- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-1140-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19409-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB ,,Gera forma“
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 1.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Gera forma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Gera forma“ ieškinį atsakovui D. D. dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju ir netesybų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą (individualaus darbo ginčo byla Nr. APS-36-5921), priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo prašymą išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir netesybas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. dirbo ieškovės darbovietėje. Atsakovas dirbo vykdančiuoju direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2018 m. vasario 23 d. atsakovo iniciatyva be svarbių priežasčių. Nuo 2016 m. balandžio mėn. atsakovui nustatytas 998,13 Eur darbo užmokestis. Ieškovė atsakovui išmokėjo premijas už 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. sausio, rugsėjo mėn. – paskatino atsakovą už gerai atliktą darbą. Atsakovas pats paskaičiuodavo savo išdirbtą laiką, viršvalandžius, komandiruotėse praleistas dienas, vėliau šiuos duomenis pateikdavo įmonei, kuri teikė ieškovei buhalterines paslaugas ir galutinai suskaičiuodavo atsakovo darbo užmokestį. Atsakovas išmokėdavo sau ir kitiems darbuotojams darbo užmokestį. Ieškovė 2018 m. vasario 23 d. atsakovui buvo nesumokėjusi 1577,80 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną buvo skolingas 8930,65 Eur. Ieškovė vienašališkai įskaitė savo skolą į atsakovo skolą, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei 7352,85 Eur. Ieškovė teigia, kad visiškai atsiskaitė su ieškovu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė paskaičiuodavo atsakovo darbo užmokestį, mokėjo mokesčius ir teikė duomenis Sodrai pagal žodžiu sulygtą darbo užmokestį. Atsakovas nei žodžiu, nei raštu neprašė, kad ieškovė jam mokėtų avansą. Iš banko sąskaitos išrašo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. matyti, kad atsakovui mokėtas darbo užmokestis, mokėjimo paskirtyje nurodant „darbo užmokestis“. Kitą mėnesį darbo užmokesčio suma nemažinta. Atsakovui 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. pervestas avansas. Dėl to už nurodytus mėnesius vėliau išmokėta proporcingai mažesnė darbo užmokesčio suma. Atsakovas neskolingas ieškovei 8930,65 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės: 1) 4222,83 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 2) 6955,92 Eur netesybų; 3) 700 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė valstybei iš ieškovės 7,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad bylos šalys 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti ieškovės tinklo vadybininku. Pagal 2015 m. liepos 1 d. priedą prie darbo sutarties atsakovas pradėjo dirbti vykdančiuoju direktoriumi. Šalys sutarė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. atsakovo darbo užmokestis bus 998,13 Eur. Ieškovės direktorius 2018 m. vasario 23 d. įsakymu atleido atsakovą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
6. DGK 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovui naudai 4222,38 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 m. sausio, vasario mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3161,79 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.
7. Teismas nurodė, kad Sodros informacinėje sistemoje atsakovo draudžiamosios pajamos buvo didesnės už ieškovės direktoriaus įsakyme dėl algos didinimo nustatytą 998,13 Eur dydį. Teismas atsižvelgė į ieškovės vadovo S. J. ir buhalterio paaiškinimus, kad darbdavys nepriimdavo įsakymų dėl darbuotojams mokamų priedų, premijų ar komandiruočių, pasitikėjo darbuotojais, šie pildė „Excel“ lenteles „Google Drive“ sistemoje, jose nurodydavo viršvalandžius, komandiruotes, darbą poilsio dienomis. Iš darbuotojų gavės nurodytas lenteles, buhalteris paskaičiuodavo darbo užmokestį ir žiniaraščius pateikdavo atsakovui. Pastarasis išmokėdavo darbo užmokestį sau ir kitiems darbuotojams, taip pat ir ieškovės direktoriui.
8. Teismas rėmėsi Sodros 2018 m. balandžio 3 d. pažyma apie atsakovo darbo užmokestį ieškovės įmonėje. Teismas nurodė, kad įvardytos pažymos duomenys sutampa su kitoje Sodros pažymoje esančiais duomenimis (2018 m. balandžio 12 d. pažyma), bet nesutampa su ieškovės pateiktuose atlyginimų lapeliuose ir žiniaraščiuose esančiais duomenimis. Teismas akcentavo tai, kad ieškovė netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, avansines apyskaitas už trejus metus apskaitė po to, kai nutraukti jos ir atsakovo darbo santykiai. Dėl to teismas nesirėmė ieškovės pateiktais įrodymais apie atsakovo darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad ieškovė pažeidė DK 148 straipsnyje įtvirtintą darbdavio pareigą ne rečiau kaip kartą per mėnesį informuoti darbuotoją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, dirbto laiko trukmę.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės direktorius žinojo apie tai, kad atsakovas pats pildė „Excel“ lenteles apie savo darbo užmokestį. Direktorius nekontroliavo atsakovo, netikrino, ar pastarojo pateikti duomenys teisingi, patikimi. Teismas taip pat rėmėsi atsakovo paaiškinimais, nesirėmė ieškovės direktoriaus paaiškinimais ir padarė išvadą, kad bylos šalys buvo susitarusios ne tik dėl darbo užmokesčio, nurodyto įsakyme, bet taip pat ir dėl papildomų mokėjimų, kurie buvo paskaičiuojami, įforminami „Excel“ lentelėse bei pervedami atsakovui kartu su 998,13 Eur darbo užmokesčiu. Teismas sprendė, kad ieškovė iki galo neatsiskaitė su atsakovu ir liko skolinga 4222,83 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. sausio, vasario mėn., taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. balandžio 4 d. vienašališkai įskaitė 1557,80 Eur skolą atsakovui į 8930,65 Eur pastarojo skolą ieškovei (padarytą žalą). Teismas įvertino tai, kad įskaitymas atliktas po atsakovo atleidimo iš darbo (2018 m. vasario 23 d.), kai atsakovas kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo, taip pat kad šalys nebuvo susitarusios, jog ieškovė atsiskaitys su iš darbo atleistu darbuotoju vėliau. Teismas sprendė, kad nurodytas ieškovės veiksmas (vienašalis įskaitymas) yra ieškovės gynybos pozicija, kuria ieškovė siekia pateisinti tai, jog su atsakovu ne iki galo atsiskaitė. Dėl to teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, priteisė atsakovui iš ieškovės 6955,92 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą atleidus iš darbo (1159,32 Eur x 6 mėn. = 6955,92 Eur).
11. Teismas nurodė, kad atsakovo prašytos priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidos pagrįstos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 2645,03 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, 6955,92 Eur netesybų ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nurodytą bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai nustatė atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti raštu susitarta dėl apmokėjimo už darbą. Tai – būtinoji darbo sutarties sąlyga (DK 33 straipsnio 1, 2 dalys, 34 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnis). DK nenustatyta, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio gali būti sudaromas žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais.
12.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalys savo elgesiu gali patvirtinti esant tam tikrų papildomų darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013). Dėl to apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad bylos šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl darbo sutarties būtinosios sąlygos.
12.3. Teismas neteisingai vadovavosi deklaruotais atsakovo draudžiamųjų pajamų duomenimis, kurie negalioja ir kuriuos Sodra pakeitė, taip pat ieškovės vadovo nepatvirtintomis lentelėmis apie atsakovo darbo užmokestį, kurias pildė pats atsakovas. Jis neturėjo teisės to daryti be ieškovės vadovo patvirtinimo. Neteisingus duomenis apie papildomas sumas (premijas ir pan.) atsakovas pateikdavo buhalterines paslaugas ieškovei teikiančiai bendrovei. Ši neteisingus duomenis deklaruodavo Sodrai. Teismas vadovavosi neaktualiais Sodros duomenimis apie atsakovo draudžiamas pajamas. Ieškovės prašymu, dabar šie duomenys pakeisti.
12.4. Ieškovė išmokėjo atsakovui premijas tik už tris mėnesius (2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. sausio, vasario mėn.). Jos išmokėtos ieškovės vadovo iniciatyva, atsižvelgus į gerus atsakovo darbo rezultatus. Šalys nesusitarė, kad premijos bus nuolatinės.
12.5. Atsakovo pildytos lentelės apie jo darbo užmokestį ir premijas yra tik projektai, kol jų nepatvirtino ieškovės vadovas.
12.6. Tai, kad ieškovė atsakovui išmokėjo didesnes už 998,13 Eur sumas, neįrodo, kad atsakovo darbo užmokestis buvo didesnis už nustatytąjį.
12.7. Ieškovė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 1557,80 Eur darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Ieškovė pasirengusi geranoriškai sumokėti nurodytą sumą atsakovui.
12.8. Teismas priteisė neproporcingo dydžio netesybas. Jų suma 1,65 karto viršija priteistą darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemoką.
12.9. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą įrodinėti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio dalies. Tai padaryti turėjo atsakovas. Neaišku, ar teismas nustatė kiekvieną ginčijamo laikotarpio mėnesį, kai atsakovui išmokėtas didesnis, negu sutartyje nustatytas darbo užmokestis. Dėl to, ieškovės nuomone, sprendimo dalis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
12.10. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino ieškovės įplaukų apskaitos registro duomenų apie atsakovui grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokestį. Ieškovė pajamų gauna iš stalo futbolui žaisti pritaikyto inventoriaus nuomos. Pajamos gaunamos grynaisiais pinigais. Darbo užmokestis atsakovui mokėtas banko pavedimais ir grynaisiais pinigais. Išmokėdama grynuosius pinigus darbuotojams, ieškovė neišrašinėjo kasos išlaidų orderių, nerengė ir nepildė mokėjimų žiniaraščio. Atsakovas pripažino, kad ieškovė grynaisiais pinigais sumokėjo darbo užmokestį 2018 m. vasario 19 ir 21 d., iš viso – 160 Eur. Ieškovės darbuotojas E. E. 2017 m. rugpjūčio 28 d., gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 4, 19 d., vasario 1, 5 d. sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais 2026 Eur. Atsakovas be ieškovės vadovo žinios grynaisiais pinigais išsimokėjo 976,51 Eur. Jų nėra darbo užmokesčio apyvartos žiniaraštyje. Ieškovė teigia, kad nurodyta suma turi būti laikoma atsakovo darbo užmokesčiu.
12.11. Teismas neįvertino ieškovės vadovo S. J. ir buhalterines paslaugas teikusio K. B. paaiškinimų, kad atsakovas buhalteriui teikė neteisingus duomenis apie jam ir kitam ieškovės darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti šį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas tokiais argumentais:
13.1. Pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 95 straipsnio 1 dalį (redakcija, aktuali bylos šalims sudarius ir pakeitus darbo sutartį), buvo dvi būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė ir darbo funkcija. Sąlyga dėl apmokėjimo už darbą buvo nebūtina darbo sutarties sąlyga. (DK 95 straipsnio 3 dalis). Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui mokėtas didesnis negu 998,13 Eur darbo užmokestis, papildomai mokėta už darbą viršvalandžiais, priedai ir komandiruotpinigiai.
13.2. Atsakovas teigia, kad būtent Sodros duomenys apie jo darbo užmokestį, atsakovo pildytos lentelės apie jo darbo užmokestį ir sumos, kurias ieškovė sumokėjo atsakovui, įrodo, jog atsakovui mokėtas didesnis negu 998,13 Eur darbo užmokestis. Darbdavys beveik visą darbo santykių su atsakovu laikotarpiu apskaičiuodavo atsakovui darbo užmokestį, mokėdavo mokesčius, teikdavo duomenis Sodrai pagal žodžiu sulygtą darbo užmokestį, o ne užmokestį numatytą darbo sutartyje.
13.3. Nesutampa atsakovo banko sąskaitos išrašuose užfiksuotos ir ieškovės išmokėtos sumos. Ieškovė pateikė į bylą darbo užmokesčio žiniaraščius, bet jų neteikė atsakovui ir kitiems darbuotojams. Darbo užmokestis darbuotojams mokėtas ne nurodytų dokumentų pagrindu.
13.4. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes keitė Sodros duomenis apie atsakovui mokėto darbo užmokesčio dydį po to, kai atsakovas kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo.
13.5. Ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei atsakovas pateikdavo teisingus duomenis apie išdirbtas darbo valandas, komandiruotės išlaidas. Ieškovė nereiškė pretenzijų dėl nurodytų duomenų.
13.6. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovo užpildytose lentelės nurodytos premijos buvo tik projektai ir jiems turėjo pritarti ieškovės vadovas. Šį nesutikimą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovės vadovas buvo nustatęs tvarką, jog darbuotojai pildo išdirbto laiko, komandiruočių lenteles „Google Drive“ paskyroje ir teikia jas ieškovės apskaitą tvarkančiam buhalteriui. Pastarasis pagal gautus duomenis paskaičiuodavo darbo užmokestį ir darbo užmokesčio žiniaraščius pateikdavo atsakovui. Ieškovės vadovas žinojo apie darbuotojų pildomas lenteles, turėjo prisijungimo prie paskyros duomenis, galėjo stebėti ir tikrinti, kaip atsakovas pildo lenteles. Atsakovas teigia, kad ieškovas tai darydavo kiekvieną mėnesį.
13.7. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės įplaukų apskaitos registro duomenimis apie atsakovui grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokestį. Nėra duomenų, kad ieškovė mokėjo atsakovui darbo užmokestį grynaisiais pinigais, nes ieškovė nepateikė grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo kvitų. Atsakovas teigia, kad ieškovė jam darbo užmokestį mokėjo banko pavedimais. Atsakovas nurodė, kad neaišku, kokiais duomenimis remdamasi ieškovė parengė įplaukų apskaitos registrą.
13.8. Neaiški data, kada surašyti atsiskaitymo lapeliai ir darbo užmokesčio žiniaraščiai. Dauguma dokumentų nepasirašyti arba juos pasirašė tik ieškovės vadovas. Atsakovas nematė jų anksčiau.
Šalies argumentai
13.9. Ieškovė nepateikė paaiškinimų, kaip atsirado atsakovo 7352,85 Eur skola. Teigdama, kad atsakovas ieškovei skolingas 8930,65 Eur, nes į ieškovės sąskaitas įnešė ne visus iš pinigų automatų išimtus pinigus, ieškovė remiasi avansine apyskaita. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas dokumentas parengtas po to, kai kilo šalių ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Be to, šioje apyskaitoje įrašytos ne visos sumos, kurias atsakovas įnešė į ieškovės sąskaitas (nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. vasario 22 d., 2017 m. vasarą). Vėliau ieškovė poziciją pakeitė, nurodė, kad atsakovo skola atsirado, nes ieškovė mokėjo darbo užmokestį ir kitas išmokas avansu, atsakovui paprašius žodžiu. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė nemokėjo darbo užmokesčio avanso, nes atitinkamą mėnesį mokamas darbo užmokestis nemažintas ankstesnį mėnesį išmokėtomis sumomis. Atsakovui avansas sumokėtas tik 2017 m. lapkričio 16 d. ir gruodžio 13 d.
13.10. Teismas teisingai paskaičiavo netesybų dydį, nes vadovavosi DK 147 straipsnio 2 dalimi. Ieškovė su iš darbo atleistu atsakovu neatsiskaitė daugiau negu 9 mėnesius. Teismas netesybas priteisė už 6 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
14. Byloje kilo nesumokėto darbo užmokesčio, priedų prie jo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio klausimas.
15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį (T. 1, b. l. 12, 13). Pagal ją atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti ieškovės tinklo vadybininku, jo darbo užmokestis – 552,53 Eur (1907,77 Lt), mokamas vieną kartą per mėnesį. Šalys 2015 m. vasario 2 d. pasirašė susitarimą ir priedą prie darbo sutarties (T. 1, b. l. 14, 15). Pagal juos, atsakovas nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti tinklo vadovu, jam nustatytas 643,26 Eur darbo užmokestis. Šalys 2015 m. liepos 1 d. pasirašė susitarimą ir priedą prie darbo sutarties (T. 1, b. l. 16, 17). Pagal juos atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti ieškovės vykdančiuoju direktoriumi, jam nustatytas 933,33 Eur darbo užmokestis. Ieškovės direktorius 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu padidino atsakovo darbo užmokestį iki 998,13 Eur (T. 1, b. l. 30). Atsakovas 2018 m. vasario 5 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru (T. 1, b. l. 19). Ieškovės direktorius 2018 m. vasario 23 d. įsakymu atleido atsakovą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (T. 1, b. l. 20).
17. Atsakovas 2018 m. kovo 20 d. pateikė DGK prašymą išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. sausio, vasario mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas už pavėluotą atsiskaitymą. DGK 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu patenkino prašymą, nutarė iš ieškovės išieškoti atsakovo naudai 4222,83 Eur darbo užmokestį už 2018 m. sausio, vasario mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat 3161,79 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė nesutiko su DGK sprendimu ir kreipėsi į teismą tam, kad ginčas būtų išspręstas iš esmės.
18. Atsakovas reikalavo, kad ieškovė sumokėtų darbo užmokestį už 2018 m. sausio ir vasario mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas: 998,13 Eur darbo užmokestį už 2018 m. sausio mėn., 3224,70 Eur darbo užmokestį už vasario mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso – 4222,83 Eur. Atsakovė pateikė buhalterinę pažymą, kurioje paskaičiuota 2142,69 Eur kompensacija už 43 nepanaudotų kasmetinių atostogų darbo dienas (DGK byla, b. l. 120). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nepanaudojo 43 darbo dienų kasmetinėms atostogoms. Byloje nustatyta, kad ieškovės direktorius įsakymu nuo 2016 m. balandžio 1 d. atsakovui nustatė 998,13 Eur darbo užmokestį. Šalių darbo sutartis nepakeista, bet ieškovė neginčija, kad vadovavosi direktoriaus įsakymu atsakovui padidintu darbo užmokesčiu (998,13 Eur). Nurodytu darbo užmokesčio dydžiu vadovavosi taip pat ir atsakovas, reikalaudamas neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 m. sausio ir vasario mėn. Už 2018 m. sausio mėn. atsakovas reikalavo 998,13 Eur darbo užmokesčio, už 2018 m. vasario mėn. – 839,49 Eur (už 16 darbo dienų), kompensacija už nepanaudotas atostogas – 2385,22 Eur. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio, pagal kurį paskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas.
19. Pasibaigus darbo santykiams, darbdavys turi išmokėti darbuotojui kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis). Kompensacija už nepanaudotas atostogas yra darbuotojui išmokama išmoka. Ji skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (DK 145 straipsnio 1 dalis). Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka reglamentuota Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nr. 496 nutarimu patvirtintame Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) (DK 145 straipsnio 2 dalis). Pagal Aprašo 6, 5.1 punktus, paskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 5.4 punktas).
20. Sodros 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. ir pažymose užfiksuotos tokios atsakovo pajamos: už 2017 m. sausio mėn. – 1177,45 Eur, už 2017 m. vasario mėn. – 1108,05 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 1048,13 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 1236,10 Eur, už 2017 m. gegužės mėn. – 1199,16 Eur, už 2017 m. birželio mėn. – 1199,43 Eur, už 2017 m. liepos mėn. – 1098,13 Eur, už 2017 m. rugpjūčio mėn. – 1182,91 Eur, už 2017 m. rugsėjo mėn. – 1181,29 Eur, už 2017 m. spalio mėn. – 1098,13 Eur, už 2017 m. lapkričio mėn. – 1218,77 Eur, už 2017 m. gruodžio mėn. – 1222,26 Eur, už 2018 m. sausio mėn. – 998,13 Eur, už 2018 m. vasario mėn. – 3224,70 Eur (DGK byla, b. l. 12, 106).
21. Sodros 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. gegužės 22 d. pažymose, taip pat atsiskaitymo lapeliuose, darbo užmokesčio žiniaraščiuose, apyvartos žiniaraštyje užfiksuotos mažesnės atsakovo pajamų sumos: už 2017 m. sausio mėn. – 1062,45 Eur, už 2017 m. vasario mėn. – 1008,05 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 998,13 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 1136,10 Eur, už 2017 m. gegužės mėn. – 1049,16 Eur, už 2017 m. birželio mėn. – 1049,43 Eur, už 2017 m. liepos mėn. – 998,13 Eur, už 2017 m. rugpjūčio mėn. – 1082,91 Eur, už 2017 m. rugsėjo mėn. – 1081,29 Eur, už 2017 m. spalio mėn. – 998,13 Eur, už 2017 m. lapkričio mėn. – 1033,77 Eur, už 2017 m. gruodžio mėn. – 1057,26 Eur, už 2018 m. sausio mėn. – 998,13 Eur, už 2018 m. vasario mėn. – 2982,18 Eur (T. 1, b. l. 59–70, 88–99, 103; 108–110; DGK byla, b. l. 51, 107).
22. Atsakovas 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų. Šios teismo nutarties 20 punkte duomenys apie atsakovo pajamas Sodrai pateikti iki tol, kol nebuvo kilęs šis šalių darbo ginčas. Šios teismo nutarties 21 punkte išvardyti duomenys apie atsakovo darbo užmokestį Sodrai pateikti po to, kai atsakovas kreipėsi į DGK. Nurodyti duomenys pakeisti ieškovės iniciatyva. Ankstesnius duomenis ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė Sodrai pateikė paskaičiavusi atsakovo darbo užmokestį pagal paties atsakovo pildytas ir buhalteriui pateiktas lenteles (išdirbtą laiką, viršvalandžius ir komandiruotėse praleistas dienas) (T. 1, b. l. 186–204).
23. Pažymėtina, kad ieškovė prašo nesivadovauti atsakovo pildytų lentelių duomenimis, tačiau pati atsiskaitymo lapeliuose išskyrė darbo užmokesčio dalis: pagrindinį atlyginimą, darbą poilsio dienomis, viršvalandžius, ir dienpinigius. Ieškovė nepateikė duomenų, kokių dokumentų pagrindu skaičiavo nurodytas darbo užmokesčio rūšis, kodėl ji per visą atsakovo darbo ieškovės bendrovėje laiką neprieštaravo atsakovo pildytose lentelėse įrašytoms premijoms, lentelėse pavadintoms „mano procentas“.
24. Atsakovo banko sąskaitos išraše užfiksuotos tokios sumos: darbo užmokestis už rugsėjo mėn. – 874,16 Eur; darbo užmokestis už spalio mėn. – 612,61 Eur; avansas už lapkričio mėn. – 350 Eur (DGK byla, b. l. 48, 49). Tokios pat sumos, kurias banko pavedimais ieškovė pervedė atsakovui užfiksuotos taip pat ir ieškovės banko sąskaitų išrašuose (DGK byla, b. l. 36, 39, 40).
25. Ieškovė pateikė išklotines, kuriose užfiksuotos atsakovo ir kito ieškovės darbuotojo E. E. patirtos išlaidos (DGK byla, b. l. 26–34). Nurodytose išklotinėse įrašyta, kad atsakovas sau grynaisiais pinigais išsimokėjo 160 Eur darbo užmokesti už 2018 m. sausio mėn. Ta pati suma įrašyta taip pat ir ieškovės pateiktoje avansinėje apyskaitoje kaip atsakovo sau išsimokėtas darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėn. (2018 m. vasario 19 d. – 60 Eur, 2018 m. vasario 22 d. – 100 Eur). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamą 160 Eur sumą pridėjus prie ieškovės pakoreguotos ir Sodrai deklaruoto atsakovo 2017 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio (1057,26 Eur), iš esmės gauname sumą, atitinkančią iki korekcijos atsakovo pateiktų duomenų pagrindų paskaičiuotą ir Sodrai deklaruotą nurodyto mėnesio darbo užmokestį (160 + 1057,26 = 1217,26 Eur; nurodyta suma artima 1222,26 Eur).
26. Ieškovės darbuotojo E. E. išlaidų išklotinėje įrašyta, kad šis ieškovės darbuotojas atsakovui išmokėjo tokį darbo užmokestį: 2017 m. gruodžio 29 d. – 378 Eur už gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 4 d. – 394 Eur už gruodžio 17 d.; 2018 m. sausio 19 d. – 470 Eur darbo užmokestį už sausio 19 d.; 2018 m. vasario 1 d. – 375 Eur darbo užmokestį už sausio mėn.; 2018 m. vasario 5 d. – 109 Eur darbo užmokestį už vasario 5 d. Palyginus nurodytus išklotinių duomenis su kituose įrodymuose (vėlesnėse Sodros pažymose, darbo užmokesčio žiniaraščiuose, apyvartos žiniaraštyje) ieškovės nurodomu 1057,26 Eur atsakovo darbo užmokesčiu už 2018 m. gruodžio mėn., matyti, kad išklotinėse užfiksuotas mažesnis užmokesčio už šį mėnesį dydis – 932 Eur (160 + 378 + 394 = 932 Eur). Vertinant ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovo darbo užmokestį už 2018 m. sausio mėn., pabrėžtina, kad, pagal E. E. išlaidų išklotinę, atsakovui išmokėta 845 Eur darbo užmokesčio (470 + 375 = 845). Tačiau atsiskaitymo lapelyje ir darbo užmokesčio žiniaraštyje ieškovė užfiksavo, kad atsakovo darbo užmokestis 998,13 Eur neatskaičius mokesčių ir 785 Eur atskaičius mokesčius (T. 1, b. l. 71, 100). Reikšminga tai, kad ieškovė nepateikė pirminių dokumentų, pagal kuriuos parengė atsakovo ir kito darbuotojo E. E. išlaidų išklotines, taip pat atsakovo pajamų ir išlaidų avansinę apyskaitą. Be to, aptariamus įrodymus ir kitus dokumentus ieškovė parengė po to, kai atsakovas kreipėsi į DGK dėl atitinkamų išmokų priteisimo. Tai, kad pirmesnius Sodros duomenis ieškovė patikslino ir pakeitė, nereiškia, kad jais negalima remtis, nustatant tikrąsias atsakovui mokėto darbo užmokesčio aplinkybes. Įvertinusi įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrįsti pirminiais dokumentais, juose užfiksuoti duomenys prieštarauja vieni kitiems. Ieškovės vadovas ir liudytojas nepašalino pirmiau aptartų įrodymų turinio neatitikties vieni kitiems, taip pat kitų byloje esančių įrodymų turiniui. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo ir šalių ginčą sprendė remdamasis ankstesnėmis Sodros pažymomis, atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsakovo paaiškinimais.
27. Išskyrus ieškovės darbuotojo E. E. išklotinės, nėra kitų įrodymų apie tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovui darbo užmokestį už 2018 m. sausio mėn. Į bylą pateiktoje buhalterinėje pažymoje ieškovė remiasi jos pačios vadovo įsakymu atsakovui padidintu darbo užmokesčio dydžiu – 998,13 Eur. Pirmiau, šioje nutartyje nustatyta, kad nėra šalių ginčo dėl pastarojo dydžio (paskutinį kartą atsakovui padidinto darbo užmokesčio). Vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuotina, kad atsakovo darbo užmokestis tris paskutinius mėnesius iki jo atleidimo iš darbo mėnesio buvo toks: 2017 m. lapkričio mėn. – 1218,77 Eur; 2017 m. gruodžio mėn. – 1222,26 Eur; 2018 m. sausio mėn. – 998,13 Eur. Dėl to kompensacija už atsakovo nepanaudotas 43 kasmetinių atostogų dienas yra 2385,22 Eur (1218,77 Eur + 1222,26 Eur + 998,13 Eur) : 62 d. x 43 d. = 2385,22 Eur).
28. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad bylos šalys konkliudentiniais veiksmais buvo susitarę dėl didesnio negu 998,13 Eur atsakovo darbo užmokesčio. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes šalys 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį. Paskutinį kartą atsakovui 998,13 Eur darbo užmokestis nustatytas ieškovės direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu. Tuo metu galiojo 2002 metų DK. Pagal šio DK 95 straipsnio 1 dalį (redakcija, aktuali bylos šalims sudarius ir pakeitus darbo sutartį), buvo dvi būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė ir darbo funkcija. Darbo sutarties sąlyga dėl apmokėjimo už darbą buvo nebūtina darbo sutarties sąlyga (DK 95 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi 2017 metų DK įtvirtintų nauju darbo sutarties sąlygų reglamentavimu (2017 metų DK 33 straipsnio 1, 2 dalys, 34 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių konkliudentiniais veiksmais atsakovui mokėtas didesnis negu 998,13 Eur darbo užmokestis, papildomai mokėta už darbą viršvalandžiais, priedai ir komandiruotpinigiai. Visos nurodytos dalys turi būti įtraukiamos, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas (Aprašo 6, 5.1 punktai).
29. Apeliantė kelia klausimą dėl atsakovo į bylą pateiktų lentelių patikimumo, teigia, kad jose įrašyta atsakovui priklausančios premijos dalis turėjo būti vertinta tik kaip projektas, bet ne šalių sulygta darbo užmokesčio dalis, nes ieškovės vadovas jos nepatvirtino atitinkamu sprendimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ir liudytojas paaiškino, kad ieškovės veikloje buvo praktika, jog darbuotojai pildė kompiuterines lenteles, jose rašė duomenis apie darbo laiką, viršvalandžius komandiruotes. Užpildytas lenteles ieškovės darbuotojai teikė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam buhalteriui. Šis, pagal gautų lenelių duomenis, paskaičiuodavo ieškovės darbuotojams darbo užmokestį ir teikdavo duomenis Sodrai. Atsakovas nurodė, kad ieškovės vadovas žinojo prisijungimo prie „Google“ paskyros, kurioje ieškovės darbuotojai pildė lenteles apie savo darbo laiką, duomenis. Ieškovės vadovas turėjo ne tik teisę, bet taip pat ir pareigą kontroliuoti darbuotojų veiksmus. Ieškovė byloje nepaneigė aplinkybės, kad ieškovės vadovas ar kitas paskirtas atsakingas asmuo netinkamai vykdė nurodytą pareigą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi atsakovo pateiktomis lentelėmis apie darbo laiką, viršvalandžius, komandiruotes.
30. Pasisakydama dėl netesybų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su atsakovu nebuvo visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš ieškovės bendrovės dieną ir dėl to nėra darbuotojo kaltės. Dėl to ieškovei kilo neatsiskaitymo su darbuotoju padariniai – pareiga mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos). Atsakovas į DGK kreipėsi 2018 m. kovo 20 d., t. y. galiojant 2017 metų DK, todėl teismas teisingai nustatė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 6955,92 Eur netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės netesybas, nustatė nepagrįstą jų dydį. Netesybų dydis šiuo konkrečiu atveju pagrįstas.
31. Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl jų nekartoja.
32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
33. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
34. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Atsakovas pateikė įrodymų, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Gera forma“ (kodas 300088697) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.