Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo V. A. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės 637-oji gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys patenkintas ir iš atsakovo priteista 782,72 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 615,68 Eur bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje, kuria byla perduota Trakų rūmams, buvo nurodyta, kad šiame teisme yra daugumos įrodymų buvimo vieta, taip pat, kad turėtų būti sprendžiamas bylų sujungimo klausimas ir kt. Dėl to buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne sprendimo už akių priėmimo. Juo labiau, kad pagal susiformavusią teismų praktiką teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių.

Pažymi, kad persiuntus bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams atsakovo atstovui nebuvo suteikta prieiga prie Vilniaus regiono teisme gautos elektroninės bylos kortelės, nebuvo atsiųstas joks pranešimas apie šios bylos priėmimą Vilniaus regiono apylinkės teismo žinion, atsakovas nebuvo informuotas apie šios bylos nagrinėjimą, jo atstovas taip pat negavo pranešimų elektroninių ryšių priemonėmis savo paskyroje. Pažymi ir tai, kad laikant, jog atstovas nepakankamai domėjosi byla, būtina įvertinti aplinkybę, kad neatnaujinus bylos nagrinėjimo teisingumo požiūriu atsakovas nepagrįstai nukentėtų dėl atstovo klaidos ir / ar neapsižiūrėjimo, jam būtų atimta galimybė ginti savo teises teisme.

Nurodo, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė išvadų, kad atsakovo patalpos nėra atskiros ir kad prašomos priteisti sumos yra aiškiai detalizuotos. Nutartyje iš viso nevertinti kiti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti motyvai ir argumentai.

Nurodo, kad ieškovė teikia paslaugas t. y. valdo, naudoja ir prižiūri objektą – daugiabutį namą, adresu, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Jai pavesta spręsti pastato bendrojo naudojimo turto atnaujinimo, priežiūros, naudojimo, tvarkymo, teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros klausimus, infrastruktūros plėtros klausimus, organizuoti ir vykdyti veiklą, kuri reikalinga ieškovės turtui prižiūrėti, atnaujinti, bei administruoti ir rinkti vietinę rinkliavą – mokesčius už bendro naudojimo objektų atnaujinimą, išlaikymą, išsaugojimą, įrengimą, tvarkymą, administravimą, tikslines įmokas, kitas įmokas ir kaupiamąsias įmokas. Nors ieškovė nurodė, kad turi prievolę prižiūrėti pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektus, byloje nėra duomenų, kokius konkrečius objektus ji prižiūri ir ar šie objektai priskirti atsakovui priklausančioms patalpoms. Ieškovė atsakovui nėra pateikusi bendrojo naudojimo objektų aprašo, jis nėra paskelbtas Nuostatuose numatyta tvarka, byloje nėra duomenų apie minėto Aprašo egzistavimą laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaidas (ieškovė pateikė Aprašą tik atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jo data – 2023 m. liepos 9 d., taigi, negaliojo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą). Dėl to ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Bylą nagrinėjantis teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išreikšti savo poziciją dėl bylos dalyko. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, taip suteikiant teisę pateikti atsiliepimą ir naudotis visomis kitomis proceso dalyvio procesinėmis teisėmis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje: jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o, jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 124 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Aptardamas procesinių dokumentų įteikimo būdus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gegužės 24 d. pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškinys priimtas 2023 m. gegužės 2023 m. gegužės 29 d. rezoliucija, 2023 m. gegužės 30 d. ieškinyje nurodytu adresu atsakovui paštu išsiųstas pranešimas ir nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, tačiau 2023 m. birželio 12 d. teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Ieškinys ir teismo pranešimas 2023 m. birželio 13 d. atsakovui išsiųsti kitu – ginčo – adresu, tačiau 2023 m. birželio 19 d. taip pat grįžo neįteikti. Teismas 2023 m. birželio 20 d. patikrino duomenis apie darbovietę ir atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, išsiuntė atsakovui pranešimą dar vienu žinomu adresu, kuriuo atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas. 2023 m. liepos 1 d. šiuo adresu siųsti dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai.

2023 m. liepos 18 d. teisme gautas atsakovo atstovo advokato prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, termino atsiliepimui pateikti iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. pratęsimo, prašyme nurodyta, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, tačiau nesutikimą nori išdėstyti išsamiame atsiliepime, taip pat nurodyta, kad turės būti sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-176-1150/2023 tarp tų pačių šalių ir dėl analogiškų išlaidų priteisimo tik už skirtingą laikotarpį. Teisėjos rezoliucija prašymas tenkintas ir terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, konstatuotina, kad atsakovui apie ieškovės inicijuotą civilinę bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą neabejotinai buvo žinoma.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi civilinė byla perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Tą pačią dieną nutartis per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųsta atsakovo advokatui. Civilinė byla 2023 m. liepos 31 d. išsiųsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose civilinė byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir priimtas sprendimas už akių. Teismas nurodė, kad atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Apeliantas argumentuoja, kad persiuntus bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams atsakovo atstovui nebuvo suteikta prieiga prie Vilniaus regiono teisme gautos elektroninės bylos kortelės, nebuvo atsiųstas joks pranešimas apie šios bylos priėmimą Vilniaus regiono apylinkės teismo žinion, nei atsakovas, nei jo atstovas nebuvo informuoti apie šios bylos nagrinėjimą, atstovas taip pat negavo pranešimų elektroninių ryšių priemonėmis savo paskyroje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apie pareigą pateikti atsiliepimą ir šiam veiksmui atlikti nustatytą terminą atsakovas ir jo atstovas buvo informuoti ir žinojo, tačiau nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui šiuo atveju atsakovo pareigos pateikti atsiliepimą nepaneigia ir jai įtakos neturi. Minėta, kad ieškinys buvo priimtas 2023 m. gegužės 29 d. rezoliucija, todėl pakartotinai spręsti ieškinio priėmimo klausimą, iš naujo siųsti atsakovui ieškinį su pranešimu apie pareigą pateikti atsiliepimą nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovo advokatas per EPP informuotas apie bylos perdavimą kitam teismui. Teismo procesiniai veiksmai, atlikti iki bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, teismo nustatyti terminai ir pareigos proceso dalyviams neišnyksta perdavus bylą nagrinėti kitam teismui. Taigi, atsakovo pareiga iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. pateikti atsiliepimą perdavus bylą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams neišnyko. CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Nagrinėjamu atveju atsakovui nepateikus atsiliepimo sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 14 d. atskirai apie bylos nagrinėjimą neinformavus, t. y. CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytu terminu ir tvarka – rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Taigi, konstatuotina, kad atsakovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio, teikti įrodymus ir įgyvendinti procesines teises.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jei teismui nėra pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą su ieškovės pareikštais reikalavimais grindžia iš esmės tuo, kad, jo teigimu, nesinaudoja jokiomis bendromis gyvenamojo namo patalpomis, kurių administravimas ir priežiūra priskirti ieškovei, jam priklausančios patalpos yra atskirtos ir individualios, ieškovė nebuvo sudariusi bendrojo naudojimo objektų sąrašo ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs pateiktus ieškovės įrodymus, jų pagrindu ieškinį tenkino, taip pat ginčijamoje nutartyje įvertino atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje detaliai nurodyta, kokie objektai laikomi pastato bendrojo naudojimo objektais. Taigi, vien jų aprašo bendrijoje ginčo laikotarpiu nebuvimas nepaneigia jų faktinio egzistavimo ir butų bei kitų patalpų savininkų pareigos prisidėti prie jų išlaikymo nepriklausomai nuo to, ar konkretus savininkas faktiškai naudojasi ar turi galimybę tokiu objektu naudotis. Iš apelianto pateiktos kadastro bylos matyti, kad jam priklausančios patalpos su visu ieškovės administruojamu ir prižiūrimu daugiabučiu namu neatskiriamai susijusios laikančiosiomis konstrukcijomis, sienomis, proporcingai ieškovui priklausančių patalpų plotui bendrojo naudojimo objektais laikytini namo stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (pavyzdžiui, balkonai) ir pan. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1304-781/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-297-330/2021, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir aplinkybių nenurodė, o teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo nurodytas aplinkybes, netinkamai konstatavo faktines bei teisines aplinkybes, iš esmės siekia kitokio byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.