Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altos granitas“ dėl darbo ginčo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ priešieškinį ieškovui V. R. (V. R.) dėl darbo ginčo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. V. R. (V. R.) kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei „Altos granitas“ (toliau – ir įmonė), kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti įmonės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimo nutraukti darbo sutartį 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus, pripažinti 2018 m. sausio 5 d. darbo sutarties Nr. 8 nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, nustatyti, kad 2018 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. 8, sudaryta tarp jo ir atsakovės, laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam jo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, 3 000 Eur neturtinę žalą, 14 611,63 Eur darbo užmokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovės akcininkas D. S. ieškovui paaiškino, kad sujungus jam (ieškovui) priklausančios UAB „Vigrasta“ ir atsakovės turimus resursus būtų reali galimybė gauti ir vykdyti didesnių apimčių statybos darbų užsakymus ir pasiūlė jam tapti atsakovės vadovu, taip pat užtikrino, kad jis taps atsakovės bendraturčiu. Ieškovo darbo užmokestis buvo numatytas 1 500 Eur atskaičius mokesčius bei jo nuosavybėn bus perduota dalis atsakovės akcijų. 2018 m. sausio 5 d. tarp šalių buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. 8, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į atsakovės direktoriaus pareigas, atsakovė įsipareigojo mokėti jam 1 842,10 Eur pagrindinį darbo užmokestį per mėnesį bei papildomą išmoką – 131,58 Eur nekonkuravimo kompensaciją, iš viso – 1 973,68 Eur sumą.

3. Nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d., nuvykęs į darbovietės biurą negalėjo į jį patekti, kadangi neatsirakino durų spyna, kelis kartus telefonu bandė susisiekti su įmonės akcininku D. S., tačiau šis nekėlė ragelio ir kiek vėliau atsiuntė jam trumpąją žinutę, o vėliau neperskambino ir savo sprendimo neįleisti jo į biurą nepaaiškino. Sekmadienį ieškovas sulaukė įmonės darbuotojo S. B. (S. B.) skambučio, kuris pranešė, kad įmonės klientas jam paskambinęs pasakė, jog įmonės akcininkas atvyko pas jį į namus ir jo klausinėjo dėl padarytų statybos darbų pridavimo dokumentų ir ar už padarytus darbus buvo atsiskaityta.

4. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu jam buvo atsiųstas atsakovės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimas nutraukti darbo sutartį Nr. 21/01/18 nuo 2021 m. sausio 18 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Ieškovo teigimu, jis nesupranta, kokiu tiksliai darbo pareigų pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas. Jo, kaip buvusio įmonės direktoriaus, pareigos nebuvo susijusios su statybos darbų vykdymu, valdymu bei darbų pridavimo įforminimu. Įmonėje už objektuose vykdomus statybos darbus ir jų organizavimą buvo atsakingas kitas atsakovės darbuotojas – projektų vadovas. Ieškovo pareiga buvo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tinkamos kvalifikacijos ir darbams vykdyti reikiamas darbuotojų skaičius, kad būtų visi reikalingi darbo mechanizmai, instrumentai, priemonės, naudojama statybos technika būtų techniškai tvarkinga, kadangi jis, atstovaudamas įmonę, pasirašydavo rangos sutartis su užsakovais, statybos darbų organizavimui ir vykdymui skirdavo projektų vadovą ir darbuotojus, sekė, kad visi darbai būtų apmokėti ir, remiantis iš projekto vadovo gautais atliktų statybos darbų dokumentais – darbų priėmimo–perdavimo aktais, užsakovams išrašydavo ir apmokėjimui pateikdavo PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas taip pat buvo atsakingas už tai, kad visi jo rengiami buhalterinės apskaitos dokumentai būtų išrašomi tinkamai, remiantis priėmimo–perdavimo aktų duomenimis, kad juose nebūtų klaidų ir kad jie būtų laiku pateikti apmokėjimui.

5. Dėl šių priežasčių ieškovas daryti įtakos statybos darbų dokumentų surašymo ir tvirtinimo negalėjo, nes ne jis įmonėje buvo paskirtas atsakingu asmeniu už konkrečių statybos darbų atlikimą ir jų įforminimą. Jei įmonės akcininkas mano, kad buvo klastoti statybos darbų dokumentai, kad dėl jo kaltų veiksmų įmonė patyrė neigiamas pasekmes, nuostolį, tai visas šias aplinkybes atsakovė privalo paaiškinti ir pateikti aiškius įrodymus.

6. Įmonės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendime nėra nurodyta aiški darbo santykių pabaigos priežastis, taigi rodo atsakovės siekį ieškovą atleisti, kadangi jis, reiškiantis akcininkui priekaištus dėl nepagrįstai nuostolingo įmonės lėšų naudojimo, yra akcininkui neparankus.

7. Ieškovo vertinimu, sprendimas yra formalus, priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių. Atsakovė nenustatė ir nenurodė konkretaus darbo pareigų pažeidimo fakto – nei akcininko sprendime nutraukti darbo sutartį, nei pačioje darbo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, todėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindą laiko neteisėtu. Prie ieškinio pridėti šalių sudaryti susitarimai rodo, jog tarp šalių egzistuoja civiliniai santykiai dėl įmonės akcijų dalies jam perleidimo, kuriuos spręsti įmonės akcininkas vengia, dėl to jam buvo reikštos pretenzijos ir kas, jo manymu, taip pat lėmė, kad su juo buvo nutraukta darbo sutartis.

8. Ieškovas įmonei vadovavo 3 metus, per tą laiką įmonės vykdomi užsakymai ir pajamos iš statybos darbų tik augo, įmonė tapo žinoma, įgavo klientų pasitikėjimą ir įsitvirtino rinkoje, pretenzijų dėl jo vykdomo darbo, atrinktų darbuotojų kvalifikacijos ir atliktų darbų rezultato nei įmonės klientai, nei įmonės akcininkas nereiškė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas ne tik neteko pagrindinio pajamų šaltinio, bet ir dėl nesąžiningo atleidimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą bei dvasinį sukrėtimą, nes visiškai nesitikėjo tokio įmonės akcininko, kurį laikė partneriu, elgesio. Darbo santykiai galėjo būti nutraukti atšaukiant įmonės direktorių (DK 104 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 ir 4 dalys), tačiau atsakovė pasirinko pačias sunkiausias pasekmes darbuotojui sukeliantį darbo santykių pasibaigimo pagrindą. Toks pagrindas kompromituoja bet kurį asmenį ir ženkliai sumenkina jo, kaip darbo ieškančio asmens, galimybes konkuruoti darbo rinkoje, todėl dėl atsakovės veiksmų patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 3 000 Eur suma.

9. Papildomai paaiškino, kad darbo sutartyje nurodytą atlyginimą, t. y. 1 973,68 Eur (neatskaičius mokesčių) jam įmonė apskaičiavo ir išmokėjo netiksliai, kadangi pirmuosius 10 darbo sutarties mėnesių, t. y. nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. spalio 31 d. į sąskaitą banke jam atsakovė mokėjo susitarimą atitinkantį darbo užmokestį, o nuo 2018 m. lapkričio 1 d. jam darbo užmokestis buvo mokamas ne pagal darbo sutartyje nustatytą jo dydį, o ženkliai mažesnis, jo darbo sutartis keičiama nebuvo. Už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio imtinai atsakovė jam išmokėjo 44 202,19 Eur atlyginimo, tuo tarpu pagal darbo sutartyje sulygtą neto atlyginimą (1 500 Eur) atsakovė turėjo jam išmokėti 58 814,82 Eur, todėl neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra 14 611,63 Eur.

10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovė paaiškino, kad įmonės akcininkui ir verslo plėtros vadovui D. S. tapo žinoma, jog ieškovas pažeidė darbo sutartimi šalių sudarytą nekonkuravimo susitarimą, kadangi ieškovas, kaip įmonės vadovas, naudodamas įmonės resursus (medžiagas, įrengimus, darbuotojus) vykdė neoficialius darbus ne pagal statybos rangos darbų sutartį, be to, tikėtina, kad už įmonės resursais atliktus statybos rangos darbus su ieškovu ar jo nurodytu asmeniu neoficialiai (grynaisiais pinigais) atsiskaitė darbų užsakovas (fizinis asmuo), kurio naudai buvo atliekami darbai įmonės resursų sąskaita.

12. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina: 1) 2021 m. sausio 19 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/21/002, kuriame buvo konstatuota, kad įmonės darbuotojai atliko lauko gerbūvio darbus (įrengė lauke trinkeles, bortus ir kitus darbus) adresu (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuotas susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp įmonės verslo plėtros vadovo D. S. bei darbų užsakovo M. V.. Iš šio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad statybos rangos darbų užsakovas M. V. patvirtino, jog minėti darbai buvo su juo žodžiu suderinti ir pilnai atlikti, taip pat, kad jo kieme darbus atliko būtent atsakovės darbuotojai, taip pat buvo patvirtina, jog už atliktus darbus yra pilnai atsiskaityta. Be to, iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad M. V. patvirtino, jog darbus užsakė iš įmonės projektų vadovo S. ir vieną kartą į objektą buvo atvažiavęs pats įmonės vadovas V. (ieškovas); 2) įmonės projektų vadovas S. B. (S. B.) raštu patvirtino, kad 2020 m. rudenį M. V. paklausė, ar atsakovė galėtų atlikti darbus jo kieme (duomenys neskelbtini), šis paklausimas buvo perduotas atsakovės direktoriui (ieškovui) ir gavus ieškovo leidimą pradėti darbai. Įmonės darbuotojas V. V. raštu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojai atlikto statybos rangos darbus, šiems darbams atlikti buvo naudojamos įmonės medžiagos, mechanizmai ir įrankiai, o ieškovui, kaip įmonės vadovui, apie darbus šiame objekte buvo žinoma. Įmonės vairuotojas J. B. raštu patvirtino, kad veždavo statybines medžiagas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ant važtaraščio vadovybės nurodymu rašydavo, kad medžiagos vežamos į (duomenys neskelbtini). Įmonės darbuotojai J. J. (J. J.), R. M. (R. M.) ir T. R. (T. R.) raštu taip pat patvirtino, kad 2020 m. spalio 21–23 dienomis dirbo (duomenys neskelbtini) prie nuosavo namo, kurio savininkas yra M., ir įmonės darbuotojas V. kasdien atvažiuodavo patikrinti, kaip vykdomi užsakyti darbai; 3) statybos rangos darbų sutartis su M. V. atsakovės pasirašyta nebuvo, atitinkamai atsakovė iš M. V. negavo apmokėjimo už atliktus darbus.

13. Pažymėjo, kad ieškovas įmonei buvo nelojalus, įmonės resursus naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. 2020 m. spalio 20 d. 14.08 val. įmonės darbuotojas projektų vadovas S. B. (S. B.) siuntė uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ vadybininkui M. S. elektroninį laišką, kuriame nurodė, kiek palečių (4 vnt.) reikėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini), bei tai, kad įmonės darbuotojas V. buvo kontaktinis žmogus objekte. 2020 m. spalio 25 d. 19.10 val. elektroniniame laiške, kuris buvo išsiųstas iš elektroninio pašto adreso buhalterija@milsa.lt į saskaitos@altosgranitas.lt (šio elektroninio pašto prisijungimą turėjo ieškovas) buvo pridėta sąskaita, skirta už dolomito atsijų ir skaldos mišinį fr.0-45mm, kurį vežė uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ pasamdytas transportas, sąskaitos apačioje buvo aiškiai nurodyta išsikrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), o iš pridedamo važtaraščio matėsi visas atvežtas kiekis. 2020 m. spalio 25 d. 19.10 val. elektroniniame laiške, kuris buvo išsiųstas iš elektroninio pašto buhalterija@milsa.lt į elektroninį paštą saskaitos@altosgranitas.lt, prie kurio priėjimą turėjo ir ieškovas, buvo pridėta sąskaita faktūra, kurioje matėsi, kad išsikrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), dokumente taip pat matėsi visas atvežtas kiekis, taigi, net 10 kartų įmonės vairuotojas J. B. su automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vežė po 1 toną į (duomenys neskelbtini), tačiau važtaraščiuose nurodydavo vežimą į (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir vairuotojo J. B. raštu paaiškintos aplinkybės. 2020 m. lapkričio 12 d. 14.24 val. elektroniniame laiške, kuris buvo išsiųstas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J., buvo persiųsti 2020 m. spalio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos tabeliai, tačiau iš jų nematyti, kad objektas (duomenys neskelbtini) būtų įtrauktas į įmonės darbuotojų išdirbto laiko apskaitą, priešingai, visi įmonės darbuotojai, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), buvo apskaityti kaip dirbantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 26 d. 14.49 val. elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J. patvirtina, kad buvo išsiųsta sąskaita iš UAB „Betono mozaika“, kurioje matėsi, kad buvo vežtos būtent tos 4 paletės trinkelių, kurias įmonės projektų vadovas S. B. (S. B.) 2020 m. spalio 20 d. užsakė iš uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ vadybininko M. S., sąskaitos viršuje taip pat matyti, kad trinkelės nurašytos objektui „Nr. 20-6 Aukšt 16 Naresta“, nors faktiškai šios trinkelės buvo nuvežtos būtent į objektą (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 14 d. 12.37 val. buvo išsiųstas elektroninis laiškas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J., kuriame ieškovas įmonės buhalterei pateikė darbuotojų darbo laiko apskaitos tabelius už 2020 m. lapkričio mėn., tačiau objektas (duomenys neskelbtini) į šiuos tabelius nebuvo įtrauktas. 2020 m. gruodžio 15 d. 10.48 val. buvo išsiųstas elektroninis laiškas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J., kuriame buvo siunčiamos visų banko sąskaitų išklotinės už 2020 m. lapkričio mėn. Iš „Medicinos banko“ sąskaitos išklotinės matyti, kad 2020 m. lapkričio 26 d. iš įmonės sąskaitos buvo išmokėta 550,33 Eur suma uždarajai akcinei bendrovei „Betono mozaika“ pagal dvi gautas sąskaitas (457,21 Eur + 93,12 Eur = 550,33 Eur) iš uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“.

14. Pažymėjo, kad galiausiai tai, jog neapskaityti ir įmonei neapmokėti darbai naudojant įmonės resursus buvo atliekami ieškovo vadovavimo metu, 2021 m. sausio 19 d. elektroniniu laišku patvirtino ir pats ieškovas. Dėl šių priežasčių įmonės akcininkas prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip įmonės vadovu, todėl buvo priimtas sprendimas atšaukti ir atleisti ieškovą iš užimamų pareigų, konstatuojant, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta dėl jo kaltės, kaip tą numato DK 104 straipsnio 2 dalis. 2021 m. sausio 21 d. ieškovo naudai buvo atliktas 3 990,09 Eur mokėjimas, kuris apėmė darbo užmokestį, prastovą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

15. Pabrėžė, kad ieškovas, nebūdamas įmonės direktoriumi, neturi subjektinės teisės ginčyti įmonės akcininko sprendimo dėl atšaukimo (atleidimo) iš užimamų pareigų (ABĮ 19 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis), įmonės akcininkas bet kada ir dėl bet kokių priežasčių turi neribojamą teisę atšaukti ir atleisti įmonės vadovą iš užimamų pareigų ir toks sprendimas negali būti laikomas neteisėtu.

16. Atsakovės vertinimu, visi jos išdėstyti argumentai ir pateikti juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas įstatyme ir darbo sutartyje numatytų pareigų, kurios jam buvo taikytinos kaip įmonės vadovui, nesilaikė ir jas pažeidė. Įmonė mano, kad ieškovo kalti veiksmai yra įrodyti, todėl nepriklausomai nuo to, kad įmonės akcininko sprendime referuojama į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, su ieškovu darbo santykiai baigėsi pagal DK 104 straipsnio 1 dalį atšaukus jį iš pareigų, o nuoroda į darbo drausmės pažeidimą reiškia, kad atšaukimą inspiravo kalti ieškovo veiksmai, kurie darbo sutartyje įvardijami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

17. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš ieškovo 5 131,62 Eur už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, 2 082,29 Eur žalos atlyginimą, 50 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą, todėl iš jo turi būti priteista kompensacija, kuri buvo sumokėta už nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą, taip pat priteistas patirtos žalos atlyginimas. Ieškovas įstatyme ir darbo sutartyje numatytų pareigų, kurios jam buvo taikytinos kaip įmonės vadovui, nesilaikė ir jas pažeidė. Nurodė, kad ieškovo, kaip tuometinio įmonės vadovo, 2020 m. balandžio 29 d. pasirašytas įsakymas dėl taisyklių įmonėje, kuris buvo adresuotas įmonės darbuotojui S. B. (S. B.), patvirtina, kad pats ieškovas, kaip tuometinis įmonės vadovas, nesilaikė tos tvarkos, kurią įmonėje nustatė kitiems darbuotojams.

19. Mano, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia abejoti, jog ieškovas įmonės atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo lojalus, nevengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Visa tai lėmė darbo sutarties 5.4.1.2, 5.4.1.3, 5.4.1.4, 5.4.1.5, 5.4.1.6 punktų pažeidimą.

20. Ieškovas turi pareigą grąžinti jam sumokėtą kompensaciją už nekonkuravimą, kuri nuo darbo sutarties sudarymo pradžios (2018 m. sausio 5 d.) iki nekonkuravimo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2021 m. sausio mėn.) sudaro 4 736,88 Eur (131,58 Eur x 36 mėn. = 4 736,88 Eur), be to, papildomai pagal darbo sutarties ir DK nuostatas ieškovas už nekonkuravimo pažeidimą turi pareigą sumokėti darbo sutarties 5.4.2 papunktyje numatytos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą, kuri sudaro 394,74 Eur (131,58 Eur x 3 mėn. = 394,74 Eur) ir kadangi darbo sutartyje ir DK numatyta kompensacija, atitinkanti 3 mėnesių dydžio baudą (394,74 Eur), nepadengia minimalios įmonės žalos, kuri buvo patirta dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, iš ieškovo papildomai priteistina 2 082,29 Eur suma (550,33 Eur + 366,70 Eur + 1 560 Eur – 394,74 Eur = 2 082,29 Eur), kaip patirtos žalos atlyginimas.

21. Pabrėžė, kad įmonės vardu iš uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ buvo įsigytos trinkelės už 550,33 Eur, taip pat iš uždarosios akcinės bendrovės „Milsa“ buvo įsigytas dolomitų atsijų ir skaldos mišinys bei granito skaldos atsijos už bendrą 366,70 Eur sumą, o šios išlaidos buvo panaudotos vykdant darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai, iš kurių įmonė jokių pajamų negavo. Įmonės patirta žala ieškovui neteisėtai vykdant statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai neapima ir kitų išlaidų, kuomet vykdant šiuos neoficialius darbus buvo naudojamos įmonei priklausančios statybinės medžiagos (pvz., smėlis, betonas, borteliai, mechanizmai, darbo jėga ir kt.).

22. Be to, tapo žinoma, kad dar 2020 m. ieškovas, kuriam priklauso UAB „Vigrasta“ ir kurioje jis buvo paskyręs save direktoriumi, išrašė sąskaitą faktūrą jai (atsakovei) už neva atliktus darbus už 1 560 Eur, kurie faktiškai nebuvo atlikti, tai vėlgi patvirtina, kad ieškovas nebuvo lojalus įmonei, savinosi įmonei priklausančias lėšas de facto savo naudai, nors UAB „Vigrasta“ jokių darbų įmonės naudai neatliko. Nesulaukus atsakymo dėl šios situacijos, dabartinis įmonės direktorius kreipėsi į UAB „Vigrasta“. 2021 m. kovo 15 d. buvo gautas atsakymas iš UAB „Vigrasta“ registruotu laišku, kuriame ieškovas pripažįsta, kad UAB „Vigrasta“ išrašė dvi sąskaitas faktūras pagal jo paties pasirašytus atliktų darbų aktus ir tuo pačiu jos (atsakovės) klausė, kokie dar papildomi dokumentai būtų reikalingi. Įmonės ofise patikrinus turimus dokumentus, kurie buvo palikti buvusio direktoriaus (ieškovo), buvo rasta 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutartis Nr. SUB20.01.13, iš kurios matyti, kad ieškovas sugalvojo pasirašyti subrangos sutartį tarp savo įmonės UAB „Vigrasta“ ir atsakovės, sutartį pasirašydamas už abi įmones. UAB „Vigrasta“ jokių darbų įmonei neatliko ir tokiu būdu suklastojus dokumentus pasisavino įmonei priklausančias pinigines lėšas.

23. Paaiškino, kad įmonės direktoriui R. T. ir įmonės verslo plėtros vadovui D. S. pasiteiravus įmonės projektų vadovo S. B. (S. B.), ar UAB „Vigrasta“ darbuotojai vykdė kokius nors darbus objekte, kurį menamai atliktų darbų aktuose nurodė UAB „Vigrasta“, buvo gautas atsakymas, kad UAB „Vigrasta“ jokių darbų šiame objekte neatliko, tačiau ant aktų jį pasirašyti privertė būtent tuometinis įmonės direktorius (ieškovas). Tai, kad UAB „Vigrasta“ negalėjo atlikti jokių darbų įmonei patvirtina ir faktas, kad tuo metu UAB „Vigrasta“ tam neturėjo žmogiškųjų resursų, nes nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki šios dienos įmonėje dirbo vienas asmuo, tikėtina, kad pats direktorius – ieškovas. Aplinkybę, kad UAB „Vigrasta“ įmonės naudai neatliko jokių darbų patvirtino ir UAB „Vigrasta“ buhalterė O. K., kuri 2020 m. sausio 7 d. atsiuntė ieškovui (tuometiniam įmonės vadovui) elektroninį laišką, iš kurio turinio matyti, kad UAB „Vigrasta“ buhalterė prašė sutarčių su įmone, nes tokį dokumentą reikia pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Į tokį buhalterės prašymą ieškovas atrašė tą pačią dieną nurodydamas, jog ,,sukurs kažką“. Po to ieškovas suklastojo dokumentus, kuriuose atvaizduojamos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. 2020 m. vasario 11 d. ieškovas UAB „Vigrasta“ buhalterei O. K. nusiuntė pirmą darbų atlikimo aktą, o 2020 m. kovo 16 d. ieškovas UAB „Vigrasta“ buhalterei O. K. nusiuntė ir antrą darbų atlikimo aktą.

24. Atsakovės įsitikinimu, iš ieškovo įmonės naudai turi būti priteista 4 736,88 Eur kompensacija, kuri buvo išmokėta už nekonkuravimo įsipareigojimo laikymąsi, 394,74 Eur kompensacija, kuri atitinka 3 mėnesių dydžio baudą, ir 2 082,29 Eur žalos atlyginimas įsigyjant statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos įmonės vykdomoje veikloje, taip pat apmokant savo įmonei UAB „Vigrasta“ už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti.

25. Prašydama iš ieškovo priteisti 50 000 Eur baudą už darbo sutarties pažeidimą, atsakovė paaiškino, kad darbo sutarties 6.2 punkte yra numatyti ir kiti darbuotojo įsipareigojimai, kurių neapima susitarimas dėl nekonkuravimo, o už tokių pažeidimų padarymą šalys laisva valia susitarė dėl pareigos mokėti netesybas. Šis punktas detalizuoja šalių susitarimą ir prisiimtas pareigas. Už kiekvieną 6.5.7.2 pažeidimo atvejį ieškovas įsipareigojo sumokėti 50 000 Eur baudą bei atlyginti visus kitus darbdavės nuostolius, patirtus dėl tokio pažeidimo, kurių nepadengia sumokėta bauda (darbo sutarties 6.5.7.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi sutartinę pareigą sumokėti įmonei netesybas, sudarančias 50 000 Eur.

26. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

27. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 5 131,62 Eur dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, t. y. nuo darbo sutarties sudarymo pradžios (2018 m. sausio 5 d.) iki nekonkuravimo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2021 m. sausio mėn.) išmokėtą 4 736,88 Eur (131,58 Eur x 36 mėn.) nekonkuravimo kompensaciją bei išmokėtos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą, t. y. 394,74 Eur (131,58 Eur x 3 mėn.), kadangi šalys 2018 m. sausio 5 d. pasirašė darbo sutartį, kurios tekstą parengė pati įmonė ir kurioje įrašyta, kad jam bus mokamas 1 973,68 Eur atlyginimas (kas atskaičius mokesčius sudarė 1 500 Eur). Iš sutarties turinio matyti, kad 1 973,68 Eur atlyginimą už darbą sudarė: 1) pagal darbo sutarties 3.1.1 punktą mokėtinas 1 842,10 Eur pagrindinis (fiksuotas) darbo užmokestis per mėnesį ir 2) pagal darbo sutarties 5.4.2 punktą mokėtina 131,58 Eur nekonkuravimo kompensacijos, siekiant užtikrinti konfidencialumą, papildoma išmoka; jam mokėtas į rankas faktinis darbo užmokestis – 1 500 Eur atitiko šalių žodinį susitarimą, sudarytą iki darbo sutarties pasirašymo tarp šalių.

28. Pačią nekonkuravimo išmoką ieškovas suprato ne kaip jam išmokamą papildomą darbo atlyginimo dalį už nekonkuravimo sąlygą (konfidencialumo užtikrinimo), bet kaip pagrindinį darbo užmokestį. Pabrėžė, kad darbo sutartimi sulygtą 1 500 Eur darbo atlyginimą į rankas įmonė mokėjo jam nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nuo 2018 m. lapkričio mėnesio išmokėtas atlyginimas ženkliai sumažėjo ir sudarė 1 100 Eur, o nuo 2019 m. vasario mėn. iki atleidimo iš darbo dienos mokamas atlyginimas variavo tarp 1 001 Eur ir 1 021,35 Eur sumų. Be to, darbo sutartyje įrašyta 131,58 Eur nekonkuravimo (konfidencialumo užtikrinimo) kompensacijos išmokos suma sudaro 7,14 procentų nuo nustatyto 1 842,10 Eur darbo užmokesčio, todėl tokia išmoka negali būti laikoma tinkamu nekonkuravimo sąlygos įgyvendinimo užtikrinimu, kadangi išmokos dydis neatitinka DK 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtino minimalaus kriterijaus. Sumažinto atlyginimo išmokėjimas leidžia daryti išvadą, kad įmonė visiškai nebemokėjo ne tik darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio dalies, bet ir pačios nekonkuravimo (konfidencialumo užtikrinimo) kompensacijos išmokos, todėl laikytina, kad įmonės į darbo sutartį įrašytas nekonkuravimo susitarimas iš darbdavės pusės nebuvo vykdomas taip, kaip imperatyviai reikalauja įstatymas. Pati nekonkuravimo sąlyga buvo nurodyta tik kaip pro forma, todėl toks nekonkuravimo susitarimas jam teisinių padarinių sukelti negali ir atitinkamai nėra teisinio pagrindo įmonės naudai priteisti išmokėtą 4 736,88 Eur nekonkuravimo kompensaciją už 36 mėn. bei 394,74 Eur išmokėtos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą.

29. Taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 2 082,29 Eur žalos atlyginimą, kadangi įmonė jokios žalos dėl iš uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ pirktų prekių už 550,33 Eur ir uždarosios akcinės bendrovės „Milsa“ pirktų prekių už 366,70 Eur nepatyrė. Teigė, kad jis neginčijo ir neginčija, jog iš šių įmonių pirktos prekės 2020 m. spalio mėnesį buvo panaudotos M. V. priklausančio kiemo išgrindimui, tai jis nurodė ir įmonės akcininkui D. S. 2021 m. sausio 19 d. elektroniniame laiške, pažymėdamas, kad: „(duomenys neskelbtini) davė užaktuot daugiau ant 5 000 Eur, jeigu mes suklosim jam apie 50 m² trinkelių su sąlyga, kad nieks nesužinos“ bei prašė D. S. kviesti S. ir M., nes: „S. viską detaliai gali papasakoti, kaip buvo aktuota“. Įmonės akcininkas tik antstolio pagalba fiksavo M. V. naudai atliktus darbus ir aiškintis dėl jų apmokėjimo nepanoro, dėl ko klaidingai įvertino susidariusią situaciją, ją traktuodamas kaip įmonės patirtą žalą.

30. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pritarė įmonės darbų vadovo S. B. (S. B.) susitarimui su įmonės užsakovo statybos darbų vadovu M. V., kad šio naudai įmonė įrengs namo kiemą ir kad visos panaudotų resursų vertės bus papildomai apmokėtos užsakovo įmonės sąskaita, panaudotų resursų vertes įtraukus į (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų pridavimo aktus. Atitinkamai darbų pridavimo aktus sudarė įmonės darbuotojas S. B. (S. B.) ir suderinęs su M. V. (jis jų sudaryme nedalyvavo) aktuose nurodytoms vertėms apmokėti išrašė atitinkamas PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikė apmokėjimui. Kadangi susitarimas tarp įmonės ir jos užsakovo atsakingų darbuotojų lėmė tai, kad faktiškai atlikti M. V. naudai statybos darbai buvo apmokėti kito asmens (įmonės užsakovo), darytina išvada, kad įmonė ne tik, kad nepatyrė žalos, bet gavo naudą pajamų forma (apie 5 000 Eur).

31. Įmonė klaidina teismą teigdama, jog ji nieko nežinojo apie subrangos teisinius santykius su UAB „Vigrasta“, kurios akcininkas ir direktorius jis (ieškovas) yra. Iš prie ieškinio pridėtų 2018 m. birželio 28 d. ir 2020 m. vasario 10 d. susitarimų, pasirašytų su įmonės akcininku D. S., matyti, kad abu subjektai tarėsi, kad UAB „Vigrasta“ išrašys atsakovei sąskaitą už darbus 15 844 Eur sumai (14 344,02 Eur + 1 500 Eur atlyginimai už 3 mėn.), kad 2020 m. vasario 10 d. neapmokėtas likutis yra apie 2 000 Eur, atsakovė pirks iš UAB „Vigrasta“ statybinę techniką už 31 250 Eur, o D. S. parduos jam atsakovės akcijų paketą, atsakovė prašys paramos technikai įsigyti, į atsakovę bus priimtas dirbti pardavimų vadovas, su darbuotoja teisininke bus sudaryta automobilio panaudos sutartis, D. S. skolins atsakovei 53 863 Eur, už paskolą atsakovė mokės palūkanas, planuojama, kad 2020 m. vasario 10 d. UAB „Vigrasta“ už 19 863 Eur nupirks ekskavatorių „Komatsu“, kurį palaikys kurį tai laiką ir po to už tą pačią kainą parduos atsakovei ir iš tokio sandorio UAB „Vigrasta“ jokios finansinės naudos neturės. Šios aplinkybės patvirtina, kad įmonės akcininkui visada buvo žinomas faktas, kad ieškovas yra UAB „Vigrasta“ savininkas bei vadovas ir liudija tarp susitarimo šalių buvusį bendradarbiavimą bei pasitikėjimą.

32. Teigė, kad 2019 m. vasarą įmonėje trūko specialistų, todėl jis vykdė ne tik įmonės direktoriaus pareigas, bet ir tiesiogiai dirbo statybos objekte ((duomenys neskelbtini)), jis įmonės vykdomame projekte pavadavo mechanizatorių bei taip pat vykdė projekto vadovo pareigas, už šiuos darbo sutartimi nesulygtus ir atliktus papildomus darbus, kurių vertė sudarė apie 2 560 Eur, įmonės akcininkas pageidavo atsiskaityti ne darbo užmokesčio forma, o per įformintus subrangos su UAB „Vigrasta“ santykius, atliktus darbus įtraukiant į sekančius finansinius metus, t. y. 2020 m. Tokiu būdu tarp UAB „Vigrasta“ ir atsakovės buvo pasirašyta 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutartis Nr. SUB20.01.13, kuria remiantis UAB „Vigrasta“ už (duomenys neskelbtini) atliktus subrangos darbus išrašė ir įmonei apmokėjimui pateikė 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą VIG Nr. 54 1 560 Eur sumai (be PVM) ir 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą VIG Nr. 55 1 002,40 Eur sumai (be PVM). Įmonė 2020 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedimu apmokėjo 1 560 Eur.

33. Nurodė, jog negali paaiškinti, kodėl įmonės darbuotojas S. B. (S. B.) 2021 m. kovo 15 d. darbdavei nurodė, kad UAB „Vigrasta“ jokių darbų neatliko, o darbų priėmimo perdavimo aktus jį privertė pasirašyti jis (ieškovas), kai tuo tarpu jis (ieškovas) prieš jį jokios prievartos nenaudojo, o visi atliktų subrangos darbų priėmimui ir apmokėjimui reikiami dokumentai buvo sudaryti su įmonės akcininko žinia. Kaip matyti iš 2020 m. sausio 7 d. O. K. elektroninio laiško, jame ji pranešė, kad „VMI prašo preliminarių sutarčių tarp E47 ir Vigrasta ir Altos granitas ir Vigrasta“, šis laiškas gali būti tik patvirtinimu, kad UAB „Vigrasta“ mokesčių administratoriui turėjo pateikti preliminarias sutartis, o ne PVM sąskaitas faktūras, todėl elektroninis laiškas, kaip įrodymas, nėra pakankamas išvadai, kad jis išrašė UAB „Vigrasta“ vardu buhalterinės apskaitos dokumentus ir juose atvaizdavo realiai neįvykusias ūkines operacijas.

34. Ieškovas taip pat nesutiko su priešieškinio teiginiu, kad UAB „Vigrasta“ jokių darbų atlikti negalėjo, kadangi joje dirbo vienas darbuotojas, kadangi toks argumentas nėra pakankamas darbų nevykdymo konstatavimui, nes mechanizatoriaus darbą gali vykdyti vienas žmogus, šias pareigas ieškovas ir atliko. Atsakovei ir jos akcininkui šis faktas buvo žinomas visą laiką, nes UAB „Vigrasta“ atsakovei teikė ne tik šias priešieškiniu ginčijamas subrangos paslaugas. Pabrėžė, kad UAB „Vigrasta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros įmonėje buvo saugomos ne tik popierinėje formoje, bet ir apskaitomos įmonės buhalterinės apskaitos programoje, o visos įmonės sudarytos sutartys saugomos bendrame biuro kabinete, pats įmonės akcininkas, dirbdamas biure, nuolatos kontroliuodavo tiek darbų vykdymą, jų pelningumą, tiek įmonės piniginių prievolių apimtis bei vykdymus realiame laike, todėl atsakovės pozicija, kad UAB „Vigrasta“ subrangos paslaugų neteikė ir kad ji tik dabar apie tai sužinojo yra abejotina. Tokios pozicijos abejotinumą patvirtina ir aplinkybė, kad nuo ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir pateikimo apmokėjimui iki atleidimo iš darbo praėjo metai laiko, tačiau į tai nebuvo reaguojama, o pati reakcija kilo tik ieškovui pasikreipus su ieškiniu į teismą.

35. Teigė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu sumokėti 50 000 Eur baudą, kadangi darbo sutarties 6.5.7 punkte numatyta, jog darbuotojas, kuris pagal šią sutartį paskiriamas eiti įmonės vadovo pareigas, pasirašydamas darbo sutartį supranta ir sutinka, kad visus įmonės veiklos vykdymui reikalingus sprendimus priims įmonės akcininkas (6.5.7.1 punktas), kad darbuotojas negalės vykdyti jokių papildomų darbų ir/ar veiklų, taip pat naudoti įmonės turto, medžiagų, informacijos ir darbo jėgos, asmeninių ar su įmonės veikla nesusijusių darbų ir paslaugų atlikimui ir privalės apie visus įmonės darbus, projektus ir paslaugas (prieš juos vykdant) informuoti (elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) įmonės akcininką D. S. (6.5.7.2 punktas). Taigi, faktinis įmonės vadovas yra jos akcininkas D. S., nes jis priima visus sprendimus. Be to, šios sąlygos taip pat dubliuoja darbo sutartyje įrašytas nekonkuravimo sąlygas, t. y. draudžiami su įmone nesusiję darbai ir veikla, kas, nemokant atitinkamos kompensacijos, pažeidžia darbo sutarties šalies – darbuotojo – interesus, o nurodyta 50 000 Eur bauda, skirtina už kiekvieną pažeidimą, yra neproporcinga. Ši bauda iš esmės neatitinka nei šalių lygybės, nei jų tarpusavio interesų pusiausvyros principų reikalavimų, tokios netesybos yra labiau skirtos nubausti darbuotoją, o ne atlyginti iš anksto numatytus ar realiai patirtus įmonės nuostolius. Tiek CK normos, tiek teismų praktika baudinio pobūdžio netesybas draudžia ir šalims leidžia susitarti tik dėl įskaitinių netesybų, todėl darbo sutarties 6.5.7.2 punkte įtvirtintą nuostatą dėl 50 000 Eur baudos mokėjimo ieškovas laiko neteisėta. Šią sąlygą įrašė D. S., teigdamas, kad taip jam bus ramiau, kad jis (ieškovas) nevogs.

36. Papildomai paaiškino, kad su D. S. susitarė, kad už visus jo atliktus papildomus darbus, viršvalandžius jo (ieškovo) įmonė „Vigrasta“ išrašys atsakovei sąskaitas 2 600 sumai, nes jis tokius darbus dirbo 2,5 mėn., ši suma atitinka 2 mėn. darbų vadovo arba mechanizatoriaus darbo užmokestį, sutarė sąskaitas išrašyti vėliau, kai įmonėje bus lėšų. Nurodė, kad darbus (duomenys neskelbtini) suprato kaip papildomus darbus, už kuriuos sumokėta, nebuvo tokios praktikos, kad jis praneštų D. S. apie papildomus darbus.

37. Atsakovė, papildydama savo poziciją, papildomai paaiškino, kad D. S. nedavė nurodymo ieškovui mažintis darbo užmokestį, ieškovas pats sau mokėjosi mažesnį darbo užmokestį. Atsakovė tik apie 2021 m. sausio 15 d. sužinojo, kad ieškovas mokėjosi sau mažesnį darbo užmokestį. Teigia, kad 2020 m. sausio 13 d. sutartis atsakovei nėra žinoma, tai ieškovo sukčiavimas, jei atsakovė būtų priėmusi į darbą operatorių, tai būtų daręs ieškovas, ieškovas tokiam darbuotojui būtų nustatęs ir darbo užmokestį. D. S. apie naują objektą ir papildomus darbus ieškovas visada pranešdavo, nes toks buvo tarp jų susitarimas, tačiau šiuo atveju 2021 m. sausio mėn. jam tapo žinoma, kad 2020 m. spalio mėn. jo neinformavus buvo vykdomi darbai objekte (duomenys neskelbtini). Tai naujas objektas, su D. S. šis objektas nebuvo suderintas, sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, o atsakovė tame objekte darbus atliko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

38. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu nusprendė ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtu ieškovo V. R. (V. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimą iš pareigų pas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Altos granitas“ (į. k. 304311496) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pakeisti ieškovo V. R. (V. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimo iš pareigų pas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Altos granitas“ (į. k. 304311496) 2021 m. sausio 18 d. pagrindą iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Altos granitas“ patikslinti šiuos duomenis Sodroje. Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimo nutraukti darbo sutartį 1.3 punktą. Priteisti ieškovui V. R. (V. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ (į. k. 304311496) 1 500 Eur (atskaičius mokesčius) išeitinę išmoką, 14 611,63 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė kitą ieškovo V. R. (V. R.) ieškinio dalį atmesti, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ priešieškinį atmesti. Taip pat nusprendė priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ (į. k. 304311496) 430 Eur žyminį mokestį ir 5 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

39. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 8, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. sausio 8 d. pradėjo eiti atsakovės direktoriaus pareigas. Atsakovės akcininkas 2021 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį Nr. 21/01/18, kuriuo darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2021 m. sausio 18 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

40. Teismas sprendime nurodė, kad su atsakovės pozicija nesutinka ir padarė išvadą, kad darbdavė neįrodė ieškovo kaltų veiksmų, neįrodė, kad ieškovas padarė įmonei žalą, kad pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą, todėl negalėjo būti atleistas iš įmonės vadovo pareigų dėl kaltės.

41. Sprendime teismas laikė įrodytais ieškovo paaiškinimus apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pritarė įmonės darbų vadovo S. B. (S. B.) susitarimui su įmonės užsakovo UAB „Naresta“ statybos darbų vadovu M. V., kad šio naudai įmonė įrengs namo kiemą ir kad visos panaudotų resursų vertės bus papildomai apmokėtos UAB „Naresta“ sąskaita, panaudotų resursų vertes įtraukus į (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų pridavimo aktus; faktiškai atlikti M. V. naudai statybos darbai buvo apmokėti kito asmens – įmonės užsakovo UAB „Naresta“.

42. Tokią poziciją patvirtino liudytojais apklausti S. B. (S. B.) ir M. V.: 1) liudytojas M. V. teisme parodė, kad už atsakovės vieną savaitę 2020 m. spalio mėn. atliktus darbus jam priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – grunto iškasimą, trinkelių įrengimą (apie 40–50 m²), bordiūrų įrengimą, krepšinio stovo įrengimą, tvoros pamatų, stulpelių įrengimą – atsakovė nuostolių neturėjo, nes darbų vertė buvo apie 2 500 Eur ir su atsakove buvo atsiskaityta pagal (duomenys neskelbtini) objekto aktus UAB „Naresta“, su atsakove jis sutarties neturėjo, raštiško trišalio susitarimo tarp jo, atsakovės ir UAB „Naresta“ nebuvo, tačiau jis, kaip UAB „Naresta“ darbuotojas, leido užaktuoti ant (duomenys neskelbtini) objekto darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), atliktų (duomenys neskelbtini) objekto darbų akte už 2020 m. rugpjūčio mėn. daugiau užaktuota darbų nei buvo padaryta, dalis darbų užaktuota, nors nebuvo padaryta ir šis sutaupymas (duomenys neskelbtini) objekte buvo perkeltas objektui (duomenys neskelbtini); 2) liudytojas S. B. (S. B.) parodė, kad tarėsi su M. V. dėl darbų (duomenys neskelbtini), nes M. V. jo paprašė padaryti darbus prie jo namo, jis M. V. prašymą perdavė ieškovui, paklausė, ar galima būtų tuos darbus M. V. atlikti, ieškovas nurodė suskaičiuoti, kiek darbai kainuos, gavęs iš ieškovo pritarimą darbus M. V. vykdyti, 2020 m. rudenį apie 1 savaitę buvo atliekami darbai M. V. – apie 40 m² išklotos trinkelės, sudėti borteliai, sustatyti tvoros stulpeliai – šių atliktų darbų kaina buvo 2 000–3 000 Eur, M. V. buvo atsakingas už UAB „Naresta“ objektą, kur atsakovė vykdė darbus, tame objekte buvo dalis neatliktų darbų likusi, M. V. pasiūlė užaktuoti tuos darbus dėl jo asmeniniam objektui atliekamų darbų, taip (duomenys neskelbtini) atlikti darbai buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą, užaktavo apie 1,5 karto daugiau, nei buvo padaryta darbų, akte yra pozicijos, kur darbai nebuvo atlikti arba darbų buvo atlikta mažiau, M. V. paprašė per tas pozicijas užaktuoti jam atliktus darbus, taip buvo užaktuoti papildomi darbai, dėl to atsakovė nuostolių nepatyrė.

43. Teismas konstatavo, kad posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino ieškovo teiginius, kad už UAB „Naresta“ statybų vadovo M. V. asmeniniame objekte (duomenys neskelbtini) atsakovės atliktus darbus atsiskaitė UAB „Naresta“ pagal UAB „Naresta“ darbų aktus objektui (duomenys neskelbtini), nes juose per tam tiktas pozicijas buvo užaktuoti (duomenys neskelbtini) atlikti darbai, fiksuojant lyg jie būtų atlikti (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) vežtos medžiagos buvo priskiriamos (duomenys neskelbtini) objektui, į bylą pateiktas ieškovo ir M. V. pokalbio įrašas taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovas asmeninės naudos iš atsakovės atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini) negavo, už tuos darbus atsiskaitė UAB „Naresta“, tik kad ne pagal naujai sudarytą sutartį, o pagal jau esamą sutartį objektui (duomenys neskelbtini). Tiek bylos medžiaga, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog už atsakovės atliktus darbus Bajoruose su atsakove atsiskaitė UAB „Naresta“, darbai objekte (duomenys neskelbtini) UAB „Naresta“ darbuotojo buvo užaktuoti kaip darbai (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepaneigė ieškovo ir byloje apklaustų liudytojų teiginių, jog (duomenys neskelbtini). objektui buvo užaktuota darbų daugiau nei buvo padaryta ir kai kurie užaktuoti darbai iš viso buvo nedaryti, tačiau užaktuoti kaip atlikti, kas būtent ir buvo priskirta (duomenys neskelbtini) objektui. Taigi, už (duomenys neskelbtini) objekte atliktus darbus su atsakove atsiskaitė UAB „Naresta“.

44. Atsakovė neįrodė savo teiginių, kad ieškovas būtų įmonei padaręs žalą pagal sutartį su UAB „Vigrasta“. Teismas nustatė, kad įmonė objektų turėjo daug, tačiau įmonėje trūko specialistų, įmonė 2019 m. vasarą neturėjo mechanizatoriaus, ši darbą jis (ieškovas) dirbti mokėjo, todėl dirbo tiek mechanizatoriumi, tiek pavadavo darbų vadovą, vakarais tęsdavo direktoriaus darbą. Su D. S. susitarė, kad už visus jo atliktus papildomus darbus, viršvalandžius jo (ieškovo) įmonė „Vigrasta“ išrašys atsakovei sąskaitas 2 600 Eur sumai, nes jis tokius darbus dirbo 2,5 mėn., ši suma atitinka 2 mėn. darbų vadovo arba mechanizatoriaus darbo užmokestį. Ieškovas ir D. S. sutarė sutartį ir sąskaitas išrašyti vėliau, kai įmonėje bus lėšų, ką ir padarė 2020 m. Liudytojas S. B. (S. B.) parodė, kad 2019 m. kurį laiką pats ieškovas dirbo mechanizatoriumi, nes įmonė ieškojo mechanizatoriaus ir nebuvo jo radusi. Liudytojas M. V. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini). pats ieškovas vykdė mechanizatoriaus darbą apie 2–3 savaites, gal net mėnesį 2019 m. vasarą, taip pat ieškovas darbus tame objekte prižiūrėdavo. Pats D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent ieškovas, kaip įmonės vadovas, spręsdavo kokį darbuotoją priimti ir kokį jam mokėti darbo užmokestį. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nevengdavo dirbti ir projektų vadovo darbo, ir mechanizatoriaus darbo, kartu teigdamas, kad už tokio pobūdžio darbą su ieškovu buvo atsiskaityta darbo santykių pagrindu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Iš tarp šalių susiklosčiusių santykių – ieškovui įsidarbinant pas atsakovę sujungiant dviejų įmonių resursus, planus ateityje ieškovui įsigyti atsakovės akcijų, esant praktikai atsakovei sudaryti sutartis su UAB „Vigrasta“ technikos pirkimui ir pan., teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo teiginiu, kad egzistavo susitarimas tarp šalių, jog už ieškovo papildomą darbą įmonėje su juo bus atsiskaitoma per įmonę „Vigrasta“ išrašant sąskaitas, išrašytos ir įmonės apmokėtos sąskaitos atitinka tokio pobūdžio darbuotojo darbo užmokestį, to neneigė ir pati atsakovė.

45. Teismas sprendime pažymėjo, kad D. S. patvirtino, kad nors pagal darbo sutartį ieškovas turėjo jį raštu informuoti apie naujus objektus, tačiau jiems dirbant tame pačiame biure, tai buvo dažnai daroma žodžiu. Be to, ieškovas objektą (duomenys neskelbtini) laikė papildomais darbais prie UAB „Naresta“ objekto (duomenys neskelbtini). ir tokį pagrindą turėjo, nes už jį su atsakove atsiskaitė UAB „Naresta“ pagal objektą (duomenys neskelbtini). Objektą (duomenys neskelbtini) papildomais darbais laikė ne tik ieškovas, teismo posėdžio metu objektą (duomenys neskelbtini) papildomais darbais įvardijo ir liudytojas S. B. (S. B.), o įrodymų, kad ieškovas turėjo pareigą pranešti ir pranešdavo apie papildomus darbus akcininkui, byloje nėra. Dėl šios priežasties nėra pagrindo laikyti darbo sutarties pažeidimu aplinkybę, kad apie objektą (duomenys neskelbtini) ieškovas nepranešė D. S., laikydamas jį papildomais UAB „Naresta“ naudai atliekamais darbais.

46. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė teigė, kad įmonės patirta žala ir tuo pačiu ieškovo darbo sutarties pažeidimas pasireiškia ir tuo, kad galimai UAB „Naresta“ sužinos apie objektą (duomenys neskelbtini) ir atsakovė dėl to nebegaus naujų užsakymų, tačiau šie atsakovės teiginiai yra tik pasvarstymai, nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, byloje nėra jokių aiškių įrodymų apie UAB „Naresta“ darbuotojo M. V. įgaliojimų veikti UAB „Naresta“ vardu apimtį.

47. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas įmonei būtų padaręs žalą ar pažeidęs nekonkuravimo įsipareigojimą ar darbo sutartį, nenustatyti ieškovo kalti veiksmai. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį dėl 2 082,29 Eur žalos atlyginimo, 5 131,62 Eur už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą priteisimo, 50 000 Eur netesybų už darbo sutarties pažeidimą priteisimo, taip pat nenustatė pagrindo tenkinti atsakovės išvestinį reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

48. Pasisakydamas dėl ieškovo darbo užmokesčio mažinimo teismas pažymėjo, kad ieškovo teigimu, nuo 2018 m. lapkričio mėn. akcininko D. S. prašymu dėl apyvartinių lėšų trūkumo mokėjosi sau mažesnį atlyginimą, akcininkas D. S. žadėjo, kad ateityje su juo tinkamai atsiskaitys, grąžins, kas nebuvo sumokėta pagal darbo sutartį, tačiau to neištesėjo, o atšaukė jį iš įmonės vadovo pareigų. Tokius teiginius patvirtina buhalterės J. Š. 2018 m. gruodžio 14 d. elektroninis laiškas, kuriame aiškiai nurodyta, kad ji rado D. S. elektroninį laišką dėl ieškovo ir D. S. darbo užmokesčio keitimo nuo lapkričio mėn. D. S. teismo posėdžio metu aiškino, kad ieškovo darbo sutartį rengė teisininkė, todėl, jei tarp šalių būtų egzistavęs susitarimas mažinti darbo užmokestį, būtų buvęs parengtas darbo sutarties pakeitimas, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Įmonė netgi neįrodinėjo byloje aplinkybės, kad lėšų įmonėje buvo pakankamai tuo metu, todėl teismas nenustatė pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais byloje. Be to, teismas įvertino kaip nelogišką atsakovės atstovo advokato teismo posėdžio metu išsakytą teiginį, kad darbo užmokestis ieškovui 2018 m. buvo sumažintas, nes jis siekė tapti atsakovės akcininku, tačiau akcininku jis taip ir nebuvo tapęs. Atsakovė neginčijo ieškovo teiginių ir ieškovo skaičiavimų, kad ieškovui nuo 2018 m. antros pusės buvo mokama mažesnė nei sutarta mėnesinė 1 500 Eur suma. Aplinkybė, jog ieškovas buvo įmonės vadovas įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neatleidžia įmonės nuo tinkamų įsipareigojimų įvykdymo. Įrodymų, patvirtinančių šios sumos išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, nėra, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 14 611,63 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo iš įmonės priteisimo.

49. Teismas taip pat konstatavo, kad, vadovaujantis CPK 417 straipsniu, egzistuoja pagrindas netesybų priteisimui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos. Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertino darbuotojo darbo įmonėje trukmę, sulygto atsiskaitymo už darbą dydį, skolos dydį, bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nusprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš įmonės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) (už 2 mėnesius).

50. Atsakovė UAB „Altos granitas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo prijungti prie bylos medžiagos teikiamus rašytinius įrodymus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. R. ieškinį atmesti, o atsakovo UAB „Altos granitas“ priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Altos granitas“, juridinio asmens kodas 304311496, naudai 7133,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Altos granitas“, juridinio asmens kodas 304311496, naudai 2420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

51. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė dėl neįrodytos ieškovo kaltės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų dėl jo kaltės ir nelojalumo.

52. Apeliantė nurodo, kad teismas, konstatavęs, kad už M. V. naudai atliktus darbus buvo atsiskaityta per UAB „Naresta“ (M. V. vadovaujama įmonė), šiai apie tai nieko nežinant, faktiškai pateisino ieškovo, S. B. ir M. V. neviešą susitarimą vogti pinigus iš UAB „Naresta“, nes M. V. savo asmeninį gėrį kūrėsi neatlygintinai savo darbdavio (UAB „Naresta“) sąskaita šiam to net nežinant. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, atsakovė rizikavo didele turtine ir reputacine žala.

53. Teismas išvadas dėl ieškovo kaltės nebuvimo, taip pat kad už M. V. naudai atliktus darbus atsiskaitė UAB „Naresta“ padarė remdamasis ieškovo paaiškinimais, liudytojų S. B. bei M. V. žodiniais parodymais, neatsižvelgdamas į byloje esančius objektyvius įrodymus, kurie įrodo priešingai. Apeliantė taip pat pažymi, kad nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 str. 2 d. kontekste netaikytinas standartas, suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu.

54. Nors sprendime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) objektui (kur atsakovė vykdė sutartį su UAB „Naresta“) buvo užaktuota darbų daugiau nei buvo padaryta ir kai kurie užaktuoti darbai iš viso buvo nedaryti, tačiau užaktuoti kaip atlikti, tačiau sprendime nėra nurodoma, kokių darbų atsakovė atliko mažiau pagal apimtis ar kokių konkrečiai darbų atsakovė faktiškai neatliko vykdydama rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau už kuriuos UAB „Naresta“ su atsakove būtų atsiskaičiusi ir kokia apimtimi. Teismas turėjo konkrečiai įvardinti, kokie darbai pagal sutartį UAB „Naresta“ nebuvo atlikti ir kokia yra jų vertė, tačiau tai nėra padaryta. Sprendime deklaratyviai nurodoma apie neatliktus darbus ar mažesnę jų vertę, tačiau kokie tai konkrečiai darbai ir kokia jų vertė nenurodoma, nes to nurodyti negalėjo ir šaltiniai, kuriais rėmėsi teismas.

55. M. V. negalėjo paneigti fakto, kad jo namuose atsakovė atlikinėjo darbus jo naudai, kas buvo užfiksuota antstolio, kaip ir negalėjo pateikti apmokėjimą už darbus patvirtinančio dokumento. Nors 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu liudytojas M. V. paklaustas, kokios pozicijos iš atliktų darbų aktų realiai nebuvo atliktos UAB „Naresta“ naudai atliekant darbus objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje arba šiame objekte buvo atliktos mažesne apimtimi nei realybėje, nurodė kelis punktus iš sąmatos, tačiau vien tokie fragmentiški ir neišsamūs liudytojo M. V. parodymai savaime nepatvirtina jo pozicijos. Be to, UAB „Naresta“ vadovybė apie tokį susitarimą nieko nežinojo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad 2021 m. balandžio 26 d. liudytojas S. B. nurodė kitus darbus, už kuriuos neva UAB „Naresta“ permokėjo atsakovei, taigi šie parodymai nesutampa. Liudytojai M. V., S. B. ir ieškovas nurodė skirtingas darbų atlikimo kainas, kas vėlgi leidžia abejoti šių asmenų dėstomos versijos realumu. Minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi, jais tikėti nėra pagrindo, kadangi ieškovas ir abu liudytojai yra susiję asmenys, o liudytojų M. V. ir S. B. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

56. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad jeigu UAB „Naresta“ iš tikrųjų būtų atsiskaičiusi su atsakove už M. V. naudai atliktus darbus, ieškovas ar M. V. būtų galėję pristatyti UAB „Naresta“ vadovybės oficialių raštą, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kad UAB „Naresta“ atsiskaitė už darbus, kuriuos atsakovė be jokios sutarties, neoficialiai ir nelegaliai atliko M. V. namuose. Nei ieškovas, nei liudytojai tokių įrodymų į bylą pateikti negalėjo. Priešingai, liudytojas M. V. aiškiai nurodė, kad UAB „Naresta“ vadovybė apie tokį susitarimą nieko nežinojo, iš UAB „Naresta“ darbuotojų apie tokį susitarimą žinojo tik jis pats. UAB „Naresta“ jokia forma nepatvirtino atsiskaitymo fakto už M. V. naudai atliktus darbus, tačiau nepaisant to, teismas konstatavo priešingai.

57. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovo sprendimu buvo atliekami darbai M. V. namuose (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje naudojant atsakovės resursus. Ieškovas neneigė, kad šie darbai buvo atliekami nesudarius rangos sutarties su M. V., o M. V. už jo naudai atliktus darbus su atsakovės įmone neatsiskaitė. Esant tokiai situacijai atsakovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad ieškovas yra nelojalus bendrovei, o už nelegaliai atliekamus darbus pajamas gauna asmeniškai, grynaisiais pinigais. Tam tikrų statybinių darbų (ne)atlikimas fakto ar atliktų statybinių darbų kiekių nustatymas reikalauja specialių žinių. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galima faktiškai patikrinti jo teiginių teisingumą, nesikreipė į nepriklausomą specialistą (ekspertą), kuris galėtų atsakyti į klausimą ar tam tikri darbai, numatyti sutartyje ir sąmatoje buvo atlikti ar ne, jeigu buvo, tai kokia apimtimi.

58. Abejoti ieškovo iškelta gynybine pozicija dėl atsiskaitymo už M. V. naudai atliktus darbus per UAB „Naresta“ galima ir dėl to, jog pirmąjį kartą ši versija buvo pateikta tik teisme, jos nepatvirtina jokia teismo sprendime nurodyta kita bylos medžiaga.

59. Apeliantės teigimu, nėra pagrindo sutikti ir su teismo išvadomis, jog M. V. naudai atsakovės atlikti darbai yra papildomi darbai prie 2020 m. gegužės 22 d. atsakovės subrangos sutarties Nr._AU16/20.05.22 su UAB „Naresta“, todėl ieškovas apie juos neprivalėjo pranešti akcininkui D. S.. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti darbus tik UAB „Naresta“ naudai ir konkrečiame objekte, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje.

60. Ieškovas nesutiko ne tik su paties atšaukimo ir atleidimo iš pareigų faktu, bet ir tuo, kad akcininko sprendime nurodoma, kad ieškovas iš pareigų atleistas dėl DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto buvimo. Atsakovė mano, kad ieškovo kalti veiksmai yra įrodyti, todėl nepriklausomai nuo to, kad akcininko sprendime referuojama į DK 58 str. 2 d. 1 p., su ieškovu darbo santykiai baigėsi pagal DK 104 str. 1 d. atšaukus jį iš pareigų, o nuoroda į darbo drausmės pažeidimą reiškia, kad atšaukimą inspiravo kalti ieškovo veiksmai, kurie darbo sutartyje įvardijami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Vis tik, apeliantė sutinka, kad DK 58 str. 2 d. 1 p. atleidimo pagrindas galėtų būti pašalinamas iš akcininko sprendimo, nekeičiant sprendimo, kad ieškovas teisėtai atšauktas iš pareigų dėl jo kaltės.

61. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė buvo neišmokėjusi ieškovui 14 611,63 Eur darbo užmokesčio. Šalys byloje pripažino, kad tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog nuo 2018 m. lapkričio mėn. ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1 000 Eur. Tokio susitarimo egzistavimą ieškovo atstovas pripažino 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu, tą patvirtina ir 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovo rašytas elektroninis laiškas įmonės buhalterei. Atsižvelgiant į šalių suderintą valią, nuo 2018 m. lapkričio mėnesio ieškovui buvo mokamas pakeisto dydžio atlyginimas. Būtent ieškovas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog pastarasis sumažinimas buvo laikinas, o pagerėjus situacijai bus išmokėtas darbo užmokesčio skirtumas. Apeliantė pažymi, kad ji neturėjo finansinių sunkumų, dėl kurių būtų buvęs poreikis laikinai sumažinti darbo užmokestį, tokią aplinkybę turėjo įvertinti ieškovas, tačiau teismas sprendimu tokią įrodinėjimo našą perkėlė atsakovei. Taip pat nurodo, kad ieškovas kas mėnesį pats teikdavo darbo laiko apskaitos dokumentus buhalterei dėl atlyginimų išmokėjimo darbuotojams, įskaitant sau, tačiau iki teisminio ginčo jokių pretenzijų dėl jam mokamo atlyginimo neturėjo, šie argumentai atsirado tik pareiškus pretenzijas dėl darbo sutarties pažeidimų. Ieškovas jau pirminiame ieškinyje būtų pareikalavęs priteisti jam neišmokėtą, tariamai sumažinto darbo užmokesčio skirtumą, tačiau ieškiniu buvo prašoma priteisti 4 771,72 Eur, ir tik bylos nagrinėjimo eigoje reikalavimas buvo padidintas neva nesumokėta darbo užmokesčio suma. Ieškovas per DK nustatytus terminus nereiškė jokių pretenzijų dėl susitarimo pakeisti darbo užmokestį šalių susitarimu. Vadovaujantis DK 45 str. 3 d., 220 str. 1 d., ieškovo pretenzijos dėl tariamai neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo turėjo būti atmestos kaip nepagrįstos.

62. Susitarimas dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo priimtas dėl to, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė įsigyti atsakovės akcijų, ką patvirtina paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai. Šalių tikslas buvo (bent jau tuo metu deklaruojamas) parodyti gerus rezultatus, įsitvirtinti rinkoje. Nors teismas nurodė, kad ieškovas iki darbo santykių pabaigos taip ir netapo akcininku, tačiau apeliantė bylos nagrinėjimo metu ir neteigė, kad ieškovas akcininku turėjo tapti nuo darbo užmokesčio sumažinimo momento, t. y. 2018 m. lapkričio mėn.

63. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti 5 131,62 Eur kompensacijos už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą. Aukščiau išdėstyti apeliantės argumentai patvirtina, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ko pasėkoje neteisingai išnagrinėjo kilusį ginčą. Ieškovas turi pareigą grąžinti jam sumokėtą kompensaciją už nekonkuravimą, kuri nuo darbo sutarties sudarymo pradžios (2018 m. sausio 5 d.) iki nekonkuravimo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2021 m. sausio mėn.) sudaro 4 736,88 Eur (131,58 Eur x 36 mėn. = 4 736,88 Eur). Papildomai pagal darbo sutarties ir DK nuostatas ieškovas už nekonkuravimo pažeidimą turi pareigą sumokėti darbo sutarties 5.4.2. papunktyje numatytos kompensacijos už 3 (tris) mėnesius dydžio baudą, kuri sudaro 394,74 Eur (131,58 Eur x 3 mėn. = 394,74 Eur).

64. Ieškovas nepagrįstai prašė atmesti šį reikalavimą dėl to, kad ieškovui 2019 m. buvo perskaičiuotas atlyginimas, po ko neva nekonkuravimo mokestis ieškovui nebuvo mokamas, kadangi atsakovė į bylą yra pateikus ieškovo darbo užmokesčio paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovas pats raštu patvirtino, kad yra sutarta dėl jo darbo užmokesčio mažėjimo, t. y. iki 1 000,00 Eur „į rankas“. Ieškovas jam mokamo atlyginimo apskaičiavimo teisingumo nepaneigė, taigi nekonkuravimo kompensacija jam visuomet buvo mokama. Ieškovas iki kilusio ginčo teisme niekada nesiskundė, kad jam būtų mokamas netinkamo dydžio nekonkuravimo mokestis. DK 38 str. 3 d. numatyta kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, mokama tik tuo atveju, jeigu pasibaigus darbo santykiams darbuotojas sutinka nekonkuruoti su darbdaviu ir nekonkuravimo laikotarpiu jokios veiklos nevykdo.

65. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo priteisti 2 082,29 Eur žalos atlyginimo. Darbo sutartyje ir DK numatyta kompensacija, atitinkanti 3 (trijų) mėnesių dydžio baudą (394,74 Eur) nepadengia minimalios žalos, kuri buvo patirta dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, todėl iš ieškovo papildomai priteistina 2 082,29 Eur suma (550,33 + 366,70 + 1 560 – 394,74 = 2 082,29 Eur), kaip patirtos žalos atlyginimas.

66. Atsakovės vardu iš UAB „Betono mozaika“ buvo įsigytos trinkelės už 550,33 Eur, taip pat iš UAB „Milsa“ buvo įsigytas dolomitų atsijų ir skaldos mišinys bei granito skaldos akcijos už bendrą 366,70 Eur sumą, šios išlaidos buvo panaudotos vykdant darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai, iš kurių atsakovė jokių pajamų negavo arba tokių pajamų gavimas byloje nėra įrodytas. Dar 2020 m. ieškovas, kuriam priklauso UAB „Vigrasta“ ir kurioje jis buvo paskyręs save direktoriumi, išrašė sąskaitą faktūrą atsakovei už neva atliktus darbus 1 560 Eur sumai, kurie faktiškai nebuvo atlikti.

67. Apeliantė kritiškai vertintina ir teismo išvadas dėl neva nepadarytos žalos, kuomet ieškovas neteisėtai išmokėjo savo įmonei „Vigrasta“ 1 560 Eur sumą, nors jokių įrodymų, kad būtų atlikęs kokius nors darbus apeliantės naudai į bylą nepateikė. Būtent ieškovas, kuris teigė, kad sąskaita UAB „Vigrasta“ buvo apmokėta daug vėliau dėl to, kad atsakovė savalaikiai neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su UAB „Vigrasta“, ir privalėjo šį teiginį įrodyti. 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutarties fiktyvumą patvirtina ir ieškovo bei apeliantės buhalterijos susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, kad aktualiu laikotarpiu tokia sutartis neegzistavo, o ieškovas 2020 m. sausio 7 d. nurodė, kad esant reikalui tokią sutartį sukurs. Ieškovas būtų galėjęs pateikti jos įvykdymą patvirtinančius dokumentus, tačiau net negalėjo paaiškinti, kokie realiai darbai buvo atliekami. Ieškovo atsikirtimai neva jis pavadavo atsakovės mechanizatorių, dėl ko atsakovė su ieškovu atsiskaitė per UAB „Vigrasta“, nėra pagrįsti įrodymais. Be to, jeigu ieškovas iš tikrųjų, kaip nurodo, dirbo 2019 m. vasarą, nėra suprantama, kodėl subrangos sutartis buvo pasirašyta tik 2020 m. sausio 13 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas dirbo mechanizatoriaus darbus, tačiau pasižiūrėjus į prie 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutarties pateiktą sąmatą matyti, kad buvo atliekami kiti darbai. Dėl šios priežasties nėra suprantama, kodėl sudarytame dokumente nurodyti kiti darbai, nei buvo nurodoma nagrinėjant šią bylą teisme.

68. Jeigu ieškovas iš tikrųjų būtų dirbęs objekte nurodomu metu, tai atsispindėtų ir iš darbo laiko apskaitos dokumentų, tačiau jokių įrašų apie ieškovo darbą minėtame objekte nėra. Kita vertus, jeigu ieškovas ir atliko kažkokius darbus apie kuriuos apeliantei nėra žinoma, nes tokių darbų atlikimas su juo nebuvo derintas, tai atliko kaip atsakovės darbuotojas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, kad dirbdamas atsakovės įmonėje faktiškai atlikdavo įvairiausius darbus, pagal poreikius, tačiau, kaip matyti, už šiuos darbus sąskaitų faktūrų UAB „Vigrasta“ vardu neišrašinėjo.

69. Teismas nenagrinėjo atsakovės reikalavimo priteisti 50 000 Eur netesybų dėl darbo sutarties pažeidimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nekonkuravimo kompensacija ieškovui buvo mokama visą darbo sutarties laikotarpį. Taigi, ieškovo teiginiai neva netesybos negali būti priteisiamos, nes ieškovui nebuvo mokama nekonkuravimo kompensacija, yra atmestini kaip nepagrįsti. Už įsipareigojimų pažeidimą šalių susitarimu buvo nustatyta civilinė atsakomybė netesybų forma. Nors Darbo kodekso nuostatose netesybos tiesiogiai numatytos 38 str. 4 d., kuri numato darbuotojo pareigą mokėti netesybas pažeidus nekonkuravimo susitarimą ir 39 str. 2 d., kuri numato darbuotojo pareigą mokėti sutarto dydžio netesybas atskleidus darbdavio konfidencialią informaciją, tačiau Darbo kodekso 4 str. 2 d. numato, kad civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi ir darbo santykiams, tačiau tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei. Darbo kodekso nuostatose nėra nuostatos, kurioje būtų kalbama apie darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl netesybų mokėjimo kitais darbo sutarties pažeidimo atvejais, tačiau tokio susitarimo (dėl netesybų mokėjimo) sudarymas (spragos užpildymas) neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, nes tokiu būdu sudaromas teisėtas susitarimas, kurio esmė atlyginti darbdavio žalą, ją apibrėžiant iš anksto numatytais sutartiniais nuostoliais, kurių dydžio atskirai įrodinėti nereikia. Toks susitarimas darbo santykiuose yra galimas, todėl esant sudarytam teisėtam susitarimui, jis, kaip ir bet kuris kitas sutartinis įsipareigojimas turi būti gerbiamas ir vykdomas. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad sulygta netesybų suma yra aiškiai per didelė, tačiau jokių argumentų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia, juo labiau, kad už tinkamą darbą buvo numatyta ir premijavimo sistema.

70. Ieškovas V. R. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

71. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina apeliantės teiginių, kad ieškovas, žinodamas apie M. V. naudai jo namo kieme ((duomenys neskelbtini)) vykdomus statybos darbus, taip pat vykdydamas iš apeliantės įmonės 1 560 Eur apmokėjimą savo įmonei UAB „Vigrasta“ siekė asmeninės naudos ar privačių interesų tenkinimo. Pirmu atveju ieškovas davė sutikimą M. V. darbus atlikti tik įsitikinęs, kad jie bus apskaityti kaip papildomi (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktuose ir kad apeliantė gaus apmokėjimą. Antru atveju, už ieškovo 2019 m. vasarą daugiau nei du mėnesius (duomenys neskelbtini) objekte vykdytas mechanizatoriaus ir projektų vadovo pareigas pats atsakovės akcininkas pasiūlė ieškovui atsiskaityti ne per darbo užmokestį, o per UAB „Vigrasta“ išrašytas PVM sąskaitas, apmokėjimą nukeliant į 2020 m. pradžią. Liudytojas M. V. jokių kontaktų nei su viena iš ginčo šalių nepalaiko, nuo jų nėra priklausomas, liudytojas S. B. dirbo ir dirba apeliantės įmonėje, todėl šiam liudytojui įtaką labiau gali daryti ne ieškovas, o apeliantė. Liudytojų parodymai patvirtina ieškovo teiginius, taip pat jie atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus - tarp apeliantės įmonės ir UAB „Naresta“ sudarytus atliktų darbų aktus, taip pat sutampa su paaiškinimais, kad 2019 m. vasarą ieškovas statybos objekte (duomenys neskelbtini), pavadavo mechanizatorių bei projektų vadovą.

72. Apeliantės įmonei už M. V. naudai atliktus darbus apmokėjo UAB „Naresta“, tą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. ieškovo elektroniniu laišku apeliantės akcininkui siųstas pasiaiškinimas, ieškovas akcininkui paaiškino, kaip buvo vykdomas apmokėjimas už M. V. atliktus darbus, kad buvo leista užaktuoti darbų daugiau nei 5 000 Eur sumai, ir tuo pačiu akcininko prašo kviesti įmonės darbuotoją S. B., kuris gali paaiškinti, kaip buvo aktuoti darbai. 2021 m. sausio 19 d. ieškovo bei M. V. pokalbio įrašas bei jo stenograma patvirtina, kad ieškovas prašo M. V. pasakyti apeliantės akcininkui tiesą apie darbų užaktavimą, taip pat atskleidžia, kad M. V. skambina apeliantės akcininkui ir prašo susitikti, kad šiam galėtų paaiškinti apmokėjimo už darbus aplinkybes.

73. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantės įmonė dėl M. V. naudai atliktų ir per UAB „Naresta“ apmokėtų darbų turtinių nuostolių nepatyrė, nes šie darbai buvo įtraukti kaip papildomi į atliktų darbų aktus vietoj (duomenys neskelbtini) objekte sutaupytų darbų. Jau minėtame elektroniniame laiške ieškovas paaiškina, kad už M. V. atliktus statybos darbus (trinkelių išgrindimą), buvo leista užaktuoti darbų daugiau nei už 5 000 Eur. Tačiau įmonės akcininkas aiškintis dėl apmokėjimo nepanoro, dėl ko klaidingai vertina susidariusią situaciją, ją traktuodamas kaip įmonės patirtą žalą bei ieškovo gautą neoficialų atsiskaitymą. Liudytojas S. B., kuris vykdė darbus (duomenys neskelbtini) bei M. V. namų adresu, patvirtino, kad M. V. naudai atlikti darbai buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą kaip papildomi, užaktuojant 1,5 karto daugiau, nei M. V. naudai buvo padarytą pačių darbų, tokį pat darbų apskaitymo bei apmokėjimo faktą patvirtinto ir liudytojas M. V..

74. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kada nors būtų pranešęs atsakovės akcininkui apie vykdomus papildomus darbus ar kad tokia pareiga jam būtų buvus numatyta pagal darbo sutartį. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad M. V. atliekamus darbus jis laikė (duomenys neskelbtini) papildomais darbais, kadangi per (duomenys neskelbtini) objekto atliktų darbų aktus jie (M. V. atliekami darbai) buvo apskaitomi, tą patį patvirtino ir apeliantės įmonės darbuotojas – (duomenys neskelbtini) objekto projektų vadovas S. B., todėl nepagrįsti teiginiai, kad M. V. naudai vykdyti darbai nelaikytini papildomais.

75. Atsikirsdamas į argumentus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, ieškovas nurodo, kad atsakovė į bylą pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. elektroninis susirašinėjimas tarp įmonės buhalterės J. Š. ir ieškovo, kur buhalterė rašo, kad ji pašte rado akcininko laišką, kad nuo lapkričio mėnesio (2018 m.) yra keičiami akcininko ir ieškovo darbo užmokesčiai. Taigi, akcininkas apie pokytį žinojo dar 2018 metais. Dėl sudarytos galimybės ieškovui tapti įmonės akcininku, nurodo, kad tokia galimybė buvo aptarta 2018 m. birželio 28 d. ir 2020 m. vasario 10 d. susitarimuose, sudarytuose tarp apeliantės akcininko ir ieškovo. Susitarime buvo numatyta, kad ieškovas įsigis ne naujai išleidžiamas įmonės akcijas, kas būtų ekonomiškai protinga, o nupirks dalį paketo iš akcininko, taip pat susitarimuose nėra nurodyta, kad akcijų pirkimo kaina ar sąlygos būtų lengvatinės, kad tai būtų siejama su įmonės veiklos rezultatais ar įsitvirtinimu rinkoje, ar nuo 2018 m. lapkričio mėn. sumažinamu darbo užmokesčiu.

76. Iš 2018 m. birželio 28 d. susitarimo 1 punkto matyti, kad yra susitariama dėl to, kad UAB „Vigrasta“ išrašys apeliantės įmonei UAB „Altos granitas“ sąskaitą už darbus 15 844 Eur sumai, kur bus įtraukti atlyginimai (ieškovui) už tris mėnesius po 1 500 Eur; tai liudija ir susitarimo dėl 1 500 Eur darbo užmokesčio buvimą ir santykių tarp UAB „Vigrasta“ bei UAB „Altos granitas“ egzistavimą. Šis susitarimas niekaip nepatvirtina teiginio, kad darbo užmokesčio sumažinimas yra susietas su jame aptarta galimybe ieškovui tapti akcininku. Abu susitarimai liudija, kad įmonė yra skolinga, skolos apeliantės akcininkui faktas paneigia teiginius, kad įmonė buvo finansiškai pajėgi mokėti ieškovui 1 500 Eur atlyginimą. Šalis siejo bendradarbiavimo, pasitikėjimo santykiai ir susitarimas mažinti darbo užmokestį dėl lėšų stokos buvo tik laikinas, su pažadu ieškovui kai tik atsiras lėšų atsiskaityti pagal darbo sutartį už nepilnai sumokėtą darbo užmokesčio laikotarpį, dėl šių priežasčių ieškovas nesikreipė į Darbo ginčų komisiją.

77. Pasisakydamas dėl apeliantės prašomų naujai prijungti įrodymų nurodo, kad dokumentuose yra užfiksuoti skolų mokėjimai įmonės kreditoriams. Skolų grąžinimo faktai patvirtina ieškovo teiginius, kad jam apeliantės akcininkas buvo nurodęs, jog trūksta apyvartinių ir reikia kaupti lėšas skolų išmokėjimui, po to bus atsiskaityta ir su juo.

78. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jam turėjo būti mokamas 1 500 Eur pastovus mėnesinis atlyginimas, o kartu su ieškiniu pateiktas priedas Nr. 7 „Darbo užmokesčio apskaičiavimo patikrinimas“ neatspindėjo tikrosios neišmokėtos darbo užmokesčio dalies sumos, nes šiame priede buvo užfiksuotas atliktas matematinis darbo užmokesčio apskaičiavimo patikrinimas pagal atsakovės įmonės VSDFV pateiktą informaciją bei darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį (bruto 1 973,68 Eur), o ne pagal šalių susitarimą ir, patikrinus skaičiavimą, buvo nustatyta, kad atlyginimo išmokėjimai buvo vykdomi pagal VSDFV duomenis, o ne pagal darbo sutartį, dėl ko klaidingai ieškinyje buvo nurodyta neišmokėtas šalių sulygto darbo užmokesčio skirtumas, t. y. 4 771,72 Eur, vėliau ši skaičiavimo klaida buvo pataisyta nurodant, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 14 611,63 Eur.

79. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovas 2019 m. vasarą jokių mechanizatoriaus ar kitų paslaugų objekte ((duomenys neskelbtini)) neatliko. Tarp apeliantės įmonės ir ieškovui priklausančios bendrovės UAB „Vigrasta“ vyko nevienkartiniai ekonominiai santykiai, tą patvirtina UAB „Vigrasta“ išrašytos ir apeliantės įmonei pateiktos apmokėti (ir apmokėtos) PVM sąskaitos faktūros, taip pat ir sudaryti 2018 m. ir 2020 m. susitarimai, atskleidžiantys buvus bendradarbiavimą tarp abiejų įmonių. Ieškovo darbo 2019 m. vasarą faktą patvirtino ir liudytojai, byloje nėra įrodymų, kad už šiuos vykdytus trūkstamų specialistų pavadavimo darbus atsakovė atsiskaitė darbo užmokesčio forma, nes pats akcininkas ieškovui pasiūlė juos apmokėti per UAB „Vigrasta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, mokėjimus vykdant ne darbus užbaigus, t. y. 2019 m. rudenį, o juos nukeliant į 2020 m. pradžią, nes atsakovei trūko apyvartinių lėšų. Byloje esantys įrodymai liudija, jog UAB „Vigrasta“ išrašyta 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 54, ginčijamai 1 560 Eur sumai buvo apmokėta tik 2020 m. liepos mėn., tai yra kai atsirado lėšų.

80. Nurodo, kad ieškovo 2020 m. sausio 7 d. elektroninis susirašinėjimas su „Vigrasta“ buhaltere O. K. nieko bendra su 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutarties tarp atsakovės įmonės ir „Vigrasta“ sudarymu ir jos pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 54 ir Nr. 55 neturi. Ieškovo įmonė mokesčio administratoriaus įstaigoje sprendė PVM mokėtojo grąžinimo statuso klausimą, todėl buhalterė ieškovui teikė informaciją apie prašymo nagrinėjimo eigą. Į bylą ieškovo pateikti VMI viešo registro apie PVM mokėtojus dokumentai patvirtina, kad UAB „Vigrasta“ tik raštu atsakė į mokesčių administratoriaus klausimyną, kad jokių sutarčių mokesčių administratoriui nei rengė, nei teikė, o patį pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą atgavo dar 2021 m. sausio 9 d., tai yra kelios dienos iki 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutarties tarp UAB „Vigrasta“ ir UAB „Altos granitas“ sudarymo ar juo labiau iki ginčo PVM sąskaitų faktūrų Nr. 54 ir Nr. 55 išrašymo.

81. Ieškovas taip pat nesutinka su apeliantės reikalavimu priteisti 50 000 Eur netesybas, kadangi faktinės aplinkybės apeliantės nurodytoje byloje iš esmės skiriasi nuo šios bylos, bet to, netesybos yra neproporcingai didelės. Argumentai, kad tokia įtvirtinta bauda yra pateisinama ieškovui suteikiamomis lengvatomis įsigyti akcijų, yra nepagrįsta, kadangi akcijų įsigijimas niekaip nesiejamas su darbo sutarties sąlygomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

82. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

83. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo pripažinimo neteisėtu, su tuo susijusių išmokų, taip pat dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo bei su tuo susijusių išmokų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

84. Apeliantė pateikė naujus įrodymus - dokumentus, patvirtinančius UAB „Altos granitas“ sąskaitose esančių lėšų likutį, o taip pat 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė papildomus naujus rašytinius paaiškinimus bei 2018 m. – 2020 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas. Sprendžiant dėl apeliantės prašymo, aktualu tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ribotos apeliacijos modelį (CPK 320 straipsnis.). Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija nėra pakartotinis ginčo ir tų pačių aplinkybių nagrinėjimas. Apeliacijai, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmui (lot. revisio prioris instantiae), būdingos kitokios, specifinės proceso taisyklės, taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas ir gali būti įgyvendinamas tik esant tam tikroms sąlygoms (CPK 314 straipsnis).

85. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

86. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Todėl CPK 314 straipsnis įtvirtina nurodytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui po pirmosios instancijos teisimo sprendimo priėmimo, nustato draudimą remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau.

87. Konkrečiu atveju, teikiami įrodymai, patvirtinantys atsakovės sąskaitoje esančių lėšų likutį, balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos objektyviai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi ginčui aktualus laikotarpis buvo apie 2018 m. – 2019 m., kuomet ieškovui buvo pradėtas mokėti mažesnis atlyginimas. Be to, tokie ieškovo argumentai dėl laikinos atsakovės prastos finansinės padėties buvo išdėstyti ir atsakovei žinomi dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl objektyviai galėjo būti pateikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties nėra pagrindo prijungti naujų įrodymų.

88. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 20 d. taip pat gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės atsikertama į ieškovo atsiliepimo argumentus. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, atsakovė šiais paaiškinimais, atsikirsdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovė savo poziciją pakankamai detaliai ir aiškiai yra išdėsčiusi apeliaciniame skunde, atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

89. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 8, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. sausio 8 d. pradėjo eiti atsakovės direktoriaus pareigas. Atsakovės akcininkas 2021 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį Nr. 21/01/18, kuriuo darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2021 m. sausio 18 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

90. Vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala. Nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą, minėta, nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

91. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

92. Apeliantės teigimu, ieškovo, kaip vadovo, kaltę patvirtina jo veiksmai, vykdant sutartį su UAB „Naresta“. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog objekte (duomenys neskelbtini) buvo užaktuota darbų daugiau, nei buvo padaryta, kai kurie užaktuoti darbai iš viso buvo nedaryti, tačiau užaktuoti kaip atlikti. Sprendime nėra nurodyta, kokių darbų atsakovė atliko mažiau arba jų neatliko iš vis (juos atlikdama (duomenys neskelbtini) M. V. naudai), nors teismas turėjo konkrečiai įvardinti, kokie darbai su UAB „Naresta“ atlikti nebuvo ir kokia jų vertė, nei vienas iš liudytojų tokių duomenų pateikti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, juos patvirtinančius liudytojų M. V. ir S. B. parodymus, padarė išvadą, kad už M. V. objekte (duomenys neskelbtini) atliktus darbus atsiskaitė UAB „Naresta“ pagal darbų aktus objektui (duomenys neskelbtini), kadangi buvo užaktuota darbų daugiau, negu buvo atlikta, ir tas „perviršis“ buvo atliktas M. V. naudai (duomenys neskelbtini).

93. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo vertinimu, aplinkybes, kad dėl tokių veiksmų realiai buvo patirta žala, turėjo įrodyti būtent atsakovė. Kaip minėta, ieškovo poziciją patvirtino liudytojų parodymai – S. B. pateikė paaiškinimus, kad užaktuota darbų buvo maždaug 1,5 karto daugiau, taigi nuostolio atsakovė neturėjo. Paneigdama tokią poziciją, apeliantė turėjo pateikti priešingus įrodymus. Susipažinus su teismo 2021 m. kovo 23 d. parengiamojo posėdžio garso įrašu matyti, kad buvo keliamas klausimas dėl to, jog darbai buvo vykdomi forminant per (duomenys neskelbtini) objektą, įsigytos prekės buvo užaktuotos kaip įgyjamos objektui (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas prašė išreikalauti iš atsakovės papildomus įrodymus tam, kad būtų galima išanalizuoti sąmatos eilutes ir pamatyti, ar tie darbai, kurie buvo vykdyti pas M. V., atsidūrė tuose aktuose. Teismas savo ruožtu tenkino ieškovo atstovo prašymą ir įpareigojo atsakovę pateikti prašomus papildomus įrodymus. Tokiu būdu teismas iš esmės įpareigojo atsakovę pagrįsti, kokie darbai buvo padaryti ne (duomenys neskelbtini) objekte, o (duomenys neskelbtini), ir kokia žala dėl to kilo.

94. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Altos granitas“ atlikinėjo darbus (duomenys neskelbtini) pagal su užsakovu UAB „Naresta“ sudarytą subrangos sutartį. 2020 m. gegužės 22 d. statybos subrangos sutarties Nr. AU16/20.05.22 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbų kaina yra 80 092,54 Eur be PVM (taigi, su PVM 96 911,97 Eur). Toje pačioje dalyje numatyta, kad darbų kaina yra maksimali ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias tiek su paruošiamaisiais, tiek su tiesioginiais subrangovo darbais, kurie yra numatyti projekte ir/ar sutartyje. Jeigu subrangovas galėjo, bet nenumatė tam tikrų darbų bei su jais susijusių kaštų, būtinų šiai sutarčiai įvykdyti, juos atlieka savo lėšomis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad subrangovas patvirtina, kad atliekamų darbų kiekiai apskaičiuoti teisingai <...>, todėl sąmatoje suderintas atliekamų darbų kiekis negali didėti. Subrangos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje sulygta, kad visais atvejais papildomų darbų kaina turi būti raštu suderinta su užsakovu iki tokių darbų vykdymo pradžios. Baigiamajame darbų perdavimo – priėmimo akte, pasirašytame atsakovės direktoriaus ir UAB „Naresta“ generalinio direktoriaus nurodyta, kad UAB „Altos granitas“ subrangos sutartyje numatytus darbus pilnai atliko; objekto faktinė atliktų darbų kaina su PVM 104 538,87 Eur. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad PVM sąskaitų faktūrų UAB „Narestai“ buvo išrašyta už 46 003,93 Eur (Nr. AG-180, AG-186, AG-203), apmokėta už 11 359,29 Eur (apeliantės banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.).

95. Iš byloje apeliantės pateiktų įrodymų nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokios apimties darbai ir už kokią sumą buvo atlikti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, tam, kad būtų galima daryti tikėtiną ir pagrįstą išvadą, kad UAB „Altos granitas“ kokią nors realią žalą yra patyrusi. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad faktinė atliktų darbų suma yra didesnė, negu sutarta subrangos sutartyje, tačiau kitų įrodymų, kad būtų kreiptasi į UAB „Naresta“ dėl tokios sumos padidėjimo pateikta nėra, priešingai, darbų priėmimo – perdavimo akte jokių pretenzijų, prieštaravimų užfiksuota nėra. Apeliantė nepagrindė, kokie darbai sudaro skirtumą tarp sutarties kainos ir baigiamajame akte nurodytos kainos, taigi nei pagrindė, nei iš byloje esančių įrodymų yra galimybės nustatyti, kad tokie darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) gatvės objekte. Žalą apeliantė taip pat grindžia tuo, kad neva liudytojai S. B. ir M. V. nurodė skirtingus darbus, už kuriuos UAB „Naresta“ permokėjo apeliantei, tačiau pažymėtina, jog tokie liudytojų parodymų neatitikimai neeliminuoja apeliantės pareigos pagrįsti ir detalizuoti jai kilusią žalą.

96. Apeliantė priešieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovas jai sukėlė tiesioginę žalą, kadangi atsakovės vardu iš UAB „Betono mozaika“ buvo įsigytos trinkelės už 550,33 Eur, taip pat iš UAB „Milsa“ buvo įsigytas dolomitų atsijų ir skaldos mišinys bei granito skaldos akcijos už bendrą 366,70 Eur sumą, šios išlaidos buvo panaudotos vykdant darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai. Pažymėtina, kad ieškovas atsiliepime į priešieškinį neneigė, kad šios prekės buvo vežtos į (duomenys neskelbtini) bei panaudotos M. V. asmeniniam objektui, tačiau paaiškino, kad visos panaudotų resursų vertės papildomai apmokėtos užsakovo įmonės sąskaita, panaudotų resursų vertes įtraukus į (duomenys neskelbtini), Vilnius vykdomų statybos darbų pridavimo aktus; atitinkamai darbų pridavimo aktus sudarė atsakovės darbuotojas S. B., suderinęs su M. V.. Aktuose nurodytoms vertėms apmokėti ieškovas išrašė atitinkamas PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikė apmokėjimui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė, turėdama pareigą įrodyti, kad šios išlaidos nebuvo padengtos iš UAB „Naresta“ vėliau gautais mokėjimais (t. y. paneigti ieškovo teiktus paaiškinimus), tokių įrodymų į bylą nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina išvada, kad atsakovės išlaidos (tiek patirtos (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) objektuose) buvo užaktuotos ir padengtos iš UAB „Naresta“, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad už išlaidas UAB „Betono mozaika“ ir UAB „Milsa“ UAB „Naresta“ su atsakove neatsiskaitė (CPK 178 straipsnis).

97. Konstatuotina, kad apeliantė, turėdama pareigą įrodyti, kad žala buvo realiai patirta, tokios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodydama, kad šias aplinkybes motyvuoti (taigi – įrodyti) buvo teismo pareiga.

98. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad apeliantė rizikuoja savo reputacija, galima didelė turtinė žala, jeigu UAB „Narestai“ paaiškėtų apie susitarimą tarp ieškovo ir M. V.. Visų pirma, baigiamąjį aktą pasirašė UAB „Naresta“ generalinis direktorius, nedarant jokių atžymų apie kokius nors neatitikimus, parašu patvirtindamas, kad nusiskundimų neturi, be to, tokiu atveju UAB „Naresta“ galėtų kreiptis ir prašyti žalos atlyginimo būtent iš M. V., jeigu įmonė apmokėjo už darbus M. V. naudai, apie kuriuos nežinojo, o ne iš apeliantės. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas turėjo pateikti oficialų UAB „Naresta“ raštą, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kad UAB „Naresta“ atsiskaitė už darbus, kuriuos atsakovė atliko M. V. namuose, tačiau pažymėtina, kad kiekviena šalis, vadovaudamai rungtyniškumo ir dispozityvumo principais, pasirenka, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais įrodinėti. Šiuo atveju, nustatyta, kad labiau tikėtina, kad UAB „Naresta“ už visus darbus atsiskaitė, tame tarp ir už atliktus (duomenys neskelbtini), taigi nėra pagrindo teigti, kad privalėjo pateikti dar atskirą dokumentą dėl darbų M. V. objekte, kai, savo ruožtu, apeliantė nepateikė įrodymų, kokie konkretūs darbai ir už kokią sumą, sudarantys žalą, buvo atlikti ne objekte (duomenys neskelbtini).

99. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad S. B. galėjo teisme duoti tendencingus parodymus, palankius ieškovui dėl su juo palaikomų pažįstamų santykių. Kaip toliau bus nurodyta šioje nutartyje, pati apeliantė remiasi šio asmens rašytiniu paaiškinimu dėl epizodo su UAB „Vigrasta“, kuriame S. B. nurodė, kad UAB „Vigrasta“ jokių darbų ieškovo nurodytame objekte neatliko, tačiau ant aktų jį pasirašyti privertė būtent tuometinis direktorius ieškovas. Tokie paaiškinimai patys savaime paneigia galimybę, kad S. B. vėliau galėjo sąmoningai duoti ieškovui palankius ar neobjektyvius parodymus teisme.

100. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neatliko jokių su vadovo pareigomis nesiderinančių kaltų veiksmų santykiuose su UAB „Naresta“, kadangi apeliantė nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad būtų patyrusi kokią nors žalą ar kad už kokius nors darbus su ja nebūtų buvę atsiskaityta, taigi šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nekonstatavus kokių nors apelianto kaip vadovo kaltų veiksmų, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nekonkuravimo susitarimo taip pat nepažeidė.

101. Apeliantė kaltus ieškovo veiksmus taip pat kildina iš to, kad jis, kartu būdamas ir UAB „Vigrasta“ direktoriumi, išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą už 2019 m. atliktus darbus už 1 560 Eur, ir kuriuos išsimokėjo, nors faktiškai jokie darbai atlikti nebuvo, o 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutartis, kurios pagrindu neva buvo atlikti darbai, buvo tik fiktyvi. Teigia, kad jokie darbai faktiškai atlikti nebuvo. Apeliantės teigimu, įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas atlikinėjo kokius nors darbus, o subrangos sutartyje nurodyti visai kitokie darbai. Nurodo, kad jeigu darbai būtų buvę faktiškai atliekami, tai atsispindėtų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atlikinėjo darbus 2019 m. vasarą, dėl ko jam buvo apmokėta pagal UAB „Vigrasta“ išrašytas sąskaitas faktūras, laiko nepagrįstais.

102. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

103. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

104. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų įrodymų visumos darytina labiau tikėtina išvada, kad 2019 m. vasarą ieškovas atlikinėjo tam tikrus mechanizatoriaus darbus, dėl to pagrįstai buvo iš UAB „Vigrasta“ išrašyta 1 560 Eur sąskaita faktūra atsakovei, kuri buvo apmokėta. Apeliantė niekaip nepaneigė teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų teisingumo/patikimumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas M. V. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) pats ieškovas vykdė mechanizatoriaus darbą apie 2–3 savaites, gal net mėnesį 2019 m. vasarą, kadangi įmonė neturėjo transporto priemonės BOBCAT vairuotojo, taigi pats direktorius ėmėsi šio darbo (2021 m. balandžio 26 d. posėdžio garso įrašas nuo 42 min. 57 sek.). Liudytojas S. B. 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje paliudijo, kad 2019 m. kurį laiką pats ieškovas dirbo mechanizatoriumi, nes įmonė ieškojo mechanizatoriaus ir nebuvo jo radusi (posėdžio garso įrašas nuo 52 min. 28 sek.). Įvairiais laikotarpiais tarp įmonių egzistavusius įvairaus pobūdžio nevienkartinius sandorius, bendradarbiavimą patvirtina ir 2018 m. birželio 28 d., 2020 m. vasario 10 d. susitarimai. Vien ta aplinkybė, kad 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra NR. 54 1 560 Eur sumai buvo išrašyta ir apmokėta tik 2020 m. liepos mėnesį, nors darbai buvo atlikti 2019 m. vasarą, savaime negali įrodyti, kad tokie darbai, apie kuriuos patvirtino net keli liudytojai, realiai nebuvo atlikti. Be to, kaip bus pasisakyta vėliau nutartyje, tarp UAB „Altos granitas“ ir ieškovo buvo įprasta praktika atsiskaitymus už darbą derinti žodžiu, grindžiant pasitikėjimo santykiais, taigi, tikėtina aplinkybė, kad šalys ir šiuo atvejui galėjo susitarti už atliktus darbus atsiskaityti ir vėliau, nei 2019 m. vasarą.

105. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino S. B. rašytinio paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad UAB „Vigrasta“ jokių darbų ieškovo nurodytame objekte neatliko, tačiau ant aktų jį pasirašyti privertė būtent tuometinis direktorius ieškovas. Pažymėtina, kad toks paaiškinimas buvo surašytas 2021 m. kovo 15 d., ir jame nurodyta, kad būtent UAB „Vigrasta“ jokių darbų neatlikinėjo, tačiau šiame pasiaiškinime nieko neteigiama apie tai, kad pats ieškovas V. R. jokių darbų neatlikinėjo. Be to, apklausiamas liudytoju 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas pasakė pasirašyti aktus, tačiau nedetalizavo, kad tai buvo prievarta ar vertimas, nenurodė, kokiu būdu tas vertimas pasireiškė. Priešingai, kaip minėta, nurodė, kad V. R. 2019 m. vasarą dirbo mechanizatoriumi, taigi 2021 m. kovo 15 d. paaiškinimas vertintinas kritiškai ir nepatvirtintas kitais byloje esančiais įrodymais.

106. Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma labiau patvirtina, kad ieškovas atliko darbus 2019 m. vasarą objekte (duomenys neskelbtini), negu kad jų neatliko, todėl už jo atliktus darbus pagrįstai buvo išrašyta ir apmokėta PVM sąskaita faktūra, tokiu būdu įforminant darbo užmokestį. Apeliantė taip pat teigia, kad 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutartis buvo fiktyvi, jokie joje numatyti darbai atlikti nebuvo, taip pat savo teiginius grindžia UAB „Vigrasta“ buhalterės O. K. 2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku, kuriame pastaroji prašo sutarčių tarp UAB „Vigrasta“ ir atsakovės. Pažymėtina, kad jeigu apeliantė mano, kad UAB „Vigrasta“ jokių darbų pagal pastarąją subrangos sutartį atsakovei neatliko, o sutartis buvo suklastota, ji turėtų reikšti reikalavimus būtent UAB „Vigrasta“ dėl skolos priteisimo ar minėtos sutarties fiktyvumo, tačiau ne reikalauti žalos iš darbuotojo per darbo teisinius santykius. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantas santykiuose su UAB „Vigrasta“ jokių veiksmų, nesuderinamų su vadovui įtvirtintomis pareigomis, neatliko.

107. Apeliantės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė ieškovui nebuvo išmokėjusi 14 611,63 Eur darbo užmokesčio, kadangi šalys žodžiu susitarė nuo 2018 m. lapkričio mėnesio mokėti ieškovui sumažintą 1 000 Eur atlyginimą. Apeliantės teigimu, ieškovas neįrodė, kad darbo užmokesčio sumažinimas turėjo būti tik laikinas. Be to, nurodo, kad šalių susitarimą sumažinti ieškovo atlyginimą patvirtina 2018 m. gruodžio 14 d. elektroninis laiškas buhalterei. Su tokiais apeliantės teiginiai sutikti nėra pagrindo.

108. DK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo apmokėjimo sąlyga yra būtinoji. Tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo sulygta dėl 1 842,10 Eur ieškovo atlyginimo iki mokesčių. DK 43 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbo sutarties sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (DK 43 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti, ši DK nuostata įtvirtina imperatyvų reikalavimą darbo sutarties pakeitimus (taigi, ir susitarimą dėl atlyginimo) įforminti raštu. Būtent darbdavys yra atsakingas už tinkamą darbo sutarties įforminimą. Šiuo atveju, ieškovo darbo sutartyje jokių rašytinių pakeitimų dėl atlyginimo dydžio, nors jie turėjo būti, padaryta nebuvo. Apeliantės teigimu, dėl tokių pakeitimų buvo susitarta žodžiu, tačiau, tokie pakeitimai privalėjo būti įforminti raštu. Pažymėtina kad anksčiau galiojęs DK numatė, kad darbo užmokestis buvo nebūtina darbo sutarties sąlyga, taigi dėl jos buvo galimybė susitarti nedarant rašytinių pakeitimų, pvz., konkliudentiniais veiksmais (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1140-912/2019), tuo tarpu dabar galiojantis DK tokios galimybės nebenumato. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas neabejotinai turi būti žinomas kiekvienam darbdaviui ir būtent darbdavys atsakingas už aptariamo reikalavimo laikymąsi. Atsakovei (darbdavei) neužtikrinus įstatyme įtvirtinto reikalavimo sudaryti darbo sutartį (jos pakeitimus) raštu, apie ieškovui (darbuotojui) priklausančias su darbo santykiais išmokas spręstina analizuojant ir vertinant teismo proceso metu surinktų duomenų visumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

109. Apeliantės teigimu, aplinkybę, kad darbo užmokestis buvo sumažintas ne laikinai, o visam laikui, patvirtina ieškovo 2018 m. gruodžio 14 d. elektroninis laiškas įmonės buhalterei, kuriame nurodyta „Darom nuo lapkričio 1 d. po 1 000 Eur į rankas.“. Viena vertus, kaip jau nurodyta, iš tokio elektroninio laiško nėra galimybės padaryti išvadą, kokiam laikotarpiui šalys tarėsi tokio dydžio mokėjimą nustatyti (ieškovas teigė, kad laikinai, apeliantė – kad visam laikui), kita vertus, kaip detaliai nurodyta, bet koks susitarimas, kuriuo keičiamas darbo užmokesčio dydis (šiuo atveju mažinamas), turėjo būti padarytas raštu, o už tokio pakeitimo įforminimą atsakingas darbdavys, taigi ieškovo laiškas buhalterei tokio pakeitimo egzistavimo nepatvirtina. Šių imperatyvių DK nuostatų negali pakeisti apeliaciniame skunde pateikiamas aiškinimas, neva kad nesant rašytinio susitarimo, turi būti aiškinamasi tikroji šalių valia. Taip pat deklaratyvus apeliantės teiginys, kad darbo sutarties pakeitimas nebuvo fiksuotas, nes visas dėmesys buvo skiriamas darbų atlikimui, rangos sutarčių vykdymui, šios aplinkybės neeliminuoja jau minėtos darbdavio pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį bei jos pakeitimus.

110. Apeliantės teigimu, ieškovas praleido terminą kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies, vadovaujantis DK 45 straipsnio 3 dalimi bei DK 220 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo netikėti ieškovo argumentais (kadangi darbdavys neįrodė priešingai), kad ieškovas pasitikėjo bendrovės akcininko paaiškinimais, jog darbo užmokesčio sumažinimas tik laikinas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovą ir atsakovės akcininką siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl pagrįstai darytina išvada, kad ieškovas tikėjosi, kad atlyginimo sumažinimas yra tik laikinas. Taigi argumentas, kad yra praėjęs 3 mėnesių terminos nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, yra nepagrįstas.

111. Apeliantė taip pat pateikia argumentus, kad ieškovo darbo užmokestis buvo sumažintas dėl to, kad ieškovui būtų sudarytos galimybės įsigyti atsakovės akcijų. Aiškindama šį argumentą apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių tikslas buvo parodyti gerus rezultatus, įsitvirtinti rinkoje. Už planų įgyvendinimą buvo atsakingas ieškovas, planus pasiekus, tinkamai vykdant darbo sutartį, jis būtų turėjęs galimybę lengvatine tvarka įsigyti dalį atsakovės akcijų. Iš šių argumentų nėra logiškai aišku ir suprantama, kokiu būdu yra susijęs ieškovo darbo užmokesčio sumažinimas su jo galimybe tapti akcininku, ar tokiu būdu (ieškovui savanoriškai susimažinant dalį atlyginimo) įmonė neva turėtų parodyti geresnius rezultatus. Pats ieškovas nurodo, kad dėl galimybės jam tapti akcininku buvo tariamasi 2018 m. birželio 28 d. ir 2020 m. vasario 10 d. susitarimais. Įvertinus minėtus įrodymus taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad galimybė ieškovui tapti akcininku kaip nors (tiesiogiai ar netiesiogiai) būtų susieta su jo darbo užmokesčio sumažinimu. Pavyzdžiui, iš byloje pateikto naujausio susitarimo (2020 m. vasario 10 d.) 3 punkto matyti, kad D. S. parduoda UAB „Altos granitas“ 1500 vnt. akcijų paketą ieškovui už 37 500 Eur. Tačiau net ir šiame rašytiniame susitarime niekaip nėra siejamas akcijų pardavimas ieškovui ir darbo užmokesčio sumažinimas, susitarime apie jokį atlyginimo sumažinimą nėra kalbama, taigi šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

112. Apibendrinant teigtina, kad darbo sutarties pakeitimas dėl darbo užmokesčio sumažinimo turėjo būti įformintas raštu, ko padaryta nebuvo, apeliantė neįrodė, kad toks darbo sutarties sumažinimas buvo padarytas siekiant sudaryti prielaidas ieškovui įsigyti atsakovės akcijų paketą, nepateikė jokių argumentų, jog toks atlyginimo sumažinimas buvo numatytas ne laikinai, o pastoviai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

113. Kiti apeliacinio skundo argumentai, konstatavus, kad ieškovas nepadarė jokių nekonkuravimo susitarimo pažeidimų ar kaip vadovas neatliko kaltų veiksmų, neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

114. Netenkinus apeliacinio skunde, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu, tokią teisę įgijo ieškovas (CPK 93 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tokių išlaidų realumą pagrindžia 2021 m. liepos 15 d. sąskaita už teisines paslaugas ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas. Bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, realiai patirtos, laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. R. (V. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ (į. k. 304311496) 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.