Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėto buto 46/100 dalys nuo 2000 m. kovo 31 d. nuosavybės teise priklausė L. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 4-5, 6). 2018 m. spalio 9 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. MS-5958 pagrindu 46/100 dalys buto nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jas patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas (e. b. l. 4-5).

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-827-555/2019 buvo patenkintas pareiškėjos AB „Kauno energija“ pareiškimas ir atnaujintas įstatymo nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui mirusios L. G. įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, pareikšti (e. b. l. 9-14).

Už butui (46/100 dalims) patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki palikėjos mirties) susidarė 134,48 Eur skola, o už laikotarpį (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 1 d. (po palikėjos mirties) – 292,70 Eur (e. b. l. 7-8, 22, 30).

Dėl skolos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl Lietuvos Respublika, priėmusi L. G. palikimą (46/100 dalis buto), turėjo prievolę mokėti už ginčo laikotarpiu butui patiektą šilumos energiją (CK 6.384 straipsnis).

Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su prašoma priteisti 427,18 Eur skola, susidariusia tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po palikėjos mirties, sutinka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 134,48 Eur skola, susidariusi už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), neviršijant valstybei perėjusio L. G. turto tikrosios vertės, ir 292,70 Eur skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 1 d., iš viso 427,18 Eur skola (CK 5.1 straipsnis, 5.3 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

Pagal kasacinio teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 427,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos už advokato pagalbą, 1,71 Eur išlaidos už duomenų patikrą valstybės registruose.

Atsakovė su reikalavimu priteisti iš jos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nesutinka, teigdama, kad nėra valstybės kaltės dėl susidariusių įsiskolinimų.

Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus visiškai ir byloje nenustačius ieškovės nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis laikytinas protingu ir pagrįstu. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 134,48 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 48 ct) skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), neviršijant valstybei perėjusio L. G. turto tikrosios vertės, ir 292,70 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus 70 ct) skolos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 1 d., iš viso 427,18 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 18 ct) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 427,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,01 Eur (penkiasdešimt tris eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.