Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui Tomui Petkevičiui, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir verslo plėtros vadovui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui V. R. (V. R.) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. (V. R.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir reikalavimo patikslinimu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–3, t. II, l. 82) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), prašydamas panaikinti įmonės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimo nutraukti darbo sutartį 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus, pripažinti 2018 m. sausio 5 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, nustatyti, kad 2018 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp jo ir atsakovės, laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam jo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, 3 000 Eur neturtinę žalą, 14 611,63 Eur darbo užmokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad jis 2017 m. viduryje susipažino su atsakovės akcininku D. S. – atliko D. S. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gerbūvio įrengimo darbus, D. S. jam paaiškino, kad sujungus jam (ieškovui) priklausančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir atsakovės turimus resursus būtų reali galimybė gauti ir vykdyti didesnių apimčių statybos darbų užsakymus, kuriais atsakovės akcininkas D. S. pats pasirūpintų, kas leistų užsitikrinti didesnes pajamas, ir pasiūlė jam tapti atsakovės vadovu, taip pat užtikrino, kad jis taps atsakovės bendraturčiu, apsvarstęs jam pateiktą pasiūlymą, jį priėmė su sąlyga, kad jam bus mokamas ne mažesnis kaip 1 500 Eur darbo užmokestis į rankas bei jo nuosavybėn bus perduota dalis atsakovės akcijų, 2018 m. sausio 5 d. tarp jų buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis buvo priimtas į atsakovės direktoriaus pareigas, atsakovė įsipareigojo mokėti jam 1 842,10 Eur pagrindinį darbo užmokestį per mėnesį bei papildomą išmoką – 131,58 Eur nekonkuravimo kompensaciją, iš viso – 1 973,68 Eur sumą. Nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d., t. y. penktadienį ryte, nuvykęs į darbovietės biurą, esantį (duomenys neskelbtini), negalėjo į jį patekti, kadangi neatsirakino durų spyna, kelis kartus telefonu bandė susisiekti su įmonės akcininku D. S., kuris įmonėje taip pat dirbo verslo plėtros vadovu, tačiau šis nekėlė ragelio ir kiek vėliau atsiuntė jam trumpąją žinutę: „V., pasuksiu vėliau! Ofiso spyną aš pakeičiau. Į ofisą neįeisi šiandien!“, bet įmonės akcininkas neperskambino ir savo sprendimo neįleisti jo į biurą nepaaiškino, sekmadienį jis sulaukė įmonės darbuotojo S. B. (S. B.) skambučio, kuris pranešė, kad įmonės klientas jam paskambinęs pasakė, jog įmonės akcininkas atvyko pas jį į namus ir jo klausinėjo dėl padarytų statybos darbų pridavimo dokumentų ir ar už padarytus darbus buvo atsiskaityta. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu jam buvo atsiųstas atsakovės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimas nutraukti darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės akcininkas 2021 m. sausio 18 d. nusprendė su juo sudarytą darbo sutartį nutraukti nuo 2021 m. sausio 18 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Ieškovo teigimu, jis nesupranta, kokiu tiksliai darbo pareigų pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas ir tuo atveju, jei įmonės akcininkas siekia išsiaiškinti statybos dokumentų sudarymo aplinkybes, jis pažymi, kad jo, kaip buvusio įmonės direktoriaus, pareigos nebuvo susijusios su statybos darbų vykdymu, valdymu bei darbų pridavimo įforminimu, kadangi įmonėje už objektuose vykdomus statybos darbus ir jų organizavimą buvo atsakingas kitas atsakovės darbuotojas – projektų vadovas, todėl atsakovės paskirtas projektų vadovas, vykdydamas darbines funkcijas, užsakovo objekte organizavo darbus, jiems vadovavo, prižiūrėjo jų eigą, apimtis, administravo sąmatas, darbų pridavimo aktus, bendravo su iš užsakovų pusės paskirtais atsakingais asmenimis dėl statybos darbų apimčių, papildomų darbų, darbų eigos, medžiagų, priemonių, trūkumų, defektų, kitų aplinkybių ir su jais palaikė nuolatinį kontaktą, derino bei tvirtino visus statybos darbams atlikti bei priduoti būtinus dokumentus, tuo tarpu jo pareiga buvo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tinkamos kvalifikacijos ir darbams vykdyti reikiamas darbuotojų skaičius, kad būtų visi reikalingi darbo mechanizmai, instrumentai, priemonės, naudojama statybos technika būtų techniškai tvarkinga, kadangi jis, atstovaudamas įmonę, pasirašydavo rangos sutartis su užsakovais, statybos darbų organizavimui ir vykdymui skirdavo projektų vadovą ir darbuotojus, sekė, kad visi darbai būtų apmokėti ir, remiantis iš projekto vadovo gautais atliktų statybos darbų dokumentais – darbų priėmimo–perdavimo aktais, užsakovams išrašydavo ir apmokėjimui pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, jis taip pat buvo atsakingas už tai, kad visi jo rengiami buhalterinės apskaitos dokumentai būtų išrašomi tinkamai, remiantis priėmimo–perdavimo aktų duomenimis, kad juose nebūtų klaidų ir kad jie būtų laiku pateikti apmokėjimui, todėl jis įtakoti statybos darbų dokumentų surašymo ir tvirtinimo negalėjo, nes ne jis įmonėje buvo paskirtas atsakingu asmeniu už konkrečių statybos darbų atlikimą ir jų įforminimą, jei įmonės akcininkas mano, kad buvo klastoti statybos darbų dokumentai, kad dėl jo kaltų veiksmų įmonė patyrė neigiamas pasekmes, nuostolį, kad jis siekė asmeninės naudos ar kitaip pažeidė lojalumo ir fiduciarumo pareigas, tai visas šias aplinkybes atsakovė privalo paaiškinti ir pateikti aiškius įrodymus, kadangi įmonės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimas, kuriame nėra nurodyta aiški darbo santykių pabaigos priežastis, tik patvirtina atsakovės siekį jį atleisti, kadangi jis, reiškiantis akcininkui priekaištus dėl nepagrįstai nuostolingo įmonės lėšų naudojimo, yra akcininkui neparankus. Teigė, kad su 2021 m. sausio 18 d. įmonės akcininko sprendimu nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nesutinka, jo vertinimu, sprendimas yra formalus, priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, atsakovė nenustatė ir nenurodė konkretaus darbo pareigų pažeidimo fakto – nei akcininko sprendime nutraukti darbo sutartį, nei pačioje darbo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, todėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindą laiko neteisėtu. Pažymėjo, kad prie ieškinio pridėti šalių sudaryti susitarimai rodo, jog tarp šalių egzistuoja civiliniai santykiai dėl įmonės akcijų dalies jam perleidimo, kuriuos spręsti įmonės akcininkas vengia, dėl ko jam buvo reikštos pretenzijos ir kas, jo manymu, taip pat lėmė, kad su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Nurodė, kad jis įmonės akcininku nebepasitiki ir dirbti įmonėje nebegali, todėl prašo į darbą jo negrąžinti. Teigė, kad jis įmonei vadovavo 3 metus, per tą laiką įmonės vykdomi užsakymai ir pajamos iš statybos darbų tik augo, įmonė tapo žinoma, įgavo klientų pasitikėjimą ir įsitvirtino rinkoje, pretenzijų dėl jo vykdomo darbo, atrinktų darbuotojų kvalifikacijos ir atliktų darbų rezultato nei įmonės klientai, nei įmonės akcininkas nereiškė, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė dės visas pastangas, bendraus su juo ir sieks išsiaiškinti visas svarbias aplinkybės dėl atsakovės įsivaizduojamo dokumentų klastojimo fakto nustatymo, be to, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis ne tik neteko pagrindinio pajamų šaltinio – darbo užmokesčio, bet ir dėl nesąžiningo atleidimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą bei dvasinį sukrėtimą, nes visiškai nesitikėjo tokio įmonės akcininko, kurį laikė partneriu, elgesio, ypač turint omenyje, kad darbo santykiai galėjo būti nutraukti itin paprastai, t. y. atšaukiant įmonės direktorių (DK 104 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 ir 4 dalys), tačiau atsakovė pasirinko pačias sunkiausias pasekmes darbuotojui sukeliantį darbo santykių pasibaigimo pagrindą, t. y. darbo sutarties nutraukimą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kas kompromituotų bet kurį asmenį ir ženkliai sumenkintų jo, kaip darbo ieškančio asmens, galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Teigė, kad nepagrįsti kaltinimai dokumentų klastojimu suprantami kaip kaltinimai įvykdžius nesąžiningą pasipelnymą įmonės sąskaita, kaip padarytą vagystę, ir tai jį labai žeidžia, nes jokios asmeninės naudos jis nesiekė, rūpinosi tik įmonės nauda, toks įmonės akcininko nesąžiningas poelgis ir toks netikėtas darbo sutarties nutraukimas sumenkino jo reputaciją prieš bendradarbius, todėl dėl atsakovės veiksmų patirtą neturtinę žalą jis vertina 3 000 Eur suma. Papildomai paaiškino, kad darbo sutartyje nurodytą atlyginimą, t. y. 1 973,68 Eur (neatskaičius mokesčių) jam įmonė apskaičiavo ir išmokėjo netiksliai, kadangi pirmuosius 10 darbo sutarties mėnesių, t. y. nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. spalio 31 d. į sąskaitą banke jam atsakovė mokėjo susitarimą atitinkantį darbo užmokestį, o nuo 2018 m. lapkričio 1 d. jam darbo užmokestis buvo mokamas ne pagal darbo sutartyje nustatytą jo dydį, o ženkliai mažesnis, jo darbo sutartis keičiama nebuvo, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio imtinai atsakovė jam išmokėjo 44 202,19 Eur alyginimo sumą, tuo tarpu pagal darbo sutartyje sulygtą neto atlyginimą (1 500 Eur) atsakovė turėjo jam išmokėti 58 814,82 Eur, todėl neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra 14 611,63 Eur.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 38–45).

Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. sausio 5 d. ieškovas ir įmonės vienintelis akcininkas D. S. pasirašė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pradėjo eiti įmonės direktoriaus pareigas, darbo sutartimi šalys susitarė dėl neterminuoto darbo sutarties termino, įmonė įsipareigojo mokėti ieškovui 1 842,10 Eur darbo užmokestį per mėnesį (darbo sutarties 3.1.1 punktas) bei papildomą išmoką – 131,58 Eur nekonkuravimo kompensaciją per mėnesį (darbo sutarties 5.4.2 punktas), viso 1 973,68 Eur sumą. Nurodė, kad įmonės akcininkui ir verslo plėtros vadovui D. S. tapo žinoma, jog ieškovas pažeidė darbo sutartimi šalių sudarytą nekonkuravimo susitarimą, kadangi ieškovas, kaip įmonės vadovas, naudodamas įmonės resursus (medžiagas, įrengimus, darbuotojus) vykdė neoficialius darbus ne pagal statybos rangos darbų sutartį, dėl ko įmonė patyrė tiek laiko, tiek piniginių sąnaudų už tai negaudama jokio atlygio, be to, tikėtina, kad už įmonės resursais atliktus statybos rangos darbus su ieškovu ar jo nurodytu asmeniu neoficialiai (grynaisiais pinigais) atsiskaitė darbų užsakovas (fizinis asmuo), kurio naudai buvo atliekami darbai įmonės resursų sąskaita, tai patvirtina: 1) 2021 m. sausio 19 d. antstolio D. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota, kad įmonės darbuotojai atliko lauko gerbūvio darbus (įrengė lauke trinkeles, bortus ir kitus darbus) adresu (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuotas susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp įmonės verslo plėtros vadovo D. S. bei darbų užsakovo M. V., iš šio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad statybos rangos darbų užsakovas M. V. patvirtino, jog minėti darbai buvo su juo žodžiu suderinti ir pilnai atlikti, taip pat, kad jo kieme darbus atliko būtent atsakovės darbuotojai, taip pat buvo patvirtina, jog už atliktus darbus yra pilnai atsiskaityta, be to, iš pateikto elektroninio susirašinėjmo matyti, kad M. V. patvirtino, jog darbus užsakė iš įmonės projektų vadovo S. ir vieną kartą į objektą buvo atvažiavęs pats įmonės vadovas V. (ieškovas); 2) įmonės darbuotojų paaiškinimai, t. y. įmonės projektų vadovas S. B. (S. B.) raštu patvirtino, kad 2020 m. rudenį M. V. paklausė, ar atsakovė galėtų atlikti darbus jo kieme (duomenys neskelbtini), šis paklausimas buvo perduotas atsakovės direktoriui (ieškovui) ir gavus ieškovo leidimą pradėti darbai, taip pat įmonės darbuotojas V. V. raštu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojai atlikto statybos rangos darbus, šiems darbams atlikti buvo naudojamos įmonės medžiagos, mechanizmai ir įrankiai, o ieškovui, kaip įmonės vadovui, apie darbus šiame objekte buvo žinoma, įmonės vairuotojas J. B. raštu patvirtino, kad veždavo statybines medžiagas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ant važtaraščio vadovybės nurodymu rašydavo, kad medžiagos vežamos į (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojai J. J. (J. J.), R. M. (R. M.) ir T. R. (T. R.) raštu taip pat patvirtino, kad 2020 m. spalio 21–23 dienomis dirbo (duomenys neskelbtini) prie nuosavo namo, kurio savininkas yra M., ir įmonės darbuotojas V. kasdien atvažiuodavo patikrinti, kaip vykdomi užsakyti darbai; 3) statybos rangos darbų sutartis su M. V. atsakovės pasirašyta nebuvo, atitinkamai atsakovė iš M. V. negavo apmokėjimo už atliktus darbus. Pažymėjo, kad ieškovas įmonei buvo nelojalus, įmonės resursus naudojo savo asmeninių poreikių, kurie nesuderinami su įmonės veiklos tikslais, tenkinimui. Teigė, kad 2020 m. spalio 20 d. 14.08 val. įmonės darbuotojas projektų vadovas S. B. (S. B.) siuntė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui M. S. elektroninį laišką, kuriame nurodė kiek palečių (4 vnt.) reikėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini), bei tai, kad įmonės darbuotojas V. buvo kontaktinis žmogus objekte; 2020 m. spalio 25 d. 19.10 val. elektroniniame laiške, kuris buvo išsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (šio elektroninio pašto prisijungimą turėjo ieškovas) buvo pridėta sąskaita skirta už dolomito atsijų ir skaldos mišinį fr.0-45mm, kurį vežė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasamdytas transportas, sąskaitos apačioje buvo aiškiai nurodyta išsikrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), o iš pridedamo važtaraščio matėsi visas atvežtas kiekis; 2020 m. spalio 25 d. 19.10 val. elektroniniame laiške, kuris buvo išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), prie kurio priėjimą turėjo ir ieškovas, buvo pridėta sąskaita faktūra, kurioje matėsi, kad išsikrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), dokumente taip pat matėsi visas atvežtas kiekis, taigi, net 10 kartų įmonės vairuotojas J. B. su automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vežė po 1 toną į (duomenys neskelbtini), tačiau važtaraščiuose nurodydavo vežimą į (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir vairuotojo J. B. raštu paaiškintos aplinkybės; 2020 m. lapkričio 12 d. 14.24 val. elektroniniame laiške, kuris buvo išsiųstas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J., buvo persiųsti 2020 m. spalio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos tabeliai, tačiau iš jų nematyti, kad objektas (duomenys neskelbtini) būtų įtrauktas į įmonės darbuotojų išdirbto laiko apskaitą, priešingai, visi įmonės darbuotojai, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), buvo apskaityti kaip dirbantys (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 26 d. 14.49 val. elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J. patvirtina, kad buvo išsiųsta sąskaita iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje matėsi, kad buvo vežtos būtent tos 4 paletės trinkelių, kurias įmonės projektų vadovas S. B. (S. B.) 2020 m. spalio 20 d. užsakė iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko M. S., sąskaitos viršuje taip pat matyti, kad trinkelės nurašytos objektui „Nr. (duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai šios trinkelės buvo nuvežtos būtent į objektą (duomenys neskelbtini); 2020 m. gruodžio 14 d. 12.37 val. buvo išsiųstas elektroninis laiškas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J., kuriame ieškovas įmonės buhalterei pateikė darbuotojų darbo laiko apskaitos tabelius už 2020 m. lapkričio mėn., tačiau objektas (duomenys neskelbtini) į šiuos tabelius nebuvo įtrauktas; 2020 m. gruodžio 15 d. 10.48 val. buvo išsiųstas elektroninis laiškas iš įmonės direktoriaus (ieškovo) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei J., kuriame buvo siunčiamos visų banko sąskaitų išklotinės už 2020 m. lapkričio mėn., iš Medicinos banko sąskaitos išklotinės matyti, kad 2020 m. lapkričio 26 d. iš įmonės sąskaitos buvo išmokėta 550,33 Eur suma uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal dvi gautas sąskaitas (457,21 Eur + 93,12 Eur = 550,33 Eur) iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad galiausiai tai, jog neapskaityti ir įmonei neapmokėti darbai naudojant įmonės resursus buvo atliekami ieškovo vadovavimo metu, 2021 m. sausio 19 d. elektroniniu laišku patvirtino ir pats ieškovas, tačiau didesnės problemos ar darbo pareigų pažeidimo tokiuose savo veiksmuose ieškovas neįžvelgė. Nurodė, kad remiantis aukščiau aprašyta faktine situacija įmonės akcininkas prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip įmonės vadovu, todėl buvo priimtas sprendimas atšaukti ir atleisti ieškovą iš užimamų pareigų, konstatuojant, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta dėl jo kaltės, kaip tą numato DK 104 straipsnio 2 dalis, todėl 2021 m. sausio 19 d. įmonė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui 2021 m. sausio 18 d. įmonės akcininko sprendimą nutraukti darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 5 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nutraukė nuo 2021 m. sausio 18 d., be to, 2021 m. sausio 21 d. ieškovo naudai buvo atliktas mokėjimas 3 990,09 Eur sumai, kuris apėmė darbo užmokestį, prastovą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pabrėžė, kad ieškovas, nebūdamas įmonės direktoriumi, neturi subjektinės teisės ginčyti įmonės akcininko sprendimo dėl atšaukimo (atleidimo) iš užimamų pareigų (ABĮ 19 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis), įmonės akcininkas bet kada ir dėl bet kokių priežasčių turi neribojamą teisę atšaukti ir atleisti įmonės vadovą iš užimamų pareigų ir toks sprendimas negali būti laikomas neteisėtu, atitinkamai ieškovo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeisti negali, nes ieškovas pradėdamas eiti šias pareigas žinojo, kad iš užimamų pareigų įmonės akcininko sprendimu gali būti atšauktas (atleistas) bet kuriuo metu, jeigu jo veikla akcininkui kels bent menkiausių abejonių, įmonės akcininkas turi neribotą diskrecijos teisę bet kuriuo metu atšaukti įmonės vadovą iš užimamų pareigų. Teigė, jog įmonės įstatų 5.4 papunktyje nurodyta, kad įmonės vadovas privalo veikti įmonės ir jų akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais, darbo sutarties 5.4.1 punktu buvo susitarta, kad siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu darbuotojas, savanoriškai įsipareigojęs laikytis nekonkuravimo sąlygų už šios darbo sutarties 5.4.2 punkte numatytą atlyginimą, be išankstinio darbdavės rašytinio leidimo Lietuvos Respublikoje negali tiesiogiai ar netiesiogiai: dirbti kitos darbo sutarties ar civilinės sutarties pagrindu (rangos, paslaugų ir pan.) darbdavės konkurentams ir (ar) klientams (darbo sutarties 5.4.1.1 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu verstis veikla, kuri būtų konkuruojanti su darbdavės veikla (darbo sutarties 5.4.1.2 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu dalyvauti su darbdave konkuruojančioje veikloje, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvavimą tokioje veikloje, jos kapitale, valdyme, šios veiklos kūrimą, skatinimą, rėmimą, investavimą į ją ir pan. (darbo sutarties 5.4.1.3 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu atlikti darbus, teikti paslaugas, konsultacijas ir patarimus darbdavės konkurentams ir (ar) klientams (ne šios darbo sutarties pagrindu), taip pat kitokiu būdu skatinti konkuruojančią veiklą (darbo sutarties 5.4.1.4 punktas), atlikti veiksmus, įtakojančius darbdavės valdymo organus, darbuotojus, klientus, tiekėjus, verslo partnerius ar kitus asmenis, kurie gali turėti neigiamų pasekmių darbdavei (darbo sutarties 5.4.1.5 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu skatinti darbdavės užsakovus, klientus, tiekėjus, agentus ar kitus asmenis, kurie turi sutartis, verslo ryšius ar yra kitaip susiję su darbdave, apriboti ar neigiamai pakeisti esamus ryšius ar sumažinti verslo apimtis su darbdave (darbo sutarties 5.4.1.6 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu skatinti asmenį, dirbantį darbdavei, nutraukti darbo santykius su darbdave arba stengtis minėtą asmenį įsidarbinti ar įdarbinti jį kitur (darbo sutarties 5.4.1.7 punktas); darbo sutarties 5.4.4 papunktyje yra nurodyta, kad darbuotojui pažeidus įsipareigojimą dėl nekonkuravimo, darbuotojas privalės nedelsiant nutraukti draudžiamus veiksmus ar vykdomą veiklą, grąžinti darbdavei jam išmokėtą kompensaciją už laikotarpį nuo nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo dienos, ir už kiekvieną pažeidimo atvejį privalės sumokėti šios darbo sutarties 5.4.2 papunktyje numatytos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą bei atlyginti visus kitus darbdavės nuostolius, patirtus dėl tokio pažeidimo, kurių nepadengia sumokėta bauda; nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu; darbo sutarties 5.4.5 papunktyje numatyta, kad darbuotojas privalo dėti visas pastangas, kad jam pavaldūs asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai neatliktų sutarties 5.4.1 papunktyje nurodytų veiksmų. Atsakovės vertinimu, visi jos išdėstyti argumentai ir pateikti juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas įstatyme ir darbo sutartyje numatytų pareigų, kurios jam buvo taikytinos kaip įmonės vadovui, nesilaikė ir jas pažeidė, surinkti įrodymai neleidžia abejoti, kad ieškovas įmonės atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo lojalus, nevengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, o priešingai, tokią situaciją toleravo, kadangi naudodamas įmonės resursus (darbuotojus, medžiagas, mechanizmus ir įrengimus) vykdė darbus užsakovo M. V. naudai, kuomet statybos rangos darbų sutartis su įmone nebuvo sudaryta ir atitinkamai už įmonės resursais atliktus darbus su įmone nebuvo atsiskaityta, todėl visa tai leidžia manyti, kad įmonės resursus ieškovas neteisėtai naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, kas lėmė įmonės akcininko sprendimą ieškovą atšaukti ir atleisti iš įmonės direktoriaus pareigų. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog įmonės įstatų 5.4 papunktyje kaip vienas iš įmonės veiklos, už kurios organizavimą atsakingas buvo ieškovas, tikslų buvo numatytas tenkinti akcininkų interesus, dėl įvardytų priežasčių ieškovui santykiuose tiek su pačia įmone, tiek su akcininku praradus pasitikėjimą, konstatuotina, kad esamu atveju buvo pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo, kaip įmonės vadovo, netinkamą pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, atlikimą dėl ieškovo kaltės, dėl ko sutinkamai su DK 104 straipsnio nuostatomis jokios kompensacijos ieškovui nutraukus darbo santykius nėra mokėtinos, be to, kaip galima suprasti iš ieškovo ieškinio, jis nesutinka ne tik su paties atšaukimo ir atleidimo iš pareigų faktu, bet ir tuo, kad įmonės akcininko sprendime buvo nurodyta, kad ieškovas iš pareigų atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau įmonė mano, kad ieškovo kalti veiksmai yra įrodyti, todėl nepriklausomai nuo to, kad įmonės akcininko sprendime referuojama į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, su ieškovu darbo santykiai baigėsi pagal DK 104 straipsnio 1 dalį atšaukus jį iš pareigų, o nuoroda į darbo drausmės pažeidimą reiškia, kad atšaukimą inspiravo kalti ieškovo veiksmai, kurie darbo sutartyje įvardijami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Atsakovė pateikė priešieškinį (el. b. apyrašo t. I, l. 138–144), kuriame prašė priteisti jai iš ieškovo 5 131,62 Eur už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, 2 082,29 Eur žalos atlyginimą, 50 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą, todėl iš jo turi būti priteista kompensacija, kuri buvo sumokėta už nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą, taip pat priteistas patirtos žalos atlyginimas. Paaiškino, kad kadangi darbo sutartimi (5.4.1 punktas) buvo susitarta, jog darbo sutarties galiojimo laikotarpiu darbuotojas, savanoriškai įsipareigojęs laikytis nekonkuravimo sąlygų už šios darbo sutarties 5.4.2 punkte numatytą atlyginimą, be išankstinio darbdavės rašytinio leidimo Lietuvos Respublikoje negali tiesiogiai ar netiesiogiai: dirbti kitos darbo sutarties ar civilinės sutarties pagrindu (rangos, paslaugų ir pan.) darbdavės konkurentams ir (ar) klientams (5.4.1.1 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu verstis veikla, kuri būtų konkuruojanti su darbdavės veikla (5.4.1.2 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu dalyvauti su darbdave konkuruojančioje veikloje, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvavimą tokioje veikloje, jos kapitale, valdyme, šios veiklos kūrimą, skatinimą, rėmimą, investavimą į ją ir pan. (5.4.1.3 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu atlikti darbus, teikti paslaugas, konsultacijas ir patarimus darbdavės konkurentams ir (ar) klientams (ne šios darbo sutarties pagrindu), taip pat kitokiu būdu skatinti konkuruojančią veiklą (5.4.1.4 punktas), atlikti veiksmus, įtakojančius darbdavės valdymo organus, darbuotojus, klientus, tiekėjus, verslo partnerius ar kitus asmenis, kurie gali turėti neigiamų pasekmių darbdavei (5.4.1.5 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu skatinti darbdavės užsakovus, klientus, tiekėjus, agentus ar kitus asmenis, kurie turi sutartis, verslo ryšius ar yra kitaip susiję su darbdave, apriboti ar neigiamai pakeisti esamus ryšius ar sumažinti verslo apimtis su darbdave (5.4.1.6 punktas), pats, kartu su kitais asmenimis ar kito asmens vardu skatinti asmenį, dirbantį darbdavei, nutraukti darbo santykius su darbdave arba stengtis minėtą asmenį įsidarbinti ar įdarbinti jį kitur (5.4.1.7 punktas); darbo sutarties 5.4.2 punktas numato, kad atlyginimas už savanorišką nekonkuravimą sudaro 131,58 Eur per mėnesį, kuris mokamas tokia pat tvarka kaip ir pagrindinis darbo užmokestis ir tik tuo atveju, jei darbuotojas darbo sutartyje nustatyta tvarka savanoriškai įsipareigoja laikytis ir laikosi darbo sutartyje numatytų nekonkuravimo sąlygų; darbo sutarties 5.4.3 punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad darbuotojo įsipareigojimas dėl šioje darbo sutartyje numatytų nekonkuravimo sąlygų laikymosi išreiškiamas darbuotojo pastarajam pasirašius šią sutartį, lygiagrečiai darbdavės sutikimas dėl darbuotojo pareiškimo nekonkuruoti patvirtinamas darbdavei pasirašius šią sutartį; darbo sutarties 5.4.4 papunktyje yra nurodoma, kad darbuotojui pažeidus įsipareigojimą dėl nekonkuravimo, darbuotojas privalės nedelsiant nutraukti draudžiamus veiksmus ar vykdomą veiklą, grąžinti darbdavei jam išmokėtą kompensaciją už laikotarpį nuo nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo dienos, ir už kiekvieną pažeidimo atvejį privalės sumokėti šios darbo sutarties 5.4.2 papunktyje numatytos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą bei atlyginti visus kitus darbdavės nuostolius, patirtus dėl tokio pažeidimo, kurių nepadengia sumokėta bauda, nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (analogiška nuostata įtvirtinta ir DK 38 straipsnio 4 dalyje); darbo sutarties 5.4.5 papunktyje numatyta, kad darbuotojas privalo dėti visas pastangas, kad jam pavaldūs asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai neatliktų sutarties 5.4.1 papunktyje nurodytų veiksmų; atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai ir juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas įstatyme ir darbo sutartyje numatytų pareigų, kurios jam buvo taikytinos kaip įmonės vadovui, nesilaikė ir jas pažeidė. Nurodė, kad ieškovo, kaip tuometinio įmonės vadovo, 2020 m. balandžio 29 d. pasirašytas įsakymas dėl taisyklių įmonėje, kuris buvo adresuotas įmonės darbuotojui S. B. (S. B.), patvirtina, kad pats ieškovas, kaip tuometinis įmonės vadovas, nesilaikė tos tvarkos, kurią įmonėje nustatė kitiems darbuotojams. Mano, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia abejoti, jog ieškovas įmonės atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo lojalus, nevengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, o priešingai, tokią situaciją toleravo, kadangi naudodamas įmonės resursus (darbuotojus, medžiagas, mechanizmus ir įrengimus) vykdė darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai, kuomet statybos rangos darbų sutartis su įmone nebuvo sudaryta, atitinkamai už įmonės resursais atliktus darbus su įmone nebuvo atsiskaityta, visa tai patvirtina, kad įmonės resursus ieškovas neteisėtai naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, kas lėmė darbo sutarties 5.4.1.2, 5.4.1.3, 5.4.1.4, 5.4.1.5, 5.4.1.6 punktų pažeidimą, atitinkamai sąlygojo įmonės akcininko sprendimą ieškovą atšaukti ir atleisti iš įmonės direktoriaus pareigų. Atsakovės įsitikinimu, sutinkamai su darbo sutarties ir DK nuostatomis, ieškovas turi pareigą grąžinti jam sumokėtą kompensaciją už nekonkuravimą, kuri nuo darbo sutarties sudarymo pradžios (2018 m. sausio 5 d.) iki nekonkuravimo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2021 m. sausio mėn.) sudaro 4 736,88 Eur (131,58 Eur x 36 mėn. = 4 736,88 Eur), be to, papildomai pagal darbo sutarties ir DK nuostatas ieškovas už nekonkuravimo pažeidimą turi pareigą sumokėti darbo sutarties 5.4.2 papunktyje numatytos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą, kuri sudaro 394,74 Eur (131,58 Eur x 3 mėn. = 394,74 Eur) ir kadangi darbo sutartyje ir DK numatyta kompensacija, atitinkanti 3 mėnesių dydžio baudą (394,74 Eur), nepadengia minimalios įmonės žalos, kuri buvo patirta dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, iš ieškovo papildomai priteistina 2 082,29 Eur suma (550,33 Eur + 366,70 Eur + 1 560 Eur – 394,74 Eur = 2 082,29 Eur), kaip patirtos žalos atlyginimas. Pabrėžė, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai patvirtina, jog įmonės vardu iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytos trinkelės už 550,33 Eur, taip pat iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytas dolomitų atsijų ir skaldos mišinys bei granito skaldos atsijos už bendrą 366,70 Eur sumą, o šios išlaidos buvo panaudotos vykdant darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai, iš kurių įmonė jokių pajamų negavo, įmonės patirta žala ieškovui neteisėtai vykdant statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai neapima ir kitų išlaidų, kuomet vykdant šiuos neoficialius darbus buvo naudojamos įmonei priklausančios statybinės medžiagos, pvz., smėlis, betonas, borteliai, mechanizmai, darbo jėga ir kt.), kadangi tokios žalos dydį apskaičiuoti per tokį trumpą laikotarpį yra pakankamai sudėtinga, todėl įmonė pasilieka teisę reikšti atskirą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, be to, tapo žinoma, kad dar 2020 m. ieškovas, kuriam priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurioje jis buvo paskyręs save direktoriumi, išrašė sąskaitą faktūrą jai (atsakovei) už neva atliktus darbus 1 560 Eur sumai, kurie faktiškai nebuvo atlikti, tai vėlgi patvirtina, kad ieškovas nebuvo lojalus įmonei, savinosi įmonei priklausančias lėšas de facto savo naudai, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų įmonės naudai neatliko. Teigė, kad įmonės dabartinis direktorius R. T. kreipėsi į įmonės buhalterę J. Š., prašydamas, kad buhalterė išsiųstų UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai ieškovo, prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kurie patvirtintų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus jos (atsakovės) naudai, tame pačiame elektroniniame laiške buvo pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktai, būtent šiuos dokumentus įmonės buhalterei buvo perdavęs/persiuntęs tuometinis įmonės direktorius (ieškovas), tačiau į šį elektroninį laišką ieškovas nieko neatsakė, nors šis elektroninis paštas buvo nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis elektroninis paštas, o tai, kad ieškovas naudojasi šiuo elektroniniu paštu patvirtina kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) objekto ieškovas atrašė būtent iš šio elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nesulaukus atsakymo, dabartinis įmonės direktorius kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tokio paties turinio registruotu laišku, 2021 m. kovo 15 d. buvo gautas atsakymas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotu laišku, kuriame ieškovas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė dvi sąskaitas faktūras pagal jo paties pasirašytus atliktų darbų aktus ir tuo pačiu jos (atsakovės) klausė, kokie dar papildomi dokumentai būtų reikalingi; įmonės ofise patikrinus turimus dokumentus, kurie buvo palikti buvusio direktoriaus (ieškovo), buvo rasta 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ieškovas sugalvojo pasirašyti subrangos sutartį tarp savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės, sutartį pasirašydamas už abi įmones ir tai vėlgi yra darbo sutarties pažeidimas dėl nekonkuravimo, atskirai pažymint, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų įmonei neatliko ir tokiu būdu suklastojus dokumentus pasisavino įmonei priklausančias pinigines lėšas. Paaiškino, kad įmonės direktoriui R. T. ir įmonės verslo plėtros vadovui D. S. pasiteiravus įmonės projektų vadovo S. B. (S. B.), ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdė kokius nors darbus objekte, kurį menamai atliktų darbų aktuose nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas atsakymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų šiame objekte neatliko, tačiau ant aktų jį pasirašyti privertė būtent tuometinis įmonės direktorius (ieškovas) ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atlikti jokių darbų įmonei patvirtina ir faktas, kad tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam neturėjo žmogiškųjų resursų, nes nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki šios dienos įmonėje dirbo vienas asmuo, tikėtina, kad pats direktorius – ieškovas; tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės naudai neatliko jokių darbų patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė O. K., kuri 2020 m. sausio 7 d. atsiuntė ieškovui (tuometiniam įmonės vadovui) elektroninį laišką, iš kurio turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė prašė sutarčių su įmone, nes tokį dokumentą reikia pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir į tokį buhalterės prašymą ieškovas atrašė tą pačią dieną nurodydamas, jog ,,sukurs kažką“, vėlgi, toks ieškovo atsakymas papildomai patvirtina, kad realiai jokia sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės nebuvo sudaryta, o po to ieškovas tiesiog suklastojo dokumentus, kuriuose atvaizduojamos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Pažymėjo, kad iš įmonės turimo elektroninio susirašinėjimo matyti, jog 2020 m. vasario 11 d. ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei O. K. nusiuntė pirmą darbų atlikimo aktą, o 2020 m. kovo 16 d. ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei O. K. nusiuntė ir antrą darbų atlikimo aktą. Atsakovės įsitikinimu, iš ieškovo įmonės naudai turi būti priteista 4 736,88 Eur kompensacija, kuri buvo išmokėta už nekonkuravimo įsipareigojimo laikymąsi, 394,74 Eur kompensacija, kuri atitinka 3 mėnesių dydžio baudą, ir 2 082,29 Eur žalos atlyginimas įsigyjant statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos įmonės vykdomoje veikloje, taip pat apmokant savo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti. Prašydama iš ieškovo priteisti 50 000 Eur baudą už darbo sutarties pažeidimą, atsakovė paaiškino, kad darbo sutarties 6.2 punkte yra numatyti ir kiti darbuotojo įsipareigojimai, kurių neapima susitarimas dėl nekonkuravimo, o už tokių pažeidimų padarymą šalys laisva valia susitarė dėl pareigos mokėti netesybas, darbo sutarties 6.2.11 punktas nustato darbuotojo pareigą nesielgti taip, kad savo veiksmais ar neveikimu tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų padaryti nuostolių darbdavei, įskaitant žalą darbdavės reputacijai, užkirsti kelią bet kokios žalos darbdavei atsiradimui kiek tai priklauso nuo darbuotojo; darbo sutarties 6.2.12 punktas numato pareigą rūpintis darbdavės įvaizdžiu, neatlikti veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų sukelti žalą bet kokiems darbdavės interesams; darbo sutarties 6.2.13 punktas numato, kad darbuotojas turi pareigą atidžiai ir rūpestingai tvarkyti bei tausoti darbdavės turtą, nedelsiant informuoti darbdavę apie bet kuriuos materialinių vertybių trūkumus, vagystės atvejus, taip pat darbdavės ar jo klientų turto saugumui gresiančias aplinkybes ir pavojų; darbo sutarties 6.2.21 punktas numato, kad darbuotojas turi pareigą nedelsiant informuoti darbdavę apie darbo sutarties pažeidimus; darbo sutarties 6.2.25 punktas numato, kad darbuotojas be išankstinio darbdavės rašytinio sutikimo neturės teisės užsiimti veikla, kuri, vadovaujantis taikytinais įstatymais ar darbdavio lokaliniais aktais, yra nesuderinama su darbuotojo darbo funkcijomis; darbo sutarties 6.5.7 punktas numato, kad darbuotojas, kuris pagal šią sutartį paskiriamas eiti įmonės vadovo pareigas, pasirašydamas šią darbo sutartį supranta ir sutinka, kad: jis (darbuotojas) negali vykdyti jokių papildomų darbų ir/ar veiklų, taip pat naudoti įmonės turto, medžiagų, informacijos ir darbo jėgos, asmeninių ar su įmonės veikla nesusijusių darbų ir paslaugų atlikimui ir privalo apie visus įmonės darbus, projektus ir paslaugas (prieš juos vykdant) informuoti (elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) įmonės akcininką D. S. (darbo sutarties 6.5.7.2 punktas), už kiekvieną 6.5.7.2 pažeidimo atvejį sumokėti 50 000 Eur baudą bei atlyginti visus kitus darbdavės nuostolius, patirtus dėl tokio pažeidimo, kurių nepadengia sumokėta bauda (darbo sutarties 6.5.7.3 punktas), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pažeidė savo įsipareigojimus, kurie numatyti darbo sutarties 6.5.7.2 punkte, ieškovas turi sutartinę pareigą sumokėti įmonei netesybas, sudarančias 50 000 Eur. Nurodė, kad, jos vertinimu, byloje įrodyta, jog šalys turėdamos įstatyme numatytą teisę (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) sudarė įstatymu leidžiamą susitarimą dėl netesybų (CK 6.71 straipsnio 1–3 dalys), jeigu ieškovas pažeis darbo sutarties 6.5.7.2 punktu prisiimtus įsipareigojimus, todėl byloje nustačius, kad šalys sudarė įstatymo leidžiamą susitarimą, o ieškovas tokį susitarimą pažeidė, netaikyti civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo.

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 182–186).

Ieškovas paaiškino, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti jai iš jo 5 131,62 Eur dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, t. y. nuo darbo sutarties sudarymo pradžios (2018 m. sausio 5 d.) iki nekonkuravimo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2021 m. sausio mėn.) išmokėtą 4 736,88 Eur (131,58 Eur x 36 mėn.) nekonkuravimo kompensaciją bei išmokėtos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą, t. y. 394,74 Eur (131,58 Eur x 3 mėn.), kadangi šalys 2018 m. sausio 5 d. pasirašė darbo sutartį, kurios tekstą parengė pati įmonė ir kurioje įrašyta, kad jam bus mokamas 1 973,68 Eur atlyginimas (kas atskaičius mokesčius sudarė 1 500 Eur), iš sutarties turinio matyti, kad 1 973,68 Eur atlyginimą už darbą sudarė: 1) pagal darbo sutarties 3.1.1 punktą mokėtinas 1 842,10 Eur pagrindinis (fiksuotas) darbo užmokestis per mėnesį ir 2) pagal darbo sutarties 5.4.2 punktą mokėtina 131,58 Eur nekonkuravimo kompensacijos, siekiant užtikrinti konfidencialumą, papildoma išmoka; jam mokėtas į rankas faktinis darbo užmokestis – 1 500 Eur atitiko šalių žodinį susitarimą, sudarytą iki darbo sutarties pasirašymo tarp šalių, o pačią nekonkuravimo išmoką jis suprato ne kaip jam išmokamą papildomą darbo atlyginimo dalį už nekonkuravimo sąlygą (konfidencialumo užtikrinimo), bet kaip pagrindinį darbo užmokestį. Pabrėžė, kad darbo sutartimi sulygtą 1 500 Eur darbo atlyginimą į rankas įmonė mokėjo jam nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nuo 2018 m. lapkričio mėnesio išmokėtas atlyginimas ženkliai sumažėjo ir sudarė 1 100 Eur, o nuo 2019 m. vasario mėn. iki atleidimo iš darbo dienos mokamas atlyginimas variavo tarp 1 001 Eur ir 1021,35 Eur sumų, be to, darbo sutartyje įrašyta 131,58 Eur nekonkuravimo (konfidencialumo užtikrinimo) kompensacijos išmokos suma sudaro 7,14 procentų nuo nustatyto 1 842,10 Eur darbo užmokesčio, todėl tokia išmoka negali būti laikoma tinkamu nekonkuravimo sąlygos įgyvendinimo užtikrinimu, kadangi išmokos dydis neatitinka DK 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtino minimalaus kriterijaus, pagal kurį mokama kompensacija turi būti ne mažesnė kaip 40 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, dar daugiau, sumažinto atlyginimo išmokėjimas leidžia daryti išvadą, kad įmonė visiškai nebemokėjo ne tik darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio dalies, bet ir pačios nekonkuravimo (konfidencialumo užtikrinimo) kompensacijos išmokos, todėl laikytina, kad įmonės į darbo sutartį įrašytas nekonkuravimo susitarimas iš darbdavės pusės nebuvo vykdomas taip, kaip imperatyviai reikalauja įstatymas, pati nekonkuravimo sąlyga buvo nurodyta tik kaip pro forma, todėl toks nekonkuravimo susitarimas jam teisinių padarinių sukelti negali ir atitinkamai nėra teisinio pagrindo įmonės naudai priteisti išmokėtą 4 736,88 Eur nekonkuravimo kompensaciją už 36 mėn. bei 394,74 Eur išmokėtos kompensacijos už 3 mėnesius dydžio baudą. Nurodė, kad taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti jai iš jo 2 082,29 Eur žalos atlyginimą, kadangi įmonė jokios žalos dėl iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių už 550,33 Eur ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių už 366,70 Eur nepatyrė. Teigė, kad jis neginčijo ir neginčija, jog iš šių įmonių pirktos prekės 2020 m. spalio mėnesį buvo panaudotos M. V. priklausančio kiemo išgrindimui, tai jis nurodė ir įmonės akcininkui D. S. 2021 m. sausio 19 d. elektroniniame laiške, pažymėdamas, kad: „M. davė užaktuot daugiau ant 5 000 Eur, jeigu mes suklosim jam apie 50 m² trinkelių su sąlyga, kad nieks nesužinos“ bei prašė D. S. kviesti S. ir M., nes: „S. viską detaliai gali papasakoti, kaip buvo aktuota“, tačiau įmonės akcininkas tik antstolio pagalba fiksavo M. V. naudai atliktus darbus ir aiškintis dėl jų apmokėjimo nepanoro, dėl ko klaidingai įvertino susidariusią situaciją, ją traktuodamas kaip įmonės patirtą žalą. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pritarė įmonės darbų vadovo S. B. (S. B.) susitarimui su įmonės užsakovo statybos darbų vadovu M. V., kad šio naudai įmonė įrengs namo kiemą ir kad visos panaudotų resursų vertės bus papildomai apmokėtos užsakovo įmonės sąskaita, panaudotų resursų vertes įtraukus į (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų pridavimo aktus; atitinkamai darbų pridavimo aktus sudarė įmonės darbuotojas S. B. (S. B.) ir suderinęs su M. V. (jis jų sudaryme nedalyvavo) aktuose nurodytoms vertėms apmokėti išrašė atitinkamas PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikė apmokėjimui, kadangi susitarimas tarp įmonės ir jos užsakovo atsakingų darbuotojų lėmė tai, kad faktiškai atlikti M. V. naudai statybos darbai buvo apmokėti kito asmens (įmonės užsakovo), darytina išvada, kad įmonė ne tik, kad nepatyrė žalos, bet gavo naudą pajamų forma (apie 5 000 Eur), tokiu atveju negalima daryti išvados, kad jo, kaip buvusio įmonės direktoriaus, veiksmai buvo savanaudiškumo, interesų konflikto ar nelojalumo ir pan. sferoje, taip pat egzistuojant gautam naudos faktui, negalima konstatuoti, kad tokie jo veiksmai sukėlė civilinę atsakomybę. Nurodė, kad įmonė klaidina teismą teigdama, jog ji nieko nežinojo apie subrangos teisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius jis (ieškovas) yra, kadangi iš prie ieškinio pridėtų 2018 m. birželio 28 d. ir 2020 m. vasario 10 d. susitarimų, pasirašytų su įmonės akcininku D. S., matyti, kad abu subjektai tarėsi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašys atsakovei sąskaitą už darbus 15 844 Eur sumai (14 344,02 Eur + 1 500 Eur atlyginimai už 3 mėn.), kad 2020 m. vasario 10 d. neapmokėtas likutis yra apie 2 000 Eur, atsakovė pirks iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinę techniką už 31 250 Eur, o D. S. parduos jam atsakovės akcijų paketą, atsakovė prašys paramos technikai įsigyti, į atsakovę bus priimtas dirbti pardavimų vadovas, su darbuotoja teisininke bus sudaryta automobilio panaudos sutartis, D. S. skolins atsakovei 53 863 Eur, už paskolą atsakovė mokės palūkanas, planuojama, kad 2020 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 19 863 Eur nupirks ekskavatorių „Komatsu“, kurį palaikys kurį tai laiką ir po to už tą pačią kainą parduos atsakovei ir iš tokio sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios finansinės naudos neturės, taigi, tai patvirtina, kad įmonės akcininkui visada buvo žinomas faktas, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas bei vadovas ir liudija tarp susitarimo šalių buvusį bendradarbiavimą bei pasitikėjimą. Teigė, kad 2019 m. vasarą įmonėje trūko specialistų, todėl jis vykdė ne tik įmonės direktoriaus pareigas, bet ir tiesiogiai dirbo statybos objekte ((duomenys neskelbtini)), jis įmonės vykdomame projekte pavadavo mechanizatorių bei taip pat vykdė projekto vadovo pareigas, už šiuos darbo sutartimi nesulygtus ir atliktus papildomus darbus, kurių vertė sudarė apie 2 560 Eur, įmonės akcininkas pageidavo atsiskaityti ne darbo užmokesčio forma, o per įformintus subrangos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykius, atliktus darbus įtraukiant į sekančius finansinius metus, t. y. 2020 m., tokiu būdu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės buvo pasirašyta 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) atliktus subrangos darbus išrašė ir įmonei apmokėjimui pateikė 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 560 Eur sumai (be PVM) ir 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 002,40 Eur sumai (be PVM), įmonė 2020 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedimu apmokėjo 1 560 Eur. Nurodė, jog negali paaiškinti, kodėl įmonės darbuotojas S. B. (S. B.) 2021 m. kovo 15 d. darbdavei nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų neatliko, o darbų priėmimo perdavimo aktus jį privertė pasirašyti jis (ieškovas), kai tuo tarpu jis (ieškovas) prieš jį jokios prievartos nenaudojo, o visi atliktų subrangos darbų priėmimui ir apmokėjimui reikiami dokumentai buvo sudaryti su įmonės akcininko žinia, neatmestina, kad S. B. (S. B.), būdamas įmonės darbuotoju, t. y. priklausomas nuo darbdavės sprendimų, paaiškinimą surašė būtent taip, kaip jam nurodė darbdavė, tai yra tikslu sukurti įrodymą, paneigiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus subrangos darbus įmonės naudai. Nurodė, kad kaip matyti iš 2020 m. sausio 7 d. O. K. elektroninio laiško, jame ji jam pranešė, kad „VMI prašo preliminarių sutarčių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, šis laiškas gali būti tik patvirtinimu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui turėjo pateikti preliminarias sutartis, o ne PVM sąskaitas faktūras, todėl elektroninis laiškas, kaip įrodymas, nėra pakankamas išvadai, kad jis išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buhalterinės apskaitos dokumentus ir juose atvaizdavo realiai neįvykusias ūkines operacijas, be to, nesutinka su priešieškinio teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų atlikti negalėjo, kadangi joje dirbo vienas darbuotojas, kadangi toks argumentas nėra pakankamas darbų nevykdymo konstatavimui, nes mechanizatoriaus darbą gali vykdyti vienas žmogus, pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis darbuotojas ir yra jis (ieškovas), kuris pagal susitarimą su atsakovės akcininku atsakovės naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu statybos objekte suteikė mechanizatoriaus paslaugas, be to, atsakovei ir jos akcininkui šis faktas buvo žinomas visą laiką, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei teikė ne tik šias priešieškiniu ginčijamas subrangos paslaugas. Pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros įmonėje buvo saugomos ne tik popierinėje formoje, bet ir apskaitomos įmonės buhalterinės apskaitos programoje, o visos įmonės sudarytos sutartys saugomos bendrame biuro kabinete, pats įmonės akcininkas, dirbdamas biure, nuolatos kontroliuodavo tiek darbų vykdymą, jų pelningumą, tiek įmonės piniginių prievolių apimtis bei vykdymus realiame laike, todėl atsakovės pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos paslaugų neteikė ir kad ji tik dabar apie tai sužinojo yra labiau nei abejotina, kadangi kyla klausimas, kaip tuomet paaiškinti aplinkybę, kad nuo ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir pateikimo apmokėjimui iki atleidimo iš darbo praėjo metai laiko, tačiau į tai nebuvo reaguojama, o pati reakcija kilo tik jam pasikreipus su ieškiniu į teismą, juk tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytais buhalterinės apskaitos dokumentais būtų įformintos realiai nevykusios subrangos ūkinės operacijos, įmonės akcininkas metus laiko nelauktų, o nedelsiant pareikalautų ne tik jas anuliuoti, bet taip pat nedelsiant keltų atsakomybės klausimą, todėl, ieškovo įsitikinimu, priešieškinio teiginys, kad įmonė, apmokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 1 560 Eur sumai, patyrė žalą, yra nepagrįstas. Teigė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu sumokėti 50 000 Eur baudą, kadangi darbo sutarties 6.5.7 punkte numatyta, jog darbuotojas, kuris pagal šią sutartį paskiriamas eiti įmonės vadovo pareigas, pasirašydamas darbo sutartį supranta ir sutinka, kad visus įmonės veiklos vykdymui reikalingus sprendimus priims įmonės akcininkas (6.5.7.1 punktas), kad darbuotojas negalės vykdyti jokių papildomų darbų ir/ar veiklų, taip pat naudoti įmonės turto, medžiagų, informacijos ir darbo jėgos, asmeninių ar su įmonės veikla nesusijusių darbų ir paslaugų atlikimui ir privalės apie visus įmonės darbus, projektus ir paslaugas (prieš juos vykdant) informuoti (elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) įmonės akcininką D. S. (6.5.7.2 punktas), už kiekvieną 6.5.7.2 punkte pažeidimo atvejį darbuotojas privalės sumokėti 50 000 Eur baudą bei atlyginti visus kitus darbdavės nuostolius, patirtus dėl tokio pažeidimo, kurių nepadengia sumokėta bauda (6.5.7.3 punktas), taigi, šios darbo sutarties sąlygos atskleidžia ne tik tai, kad faktinis įmonės vadovas yra jos akcininkas D. S., nes jis priima visus sprendimus, bet šios sąlygos taip pat dubliuoja darbo sutartyje įrašytas nekonkuravimo sąlygas, t. y. draudžiami su įmone nesusiję darbai ir veikla, kas, nemokant atitinkamos kompensacijos, pažeidžia darbo sutarties šalies – darbuotojo – interesus, o nurodyta 50 000 Eur bauda, skirtina už kiekvieną pažeidimą, yra neproporcinga ir beveik lygi per 4 metus gautinam darbo užmokesčiui, todėl darytina išvada, kad ši bauda iš esmės neatitinka nei šalių lygybės, nei jų tarpusavio interesų pusiausvyros principų reikalavimų, tokios netesybos yra labiau skirtos nubausti darbuotoją, o ne atlyginti iš anksto numatytus ar realiai patirtus įmonės nuostolius, kai tuo tarpu tiek CK normos, tiek teismų praktika baudinio pobūdžio netesybas draudžia ir šalims leidžia susitarti tik dėl įskaitinių netesybų, todėl darbo sutarties 6.5.7.2 punkte įtvirtintą nuostatą dėl 50 000 Eur baudos mokėjimo laiko neteisėta.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 2016 metais susipažino su D. S., kai jo įmonė įrenginėjo D. S. privačios valdos gerbūvį, D. S. jam pasiūlė apjungti dviejų įmonių resursus: jo (ieškovo) įmonės (duomenys neskelbtini) ir D. S. naujai įkurtos įmonės (atsakovės), 2017 m. rugsėjo mėn. jie žodžiu susitarė, kad jo (ieškovo) darbo užmokestis į rankas bus 1 500 Eur, tokį patį darbo užmokestį turėtų gauti ir D. S., taip pat susitarė, kad atsakovė išpirks iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniką, tuomet jis (ieškovas) galės tapti atsakovės akcininku, 2018 m. sausio mėn. pradžioje pradėjo dirbti atsakovės vadovu, perdavė atsakovei visą techniką, įrankius, pavasarį pas atsakovę perėjo dirbti visi jo buvę darbuotojai, S. B. (S. B.) pradėjo dirbti projektų vadovu ir kartu dar atvedė darbuotojų, ofisas, kuriame dirbo, buvo iš 2 kabinetų, viename iš jų dirbo D. S., kitame jis (ieškovas), S. B. (S. B.) ir T.; nors jo darbo sutartis numatė kompensaciją už nekonkuravimą, jis suprato šią kompensaciją kaip pagrindinio darbo užmokesčio dalį, kadangi ir taip jam buvo aišku, kad direktorius negali vykdyti kito darbo kitoje įmonėje, negali konkuruoti, dėl 50 000 Eur baudos jie nesitarė, tą sąlygą įrašė D. S., teigdamas, kad taip jam bus ramiau, kad jis (ieškovas) nevogs, pasitikėdamas D. S. pasirašė darbo sutartį, atsakovė tvarkingai jam mokėjo 1 500 Eur darbo užmokestį kas mėnesį, tačiau nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki jo atleidimo iš darbo dienos mokėjo mažesnį darbo užmokestį, kadangi D. S. teigė, jog trūsta apyvartinių lėšų, todėl tiek jam (ieškovui), tiek sau mažina darbo užmokestį, tačiau pažadėjo, kad kai bus apyvartinių lėšų su juo (ieškovu) bus atsiskaityta, kadangi manė D. S. esant sąžiningą, nieko dėl to jam nesakė, 2020 m. pabaigoje atsakovė mokėjo dideles palūkanas D. S. už paskolas, todėl jis (ieškovas) D. S. paklausė, gal jau galėtų jam išmokėti darbo užmokestį, tačiau D. S. nurodė, kad dėl vykstančių teismų su sutuoktine, jis (ieškovas) dar turėtų palaukti atsiskaitymo, bet ateityje viską jam išmokės, mano, kad D. S. nusprendė juo atsikratyti ir jam nieko nebemokėti; faktiškai visus sprendimus įmonėje priiminėdavo D. S., kurio ir buvo įmonėje galutinis žodis; jis (ieškovas) vykdė vykdančiojo direktoriaus funkcijas, rūpinosi technikos tvarkingumu, darbuotojų paieška, sudarydavo tabelius, rašydavo sąskaitas pagal gautus akus, darė pavedimus; įmonė objektų turėjo daug, tačiau trūko specialistų, įmonė 2019 m. vasarą neturėjo mechanizatoriaus, ši darbą jis (ieškovas) dirbti mokėjo, todėl dirbo tiek mechanizatoriumi, tiek pavadavo darbų vadovą, vakarais tęsdavo direktoriaus darbą, su D. S. susitarė, kad už visus tuos jo atliktus papildomus darbus, viršvalandžius jo (ieškovo) įmonė (duomenys neskelbtini) išrašys atsakovei sąskaitas 2 600 sumai, nes jis tokius darbus dirbo 2,5 mėn., ši suma atitinka 2 mėn. darbų vadovo arba mechanizatoriaus darbo užmokestį, sutarė sąskaitas išrašyti vėliau, kai įmonėje bus lėšų, be to, viena iki tol, kita po to sąskaitos atsakovės yra apmokėtos, taip buvo parengta 2020 m. sausio 13 d. sutartis, išmokėjimas atliktas 6 ar 7 mėn. 1 500 Eur, didesnės sumos išmokėjimui įmonėje nebuvo pinigų, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą ekskavatorių D. S. buvo nurodęs jam per savo įmonę nupirkti; S. B. (S. B.) jam (ieškovui) pasakė, kad M. V. nori, jog jo namo kiemui būtų sudėtos trinkelės, S. B. (S. B.) nuvykęs pamatavo ir pranešė, kad tokie darbai bus apie 2 000 Eur, o M. V. leis užaktuoti 5 000 Eur, todėl supratęs, kad tai atsakovei pelningas objektas, leido tuos darbus atlikti, tai buvo ne pirma praktika įmonėje, kad papildomi darbai užaktuojami per tam tikras pozicijas, kad nereiktų rengti naujų sutarčių, viskuo rūpinosi S. B. (S. B.), kuriuo jis pasitikėjo, įmonėje dirbo apie 20 darbuotojų, 3 vadovai, įmonė nedidelė, visi vieni kitais pasitikėjo, S. B. (S. B.) sudarė aktus, už darbus sumokėta pagal jo (ieškovo) išrašytas sąskaitas, šie darbai buvo specifiškai įforminti, dėl akto 2.3 punkto – jau buvo žolė užsėta, tai tame punkte nurodytos paslaugos nebuvo teikiamos 2010 m. spalio mėn., dėl akto 11.4 punkto – darbai jau buvo užbaigti, tai skaldos aktavimas nelogiškas 2010 m. rugsėjo mėn., darbus (duomenys neskelbtini) suprato kaip papildomus darbus, už kuriuos sumokėta, nebuvo tokios praktikos, kad jis praneštų D. S. apie papildomus darbus; po atleidimo iš darbo patyrė didelį stresą, nebegalėjo užmigti, gydytojas skyrė vaistus dėl kraujospūdžio reguliavimo, raminamuosius, kuriuo vartoja iki šiol ir dar vartos 3–4 mėn.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad ieškovas visada įmonėje save laikė partneriu, tą patvirtina ir 2018 m., 2020 m. tarp jo ir D. S. pasirašyti susitarimai, taigi, pasitikėjimu akcininku D. S. laipsnis buvo didesnis, todėl žodžiu su juo sutarę kuriam laikui pamažinti jo darbo užmokestį, kuris vėliau jam bus išmokėtas, akcininko pažadu tikėjo ir laukė, kol pažadas bus ištęsėtas, be to, 2018 m. gruodžio 14 d. buhalterės laiškas patvirtina, kad apie ieškovo darbo užmokesčio mažinimą D. S. žinojo; darbus M. V. objekte ieškovas suprato kaip papildomus darbus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl akcininko apie tai neinformavo, nes nebuvo praktikos informuoti akcininką apie papildomus darbus; ieškovas jokia veiksmų forma pakenkti įmonei nenorėjo, ieškovas siekė, kad įmonė uždirbtų kuo daugiau pajamų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad pats ieškovas buvo atsakingas už tinkamą sau darbo užmokesčio išsimokėjimą, ieškovui darbo užmokestis buvo mažinamas, nes jis siekė tapti akcininku; ieškovo veiksmais įmonei žala padaryta ir jos dalykinei reputacijai, ieškovo atlikti veiksmai yra netoleruotini, UAB „(duomenys neskelbtini)“gali pareikšti jai ieškinį, įmonė gali nebegauti užsakymų; su ieškovu buvo sutarta, jei jis bus lojalus įmonei, jis galės lengvatine kaina įsigyti įmonės akcijų; ieškovas nevengdavo ir projektų vadovo, ir mechanizatoriaus darbo pareigų vykdymo, už tą darbą su juo buvo atsiskaityta pagal darbo santykius.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės akcininkas ir verslo plėtros vadovas D. S. papildomai paaiškino, kad su ieškovu susipažino, kai kartu su kitu asmeniu ieškovas darė jo namo gerbūvio darbus, pasiūlė ieškovui didesnius objektus daryti, dirbti kartu, ieškovas paprašė prijungti jį su jo darbuotojais prie jo (D. S.) įmonės, teisininkė parengė ieškovo darbo sutartį, joje buvo nurodytas darbo užmokestis, nekonkuravimo išmoka ir 50 000 Eur bauda, kad užsitikrinti, jog ieškovas nenaudos atsakovės darbo jėgos, medžiagų, mechanizmų, ieškovas apie 2 savaites galvojo, ar tokiomis sąlygomis ją pasirašyti, bet galiausiai pasirašė, buvo sutarta, kad į rankas ieškovas gaus 1 500 Eur kas mėnesį, žodžiu su ieškovu sutarė, kad jei įmonės finansiniai rezultatai gerės, jis galės lengvatine kaina įsigyti atsakovės akcijų; ieškovas pats sau mokėjosi darbo užmokestį, jis (D. S.) nedavė nurodymo ieškovui mažintis darbo užmokestį, ieškovas pats sau mokėjosi mažesnį darbo užmokestį, gal norėjo parodyti taip geresnius įmonės rezultatus, tik apie 2021 m. sausio 15 d. sužinojo, kad ieškovas mokėjosi sau mažesnį darbo užmokestį; jis (D. S.) ieškovo nekontroliavo, jam nevadovavo, pats ieškovas organizavosi savo darbo dieną, nes buvo įmonės direktorius; su ieškovu nekalbėjo apie tai, kad ieškovas galėtų dirbti operatoriumi ir kad jam būtų atlyginama pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. sausio 13 d. sutartis jam nėra žinoma, tai ieškovo sukčiavimas, jei atsakovė būtų priėmusi į darbą operatorių, tai būtų daręs ieškovas, ieškovas tokiam darbuotojui būtų nustatęs ir darbo užmokestį; jis (D. S.) įmonės kasdieninėje veikloje iš viso nedalyvavo; jam (D. S.) apie naują objektą ir papildomus darbus ieškovas visada pranešdavo, nes toks buvo tarp jų susitarimas, tačiau šiuo atveju 2021 m. sausio mėn. jam tapo žinoma, kad 2020 m. spalio mėn. jo neinformavus buvo vykdomi darbai objekte (duomenys neskelbtini), tai jokie ne papildomi darbai prie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) objekto, tai naujas objektas, su juo (D. S.) šis objektas nebuvo suderintas, sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, o atsakovė tame objekte darbus atliko, mano, kad ieškovo pateikta versija dėl apmokėjimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo bandymas išsisukti iš situacijos, nes ieškovas taip pavogė pinigus iš įmonės ir norėjo, kad jis (D. S.) apie tai nesužinotų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad nuo 2012 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovu, pažįsta tiek ieškovą, tiek D. S. dėl darbinių reikalų; už atsakovės vieną savaitę 2020 m. spalio mėn. atliktus darbus jam priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – grunto iškasimą, trinkelių įrengimą (apie 40–50 m²), bordiūrų įrengimą, krepšinio stovo įrengimą, tvoros pamatų, stulpelių įrengimą – atsakovė nuostolių neturėjo, nes darbų vertė buvo apie 2 500 Eur ir su atsakove buvo atsiskaityta pagal (duomenys neskelbtini) objekto aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, su atsakove jis sutarties neturėjo, raštiško trišalio susitarimo tarp jo, atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, tačiau jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, leido užaktuoti ant (duomenys neskelbtini) objekto darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), niekas kitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita atliekami darbai jo naudai (duomenys neskelbtini); atliktų darbų akte už 2020 m. rugpjūčio mėn. (el. b. apyrašo t. II, l. 4–7) daugiau užaktuota darbų nei buvo, pvz. 2.3, 6.1, 6.2, 9.3, 11.4 punktai – mažiau buvo nei parodyta, 3.6, 5.6, 6.4, 6.5, 9.4, 11.2 punktai – iš viso nebuvo šie darbai atliekami, šis sutaupymas (duomenys neskelbtini) objekte buvo perkeltas jo objektui; objekte (duomenys neskelbtini) pats ieškovas vykdė mechanizatoriaus darbą apie 2–3 savaites, gal net mėnesį 2019 m. vasarą, taip pat ieškovas darbus tame objekte prižiūrėdavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. B. (S. B.) parodė, kad apie 3 metus dirba pas atsakovę projektų vadovu, su ieškovu yra pažįstamas nuo studijų laikų; tarėsi su M. V. dėl darbų (duomenys neskelbtini), nes M. V. jo paprašė padaryti darbus prie jo namo, jis M. V. prašymą perdavė ieškovui, paklausė, ar galima būtų tuos darbus M. V. atlikti, ieškovas nurodė suskaičiuoti, kiek darbai kainuos, gavęs iš ieškovo pritarimą darbus M. V. vykdyti, 2020 m. rudenį apie 1 savaitę buvo atliekami darbai M. V. – apie 40 m² išklotos trinkelės, sudėti borteliai, sustatyti tvoros stulpeliai – šių atliktų darbų kaina buvo 2 000–3 000 Eur, M. V. buvo atsakingas už objektą, kur atsakovė vykdė darbus, tame objekte buvo dalis neatliktų darbų likusi, M. V. pasiūlė užaktuoti tuos darbus dėl jo asmeniniam objektui atliekamų darbų, taip (duomenys neskelbtini) atlikti darbai buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą, užaktavo apie 1,5 karto daugiau, nei buvo padaryta darbų (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik M. V. žinojo apie šį susitarimą; ieškovas jam davė aktus ir nurodė pasirašyti, aktus rengdavo jis (liudytojas); akte yra pozicijos, kur darbai nebuvo atlikti arba darbų buvo atlikta mažiau (pvz. po veja ne visur buvo piltas skaldos sluoksnis, buvo trinkelių likutis), M. V. paprašė per tas pozicijas užaktuoti jam atliktus darbus, taip buvo užaktuoti papildomi darbai, dėl to atsakovė nuostolių nepatyrė; 2019 m. kurį tai laiką pats ieškovas dirbo mechanizatoriumi, nes įmonė ieškojo mechanizatoriaus ir nebuvo jo radusi, ieškovas kelis kartus buvo ir pasitarimuose.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų dėl kaltės ir galutinio atsiskaitymo su juo teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos atlyginimo ir dėl nekonkuravimo susitarimo, darbo sutarties pažeidimo, žalos darbdavei atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. sausio 8 d. pradėjo eiti atsakovės direktoriaus pareigas (el. b. apyrašo t. I, l. 8–12), atsakovės akcininkas 2021 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2021 m. sausio 18 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 15).

ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).

DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. DK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas atsakovės vadovu dirbo 3 metus (konkrečiai nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2021 m. sausio 18 d.), atleistas iš įmonės vadovo pareigų buvo dėl kaltės – dėl žalos įmonei padarymo, dėl nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo. Įmonės teigimu, ieškovas įmonės atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo lojalus, nevengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, o priešingai, tokią situaciją toleravo, kadangi naudodamas įmonės resursus (darbuotojus, medžiagas, mechanizmus ir įrengimus) vykdė darbus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje užsakovo M. V. naudai, kuomet statybos rangos darbų sutartis su įmone nebuvo sudaryta, atitinkamai už įmonės resursais atliktus darbus su įmone nebuvo atsiskaityta, įmonės resursus ieškovas neteisėtai naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir daro išvadą, kad byloje darbdavė neįrodė ieškovo kaltų veiksmų, neįrodė, kad ieškovas padarė įmonei žalą, kad pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą, todėl negalėjo būti atleistas iš įmonės vadovo pareigų dėl kaltės.

Byloje ieškovas paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pritarė įmonės darbų vadovo S. B. (S. B.) susitarimui su įmonės užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu M. V., kad šio naudai įmonė įrengs namo kiemą ir kad visos panaudotų resursų vertės bus papildomai apmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, panaudotų resursų vertes įtraukus į (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų pridavimo aktus; faktiškai atlikti M. V. naudai statybos darbai buvo apmokėti kito asmens – įmonės užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi, įmonė ne tik, kad nepatyrė žalos, bet gavo naudą pajamų forma (apie 5 000 Eur). Šiuos ieškovo teiginius byloje patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti S. B. (S. B.) ir M. V.: 1) liudytojas M. V. teisme parodė, kad už atsakovės vieną savaitę 2020 m. spalio mėn. atliktus darbus jam priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – grunto iškasimą, trinkelių įrengimą (apie 40–50 m²), bordiūrų įrengimą, krepšinio stovo įrengimą, tvoros pamatų, stulpelių įrengimą – atsakovė nuostolių neturėjo, nes darbų vertė buvo apie 2 500 Eur ir su atsakove buvo atsiskaityta pagal (duomenys neskelbtini) objekto aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, su atsakove jis sutarties neturėjo, raštiško trišalio susitarimo tarp jo, atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, tačiau jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, leido užaktuoti ant (duomenys neskelbtini) objekto darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), atliktų (duomenys neskelbtini) objekto darbų akte už 2020 m. rugpjūčio mėn. daugiau užaktuota darbų nei buvo padaryta, dalis darbų užaktuota, nors nebuvo padaryta ir šis sutaupymas (duomenys neskelbtini) objekte buvo perkeltas objektui (duomenys neskelbtini); 2) liudytojas S. B. (S. B.) parodė, kad tarėsi su M. V. dėl darbų (duomenys neskelbtini), nes M. V. jo paprašė padaryti darbus prie jo namo, jis M. V. prašymą perdavė ieškovui, paklausė, ar galima būtų tuos darbus M. V. atlikti, ieškovas nurodė suskaičiuoti, kiek darbai kainuos, gavęs iš ieškovo pritarimą darbus M. V. vykdyti, 2020 m. rudenį apie 1 savaitę buvo atliekami darbai M. V. – apie 40 m² išklotos trinkelės, sudėti borteliai, sustatyti tvoros stulpeliai – šių atliktų darbų kaina buvo 2 000–3 000 Eur, M. V. buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektą, kur atsakovė vykdė darbus, tame objekte buvo dalis neatliktų darbų likusi, M. V. pasiūlė užaktuoti tuos darbus dėl jo asmeniniam objektui atliekamų darbų, taip (duomenys neskelbtini) atlikti darbai buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą, užaktavo apie 1,5 karto daugiau, nei buvo padaryta darbų, akte yra pozicijos, kur darbai nebuvo atlikti arba darbų buvo atlikta mažiau, M. V. paprašė per tas pozicijas užaktuoti jam atliktus darbus, taip buvo užaktuoti papildomi darbai, dėl to atsakovė nuostolių nepatyrė. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas, leidęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovo M. V. asmeniniame objekte (duomenys neskelbtini) atlikti darbus įmonės resursais be atskiros sutarties, priėmė iš M. V. atsiskaitymą sau ir taip padarė žalą įmonei bei pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą, savo šių teiginių neįrodė, priešingai, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino ieškovo teiginius, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovo M. V. asmeniniame objekte (duomenys neskelbtini) atsakovės atliktus darbus atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų aktus objektui (duomenys neskelbtini), nes juose per tam tiktas pozicijas buvo užaktuoti (duomenys neskelbtini) atlikti darbai, fiksuojant lyg jie būtų atlikti (duomenys neskelbtini), bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) vežtos medžiagos buvo priskiriamos (duomenys neskelbtini) objektui, į bylą pateiktas ieškovo ir M. V. pokalbio įrašas taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovas asmeninės naudos iš atsakovės atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini) negavo, už tuos darbus atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik kad ne pagal naujai sudarytą sutartį, o pagal jau esamą sutartį objektui (duomenys neskelbtini). Tiek bylos medžiaga, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog už atsakovės atliktus darbus (duomenys neskelbtini) su atsakove buvo atsiskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbai objekte (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo buvo užaktuoti kaip darbai (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepaneigė ieškovo ir byloje apklaustų liudytojų teiginių, jog (duomenys neskelbtini) objektui buvo užaktuota darbų daugiau nei buvo padaryta ir kai kurie užaktuoti darbai iš viso buvo nedaryti, tačiau užaktuoti kaip atlikti, kas būtent ir buvo priskirta (duomenys neskelbtini) objektui. Taigi, už (duomenys neskelbtini) objekte atliktus darbus su atsakove atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taipogi atsakovė neįrodė savo teiginių, kad ieškovas būtų įmonei padaręs žalą pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ieškovas teigė, jog įmonė objektų turėjo daug, tačiau įmonėje trūko specialistų, įmonė 2019 m. vasarą neturėjo mechanizatoriaus, ši darbą jis (ieškovas) dirbti mokėjo, todėl dirbo tiek mechanizatoriumi, tiek pavadavo darbų vadovą, vakarais tęsdavo direktoriaus darbą, su D. S. susitarė, kad už visus tuos jo atliktus papildomus darbus, viršvalandžius jo (ieškovo) įmonė (duomenys neskelbtini) išrašys atsakovei sąskaitas 2 600 sumai, nes jis tokius darbus dirbo 2,5 mėn., ši suma atitinka 2 mėn. darbų vadovo arba mechanizatoriaus darbo užmokestį, sutarė sutartį ir sąskaitas išrašyti vėliau, kai įmonėje bus lėšų (atsakovė neįrodinėjo, kad tuo metu įmonėje buvo pakankamai lėšų atsiskaitymui, todėl netikėti ieškovo teiginiais teismas neturi pagrindo), ką ir padarė 2020 m., o šiuos ieškovo teiginius byloje patvirtino liudytojai: liudytojas S. B. (S. B.) parodė, kad 2019 m. kurį tai laiką pats ieškovas dirbo mechanizatoriumi, nes įmonė ieškojo mechanizatoriaus ir nebuvo jo radusi, ieškovas kelis kartus buvo ir pasitarimuose, liudytojas M. V. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) pats ieškovas vykdė mechanizatoriaus darbą apie 2–3 savaites, gal net mėnesį 2019 m. vasarą, taip pat ieškovas darbus tame objekte prižiūrėdavo, tuo labiau, pats atsakovės atstovas D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent ieškovas, kaip įmonės vadovas, spręsdavo kokį darbuotoją priimti ir kokį jam mokėti darbo užmokestį, atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nevengdavo dirbti ir projektų vadovo darbo, ir mechanizatoriaus darbo, kartu teigdamas, kad už tokio pobūdžio darbą su ieškovu buvo atsiskaityta darbo santykių pagrindu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, todėl iš tarp šalių susiklosčiusių santykių – ieškovui įsidarbinant pas atsakovę sujungiant dviejų įmonių resursus, planus ateityje ieškovui įsigyti atsakovės akcijų, esant praktikai atsakovei sudaryti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos pirkimui ir pan., kas kartu patvirtina ieškovo teiginius dėl šalis siejusio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo – teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo teiginiu, kad egzistavo susitarimas tarp šalių, jog už ieškovo papildomą darbą įmonėje su juo bus atsiskaitoma ne jį įdarbinant į reikiamas pareigas, kurios tuo metu įmonėje buvo laisvos ir buvo nerastas darbuotojas, o per ieškovo įmonę (duomenys neskelbtini) išrašant sąskaitas, išrašytos ir įmonės apmokėtos sąskaitos atitinka tokio pobūdžio darbuotojo darbo užmokestį, to neneigė ir pati atsakovė.

Pats atsakovės akcininkas D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors pagal darbo sutartį ieškovas turėjo jį raštu informuoti apie naujus objektus, tačiau jiems dirbant tame pačiame biure, tai buvo dažnai daroma žodžiu, be to, ieškovas objektą (duomenys neskelbtini) laikė papildomais darbais prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekto (duomenys neskelbtini) ir tokį pagrindą turėjo, nes už jį su atsakove atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal objektą (duomenys neskelbtini), be to, objektą (duomenys neskelbtini) papildomais darbais laikė ne tik ieškovas – teismo posėdžio metu objektą (duomenys neskelbtini) papildomais darbais įvardijo ir liudytojas S. B. (S. B.), o įrodymų, kad ieškovas turėjo pareigą pranešti ir pranešdavo apie papildomus darbus akcininkui, byloje nėra, todėl kartu nėra pagrindo laikyti darbo sutarties pažeidimu aplinkybę, kad apie objektą (duomenys neskelbtini) ieškovas nepranešė D. S., laikydamas jį papildomais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliekamais darbais. Taipogi nors atsakovė teigė, kad įmonės patirta žala ir tuo pačiu ieškovo darbo sutarties pažeidimas pasireiškia ir tuo, kad galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinos apie objektą (duomenys neskelbtini) ir atsakovė dėl to nebegaus naujų užsakymų, tačiau šie atsakovės teiginiai yra tik pasvarstymai, nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, byloje nėra jokių aiškių įrodymų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. V. įgaliojimų veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apimtį. Taigi, įrodymų, kad ieškovas būtų pažeidęs darbo sutarties nuostatas, byloje nėra.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas įmonei būtų padaręs žalą ar pažeidęs nekonkuravimo įsipareigojimą ar darbo sutartį, nenustatyti ieškovo kalti veiksmai atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų dėl kaltės konstatavimui. Vadinasi, ieškovas negalėjo būti atšauktas iš pareigų dėl kaltų veiksmų, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas iš pareigų DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atleistas neteisėtai; byloje nenustatytas pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį dėl 2 082,29 Eur žalos atlyginimo, 5 131,62 Eur už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą priteisimo, 50 000 Eur netesybų už darbo sutarties pažeidimą priteisimo, taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovės išvestinį reikalvimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Tačiau, kadangi juridinio asmens teisė atšaukti įmonės vadovą yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007), teismas neturi pagrindo, kaip kad prašo ieškovas, nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir panaikinti atsakovės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimo nutraukti darbo sutartį 1.1 ir 1.2 punktus, kuriuose įtvirtinta, kad ieškovas atleidžiamas iš pareigų 2021 m. sausio 18 d. akcininko sprendimu, bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, taigi, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš pareigų DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, pakeisti ieškovo atleidimo iš pareigų 2021 m. sausio 18 d. pagrindą iš DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į DK 104 straipsnio 1 dalį, ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, įpareigojant atsakovę patikslinti duomenis Sodroje, panaikinti atsakovės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimo nutraukti darbo sutartį 1.3 punktą, kuriame įtvirtintas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto atleidimo pagrindas.

Taip pat įvertinęs tai, kad ieškovas pas atsakovę direktoriaus pareigoms buvo įdarbintas nuo 2018 m. sausio 8 d., iš pareigų atšauktas 2021 m. sausio 18 d., teismas, nenustatęs ieškovo kaltų veiksmų, vadovaudamasis DK 104 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad ieškovui priklauso 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – t. y. 1 500 Eur (atskaičius mokesčius), kuri darbuotojui priteisiama iš įmonės. Pastebėtina, kad ieškovas netinkamai įvardijo prašomą priteisti išeitinę išmoką (DK 104 straipsnio 2 dalis – 1 mėn. dydžio) kompensacija, lygia 1 vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus 2 darbo metus, kadangi šiuo atveju taikoma konkreti DK 104 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovas – įmonės vadovas – iš pareigų nepagrįstai atšauktas dėl kaltės. Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iš pareigų dėl kaltės pripažinimo neteisėtu pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti, ieškovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad tardamiesi dėl darbo sutarties sudarymo ieškovas ir įmonės akcininkas D. S. sutarė, jog ieškovui kas mėnesį bus mokama 1 500 Eur į rankas suma (tai nurodė tiek ieškovas, tiek D. S. teismo posėdžio metu). Ieškovas teigia, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. akcininko D. S. prašymu dėl apyvartinių lėšų trūkumo mokėjosi sau mažesnį atlyginimą, akcininkas D. S. žadėjo, kad ateityje su juo tinkamai atsiskaitys, grąžins, kas nebuvo sumokėta pagal darbo sutartį, tačiau to neištęsėjo, o atšaukė jį iš įmonės vadovo pareigų. Teismo posėdžio metu D. S. nesutiko, kad jis buvo nurodęs ieškovui mokėtis mažesnį darbo užmokestį, teigė apie ieškovo mokėtą sau mažesnį darbo užmokestį sužinojęs tik 2021 m. sausio 15 d., tačiau tokius jo teiginius paneigia pačios atsakovės į bylą pateiktas buhalterės J. Š. 2018 m. gruodžio 14 d. elektroninis laiškas, kuriame aiškiai nurodyta, kad ji rado D. S. elektroninį laišką dėl ieškovo ir D. S. darbo užmokesčio keitimo nuo lapkričio mėn., kas sudaro pagrindą teismui D. S. paaiškinimus teisme vertinti kaip neatitinkančius tikrovės. Be to, D. S. teismo posėdžio metu aiškino, kad ieškovo darbo sutartį rengė teisininkė, todėl, akivaizdu, kad įmonei atsakingai sudarant darbo sutartį (teisininko pagalba), tai ir tuomet, jei tarp šalių būtų egzistavęs susitarimas mažinti darbo užmokestį, būtų buvęs parengtas darbo sutarties pakeitimas, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta dėl to, kad šalis siejo bendradarbiavimo, pasitikėjimo, partneriški santykiai ir susitarimas mažinti darbo užmokestį dėl lėšų stokos buvo tik laikinas, su pažadu ieškovui kai tik atsiras lėšų atsiskaityti pagal darbo sutartį už nepilnai sumokėtą darbo užmokesčio laikotarpį, t. y. išmokėti viską, kas buvo neišmokėta laikinai sumažinus darbo užmokestį žodiniu susitarimu dėl lėšų stokos. Įmonė netgi neįrodinėjo byloje aplinkybės, kad lėšų įmonėje buvo pakankamai tuo metu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais byloje. Taipogi visiškai neaiškus ir nelogiškas atsakovės atstovo advokato teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad darbo užmokestis ieškovui 2018 m. buvo sumažintas, nes jis siekė tapti atsakovės akcininku, tačiau juk akcininku jis taip ir nebuvo tapęs iki pat atšaukimo iš pareigų dienos 2021 m. Pastebėtina, kad atsakovė neginčijo ieškovo teiginių ir ieškovo skaičiavimų, kad ieškovui nuo 2018 m. antros pusės buvo mokama mažesnė nei sutarta mėnesinė 1 500 Eur suma. Pagal ieškovo skaičiavimus (el. b. apyrašo t. II, l. 94), kurių teisingumo atsakovė nenuginčijo, per visą darbo sutarties laikotarpį yra susidariusi 14 611,63 Eur (atskaičius mokesčius) nepriemoka ieškovui. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas buvo įmonės vadovas įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neatleidžia įmonės nuo tinkamų įsipareigojimų įvykdymo – tai, kad ieškovas tam tikrais mėnesiais išsimokėjo sau ne visą darbo sutartimi sulygtą atsiskaitymo sumą, nereiškia, kad ieškovas atsisako jam priklausančių sumų ar kad įmonė neprivalo su ieškovu atsiskaityti jo atleidimo iš pareigų metu arba tartis dėl vėlesnio atsiskaitymo esant tokiai būtinybei. Įrodymų, patvirtinančių šios sumos išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, nėra, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos. Taigi, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 14 611,63 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo iš įmonės priteisimo.

Taipogi ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio DK 232 straipsnis. Tuo tarpu sprendimo priėmimo metu pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, už pavėluotą atsiskaitymą teismas darbuotojui turi teisę priteisti netesybas. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybas) ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos jam priteisimo, tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas netesybų priteisimui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, įmonė nepateikė įrodymų, kad atleidimo dieną ieškovas turėjo galimybę išsimokėti sau galutinį atsiskaitymą, priešingai jis netgi nebuvo įleistas į įmonės patalpas, buvo pakeista durų spyna, taigi, jam nebuvo suteikta objektyvi galimybė atsiskaityti atleidimo dieną, todėl jo kaltė dėl vėlavimo negali būti nustatyta. Taip pat įmonė nepateikė įrodymų, kad ji, turėdama pareigą tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, po ieškovo atšaukimo iš pareigų dienos aiškinosi, ar su atšauktu iš pareigų išeškovu yra tinkamai atsiskaityta.

Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, sulygto atsiskaitymo už darbą dydį, skolos dydį, bylos nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš įmonės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) (už 2 mėnesius).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš pareigų pas atsakovę DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, pakeičia ieškovo atleidimo iš pareigų pas atsakovę 2021 m. sausio 18 d. pagrindą iš DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į DK 104 straipsnio 1 dalį, ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, įpareigodamas atsakovę patikslinti šiuos duomenis Sodroje, panaikina atsakovės akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimo nutraukti darbo sutartį 1.3 punktą, priteisia darbuotojui iš darbdavės 1 500 Eur (atskaičius mokesčius) išeitinę išmoką, 14 611,63 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą ir 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, kitą ieškinio dalį atmeta; priešieškinis yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis atsakovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, priešieškinis atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jo patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 2 800 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 24, el. b. EPP priedo b. l. 4–6). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovės 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 430 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Teismas šioje byloje patyrė 5,25 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 5 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovo V. R. (V. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimą iš pareigų pas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respunlikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pakeisti ieškovo V. R. (V. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimo iš pareigų pas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. sausio 18 d. pagrindą iš Lietuvos Respunlikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į Lietuvos Respunlikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį, Lieuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ patikslinti šiuos duomenis Sodroje.

Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2021 m. sausio 18 d. sprendimo nutraukti darbo sutartį 1.3 punktą.

Priteisti ieškovui V. R. (V. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) (atskaičius mokesčius) išeitinę išmoką, 14 611,63 Eur (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų vienuolikos eurų ir šešiasdešimt trijų euro centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas, 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškovo V. R. (V. R.) ieškinio dalį atmesti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) žyminį mokestį ir 5 Eur (penkių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.