaugas teikia E. P. šeimai, L. B. teikia kita kolegė, abi šeimos yra žinomos, joms teikiamas socialinių įgūdžių ugdymas. Viskas prasidėjo 2022-12-14. S. I. tarp 12-13 val. atėjo į seniūniją ir paklausė, kas atsakingas už E. šeimą, buvo išgėręs, šnekėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas. Jis sakė, kad E. yra skoloje už suremontuotą benzininį pjūklą. Tą pačią dieną tarp 14-15 val. atėjo į seniūniją E. kitu klausimu iš gyvenimo, kolegė jos paklausė, kodėl negrąžina skolos S. I.. Ji atsakė, kad neskolinga ir pasakė kaip jis elgiasi su vaikais ir kas ten buvo. Viską ką pasakojo surašė apsilankiusi šeimoje. Pas E. P. užėjo tą pačią dieną apie 15.30 val., ten dar buvo L. B., E., jos vaikai ir M., jos gėrė kavą. L. B. paklausė ką S. prisidirbo, papasakojo, kad ir praeityje su S. jau buvo problemų. E. P. bute pokalbyje dalyvavo E. P. ir L. B., buvo A. ir L., A. su sese buvo kitame kambaryje. Bekalbant A. atėjęs pasakė, kad prie jo lindo dėdė, tada suprato, kad čia ne emocijos, kad tikrai kažkas rimto buvo ir pranešė institucijoms. E. P. ir L. B. kalbėjo tokius rimtus dalykus ir tokią informaciją žinodamos, apie tai niekam nepranešė. L. B. kalbėjo, kad mergaitės didelės, kad apgins pačios savo vaikus. Po to daug su motinomis dirbo, E. suvokė kas nutiko vaikams, davė parodymus, vyko į policiją, bendradarbiavo su vaikų teisių specialistais. Jai pačiai dėl ligos trūksta pasaulio suvokimo, jai reikia paaiškinti jos kalba. Buvo keista, kad jos taip ramiai reagavo. E. P. pastangos, progresas yra, bet žingsneliai labai maži. Vaikams buvo teikta pagalba, vaikai vyko į Užuovėją, gavo trumpalaikę pagalbą. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. b. l.164-165).

Liudytoja E. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalinta nuo įstatyminės atstovės pareigų sūnaus A. D. ir dukros L. D. atžvilgiu. Vaikai pradėjo kalbėti, kad prie jų priekabiauja S. I., bet tuo nelabai tikėjo. Vieną kartą važiavo į miestą apsipirkti ir paliko vaikus prižiūrėti L. B., paskambino paklausti kaip sekasi vaikams, bet atsiliepė S. I.. Rado jį išgėrusį, berniukas sakė, kad S. prašė nusimauti kelnes, bet berniukas nesutiko ir sakė, kad tai buvo ne pirmą kartą. Grįžus L., klausė, kodėl vaikai su S.. Ji sakė, kad buvo išėjusi į pirtį su mergaitėmis nusimaudyti. L. sakė, kad S. prašė berniuko nusimauti kelnes. G. B., L. dukra, pradėjo rėkti ant S., nelįsti prie vaikų. G. sakė, kad buvo jam pagrasinusi, kad bus jam negerai. Aiškinosi kas tuo metu įvyko, L. B. tada pasakė, kad taip anksčiau buvo ir su jos dukromis. Kol kalbėjo su L., S. dingo iš akiračio, po to, G. paklausė, kur S., pasirodo jis nuėjo į kambarį, lindo prie mergaitės, buvo prie jos pasilenkęs. Ką jis darė matė G., L. B. dukra. Kai dingo S., tuo momentu ėjo G. pasižiūrėti ir pasakė, kad S. kambaryje lenda prie mergaitės. Vaikai, po to, pradėjo pasakoti, pati nepastebėjo, kad būtų kažkas neįprasto. Pranešė socialinei darbuotojai, ji kreipėsi į Vaikų teises, į policiją. Vaikų teisės siuntė į ekspertizę į Vilnių, grįžus mergaitė lietė lytinius organus vakarais. Kreipėsi į psichologę, vaikams buvo suteikta pagalba. Dabar vaikai gerai jaučiasi. Dabar tokių veiksmų nebepastebi. Kai jie prisimena tuos įvykius, jie papasakoja, nutyla. A. pasakojo, kad S. prašydavo nusimauti kelnes, berniukas sakydavo, kad nesimaus, buvo tris kartus prašęs nusimauti kelnes, kad liestų ar ką darytų nesakė. L. pasakė, kad S. I. subinę laižė – t. y. užpakalį laižė, kai buvo užtiktas G. Mergaitė pasakė tai vėliau, vaikų teisėms padėjus domėtis. Klausė mergaitės ką darė, iš pradžių nieko nesakė, paskui pasakė. L. B. žinojo kas vyksta, ji turi daug vaikų, trys užsienyje ir trys Lietuvoje, lindo S. ir prie jos vieno vaiko, ji neįvardijo prie kurio. A. gulėjo ligoninėje, atsiminė visus įvykius, pradeda pasakoti, nulinksta galvytė ir pasakoja. L. savęs lietimas susijęs su I. lindimu. Vežė vaikus pas psichologą, turėjo išlaidų, reikėjo susimokėti už kelionę į Vilnių, vežė su B., sąskaita buvo 195,36 Eur ją pasidalino per pusę. Kada S.I. L. kažką darė ji vaistų dėl paraudimų lytiniuose organuose nevartojo, vaistus tepdavo pati, S. I. apie vaistų tepimą nieko nežinojo. Dėl pjūklo buvo konfliktas su S. I., bet jam neskolinga. Socialinei pasakė apie vaikų prievartą tuo pačiu momentu, kai darbuotoja pasakė S. žodžius apie skolą.

Liudytoja R. M. G. parodė, kad E. P. ir L. B. yra kaimynės. Liudytoja suorganizavo pižamų vakarėlį, prieš metus laiko, buvo ruduo, tamsus metas, sugalvojo pažaisti vaikų žaidimus. Buvo L. B., E. P. su L., G. ir G. – L. dukros, daugiau nieko nebuvo, alkoholis nebuvo vartojamas, buvo vaisvandeniai ir vaisiai, žaidė žaidimus. Kad S. priekabiavo prie E. mergaitės L. sužinojo iš E., ji sakė, kad pati nematė, bet G. sakė, kad matė kaip S. buvo pasilenkęs prie L., L. pasakė, kad dėdė subiniuką laižė. A. tada gulėjo ligoninėje kai buvo pižamų vakarėlis. E. vėliau užvedus pokalbį apie S., A. jį girdėjo ir pasakė, kad S. prašė nusimauti kelnes, bet jis nenusimovė. L. B. gal kažkada yra sakiusi, kad S. lindo prie L. mergaičių, kada S. gaudavo atlyginimą, mergaitės bėgdavo prie S., kad gautų pinigų. Jis jas apipirkdavo, ateidavo mergaitės ir prašydavo dėdės pinigų. S. I. niekam neatsako padėti, nesmurtaujantis, darbe normaliai elgiasi, bendruomenei jis yra normalus. Ilgą laiką S. bendravo su alkoholiu. Buvo toks laiko tarpas, pusę metų nevartojo alkoholio, ateidavo į darbą blaivus, namuose irgi nevartojo, pavartojęs nepriekabiaudavo. Niekada negirdėjo kad S. priekabiautų prie vaikų. G. su S. pykosi, sunkus vaikas yra G., neskiria ribų, kur suaugęs, kur vaikas. Jei S. pasako kažką, G. sako – tu nesikišk. O kai S. turi pinigų, tada eina pas S.. Po visų šių įvykių S. išėjo iš darbo, nebegyvena (duomenys neskelbtini), jei atvažiuoja į savo namuką, pas seserį neina.

Liudytoja V. M. parodė, kad iki 2023-06-18 dirbo Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio rajono patarėja, teko nagrinėti L., A. situacijas kai buvo gauta informacija, kad S., galimai atliko netinkamus veiksmus vaikų atžvilgiu. Gavus pareiškimą bendravo su L., su A. bendravo kolegė D. O.. Mergaitė nurodė, kad S. čiulpė jai užpakalį, kai ją prižiūrėjo kažkuriuo metu, kai mama buvo išvykusi, mergaitė bijo jo, kad jis neateitų į namus. Su kolege teko vežti L. ir A. į „Užuovėją“ psichologiniam įvertinimui, pakeliui bendravo, palaikydama pokalbį, apie ką kalbėjo nepamena. Su vaikais bendravo nuvykusi pas juos namuose, viską užrašė ką pasakojo, kaip sakė mergaitė, kad S. čiulpė subinę, ji bijo, kad S. neateitų į namus. Dar bendravo su G. B. pokalbio nepamena, pacitavus vaiko situacijos vertinimo anketą 1 t. b. l. 161 – 173 parodė, kad viską užrašė pažodžiui ką sakė vaikai.

Liudytoja D. O. parodė, kad yra vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistė. Gavo pranešimą iš seniūnijos, dokumentas registruotas tarnyboje kaip vaiko teisių pažeidimas, vyko į namus susitikti su vaikais, tėvais kartu su V. M., gyvenamuoju L. B. adresu. Nuvykus bendravo su G. B., išklausė jos nuomonę ir užrašė. G. pasakojo kaip ji leidžia laiką, kaip pramogavo, pasakojo apie įvykius, nurodė, kad pastebėjo, kad jos dėdė S. buvo viename kambaryje su mergaite L., vaiko žodžiai pacituoti - čiulpė užpakalį, kas kam – aplinkybių nesitikslino, kad nebūtų iškreipta, ką išgirsta, tą fiksuoja, klausimų neužduoda, užrašė ką mergaitė pasakojo, Liudytoja 1 t. b. l. 85 užfiksavo, ką sakė mergaitė tuo metu. Dar bendravo su A. D., vaikas buvo drąsus 2 t. b. l. 44-58 užrašė tiksliai ką jis pasakojo. Kaip vaikai kalbėjo, abejonių nekilo dėl to, jog yra pagrindas kreiptis į policiją.

Liudytoja R. P. parodė, kad S. I. yra brolis. Iš tyrėjos žino, kad S. priekabiavo prie vaikų. Jie kartu gyveno 4 - 5 metus, tuo metu buvo pas ją nepilnamečiai vaikai, nepastebėjo, kad brolis turėtų polinkį lįsti prie vaikų. S. sakė, kad nepagrįstai apkaltino jog priekabiavo prie vaikų, jis sakė, kad nepriekabiavo. Tuos vaikus žino iš matymo, L. pastoviai vaikšto nusmukusiomis kelnėmis, jis sakė, kad tik pakėlė kelnes. Su S. yra artimi, jis kurį laiką gyveno pas liudytoją, yra labai geros dūšios, tie kaltinimai yra nereali situacija. Kai liudytojos vaikai augo, jis gyveno kartu, nematė jo polinkio prie vaikų. Vaikai jį myli, nes užsiima su jais, žaidžia. Dėl skolos tarp E. ir S., žino iš S., jis sutvarkė E. pjūklą, paprašė 20 eurų, tada viskas prasidėjo. Prieš tai dieną pas S. buvo atėjusi G., S. buvo išgėręs, liepė išeiti, G. pasakė – viską padarys, kad jį įkištų į cypę. Sesuo L. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, brolis prižiūrėdavo jos vaikus. Buvo du iškvietimai seseriai, kad paims vaikus, tai skambino S., kad jis pabūtų su vaikais. Pas S. ateina L. vaikai, S. duodavo pinigų, žino, kad po įvykio buvo atėję pinigų. Liudytojos vaikus S. prižiūrėjo kai buvo maži ir J. S. E. vaikus prižiūrėjo nebuvo jokių problemų.

Liudytoja J. E. – S. parodė, kad S. I. yra draugės R. P. brolis. Su R. draugauja 15 metų, S. gyveno pas R.. Vaikai būdavo pas ją, liudytojos dukra nieko nesakė apie S. blogą elgesį, labai artimi santykiai su dukra, jai dabar 22 metai, tikrai būtų pasakiusi, jei kas būtų ne taip. Savaitgalį, jei dirbdavo, atveždavo savaitgaliui vaikus R., palikdavo prižiūrėti vaikus S., dukrai tuo metu buvo 10 metų, berniukams 14-15 metų, visus savo tris vaikus palikdavo, nė vienas vaikas nieko panašaus nebuvo užsiminęs. S. labai tylus, vaikų nebara, sutaria gerai su vaikais, kartu su S. dirba, ir dabar su liudytojos vaikais bendrauja. Pažįsta S. seserį L. B., nieko gero negali pasakyti, tvarkė kambarį, dingo pinigai. S. pažįsta 15 metų, protu nesuvokia, kad jis taip galėjo elgtis. S. draugiškas, o L. nedraugiška, jos požiūris, kas liečia S., kai jai reikia, kviečia ateiti. Apie šią bylą S. pasisakė, kad jam yra tokie kaltinimai, jis sakė, kad L. draugės mergaitei užmovė kelnes.

Liudytojas G. G. parodė, kad S. I., L., E. P. yra kaimynai, turi 10 metų sūnų V., sūnus anksčiau su L. vaikais bendravo, dabar nebendrauja, su A., L. irgi nebendrauja. Nematė, kad S. prie vaikų lįstų – tai nesąmonė. V. su A. nebendrauja, po to atvejo, kad V. kabinėjasi prie A., jam neleidžia bendrauti. V. apie S. nieko nesakė, kad V. žiūrėtų ir būtų rodęs A. pornografinio turinio vaizdus nežino, telefoną anksčiau turėjo, žaisdavo žaidimus be interneto, dabar telefono neturi. V. nepasakojo, kad S. lindo prie jo. Kad G. pasakojo, jog S. lindo prie jos – nežino. Santykiai su sūnumi kaip tėvo ir sūnaus, jei kas atsitiktų, pasakytų. Kalbasi kaip sekasi mokykloje, jei kas nuskriaudė, kas lindo sūnus pasako.

Liudytoja L. J., parodė, kad būdama Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja 2023-01-10 atliko S. I. apklausą, jam buvo pareikštas įtarimas dėl L. D., dalyvavo advokatas Vytautas Kupcikevičius. Pareiškus įtarimą, pastebėta, kad S. I. nemoka skaityti, advokatas V. Kupcikevičius perskaitė įtarimą, siekiant įsitikinti, kad žmogus supranta įtarimą, jo buvo paprašyta paaiškinti kaip jis supranta įtarimą, jis savais žodžiais paaiškino. Klausė ar prisipažįsta, jis atsakė, kad taip, prisipažįsta. Pavyko apsiklausti. Sausio 4 dieną jis buvo kviečiamas, dėl kažkokių aplinkybių neatvyko, kolega, kuris dirbo kartu byloje, atvežė jį iš autobusų stoties. Sekanti apklausta buvo vasario 20 d., paaiškėjo kitos aplinkybės dėl G., G., A. D. ir buvo dar galutinė apklausa birželio 20 d. S. I. keitė savo poziciją, pirmoje apklausoje dėl L. D. prisipažino, pakankamai išsamiai paaiškino aplinkybes, dėl G. ir G. B., dėl A. neprisipažino, pareiškus galutinį įtarimą S. I. viską neigė. Advokatas jam perskaitė apklausos protokolą. Advokatas nereiškė pastabų dėl apklausos eigos. Kodėl buvo keičiami parodymai, ar I. paaiškino parodymų keitimo priežastis, nepamena, jo neragino ką sakyti, nes pati nežinojo situacijos. Pirmos apklausos metu jis aiškiai paaiškino kaip buvo su L.. Liudytojos įsitikinimu, jis normaliai paaiškino kaip buvo, pakankamai išsamiai nurodė kaip buvo su L., kaip suknelę pakėlė, kaip vaistus naudojo. Kalbos su įtariamuoju jam prisipažinti dėl to, kad neuždarytų ir, kad nebegalima pakeisti parodymų, nebuvo. Apklausiant L. B., jai buvo išaiškinta teisė kaip giminaitei neduoti parodymų, tikėjosi, kad ji neduos parodymų prieš brolį, bet ji viską papasakojo. L. papasakojo geranoriškai, pati iš kalbos, apklausos metu papasakojo tokią S. charakteristiką, kuri užfiksuota jos parodymuose. L. B. dėl S. elgesio pati pagal savo suvokimą stengėsi apsaugoti dukras, liepdavo užsirakinti vaikams duris, tai saugojo nuo S. elgesio.

Nukentėjusioji G. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, prieš dvejus ar trejus metus dėdė S. I. buvo pradėjęs lįsti prie jų ir prie kaimynės vaikų, liepdavo parodyti apatinę dalį. Jis atvažiuodavo ir paprašydavo, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), lįsdavo prie jos ir sesės G.. Jeigu būdavo su sese kambaryje, tai pasikviesdavo po vieną ir paprašydavo. Jis siūlydavo tai už pinigus, sakydavo parodyk apatinę dalį ir sakydavo duosiu tau kažkiek. Sakydavo nereikia pinigų ir eik iš čia. Sesė sakydavo, eik iš čia arba sakydavo nerodys. Prieš tuos dvejus trejus metus jis lindo prie jos ir G.. Realiai daug kartų lindo. Jis pas juos kaip atvykdavo, būdavo savaitę, ar kelias dienas, jeigu viena namuose būdavo, tai jis prašydavo kažką parodyti ar pabučiuoti. Jos prašydavo ir pinigų siūlydavo, ji atsisakydavo ir G.. Prašydavo parodyti lytinius organus, sakydavo, gal gali nusimauti triusikėlius ir parodyti. Ji sakydavo, ką parodyti, sakydavo, pati žinai, kas po triusikėliais. Buvo vienas kartas, kai jos prašė ir girdėjo kaip G. prašė. Buvo S. ateina girtas, atsisėda prie G. ir sako, gal gali eiti su juo ir prašydavo pabučiuoti apatinę dalį, parodyti kas po triusikėliais yra. Ji grasindavo pasakyti mamai. Mamai pasakydavo, kad jis bandė lįsti. Mama sakė, reikėjo anksčiau sakyti, būtų pakalbėjusi su juo anksčiau. Realiai vieną kartą, kai jis prie jos bandė naktį lįsti. Ji miegojo, prabudo, pajuto kažką, atsimerkusi pamatė, S. stovi. S. bandė lygtai ranką tiesti, ji paklausė ką čia darai? Jis nieko nesakęs išėjo. Mano, būtų lindęs prie jos apatinės dalies. Ji buvo su marškinėliais ir šortais, užsiklojusi antklode, bet buvo atidengusi pusę antklodės. Kai prie G. lįsdavo, kartais matydavo, kartais G. pasakydavo, kad prašė parodyti ir pabučiuoti. Jis siūlydavo pinigus. S. elgiasi šiaip normaliai, bet jeigu pasilieka viena prie jo, arba būna prigėręs, tai prašo tada. Kai jis prašydavo parodyti apatinę dalį ar pabučiuoti jausdavosi nemaloniai. Kai ateidavo pas jį, jeigu būdavo girtas, tai tikėkis visada, prašys. Jeigu gerdavo kiekvieną dieną, jeigu prisireikia kažko arba mama nusiunčia ją ar G., reikia tikėtis, prašys. Jos nebeprašo, nes jos charakteris pasikeitė, jis jos bijo. Praeitą vasarą 2022 m. liepos pabaigoje jos prašė. Jeigu pas jas namuose prašydavo, tada arba virtuvėje, arba pas mamą kambaryje. Jeigu pas jį tai tada kambaryje, nes pas jį virtuvė su kambariu sujungta. Prie L. ir A. lįsdavo (duomenys neskelbtini). Matė kaip lindo prie L.. L. D., jai 5 metai. Vieną kartą, lygtais lapkričio ar spalio mėnesį buvo, pasidarę merginų vakarėlį ir buvo vien tik mergaitės. S. buvo tą dieną. Atėjo S. į mamos kambarį, kuriame buvo L.. Ji nuėjo, pamatė, jis išsigandęs pasakė, kad nieko nedaro ir išėjo. Ji atėjo į kambarį, uždegė lempą, pamatė S.. Pasakė, ką tu čia darai. Tada S. išėjo iš kambario. L. sakė, kad S. „čiulpė užpakalį“. Ji jai taip pasakė. L. buvo apsirengusi su pižama, kelnės buvo nusmukusios. Kai matė L. su S., ji gulėjo susirietusi ant sofos, žiūrėjo filmukus ant sofos susidomėjusi filmukais. S. buvo pasilenkęs prie apačios. L. gulėjo ant nugaros, galva ant atramos, o S. pasilenkęs, jis sėdėjo šalia L. normaliai, su galva buvo pasilenkęs prie jos. Buvo gal savaitgalis arba atostogos tada, tiksliai neatsimena, į mokykla nereikėjo eiti. Buvo vakaras gal apie 17-18 val. Tame vakarėlyje buvo E., R., G., ji, jos mama ir L.. E. tai A. ir L. mama. Vakarėlis vyko pas juos namuose, mamos kambaryje. L. tuo metu gulėjo ant lovos žaidė telefonu. L., kai pasakė mamai, tai mama pradėjo ją tildyti, sako, tylėk nieko dabar nesakyk. S. kai išėjo, ji E. pasakė, matė, kad S. lindo prie L.. Kitą kartą buvo išėjusios į pirtį, sakė, kad S. prašė parodyti apatinę dalį. Buvo taip, kad jos grįžo iš pirties su G.. Buvo 14-15 val. Tada galėjo būti ruduo, praeitais metais 2022 m. Ją A. pasikvietė ir pasakė, S. prie jo lindo ir prašė parodyti apatinę dalį. Tada pamatė, kad prie L. lenda. Ji pasakė mamai. E. pasakius nieko nereaguoja, vaikšto perkreipusi veidą ir nieko nesako, S. randa puikius momentus, kai vienas vaikas. Ji kartais iš paskos jam eina, kad jis nebelįstų prie vaikų. Jis jos bijo, kai jos prašo, ji pradeda barti, išvaro iš namų, pasakydama „durys ten, o rankena pats susirasi“. Ją pabučiuoti prašė gal kokius 2 ar 3 kartus, bet parodyti, daug kartų. Jis prie jos bandydavo prikišti pirštus, ji dažniausia trenkdavo. Buvo vienas ar du kartai, kai bandė pirštus prikišti, ji trenkė jam ir nuėjo pas mamą. Jis tada sėdėjo persigandęs virtuvėje. Neatsimena, gal lygtai prie apatinės dalies bandė prikišti pirštus. Buvo taip kai atėjo į virtuvę arbatos, S. sėdėjo. Atsisėdo, jis prislinko prie jos arčiau ir bandė ranką tiesti ir ji trenkė. Ji prie jo nebūna, jeigu jis atsisėda šalia jaučiasi nejaukiai. Dėl tokių dalykų jaučiasi nejaukiai, būdama namuose viena. Viskas truko ilgai, lįsdavo ilgai, kai tik prisigerdavo, iš karto eidavo pas juos į kambarį. Kai pradėjo S. lįsti, jai buvo kokie 8-9 metai, ėjo gal į trečią klasę. (duomenys neskelbtini) lįsdavo ne taip dažnai kaip (duomenys neskelbtini), nes pradėjo jos bijoti (t., b. l. 39-44)

Globos namų „Užuovėja“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastis, G. B. išsako atvykusi dėl „seksualinio priekabiavimo“ ir prideda „bet kaip ir nepriekabiavo, tiesiog prašė parodyt“. Geba įvardyti esminius lyčių skirtumus, tačiau teigia nežinanti lyties organų pavadinimų ir funkcijų. Mergaitė skiria viešas ir privačias kūno dalis, privačioms priskiria krūtinę ir lyties organų sritį. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kito žmogaus privačias kūno dalis ar pati buvusi pamatyta ar paliesta) daugiau negatyvių intymaus pobūdžio patirčių neatskleidžia. Vertinimo metu surinkti duomenys (mergaitės pasakymas apie seksualinio pobūdžio veiksmus) leidžia kelti prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą. (1 t., b. l. 123-125)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. balandžio 4 - gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-63/2023 nurodyta:

1. G. B. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu (taip pat ir šiuo metu) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinų psichikos sutrikimų, negauta.

2. G. B. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių, faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų.

3. Nenustatytos priežastys, dėl kurių G. B. negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsiminti bei atgaminti apklausų metu.

4. G. B. nerekomenduojama dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose.

5. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu G. B. nebuvo/nėra pajėgi suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Remiantis G. B. žodžiais, byloje tiriamų įvykių metu ji priešinosi taip, kaip sugebėjo (plačiau - išvadų dalyje), aktyviau priešintis įtariamajam G. B. nebūtų pajėgusi dėl mažo amžiaus, fizinio silpnumo, santykio su įtariamuoju ypatumų (jis - jos dėdė, kurį į namus pasikviesdavo mama).

7. Padidintas polinkis fantazuoti G. B. nenustatytas.

8. Šiuo metu G. B. psichikos sutikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika, nekonstatuojamas.

9. G. B. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį. (1 t., b.l. 112-119)

Nepilnametė nukentėjusioji G. B. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, prieš du ar tris metus dėdė S. prašė nusimauti apatinius. Kai buvo maža, jis prašinėdavo jų, kad paliesti. Mama buvo išvažiavus, jis buvo paliktas jas prižiūrėti ir tada pradėdavo prašinėti. Jis daug kartų yra jų prašęs. Prašė nusimauti apatinius daug kartų. Kai būdavo girtas visą laiką nusivesdavo į kambarį, sakydavo nusimauti kelnes ir apatinius ir parodyti. Už tai duos apie 50 eurų. Po to kitus kartus prašydavo. Jai tuo metu buvo gal 4-5 metai. Jis kai prašė buvo jų kambaryje. Mama tuo metu buvo virtuvėje. Kai jis prašė labai išsigando. Galvojo pasakyti mamai, bijojo, kad jai gali kažką padaryti. Jis buvo piktas, girtas, todėl bijojo. Matėsi iš veido, kad piktas, iš balso jautėsi. Ji jam nieko nesakydavo, nueidavo, nieko nedarė, buvo išsigandusi. Nepamena, ką jis po to jai sakė. Šitą kartą geriausia prisimena. Paskutinis kartas ir buvo prieš du tris metus. Jai buvo greičiausia 5 metai, dar nėjo į mokyklą. Jis sakydavo, niekam nesakyti, kad nežinotų. Sako „ššš, tu niekam nesakyk“. Kai jai buvo 8 metai, ji paaugo, išdrįso pasakyti mamai, kad jis prašydavo viską nusimauti ir parodyti. Mama pasakydavo, kad liktų tarp jų, kad pasakys apie tai socialinei. Ji bijojo, kad jis piktas ir jai kažką padarys. Nors bijojo, tačiau išdrįso pasakyti mamai. Daugiau nieko nesiūlydavo už pinigus. Tik tą vieną kartą, ji atsisakė ir nuėjo. Kelnių nusimovusi nebuvo. Jis prašė ir A.. Jo kaip paprašė, kitą dieną A. jai pasakė, kad S. prašė nusimauti kelnes ir triusikėlius, daugiau nieko nesakė. Jos sesė sakė, kad S. lindo prie L., kad S. jos užpakalį laižė. S. atėjo į virtuvę, ji buvo virtuvėje, L. pati savo mamai pasakė. L. pasakė, o jos sesė tai matė ir sakė, kad lindo prie jos. Kai L. pasakė, jos mama ją pasiėmė ant kelių. Po to kas buvo nežino, S. išėjo, sesė išvijo jį. Ten buvo pižamų vakarėlis tik mergaičių, S. pasiliko. Sesė atėjo kažko į kambarį paimti lempos, pamatė, kad S. buvo pasilenkęs prie L. ir paklausė S., ką čia darai. L. atėjusi į virtuvę ir savo mamai pasakė. Čia buvo praeitais metais, tuo metu buvo lygtai atostogos, gal savaitgalis, nežino. Jos dėdė norėdavo pamatyti makštį. Jis norėdavo pamatyti, nes liepdavo nusimauti kelnaites, triusikėlius ir parodyti. Jis sakydavo, kad nori ten paliesti, pažiūrėti. Bet nelietė. Kai nenusimaudavo, jis nieko nesakydavo, išeidavo. (1 t., b. l. 128-131, 136).

Globos namų „Užuovėja“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad kalbantis su G. B. apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, ji išsako, kad „dėdė S. prašė nusimauti apatinius už pinigus“. Pokalbių ir užduočių lytiškumo tema atlikimo metu stebimas G. nerimastingumas, patiriama įtampa bei gėda. G. įvardyti dėdės veiksmai jos atžvilgiu, stebimos intensyvios emocinės reakcijos į šią temą leidžia kelti pagrįstą prielaidą, jog mergaitė galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos. (1 t., b. l. 189-191)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. balandžio 4 - gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-64/2023 nurodyta:

1. Objektyvių duomenų, kad G. B. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu (taip pat ir šiuo metu) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta.

2. G. B. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių, faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Taip pat žiūrėti punktą Nr. 3.

3. Nenustatytos priežastys (įskaitant socialinę brandą, pažintinius bei psichologinius ypatumus), dėl kurių G. B. negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei atgaminti apklausų metų.

4. G. B. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose.

5. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šios ekspertizės metu G. B. visiškai nesuprato/nesupranta jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). G. B. tiriamiems įtariamojo veiksmams priešinosi taip, kaip sugebėjo (papasakojo mamai, nepakluso), aktyviau priešintis ji nebūtų galėjusi dėl faktorių visumos: mažo amžiaus, šių veiksmų esmės nesuvokimo, santykio su įtariamuoju ypatumų.

6. Nenustatyta, kad G. B. būtų padidintai įtaigi.

7. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) G. B. nenustatytas.

8. G. B. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika, nekonstatuojamas.

10. G. B. nustatyti individualūs ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį. (1 t., b. l. 182- 187)

Teismo ekspertės S. S. ir T. Gabnytė- Nagi patvirtino nukentėjusios G. B. teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės išvadas. Ekspertė T. Gabnytė – Nagi patvirtino, kad įvertinus G. B. kalbos, pažintinės veiklos ypatumus nustatyta, kad gali būti liudytoja, galėjo duoti parodymus apklausiama, padidintas polinkis fantazuoti, painioti vaizduotę su realiais įvykiais nebuvo nustatytas. Duomenų apie tiesioginį poveikį parodymų davimui negauta, tačiau nustatyta jos mamos elgsenos įtaka - skatinimas nekalbėti, neatsiskleisti, galėjo paveikti jos ekspertizės metu stebimą uždarumą, tikėtina, kad parodymus ji davė ne pilna apimtimi, galėjo neatskleisti visų bylos aplinkybių. Nukentėjusioji suvokti su ja atliekamų veiksmų reikšmę jos atžvilgiu ir tam pasipriešinti negalėjo, tiriamoji nebuvo ir nepajėgi suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų reikšmės. Ekspertė S. S. patvirtino, kad ekspertizės akte nurodyta, kad byloje tiriami įvykiai sukėlė emocinę įtampą, turėjo psichotraumuojantį poveikį tiriamosios emocinei būsenai, tačiau psichikos sutrikimas nėra susiformavęs, nebuvo nustatytas dėl to sveikatos sutrikdymo mastas. Nustatyta, kad stebint tiriamosios emocijas, reakcijas, kelis kartus užsimena apie situacijas, kurių metu įtariamasis bandė paliesti ją rankomis, neatmetama galimybė, kad parodymus davė ne pilna apimti, galimai neatskleidė visų savo turimų patirčių. Kad nukentėjusioji galėtų apkalbėti, melagingai apkaltinti įtariamąjį –įtariamojo parodymai buvo tokie – tačiau duomenų, kad tiriamoji patirtų kitų asmenų poveikį, kitų aplinkybių, kad negalėtų būti liudytoja - tokių duomenų nebuvo nustatyta. G. B. psichikos sutrikimas nebuvo nustatytas, sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatytas. G. B. būsenoje stebimi nerimo sutrikimo simptomai, nesiekiantys klinikinio sutrikimo lygmens, tačiau rodantys byloje tiriamos nusikalstamos veikos psichotraumuojantį poveikį. Jos pačios žodžiais, tiriamų įvykių metu, jautė nesmagumą, baimę, nejaukumą. Apie šias aplinkybes pasakoja su liūdesiu, akivaizdžiai stiprėjančiu nerimu, jai lengviau kalbėti apie kitų vaikų patirtis. Temos vengiantis elgesys rodo, kad sunki tema, kurios norisi išvengti. Duomenų, kad G. B. būtų patyrusi kitų asmenų poveikį, duodama parodymus, negauta, bet galima matyti mamos elgesį, kuris gali slopinti gebėjimą, galėjimą aktyviau, detaliau papasakoti. G. B. nebuvo nustatyta kalbos, pažintinės veiklos, įskaitant intelektą, sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja. Nukentėjusioji negalėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų reikšmę, negalėjo pasipriešinti, - tiriamoj visiškai nesupranta jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų nei pobūdžio, nei reikšmės, ji būdavo periodiškai nuo jo priklausoma, kai jis ją prižiūrėdavo, negalėjo aktyviau priešintis, negalėjo savalaikiai atsiskleisti. T. Gabnytė- Nagi paaiškino, kad ekspertizės metu tiriamoji G. B. realistiškai, nuosekliai atpasakojo tai, ką buvo papasakojusi duodama parodymus, pasakojimas realistiškas, atitinka vartojamą žodyną, protinį išsivystymo lygį, menką gyvenimišką patirtį, lydimas atitinkamų emocinių reakcijų. Tiriamoji apie įvykius pasakoja, kad jie prasidėjo anksčiau, kai ji buvo mažesnio amžiaus, pagal amžiaus galimybes ji gali įsiminti konkrečią patirtį, informaciją, bet dėl laiko sąvokos - parodymus duoti jai sudėtingiau. G. B. pasakoja ne apie vienkartinį epizodą, pasakoja apie keletą epizodų, kurie savo pobūdžiu panašūs, sunku jai įvardyti laiką, dažnumą, kiek kartų buvo. Kitų asmenų poveikis jų parodymams nenustatytas, mama slopino norą, galimybę atsiskleisti - išvados darytos įvertinus ekspertizei pateiktą visą bylos medžiagą, bendravimą su mergaitėmis bei specialiąsias teismo psichologines žinias. Mergaitės pačios apklausų metu, ekspertizės metu išsako, kad mamai anksčiau buvo atsiskleidusios apie tiriamus įvykius. Kad tiriamoji patirtų kitų asmenų poveikį negauta, tačiau mamos poveikio galimybė neatmetama.

Nepilnametis nukentėjusysis A. D., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jam 7 metai. Jis paprašė parodyti užpakalį, jam pasakė "ne" ir jis pasakė gerai, o G. su L. sako - jeigu lysi prie jo, pamatysi kas tau bus, o jis sako - ne nelįsiu, paskui jis iš jo telefono pasileido muziką ir viskas. Paprašė parodyti užpakalį, G. užpyko, labai negražiai jį išvadino. Pasakė mamai, bet mama nekreipė dėmesio. Jis - tai S.. S. pažįsta, jis buvo atėjęs pas L.. Pavardės S. nežino. S. yra L. brolis. L. yra G. ir G. mama. Su S. susitinka pas L. Kai eina į mokyklą, su juo nesusitinka. S. jo prašė parodyti užpakalį ne vieną kartą, daugiau kartų. Kai jo prašė rodyti užpakalį, jis pasakė "ne" ir viskas. Kai S. prašė parodyti užpakalį, buvo baisu, bijojo, kad jis nepaprašytų dar kartą. Kai mamos nebūdavo namuose, būdavo su L.. Tada, kai S. paprašė parodyti užpakalį, jis ją tada prižiūrėjo. L., G. ir G. išėjo išsimaudyti į pirtį, tada paskambino S., kad ateitų jį pasaugoti. Norėjo tyliai pasakyti į ausį, kad jis prašė užpakalį parodyti, bet jis atėjo į kambarį. Jis sakė, „ar gali parodyti“ ir viskas. A. pažymi piešinyje, kūno dalį, kurią prašė parodyti S.. S. vieną kartą prašė parodyti tą vietą. Jis į ausį pasakė mamai apie tai, kad prašė parodyti, paskui G. ir G.. ( 2 t., b. l. 3-7, 12)

Globos namų „Užuovėja“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad A. D. neskiria gerų ir blogų paslapčių, tačiau diferencijuoja viešas ir privačias kūno dalis. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu jis būtų matęs ar lietęs kito žmogaus kūną lyties organų srityje arba pats buvęs paliestas ar pamatytas) berniukas kategoriškai neigia kada nors susidūręs su tokiomis situacijomis. Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastį A. išsako, kad atvažiavo, nes „vienas žmogus lindo, prašė parodyti“. (2 t., b. l. 72-74)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. balandžio 4 - gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-65/2023 nurodyta:

1. Objektyvių duomenų, kad A. D. iki nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Nuo 2016 m. nustatytas mišrus specifinis raidos sutrikimas ( F83).

2. Atsakyta 1, 3, 9 punktuose.

3. A. D., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (Tame tarpe ir jos socialinę brandą), protinį išsivystymą, psichikos būseną, galėjo suprasti išorinę byloje tiriamų įvykių pusę, t. y. konkrečias faktines aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Tuo pačiu, vertinant A. D. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl savo emocinės būsenos (nesaugumo, nerimastingumo, baimės atsiverti) jis galėjo neatskleisti visų jam žinomų reikšmingų byloje aplinkybių.

4. A. D. daugiau apklausti ar jam dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama, tačiau esant būtinybei, tokią apklausą rekomenduojama organizuoti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui.

5. A. D., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (tame tarpe ir jos socialinę brandą), protinį išsivystymą bei turimas žinias, negalėjo pilnai suprasti įtariamojo jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (t. y. nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo tiems veiksmams adekvačiai priešintis.

8. Šiuo metu A. D. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo S. I. veiksmais nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas.

9. A. D. būdingi amžiaus ir individualūs psichologiniai ypatumai bei jo turimų žinių apimtis (apie seksualinės prievartos suvokimą atsakyta 5 punkte) reiškėsi tiek iki byloje tiriamo įvykio, tiek ir ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (nerimastingumas atsiveriant apie įtariamojo veiksmus jo atžvilgiu, skuba pasakyti, kad įtariamajam jis nerodęs savo intymių kūno vietų, tačiau įtariamojo veiksmai jam sukėlę pyktį, jis labai verkęs) ( 2 t., b. l. 66-71)

Nepilnametė nukentėjusioji L. D., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jai 5 metai, gyvena su mama ir broliu A.. Į svečius ateina pas L., su ja gyvena S., G., G.. Daugiau nieko nėra. Jai patinka pas L. piešti, nepatinka žiūrėti televizorių. Su G. patinka žaisti slėpynes, su S. patinka dainuoti, šokti. Kas nepatinka veikti su S., ji nepasakys. Psichologei su ja piešiant ir aptarinėjant žmogaus kūno dalis L. sako, užpakalį gali paliesti katinėlis, daugiau niekas. Nenori kalbėtis ir apie pižamų vakarėlį, nesakys. Per vakarėlį jos valgė picą, mėsą, arbūzą, bananų, vakarėlis buvo pas L., buvo G., mama, G., ji. Nebuvo jos brolio A.. S. pižamų vakarėlyje buvo, jis žaidė su jos mama ir daugiau visko nepasakys ( 2 t., b. l. 77-79, 83).

Globos namų „Užuovėja“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad konsultacijos metu L. D. spontaniškai ima pasakoti apie kaimynę L., pas kurią teigia praleidžianti daug laiko. Paklausta, kas jau nepatinka pas L., mergaitė užsimena apie S., pasakoja, kad „S. būna pas L., būna biški išgėręs“, kad jis „geria alų ir viską geria“. Paklausta ko jai nepatinka veikti su S., mergaitė ima dalytis, kad S. jai „čiulpė užpakalį“, pasakoja, kad ji norėjo užpakalį pasikasyti, bet užpakalį jai pakasyti pasisiūlė S., tačiau „nepakasė, o pačiulpė man su burna“. Mergaitė mini, paprašiusi jo taip nesielgti, vėliau nuėjo pasisakyti mamai. L. pasakojimai apie S. elgesį leidžia kelti įtarimą apie galimai patirtą seksualinį smurtą prieš mažametę. (2 t., b.l. 141-143)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. balandžio 4 - gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-66/2023 nurodyta:

1. Objektyvių duomenų, kad L. D. iki nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metų būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu psichikos suteikia nekonstatuojamas. Nuo 2022 m. nustatytas mišrus specifinis raidos sutrikimas (F33).

2. Atsakyta 1, 3, 9 punktuose.

3. L. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (tame tarpe ir jos socialinę brandą), protinį išsivystymą, psichikos būseną, galėjo suprasti išorinę byloje tiriamų įvykių pusę, t. y. konkrečias faktinės aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau parodymų, apie bylai reikšmingas aplinkybes ji nedavė dėl savo emocinės būsenos (buvo nerimastinga, gynybiškai nusiteikusi).

4. L. D. daugiau apklausti, jai dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama, tačiau esant būtinybei, apklausą rekomenduojama vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui.

5. L. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (tame tarpe ir jos socialinę brandą), protinį išsivystymą bei turimas žinias, visiškai negalėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgių atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams priešintis.

8. Šiuo metu L. D. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo S. I. veiksmais nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas.

9. L. D. būdingi amžiaus ir individualūs psichologinis ypatumai bei jos turimų žinių apimtis (suvokimo apie seksualinę prievartą lygis (žr. 5 punktą) reiškėsi tiek iki byloje tiriamo įvykio, tiek ir ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (dalyvauti struktūruotoje aplinkoje jai yra gana sudėtinga dėl blaškaus dėmesio, pasireiškiančio minčių šuoliais, jos norų ir poreikių neatitinkančios veiklos turinio) ( 2 t. b. l. 134-139)

Ekspertės A. Šiaulytė ir E. Karoblienė patvirtino teismo psichologijos ir psichiatrijos ekpertizės aktus dėl L. D. ir A. D. gebėjimo suprasti išorinę byloje tiriamų įvykių pusę ir konkrečias faktines bylos aplinkybes. Ekspertė A. Šiaulytė paaiškino, kad L. D. apklausa vyko, gretinant ką ji pasakojo skirtingiems specialistams, asmenims apie reikšmingas aplinkybes, gretinant bylos medžiagą, ką ji kalbėjo ekspertizės metu ir nenustatyta priežasčių dėl ko būtų galima netikėti jos žodžių turiniu. Polinkis į seksualizuotą elgesį rodo apie nesavailaikes seksualines patirtis. Fantazijų nenustatyta, labai mažo amžiaus vaikas negali fantazuoti apie dalykus, kurių nesupranta, nieko nežino apie tai, pasakymai „čiulpia man subinę „ – analizuojant situaciją, negauta duomenų, kad taip būtų įteigta ar išmokinta taip kalbėti. Jos brolis A. patvirtina jos žodžius, yra tam tikrų išsireiškimų, kad L. yra patyrusi tam tikrus seksualizuotus veiksmus, ką ji nurodo, jos žodžius patvirtina brolis, potencialų gebėjimą liudyti sustiprina tai, kalbėti iš savo patirties. Ekspertė E. Karoblienė patikslino kad L. D. nustatytas mišrus, specifinis raidos sutrikimas –nėra toks sutrikimas, dėl kurio ji negalėtų papasakoti, pateikti faktines aplinkybes, tai raidos sutrikimas, kuris nustatytas anksčiau iš medicininių dokumentų. Mišrus emocinis psichikos sutrikimas A. D. yra nustatytas, tačiau jis neturi įtakos duodant parodymus, tai medicininiuose dokumentuose rastas ir parašytas sutrikimas.

Ekspertė A. Šiaulytė komentuodama A. D. ekspertizės akto išvadas papildė, kad jo parodymai kalba apie tai, kad buvo patirta seksualinė prievarta, tai ekspertizės metu daugiau prasitarė apie kitus veiksmus, patirtis, nei nurodyta parodymuose- stebėtas nedrąsumas, blaškymasis, baimė atsiverti, lyg teigia ir po to iš karto nori paneigti. Ekspertizės metu ir byloje eina linija - kaltinamasis prašė parodyti, bet sakiau ne. Bet ekspertizės metu atskleidžia tokias aplinkybes – klausiant netiesiogiai, paėmus žaidimą, dėlionę, prašant parodyti, kur lietė kaltinamasis, jis labai aiškiai nurodo – pimpę, o su kuo lietė – su pirštais, su veidu, su liežuviu, tai nurodo tiesiogines patirtis. Po to greitai pasikoreguoja- aš pasakiau ne, kad jis to nepatyrė. Stebimas nerimastingumas, baimingumas kalbėti, nesaugumas, todėl keliama prielaida, kad jam daromas poveikis-nesakyti, nekalbėti, neatskleisti. Įvykis buvo, bet pasakiau – ne ir viskas baigėsi iš to matomas atsakymų koregavimas, o atsakymo koregavimas parodo įtaką. Jo amžiaus vaikams, atliekant ekspertizes fantazijos atsiskleidžia vaikų žodžiuose, bet dėl poveikio tylėti, nekalbėti jie neatsiskleidžia. Vaikai kreipia dėmesį į tai, kaip reaguoja suaugusieji pirmą kartą atsiskleidus apie patirtus veiksmus. Mama nepatikėjo. Kad lietė jo lytinius organus su pirštais, veidu, liežuviu – jo parodymai - šioje vietoje ekspertizės metu buvo tiriamojo spontaniškas ir nekontroliuojamas atsakymas. Tai, kad vėliau bandė pasikoreguoti, o pasikoreguodamas sau prieštarauja – rodo, kad vaikas netyčia išsidavė, tie jo žodžiai, ekspertės požiūriu, reiškia, kad jis pasakė daugiau nei reikia. Spontaniškumas parodo, kad vaikas pasisako iš asmeninės patirties, jam išsprūdo ne tai, kas įteikta. Stebėjo, kad tie žodžiai atitinka jo žodyną, kalba savo išsireiškimais, jis niekada neneigė, yra jo žodžių tam tikras nuoseklumas, jo parodymų turinys nekėlė abejonių. Jam nustatytas sutrikimas - jis kalba, bendrauja, elgiasi tiesiog kaip jaunesnio amžiaus vaikas, bet nesutrikdyta įsiminti, atgaminti situacijas susijusias su įvykiais, su tuo, ką jis yra patyręs. Įvertinus, tam tikrų žinių apie lytiškumą neturėjimą, apie seksualinę prievartą neturėjimą, reiškia, kad jis negalėjo suprasti, suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, negalėjo priešintis. Pagal savo amžių, brandumą A. negali nurodyti kiekybiškai bylai reikšmingas aplinkybes - data, laikas, trukmė, pasikartojimų skaičius. A. kalba apie sesę, - ekspertizės metu parodė, kad tą pačią dieną sesei čiulpė, kai jis žaidė telefonu- tas išsireiškimas parodo, ką jis yra matęs. Iš psichologinio įvertinimo aprašyta, kad pokalbio apie kaltinamojo veiksmus metu, tiriamasis A. – paklaustas, kur lietęs S.- nurodė pimpę, lietė su veidu, liežuviu, pirštais - labai konkrečiai apie kaltinamąjį pasako. Ekspertizės metu, mato iš tiriamojo, kad jis nesipainioja kokie veiksmai iš S., koks asmuo ir koks veiksmas įvyko, ką padarė. Priežasčių manyti, kad painioja asmenis, įvykius ir visa tame painiojasi, nėra. Kad jis negali nurodyti nuosekliai įvykių, papasakoti nuo pradžios iki pabaigos, dėl savo raidos ypatumų negali – pasakojimas fragmentiškas, reikia klausti, emocinė būsena trukdo papasakoti vieną epizodą, jo raida atsilieka nuo statistinio. Kas paklausia, tam pasakoja apie S. ir prašymą apsinuoginti. Tai yra nuoseklumas. Kiek buvo įvykių – A. nurodyti to negalėtų, ekspertizės išvados - nebuvo galima tokio dalyko konstatuoti, jo raida neleidžia to, yra baimė, nerimas, tai veikia jo galimybę būti liudytoju. Ekspertė E. Karoblienė parodė, kad A. D. pasakymas taip žmonės nedaro, lyg supranta, ką vyras su žmona turėtų daryti – tas klausimas užduodamas tikslu sužinoti ką vaikai supranta, žino apie lytinius santykius, ar yra matę, šiuo atveju, matome, kad jis neturi analogiškų žinių lyginant su tuo, ką jis yra matęs. Kad S. žmonos neturi – pats kaip vaikas išsamprotauti negali, iš suaugusių girdėjęs, jis greitai pasigauna suaugusių frazes ir atkartoja. Psichologinio vertinimo pradžioje aprašyta jo kelionė į ligoninę – vaikas kalba suaugusiojo intonacijomis, frazėmis, kurių nesupranta, išskyrus bylai reikšmingas aplinkybes, apie savo galimai patirtas patirtis dėl kaltinamojo veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad 2020 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje atsikėlė gyventi pas brolį A. I., kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) r. Pas brolį atsikėlė gyventi bėgdama nuo geriančio vyro A. K.. Pas brolį A. su vaikais pagyveno du mėnesius. Kol gyveno pas brolį A., brolis S. I. nebuvo atvažiavęs. Nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena su dviem dukromis, t. y. G. ir G. B.. (duomenys neskelbtini) gyvena ir jos abu broliai, t. y. A. ir S.. Dažniau pas ją ateidavo S., nes jai reikėdavo pagalbos ūkio darbuose. S. į (duomenys neskelbtini) kaimą atsikėlė gyventi prieš kokius 5 ar 6 metus. Jis nusipirko namą, gyvena vienas. S. turi protinę negalią. 2019 metų pavasarį, tiksliai mėnesio neprisimena, dukra G. pasakė, kad S. I. prašė jos nusimauti kelnės ir parodyti "putę" už 50 eurų. Pasak G., ji S. išvarė iš kambario ir kelnių nesimovė. Kai G. tai pasakė, šalia buvo kita dukra G.. Po pokalbio su G., G. sako "manęs S. irgi prašė nusimauti kelnes ir parodyti "putę" už 20 eurų". Iš G. žino, ji kelnių nesimovė. Ką G. atsakė S. nežino, neklausė. G. apie S. pasakė, jog iškrypęs. Paklausė kaip ji supranta žodį iškrypęs, G. atsakė "kai lenda prie mažų mergaičių". Kai dukros apie tai pasakė, S. pas juos svečiuose nebuvo. Sekantį kartą jam atvažiavus, S. perspėjo, jeigu dar kartą lįs prie mergaičių, praneš policijai. S. gynėsi, sakydamas prie mergaičių nelenda, jos išsigalvoja. Ji dukromis tiki, jos nemeluoja, patikėjo jomis, kai pasakė, jog S. prie jų lindo. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), S. atvažiuodavo aplankyti kartą į mėnesį. S. jos dukroms duodavo pinigų jai matant. Apie S. polinkį lįsti prie vaikų žino iš savo močiutės. Kai S. buvo 16 metų, jis gyveno kartu su ja ir močiute. Vieną vasaros rytą pamatė S. sumuštu veidu ir suplėšytais rūbais. Iš močiutės žino, S. lindo prie pusseserės, kuriai buvo 3 metukai. Ką konkrečiai S. padarė pusseserei nežino, močiutė nesakė. S. sumušė pusseserės tėvas, dėl to, kad lindo prie jo dukters. Žinodama S. polinkį lįsti prie mergaičių, dukrų su juo nepalikdavo. Joms būnant vienoms namuose, visada liepdavo užsirakinti duris ir nieko į namus neįleisti. Daugiau niekada dukros nesakė, kad S. prie jų lindo. 2022 metų spalio mėnesio viduryje, dienos neprisimena, pas ją svečiavosi E. P. su savo vaikais, t. y. A. ir L.. Joms begeriant kavą atėjo kita kaimynė R. M. – G.. R. pasiūlė pasidaryti kartu su vaikais pižamų vakarėlį. Ji su E. pritarė R.. Pižamų vakarėlį susiorganizavo sekančią dieną apie 18 val. Nusipirko vaisių, pasidarė sumuštinių. Vakarėlio metu tiek moterys, tiek vaikai vilkėjo pižamas, žaidė įvairius žaidimus, sprendė mįsles ir pan. Apie pižamų vakarėlį S. žinojo iš jos dukterų. Tik prasidėjus vakarėliui atėjo išgėręs S.. Vakarėlis vyko viename iš kambarių. S. paprašė kavos, dukra G. liepė S. eiti namo ir ten gerti kavą, nes vyksta pižamų vakarėlis. E. dukra L. sėdėjo ir žaidė telefonu ant lovos, S. prisėdo šalia. Negali paaiškinti, kaip tiesiog gavosi savaime, kad S. liko su L. dviese kambaryje. Kambario durys, kur buvo L. su S., buvo neuždarytos, tačiau būnant virtuvėje kas vyksta kambaryje nesimato dėl išplanavimo. E. nuėjo parūkyti, ji su R. nuėjo į virtuvę daryti sumuštinių. Jos dukros G. ir G. buvo kitame kambaryje. Jei gerai prisimena, A. buvo kartu su E. Jai būnant virtuvėje S. išėjo iš kambario ir sako einu namo. Jį išleido, nieko neįtardama. Jam išėjus į virtuvę atėjo G. ir pasakė, S. buvo pasilenkęs prie L., tačiau ką darė nematė, nes S. savo kūnu užstojo. E. joms girdint paklausė L., ką darė S.. Mergaitė mamai į ausį pasakė "laižė subinę". Dar apie porą valandų pažaidė, R., E. su vaikais išėjo namo. Vėliau su E. apie S. elgesį kalbėjosi. E. papasakojo įvykį su pussesere. G. jau buvo pasakiusi E., kad prie jų S. irgi lindo. Iš E. žino, kad S. lindo ir prie A., t. y. prašė nusimauti kelnes ir parodyti. Ką parodyti nesakė. Pasak E., A. iš karto pabėgo. Po to įvykio S. klausė, ką daro su E. vaikais. Jis viską neigia, sako vaikai išsigalvoja. S. su E. prigrasino būnant girtu nesirodyti prie jų namų. Iki šiol S. nei pas ją, nei pas E. neateina, nebent kai ji paprašo ką nors padėti. Ji pati nėra girdėjusi, kad S. prašytų jos vaikų nusirengti ar parodyti apatinę savo kūno dalį. 2022 m. spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje tiksliai neprisimena, apie 12 val. E. P. pas ją atvedė A. su L. ir paprašė juos pasaugoti. E. išvažiavo į Panevėžį. E. pasakė grįš 14.30 val., nes tuo metu (duomenys neskelbtini) būna autobusas iš Panevėžio. E. pažadėjo vaikus pasaugoti. Gal apie 13.30 val. pas ją atėjo brolis S., su juo gėrė kavą, kalbėjosi. S. atėjo būdamas išgėręs. Apie 14 val. iš mokyklos grįžo jos dukros, t. y. G. su G.. Buvo penktadienis, dukros paprašė eiti su jomis į pirtį. Kiekvieną penktadienį dukroms grįžus iš mokyklos eina į pirtį. Penktadieniais pirtis dirba nuo 13 iki 20 val. Žinodama, kad E. netrukus turi grįžti, t. y. apie 14.30 val., S. paprašė pasaugoti E. vaikus jos namuose. S. sutiko. Apie 14.25 val. su dukromis išėjo į pirtį. Išeidama į pirtį mobiliojo ryšio telefoną paliko namuose. Pirtyje buvo apie 2 val., ten yra baseinas, mergaitės plaukioja. Joms grįžus iš pirties S. sėdėjo prie jos namo, gėrė kavą. S. paklausė, kur vaikai. S. atsakė, E. grįžo ir pasiėmė vaikus. Tuo pokalbis ir baigėsi. Jis išgėręs kavą išėjo namo. Grįžusi į namus, paskambino E.. E. telefonu paklausė, kodėl paliko vaikus S.. Ji atsakė, kad išėjo į pirtį prieš grįžimą, t. y. apie 14.25 val., todėl vaikai su S. ilgai nebuvo. Iš E. žino, kad ji grįžo kaip ir žadėjo 14.30 val. Apie tai, kad S. lindo prie E. vaikų sužinojo iš E. praėjus kelioms dienoms ( 2 t., b. l. 154-158, 159-162).

S. I. nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje G. ir G. B. atžvilgiu kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados

Kaltinamojo S. I. parodymų, kad jokių nusikaltimų prieš savo sesers L. B. dukras jis nepadarė bylos įrodymai nepatvirtina, o priešingai, aptarti įrodymai kaltinamojo parodymus paneigia bei leidžia nuspręsti, kad S. I. kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytose vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad abi jo sesers dukros yra mažametės, sistemingai nenustatytą kiekį įkalbinėjo jas nusirengti, prašė parodyti lytinius organus bei leisti juos pabučiuoti, tokiais veiksmais tvirkino mažametes G. ir G. B.. Kaltinamojo parodymus, jog G. ir G. B. jį pakalba keršydamos už tai, kad joms nebeduoda pinigų, kurių jos prašo, o apie ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes jos sugalvojo sužinojusios iš telefono, teismas laiko kaltinamojo pasirinkta gynybos versija.

Visų pirma, vertindamas byloje esančius mažamečių nukentėjusiųjų parodymus ir kitus duomenis apie patirtą seksualinį prievartavimą teismas pažymi, jog seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Teismų praktikoje suformuotas mažamečių nukentėjusiųjų parodymų patikimumo vertinimo kriterijus, kur nurodyta, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti ir absoliutinami – jie turi būti vertinami bylos visų įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-294/2017).

Iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis pripažįsta aplinkybę, jog nuvažiuodavo kas pusę metų į svečius pas brolį A. I. ir seserį L. B. į (duomenys neskelbtini) km, o ten nuvykęs kartu su L. B. sugyventiniu vartodavo alkoholį, neneigė, kad mergaitėms tiek būdamas blaivus, tiek ir išgėręs duodavo pinigų, tiek joms gyvenant (duomenys neskelbtini) km, tiek ir (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusi G. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu pagal savo amžių ir suvokimą patvirtino apie S. I. veiksmus jos ir sesers G. atžvilgiu. Ji parodė, kad atvažiavęs kaltinamasis, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), jos ir sesers G. prašydavo parodyti apatinę kūno dalį ir už tai siūlydavo pinigų, jei būdavo su sese kambaryje, tai pasikviesdavo po vieną ir prašydavo. Kai dėdė atvykdavo, būdavo savaitę ar kelias dienas, tai tada prašydavo parodyti lytinius organus ar juos pabučiuoti ir už tai siūlydavo pinigų. Jis prašydavo parodyti lytinius organus, nusimauti kelnaites ir parodyti, vieną kartą girdėjo kai to paties prašė ir G. Jis siūlydavo pinigus, prašydavo parodyti tada, kai būdavo girtas. Buvo vienas kartas, kai matė kaip prašė G. pabučiuoti apatinę dalį ir parodyti, kas po kelnaitėmis. (1 t, b. l. 39-42). Nukentėjusioji G. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad kai buvo maža, gal 4-5 metų, o S. buvo paliktas jų prižiūrėti, jis prašinėdavo, kad leistų paliesti daug kartų, kai būdavo girtas prašė nusimauti apatinius, tai darydavo tuomet, kai mama buvo išvažiavusi, o jis būdavo paliktas prižiūrėti, tada jis pradėdavo prašinėti. Prašė nusimauti apatinius daug kartų, vieną kartą nusivedė į kambarį, pasakė nusimauti kelnes ir parodyti, sakė duos 50 Eur. Jis visada tuomet būdavo girtas. Tuo metu jai buvo 4-5 metai. Tada labai išsigando, jis buvo piktas, girtas, jo bijojo. Ji niekada jam neparodė. Paskutinis kartas buvo prieš du tris metus, tuomet dar nėjo į mokyklą. Kai jai buvo 8 metai išdrįso mamai pasakyti, kad dėdė prašydavo viską nusimauti ir parodyti, mama tada prašė kad tai liktų tik tarp jų. Jos dėdė norėjo pamatyti makštį, sakydavo, kad nori paliesti, pažiūrėti, bet nelietė. ( 1 t, b.l.132-134).

Sprendžiant dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, jų gebėjimo tinkamai suvokti įvykio situaciją svarbiu įrodymų šaltiniu šioje byloje yra Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktai. Ekspertizių metų, ikiteisminio tyrimo metu surinktų bylos duomenų pagrindu apklausiant G. ir G. B., buvo aiškinamasi jų gebėjimai suprasti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir galimi seksualinės prievartos patyrimai.

Iš G. B. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto matyti, kad pasakodama apie S. I. ji tyli, gėdijasi „ man rodos jis lysti norėjo prie mūsų, prašė apatinius nusimauti“... jis prašydavo už pinigus, sakydavo duosiu pinigų, nusimauk apatinius ‚... tiesiog kabinėdavosi, liesdavo ranka, sakydavo niekam nesakyti“. Paprašyta paaiškinti žodžius apie lindimą ji nurodo“ prašė nusimauti apatinius, už pinigus ... 50 eurų ar mažiau“. G. B. neigė, kad būtų dariusi tai, ko buvo prašoma. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte konstatuota, kad G. B. ekspertizės metu pakartojo 2023-01-25 duotų parodymų esmę, jos pasakojimas nuoseklus, realistiškas atitinka jos vartojamą žodyną ir protinį išsivystymą, gyvenimišką patirtį, lydimas adekvačių pasakojimam turiniui reakcijų. G. B. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, duomenų kad jai būtų nustatyta padidinta įtaiga, ar polinkis fantazuoti taip pat nenustatyta.(1t,.b.l.82-187).

Teismo psichiatrė-ekspertė S. S. ir teismo psichiatrė- psichologė Tautvilė Gabnytė-Nagi ekspertizės aktų išvadas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtino. Ekspertizės metu nenustatyta, jog G. B. būtų padarytas poveikis, tačiau nustatyta mamos elgsena- skatinimas nekalbėti, neatsiskleisti, tai galėjo ekspertizės metu paveikti jos uždarumą, todėl tikėtina, kad ji parodymus davė ne visa apimtimi ir galėjo neatskleisti visų bylos aplinkybių. Nukentėjusioji negalėjo suvokti ir pasipriešinti su ja atliekamiems kaltinamojo veiksmams. Nenustatyta, kad nukentėjusioji galėtų melagingai apkaltinti S. I. ar jį apkalbėti. Bylos duomenys, t. y. liudytojos V. Č., pačių nukentėjusiųjų parodymai, patvirtina ekspertizės išvadų dalį ir apie mamos L. B. elgesį, kuris slopino nukentėjusios gebėjimą ir galėjimą aktyviau, detaliau papasakoti įvykio aplinkybes. Ekspertė T. Gabnytė- Nagi patikslino, jog G. B. pasakodama apie ankstesnius įvykius buvo mažesnio amžiaus nei G., pagal amžiaus galimybes jai buvo sunkiau įsiminti konkrečią patirtį, bet ji pasakojo ne apie vienkartinį epizodą, pasakojo apie keletą epizodų, kurie savo pobūdžių buvo panašūs, todėl jai sunku paaiškinti kiek kartų tai buvo ir atgaminti tokias aplinkybes.

Globos namų „Užuovėja“ vaiko galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvada rodo, kad G. B. tyrimo, atlikto nuo 2023-01-23 iki 26 dienos duomenys (išsakė, kad atvyko „dėl seksualinio priekabiavimo, bet kaip nepriekabiavo, prašė parodyti“) , t. y. jos pasisakymai apie seksualinio pobūdžio veiksmus, leidžia kelti prielaidą apie jos galimą seksualinės prievartos patyrimą ( 1 t, b.l.123-125). Globos namų „Užuovėja“ vaiko galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvada rodo, kad G. B. tyrimo, atlikto nuo 2023-01-23 iki 26 dienos duomenys, G. įvardinti dėdės veiksmai jos atžvilgiu („dėdė S. prašė nusimauti apatinius už pinigus“) bei G. intensyvios emocinės reakcijos į temą apie dėdės veiksmus jos atžvilgiu, leidžia kelti prielaidą apie jos galimą seksualinės prievartos patyrimą ( 1 t,b.l.188-191).

Nukentėjusiųjų motina L. B. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus prie savo brolį, tačiau ji sutiko duoti parodymus ir buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje yra suformuota bendra taisyklė, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Liudytoja L. J., kuri atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus patvirtino, kad apklausiant L. B., jai buvo išaiškinta teisė kaip giminaitei neduoti parodymų, tikėjosi, kad ji neduos parodymų prieš brolį, bet ji viską papasakojo. L. papasakojo geranoriškai, pati apklausos metu papasakojo tokią S. charakteristiką, kuri užfiksuota jos parodymuose.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo apklausta du kartus, t. y. 2022-12-19 ir papildomai 2022-12-22. Byloje esantis teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolas patvirtina, kad liudytojai (tuo metu L. K.) išaiškinta Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostata draudžianti ją versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, o papildomos apklausos metu ji patvirtino, kad sutinka duoti parodymus prie savo brolį S. I. (2 t, b.l.151, 154-156). Įvertinus aptarta, teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos L. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu patikimumu, nes nenustatyta, jog jie buvo gauti pažeidžiant įstatymus ir jos konstitucinę teisę neduoti parodymų prieš šeimos narius ar artimus giminaičius. L. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad ji 2019 metų pavasarį iš dukros G. sužinojo, jog S. I. prašė jos nusimauti kelnės ir parodyti "putę" už 50 eurų. Pasak G., ji S. išvarė iš kambario ir kelnių nesimovė. Po pokalbio su G., G. irgi patvirtino, kad S. ir jos prašė nusimauti kelnes ir parodyti "putę" už 20 eurų. Iš G. žino, ji kelnių nesimovė. Ji dukromis tiki, jos nemeluoja, patikėjo jomis, kai pasakė, jog S. prie jų lindo. Apie S. polinkį lįsti prie vaikų žino iš savo močiutės.

Spręsdamas dėl S. I. veiksmų, teismas nesivadovauja liudytojų R. P., J. E. – S. ir G. G. parodymais ir juos atmeta, kadangi nei kiekvienas iš jų atskirai, nei jų visuma kaltinamojo kaltės nepaneigia. Liudytoja R. P. situaciją apie priekabiavimą prie sesers dukrų sužinojo iš tyrėjos, nors ji patvirtino, kad kartu su broliu gyveno 4-5 metus ir nematė, kad jis būtų lindęs prie liudytojos tuo metu nepilnamečių vaikų, tačiau šios aplinkybės nepaneigia jau aptartų nuoseklių nukentėjusiųjų parodymų bei kitų netiesioginių įrodymų. Liudytoja parodymus davė remdamasi tik iš brolio sužinota versija, kad jis nelindo prie nukentėjusiųjų, o aptariamu laikotarpiu su kaltinamuoju ir nukentėjusiomis negyveno. Liudytojos parodymai, kad viskas prasidėjo dėl skolos tarp E. P. ir S. su nukentėjusiųjų tvirkinimu nėra susiję, kaltinamasis pretenzijų L. B. dėl skolos neturi. Liudytojos parodymai, jog G. pasakė, kad viską padarys, kad kaltinamąjį įkištų į cypę yra tik pakartota kaltinamojo pasirinkta gynybos versija, nes liudytoja pati tokio pokalbio negirdėjo ir su nukentėjusiąja dėl byloje aptariamų aplinkybių nebendravo. Liudytoja J. E. – S. visą informaciją sužinojo iš R. P., todėl jos nuomonė, kad S. pažįsta 15 metų ir protu nesuvokia, kad jis taip galėjo elgtis taip pat jau aptartų S. I. kaltę pagrindžiančių įrodymų nepaneigia. Nors liudytojas G. G. patvirtino, kad nematė, jog S. lystų prie vaikų, tačiau bylos duomenys rodo, kad viešai kaltinamasis tokiu elgesiu nepasižymėjo, jis tai darė savo šeimos rate ir namuose, todėl kaimynai jį charakterizuoja tik kaip ramų ir gero elgesio asmenį, o tai taip pat nepaneigia kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų visumos.

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, kuris suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Būtent neleistinas poveikis mažamečio normaliam vystymuisi rodo tvirkinimo nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas, tokio sąrašo nėra suformulavusi ir teismų praktika.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o G. B. gimusi (duomenys neskelbtini) metais, todėl jos byloje aptariamu laikotarpiu buvo mažametes, neturėjo 14 metų amžiaus. Iš G. B. parodymų matyti, kad S. I. prie jos ir sesės lysdavo kai gyveno (duomenys neskelbtini), o prie L. ir A. kai gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau apklausoje ji nurodė, kad vieną kartą prie jos lindo ir 2022 m. pabaigoje, be to ekspertizės metu ji nurodė, kad kai persikraustė į (duomenys neskelbtini), jis pasikviesdavo ir prašydavo jas su sese parodyti, ką turi kelnaitėse. Įvertinus L. B. parodymus, kad ji apie S. I. veiksmus iš dukrų sužinojo 2019 metų pavasarį gyvendama (duomenys neskelbtini), o nuo 2020-11-01 gyvena (duomenys neskelbtini), S. I. nusikalstamų veikų vieta ir laikas kaltinime nurodytas teisingai ir yra įrodytas.

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu neprisipažino, parodė, kad prie L. nelindo, tik užmovė jai kelnes, kurios pastoviai krenta, gal perbraukė ranka, kai kelnes movė. A. D. tuo metu nebuvo, nieko jam nedarė, mano E. P. ji apkalba, nes jai sutvarkė pjūklą, o pinigų už darbą neatidavė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kas šovė į galvą tada ir tą sakė. Tokius kaltinamojo parodymus, jog E. P. jį apkalba, teismas laiko pasirinkta gynybos versija.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti L. D. ir A. D., tačiau jų parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai dėl nukentėjusiųjų amžiaus (L. 2023-01-16 buvo 5 metai, A. 7 metai), dėl jų psichologinių savybių ir gebėjimo suvokti faktines aplinkybes turint raidos atsilikimą ir mišrų raidos sutrikimą. A. D. patvirtino, kad S. prašė parodyti užpakalį ne vieną kartą, daug kartų, jis sakė „ar gali parodyti“ ir piešinyje pažymėjo vietą ( tarpkojį), kur S. lietė, patvirtino, kad sakė apie tai mamai, G. ir G.. S. tai darė kai mama paprašydavo jį pasaugoti. L. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nieko nenorėjo kalbėti ir sakyti apie klausiamas aplinkybes. ( 2 t, b.l.3-4, 80-81).

Kaip jau buvo nurodyta aptartoje teismų praktikoje, mažamečių nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos bylose svarbiausi įrodymų šaltiniai yra – teismo medicinos specialistų išvados ir išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai, o mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai, o mažamečių parodymai turi būti vertinami visų bylos įrodymų grandinėje. Aptariamu atveju teismas, spręsdamas dėl L. ir A. D. parodymų pirmiausia įvertina asmenų, bendravusių su vaikais parodymus.

Liudytoja V. Č. -socialinė darbuotoja patvirtino, kad E. P. bute pokalbyje dalyvavo E. P. ir L. B., buvo A. ir L., A. su sese buvo kitame kambaryje, bekalbant A. atėjęs pasakė, kad prie jo lindo dėdė, tada suprato, kad čia ne emocijos, kad tikrai čia buvo ir apie tai pranešė institucijoms. Iš vaiko situacijos vertinimo anketų, liudytojų D. O. ir V. M., kurios pirmos bendravo su vaikais parodymų matyti, jog iš karto po sužinojimo apie įvykius 2022-12-21 buvo vaiko situacijos aptarimas su vaiku. Tuomet A. D. papasakojo, kad dėdė „prašė parodyti subinę“, „bet aš neparodžiau“, kai grįžo G. ir G., jis viską papasakojo ir G. labai ant jo (S.) rėkė“. Liudytojos patvirtino, kad vaikų žodžiai buvo užrašyti pažodžiui taip kaip jie sakė. Iš E. P. parodymų matyti, kad apie S. I. veiksmus ji sužinojo būnant L. namuose, kai priėjo A. ir pasakė, kad S. prie jo lindo, prašė nusimauti kelnes ir parodyti „tą daiktą“. Vėliau L. girdint L., G., G. ir A. pasakė, kad S. „čiulpė subinę“. Grįžus į namus ir pakalbėjusi su A., suprato kad S. prie jo lindo ne pirmą kartą. A. pasakojo, kad S. prašydavo nusimauti kelnes, berniukas sakydavo, kad nesimaus, buvo tris kartus prašęs nusimauti kelnes, kad liestų ar ką darytų nesakė. L. pasakė, kad S. I. užpakalį laižė, kai buvo užtiktas G.. Nors liudytoja teigė, kad S. negalėjo prie L. lysti pižamų vakarėlio metu, sprendžiant dėl nusikalstamų veikų L. atžvilgiu padarymo aplinkybių vietos ir laiko nustatymo, teismo vertinimu, reikšmingi nukentėjusios G. B. parodymai, liudytojos R. M. G. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti L. B. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad spalio ar lapkričio mėn. į susiorganizuotą pižamų vakarėlį S. I. atėjo nekviestas. Vakarėlis vyko L. B. namuose, kuriame be jos ir dukrų dar dalyvavo E. P. su L. ir R. M. G.. Iš G. B. parodymų matyti, kad S. nuėjo į L. kambarį, o iš karto iš paskos nuėjusi G. pamatė, kad S. buvo pasilenkęs prie L. apačios, jos kelnės buvo nusmukusios, S. išsigandęs pasakė, kad nieko nedaro ir išėjo, o L. pasakė, kad jai „čiulpė užpakalį“. Patikslino, kad L. tada gulėjo ant nugaros ir žiūrėjo filmukus, o jis su galva buvo pasilenkęs prie jos. L. B. ikiteisminio tyrimo metu pasakodama apie įvykius pižamų vakarėlio metu patvirtino, kad tik prasidėjus vakarėliui atėjo išgėręs S. ir paprašė kavos, ji nuėjo į virtuvę, dukros buvo kitame kambaryje, po to išėjęs S. pasakė, kad eina namo. Jam išėjus, į virtuvę atėjusi G. pasakė, kad S. buvo pasilenkęs prie L., tačiau ką jis darė nematė, nes jis užstojo visu kūnu. E. visoms girdint paklausė dukros, ką jai darė, mergaitė mamai į ausį pasakė „laižė subinę“. Dar iš E. žino, kad S. anksčiau lindo prie A., t. y. prašė jo nusimauti kelnes ir parodyti. Liudytoja R. M. G. patvirtino, kad kai sužinojo, jog S. lindo prie L., klausė jos, ką dėdė darė ir ji atsakė- „ laižė subiniuką“. Kitą kartą nuėjusi pas E. ir išėjus kalbai apie S., A. pasakė, kad S. liepė nusimauti kelnes, bet jis nenusimovė.

Nors, globos namų Globos namų „Užuovėja“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad A. D. kategoriškai neigė intymaus pobūdžio patirtis ir nurodė, kad atvažiavo, nes „vienas žmogus lindo, prašė parodyti“, tačiau tiek nukentėjusiojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir ši išvada, teismo vertinimu, nepaneigia ekspertizės metu nustatytų ir nukentėjusiojo atskleistų patirtos lytinės prievartos faktų (2 t., b. l. 72-74)

Nukentėjusiųjų G. ir G. B. įgaliotoji atstovė pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo po 500 Eur kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų iki visiško žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl sistemingų kaltinamojo veiksmų nukentėjusios patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, jautė baimę, tokie veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes jų asmenybių fomavimuisi, brendimui ir vystymuisi. ( 1 t, b.l.72-74) Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį patikslino, papildomai prašo priteisti po 50,01 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkamas nuo priteistų sumų iki visiško žalos atlyginimo ( 4 t, b.l.70-71).Turtinę žalą grindžia liudytojos L. B. patirtomis transporto išlaidomis, kai dukras ikiteisminio tyrimo metu reikėjo pristatyti ekspertizei atklikti į Vilnių. Įgaliotoji atstovė ieškinį teismo posėdžio metu prašė tenkinti. Nurodė, kad patirtų išgyvenimų G. B. lankė psichologo konsultacijas, G. B. - pas vaikų psichiatrę vaiko raidos centre, G. lanko paauglių savitarpio pagalbos grupę, kas įrodo, jog dėl kaltinamojo veiksmų jos patyžyrė neturtinę žalą.