Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-274-945/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-274-945/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12329-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: H. J. B., B. B.
Ieškovas: R. D., G. D., V. A., R. A.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Fauga“, uždaroji akcinė bendrovė „Evasta“, G. C., Ž. G., V. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-274-945/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12329-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.6.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Nijolios Indreikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų H. J. B. ir B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. D., G. D., V. A., R. A. ieškinį atsakovams H. J. B., B. B. dėl nuostolių atlyginimo įgijus netinkamos kokybės daiktus priteisimo,, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Fauga“, uždaroji akcinė bendrovė „Evasta“, G. C., Ž. G., V. G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. D. ir G. D. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 17 945 Eur, reikalingų atsakovų H. J. B., B. B. (toliau – kartu atsakovai) parduoto nekokybiško buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 2), defektų taisymui, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai R. A. ir V. A. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 17 842 Eur, reikalingų atsakovų parduoto nekokybiško buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 1), defektų taisymui, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai, atsižvelgdami į teismo ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, sumažina ieškiniu reikalaujamas priteisti sumas: R. D. ir G. D. – iki 15 668,45 Eur, R. A. ir V. A. – iki 15 996,27 Eur. Ieškovai nurodė, kad R. D. ir G. D. 2017 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovų įsigijo Butą Nr. 2 ir dalį žemės sklypo, o ieškovai R. A. ir V. A. 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovų Butą Nr. 1 ir dalį žemės sklypo. Apsigyvenus butuose paaiškėjo jų trūkumai, dėl kurių ieškovai 2018 m. rugsėjo mėn. raštais kreipėsi į atsakovus. 2018 m. spalio 5 d. elektroniniais laiškais ieškovai buvo informuoti, kad prašymas ištaisyti pretenzijose nurodytus butų defektus nebus tenkinamas. 2019 m. kovo 7 d. ieškovai vėl kreipėsi su pretenzija dėl sumų, reikalingų defektams pašalinti, sumokėjimo. 2019 m. kovo 22 d. raštu atsakovų atstovas nesutiko su ieškovų pretenzija. 2018 m. spalio 19 d. UAB „SDG“ parengtoje pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), garso klasės atitikties įvertinimo ataskaitoje nustatyta, kad minėto pastato garso klasės atitiktis yra E ir žemiau šios klasės. Kitus butų defektus patvirtino ir UAB ,,Skena“ ekspertizės. Šie defektai atsirado dėl netinkamo butų statybos darbų atlikimo. Ieškovams defektai įsigyjant butus nebuvo nurodyti.

Atsiliepimas

2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Ieškovams 2018 m. spalio 5 d. tapo žinoma, kad atsakovai jų reikalavimų netenkins, taigi ieškinys paduotas praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (2019 m. liepos 19 d.). Apie stoglangių galimą nesandarumą, sumontuotas garažo ir katilinės duris ieškovai nurodė žinoję dar įsigyjant būstus. Laiptų konstrukcija ir garso izoliacija įrengtos pagal projektus, su kuriais ieškovai turėjo galimybę susipažinti įsirengdami būstus. Aplinkybė, kad pro paradines duris patenka lietaus vanduo, gali būti sąlygota didelio kritulių kiekio ir butų pardavėjai dėl to negali būti laikomi atsakingais. Atsižvelgiant į tai, kad pastato statybos darbai baigti ir viešajame registre registruoti 2011 m. lapkričio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, garantijos terminas nepaslėptiems statinio elementams pasibaigė 2016 m. lapkričio 3 d. Ieškovai turėtų teisę reikšti reikalavimus tik dėl paslėptų statinio elementų trūkumų, tačiau langų ir durų sandarumo defektai nepriskirtini prie tokių trūkumų.

3. Atsiliepimu į ieškinį tretieji asmenys Ž. G. ir V. G. prašė pašalinti juos iš bylos nagrinėjimo, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Kiti tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu: ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovams R. D. ir G. D. solidariai iš atsakovų 12 668,45 Eur sumą, reikalingą parduoto buto defektų taisymui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 668,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei G. D. iš atsakovo H. J. B. 2 084,33 Eur, iš atsakovės B. B. 2 084,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovams V. A. ir R. A. solidariai iš atsakovų 12 996,27 Eur sumą, reikalingą parduoto buto defektų taisymui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 996,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui V. A. iš atsakovo H. J. B. 832,82 Eur, iš atsakovės B. B. 832,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovams iš ieškovės G. D. 156,34 Eur, iš ieškovo R. D. 156,33 Eur, iš ieškovės R. A. 156,33 Eur, iš ieškovo V. A. 156,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė tretiesiems asmenims Ž. G. ir V. G. iš kiekvieno atsakovo po 243,15 Eur, iš ieškovų G. D., R. D., R. A. po 28,42 Eur, iš ieškovo V. A. – 28,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad ieškovai R. D. ir G. D. 2017 m. liepos 5 d. iš atsakovų įsigijo Butą Nr. 2 su dalimi žemės sklypo, ieškovai V. A. ir R. A. 2018 m. gegužės 30 d. iš atsakovų įsigijo Butą Nr. 1 su dalimi žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad atsakovas H. J. B. nuosavybės teises į ieškovų butus įregistravo 2011 m. lapkričio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad butų pirkimo–pardavimo sutartyse neaptarti garantiniai terminai, vadovaudamasis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, jog ieškovų įsigytų naudotų butų nepaslėptų elementų kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas jų perdavimo ieškovams metu nebuvo nustatytas, todėl reikalavimus dėl nepaslėptų elementų kokybės ieškovai galėjo pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daiktų perdavimo jiems dienos.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė G. D. 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzija, o ieškovai V. A. ir R. A. 2018 m. rugsėjo 13 d. pretenzija kreipėsi į atsakovus su reikalavimu sumokėti kompensaciją, už kurią ji galėtų pašalinti įsigyto buto trūkumus. 2018 m. spalio 5 d. atsakovai per savo atstovą pranešė ieškovams, kad pardavėjas nėra atsakingas dėl pretenzijose nurodytų trūkumų, jis atsisako mokėti bet kokią kompensaciją, atlikti bet kokius papildomus darbus bute. Teismas sprendė, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo 2018 m. spalio 5 d., todėl ši data yra sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino ieškiniui dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pareikšti eigos pradžios data. Paskutinė termino diena buvo 2019 m. balandžio 5 d., ieškinys teisme gautas 2019 m. liepos 19 d., ieškinio senaties terminą praleidus 3 mėnesiais ir 14 dienų.

8. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 7 d. ieškovų pretenzijoje buvo nurodyti ir kiti butų trūkumai (neįrengta priverstinė ventiliacija, netinkamai sumontuoti šildymo prietaisai ir t. t.), kurie nebuvo nurodyti 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose. Atsakovų atstovas į šią pretenziją atsakė 2019 m. kovo 22 d. elektroniniu laišku, nurodydamas, kad jo klientas nesutinka su 2019 m. kovo 7 d. pareiškimu. Teismas konstatavo, kad 6 mėnesių ieškinio senaties termino eiga ieškiniui dėl šių trūkumų pareikšti prasidėjo 2019 m. kovo 22 d., todėl ieškinio pareiškimo dieną (2019 m. liepos 19 d.) senaties terminas ieškiniui dėl šių trūkumų pareikšti nebuvo suėjęs.

9. Teismas konstatavo, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dėl dalies ieškinyje nurodytų trūkumų buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl egzistuoja pagrindas jį atnaujinti. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šias aplinkybes: 1) senaties terminą ieškovai praleido nežymiai – 3 mėnesiais ir 14 dienų; 2) ieškovai kvalifikuotos teisininkės buvo atstovaujami tik nuo 2019 m. kovo 6 d.; 3) ieškinio senaties termino eigos metu ieškovai buvo aktyvūs: rinko pretenzijose nurodytus trūkumus patvirtinančius įrodymus, kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos; 4) atsakovų atstovo 2018 m. spalio 5 d. atsakymuose į pretenzijas vartojamos formuluotės galėjo sukelti ieškovams lūkesčius, kad, jiems surinkus ir pateikus atsakovams pretenzijose nurodytų trūkumų įrodymus ir nurodžius reikalaujamos kompensacijos dydį, pardavėjai gali patenkinti jų pretenzijas; 5) teismui atmetus ieškinio dalį dėl senaties termino praleidimo, ieškovai bendrai turėtų didelių, virš 20 000 Eur dydžio nuostolių, o atsakovai išvengtų atsakomybės už nekokybiškų daiktų pardavimą.

10. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytus ieškovų įsigytų butų trūkumus patvirtina UAB „SDG“ 2018 m. spalio 19 d. pastato garso klasės atitikties įvertinimo ataskaita, UAB „Skena“ Butų Nr. 1 ir Nr. 2 statybos darbų kokybės patikrinimo ir trūkumų šalinimo sąnaudų nustatymo ekspertizės aktai, UAB „Griovimo ir statybos darbai“ sąmata, eksperto V. G. konsultacinė išvada, eksperto S. M. ekspertizės aktas.

11. Teismas sprendė, kad faktas dėl netinkamos butų garso izoliacijos yra įrodytas, nes yra konstatuotas teismo eksperto S. M. ekspertizės akte, kuris turi didesnę įrodomąją galią nei eksperto V. G. konsultacinė išvada, nes buvo gautas vykdant teismo nutartį dėl ekspertizės skyrimo, yra tinkamai motyvuotas, nurodant statybos norminius teisės aktus, kurių reikalavimų neatitinka butuose įrengta garso izoliacija.

12. Teismas nustatė, kad šalių sudarytose butų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra aptarti trūkumai, nurodyti ieškinyje ir nustatyti nagrinėjant šią bylą. Nors, atsakovų teigimu, ieškovams G. D. ir R. D. buto įsigijimo metu buvo matomos vandens žymės, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovai tokiu būdu prieš sutarties sudarymą sužinojo, kad šios vandens žymės reiškia ieškinyje nurodytą buto trūkumą – stoglangių nesandarumą. Be to, tiek iš eksperto V. G. konsultacinės išvados, tiek iš eksperto S. M. ekspertizės akto matyti, kad tai yra paslėptas, neakivaizdus trūkumas, kuriam nustatyti reikalingi ardomieji ir specialieji tyrimai, specialiosios žinios.

13. Teismas vertino, kad energinio naudingumo B klasės sertifikate nenurodyti byloje nustatyti kokybės trūkumai, susiję su stoglangių, durų sandarumu. Byloje taip pat nenustatyta, kad išduodant energinio naudingumo B klasės sertifikatą yra tikrinamas stoglangių, durų įrengimo atitikimas teisės aktų, projektinės dokumentacijos, įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, tokio sertifikato išdavimo faktas savaime reikštų atliktų statybos darbų kokybiškumą.

14. Teismas konstatavo, kad tiek iš eksperto V. G. konsultacinės išvados, tiek iš eksperto S. M. ekspertizės akto matyti, jog ieškinyje nurodyti butų trūkumai, išskyrus priverstinės ventiliacijos nebuvimą, nebuvo akivaizdūs, jiems nustatyti buvo reikalingi ardomieji ir specialieji tyrimai, inžineriniai skaičiavimai, speciali įranga ir specialiosios žinios. Teismas sprendė, kad atsakovai byloje neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškinyje nurodyti butų trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjams dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, todėl atsakovai atsako už šiuos trūkumus. Teismas, nustatęs, kad ieškovų įsigyti butai dėl juose nustatytų kokybės trūkumų savo pagrindinę funkciją atlieka netinkamai (pro stoglangius, lauko duris į patalpas skverbiasi vanduo, kaimynams lipant laiptais girdimas triukšmas, vibracija ir pan.), sprendė, jog ieškovų įsigyti butai neatitinka įprastų tokiems daiktams keliamų reikalavimų.

15. Teismas, remdamasis eksperto S. M. ekspertizės akte nustatyta Butų Nr. 1 ir Nr. 2 defektų ištaisymo vidutine rinkos kaina, ieškovams V. A. ir R. A. iš atsakovų priteisė 12 996,27 Eur, o ieškovams R. D. ir G. D. – 12 668,45 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinės ventiliacijos sistemos nebuvimas buvo akivaizdus abiejų butų trūkumas, už tokį trūkumą atsakovai neatsako, šio trūkumo pašalinimo kaštų, kurie, remiantis ekspertizės duomenimis sudarytų po 3 000 Eur kiekvienam butui, ieškovams nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad senaties terminas ieškiniui dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl senaties termino atnaujinimo teismas neatsižvelgė į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

1.2. Ginčo santykiams taikytinas ne bendrasis, o sutrumpintas ieškinio senaties terminas – 6 mėnesiai, todėl, praleidus šį terminą trimis su puse mėnesio, ieškovai turėtų būti laikomi jį praleidę ženkliai.

1.3. Aplinkybė, kad dar nesibaigus ieškinio senačiai ieškovai buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, teismo privalėjo būti vertinama ne kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą, o kaip priežastis, kodėl šis terminas neturėtų būti atnaujinamas.

1.4. Prie ieškinio pridėti įrodymai buvo gauti iki 2019 m. vasario 15 d. (išskyrus UAB „Griovimo ir statybos darbai“ 2019 m. liepos 16 d sąmatą, kurią ieškovai galėjo gauti ir anksčiau), t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl neegzistuoja objektyvios priežastys ieškinį pareikšti tik 2019 m. liepos 19 d.

1.5. Gavusi pakartotinį atsakovų atsisakymą tenkinti pretenziją, ieškovų atstovė galėjo pateikti ieškinį teismui iki 2019 m. balandžio 5 d., tačiau to, nesant objektyvių priežasčių, nepadarė.

1.6. Teismo išvada, kad, atmetus ieškinio dalį dėl senaties termino praleidimo, ieškovai turėtų didelių nuostolių, o atsakovai išvengtų atsakomybės, prieštarauja išvadai, jog ieškinio senatis taikytina tik dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų butų trūkumų.

1.7. Teismas nepagrįstai suabsoliutino vienintelį rašytinį įrodymą – eksperto S. M. ekspertizės aktą, nesivadovavo eksperto V. G. konsultacinėje išvadoje nurodytomis išvadomis apie akivaizdžius ir paslėptus butų trūkumus, projektuojamo namo klasę.

1.8. Sprendime neatsižvelgta į tai, kad egzistuoja teisės normų kolizija – STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 53 punkte nurodoma, jog minimali privaloma naujai projektuojamo namo garso klasė yra E (garso klasė C nurodoma tik sublokuotiems namams, kas nėra taikoma dvibučių namų atveju), o STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ 5 punkte numatyta, kad vidaus aplinkos garso klasė dvibučiuose namuose privalo būti ne žemesnė nei C. UAB „J Arch“, 2009 m. sausio mėn. rengdama pastato projektą, vadovavosi vienu iš dviejų galiojančių statybos techninių reglamentų, o statytojai pastatė pastatą, atitinkantį E garso klasę, kas negali būti pripažįstama parduotų butų kokybės trūkumu.

1.9. Ekspertas ekspertizės akto 62 puslapyje esančioje lentelėje nenurodo teisės akto, kurį pažeistų netinkamos durų tarpinės. Akivaizdu, kad statant pastatą nebuvo pažeisti statybų techniniai reikalavimai, todėl atsakovai negali būti pripažįstami turinčiais pareigą apmokėti už šiuos remonto darbus.

1.10. Teismo ekspertas pripažino, kad katilinės durų defektas gali būti nustatomas vizualiai, neatliekant jokių specialių tyrimų, nes visos durys Bute Nr. 1 yra vienodos. Konsultacinėje išvadoje ekspertas V. G. taip pat pripažino, kad šis trūkumas yra akivaizdus, jį galima nustatyti vizualiai apžiūrėjus duris, be jokių specialių tyrimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovai nėra atsakingi už tokį teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

1.11. Ekspertizės akto 62 puslapyje esančioje lentelėje nenurodomas teisės aktas, kurį pažeistų tokių laiptų įrengimas, kuomet jais lipant jaučiama vibracija.

1.12. Ekspertizės akte nurodyta, kad šildymo prietaisai (radiatoriai) pastogės patalpose sumontuoti ne po langais, o šalia vidinių butų sienų, kas neatitinka STR 2.09.02:2005 17.6 punkto reikalavimų. Šie butų trūkumai yra akivaizdūs (tai pripažinta ir konsultacinėje išvadoje), nes ieškovai apžiūrėjo ir matė, kad palėpės patalpose radiatoriai sumontuoti ne po langais.

1.13. Pastatui buvo išduotas energinio naudingumo B klasės sertifikatas, kuris įteiktas ieškovams, taigi, jiems yra žinoma, kad pastatas (pastato sienų, stogo, langų ir durų sandarumas) neatitinka šiuo metu naujų pastatų statybai privalomos energinio naudingumo A+ klasės. Ekspertizės akto 62 puslapyje esančioje lentelėje nenurodyta, kad pro buto stoglangius tekantis vanduo, nepakankamai sandariai sumontuoti langai ir palikti „šalčio tiltai“ neatitiktų kokių nors teisės aktų reikalavimų. Be to, pirkėjai R. D. ir G. D. pripažino, kad vandens žymės jau buvo Buto Nr. 2 pirkimo metu.

1.14. Angų stogo vėdinimui karnize nebuvimas ieškovams nesukėlė jokių gyvenimo kokybės nepatogumų, jo ieškovai pradinėje pretenzijoje net nenurodė, o įtraukė į ieškinį tik akivaizdžiai siekdami didinti prisiteistiną būsimų nuostolių atlyginimo sumą.

1.15. Patogesnis lietvamzdžio išvalymo būdas (ne jį ardant) negali būti pripažįstamas butų trūkumu. Be to, šis trūkumas yra akivaizdus, jį galima nustatyti apžiūrint latakus vizualiai.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai laikėsi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovų galutinis atsakymas neatlyginti nuostolių ieškovams buvo pateiktas tik 2019 m. kovo 22 d., todėl 6 mėnesių terminas pagal CK 1.125 straipsnį pareikšti ieškinį dėl visų defektų turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 22 d. Apeliaciniu skundu nepagrįstai ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nuo 2018 m. spalio 5 d., kuomet buvo gautas atsakovų atsakymas dėl įrodymų trūkumams pagrįsti nepateikimo, iki pat ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovai atliko aktyvius veiksmus, siekdami surinkti duomenis, pagrindžiančius ginčo butų defektus ir jų šalinimo išlaidas. Atsakovai neteisingai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius namo garso klasės reikalavimus pastatams. Kadangi ginčo butai sublokuoti, taikytinas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 53 punkto nuostatoje numatytas reikalavimas, nustatantis, kad sublokuotų namų bendros sienos akustiniai rodikliai turi atitikti ne žemesnius kaip C garso klasės reikalavimus. UAB „SDG“ 2018 m. spalio 19 d. parengtoje garso klasės atitikties įvertinimo ataskaitoje nustatyta, kad pastato garso klasės atitiktis yra E ir žemiau šios klasės. Teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika dėl įrodymų, tarp jų ir ekspertizės akto, vertinimo. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl stoglangių nesandarumo, Bute Nr. 1 sumontuotų katilinės durų neatitikimo atsparumo ugniai reikalavimams. Šalių sudarytose butų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra aptarti jokie butų trūkumai. Nors ekspertizės akte nėra nurodytas teisės aktas, kuris buvo pažeistas netinkamai sumontavus laiptus, tačiau akivaizdu, kad laiptai privalo atitikti įprastus jų paskirčiai keliamus reikalavimus. Šildymo prietaisų (radiatorių) sumontavimas ne po langais, o šalia vidinių Buto Nr. 1 sienų, nelaikytinas akivaizdžiu defektu, nes jo nustatymui yra reikalingos specialios žinios. Aplinkybė, kad ginčo pastatui buvo išduotas „B“ klasės energinio naudingumo sertifikatas, nepaneigia pareigos sumontuoti langus bute taip, kad langus uždarius pro juos netekėtų vanduo, nesiskverbtų šaltis. Aplinkybė, kad ginčo buto pirkimo metu buvo matomos po stoglangiu vandens žymės, kurios galėjo atsirasti dėl palikto atviro lango, nepatvirtina ieškovų akivaizdaus žinojimo apie langų nesandarumą. Aplinkybė, kad pradinėje pretenzijoje nebuvo nurodyta apie stogo vėdinimo angų nebuvimą, apie kurį ieškovai iš pradžių nežinojo, nepaneigia šio defekto egzistavimo fakto. Jei ginčo butų įsigijimo metu ieškovai būtų žinoję apie butų defektus, įskaitant stogo defektą, nebūtų pirkę ginčo butų ir juo labiau nebūtų mokėję sutartimis nustatytos butų pirkimo–pardavimo kainos, kadangi tokią kainą sutiko sumokėti už kokybiškus butus. Įlajų įrengimas nėra nurodytas kaip lengvesnis būdas išvalyti lietaus sistemą. Tai vienintelis būdas, kadangi šiuo metu atsakovų įrengtų lietvamzdžių, jiems užsikišus, nebūtų iš viso galimybės išvalyti jų neardant, kas neatitinka įprastai tokiems darbams keliamų reikalavimų ir pripažįstama defektu.

18. Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai R. D. ir G. D. 2017 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovų įsigijo Butą Nr. 2 su dalimi žemės sklypo, ieškovai V. A. ir R. A. 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovų įsigijo Butą Nr. 1 su dalimi žemės sklypo. Paaiškėjus butų trūkumams, ieškovė G. D. 2018 m. rugsėjo 14 d., o ieškovai V. A. ir R. A. 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovams pareiškė pretenziją su prašymu sumokėti kompensaciją butų trūkumams pašalinti. 2018 m. spalio 5 d. elektroniniu paštu atsakovų atstovas ieškovams atsiuntė pranešimus dėl atsisakymo tenkinti pretenzijas. 2019 m. kovo 7 d. ieškovai, atstovaujami advokatės, pakartotinai kreipėsi į atsakovus su pareiškimu, prašydami atlyginti butų trūkumų šalinimo išlaidas. 2019 m. kovo 22 d. gautas atsakovų atstovo atsakymas, kad atsakovai nesutinka su ieškovų 2019 m. kovo 7 d. pareiškimu. Ieškovai kreipėsi į teismą, reikalaudami priteisti iš atsakovų butų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovams R. D. ir G. D. solidariai iš atsakovų 12 668,45 Eur sumą, o ieškovams V. A. ir R. A. solidariai iš atsakovų 12 996,27 Eur sumą. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodyti butų trūkumai, išskyrus priverstinės ventiliacijos nebuvimą, nebuvo akivaizdūs, jiems nustatyti buvo reikalingi ardomieji ir specialieji tyrimai, inžineriniai skaičiavimai, speciali įranga ir specialiosios žinios, ieškovų įsigyti butai neatitinka įprastų tokiems daiktams keliamų reikalavimų, todėl ieškovai turi teisę CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu reikalauti priteisti iš atsakovų būsimųjų išlaidų įsigytų butų trūkumams ištaisyti atlyginimą.

22. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą argumentuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovams ieškinio senaties terminą dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, netinkamai vertino įrodymus dėl butų trūkumų.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

23. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jo eiga nebuvo nutrūkusi. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

25. Pirmosios instancijos teismo nustatė ir šalys neginčija aplinkybių, kad ieškovai per CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvejų metų terminą reikalavimams dėl daiktų trūkumų pareikšti pastebėję pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu iš atsakovų įsigytų butų trūkumus, kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl butų statybos darbų atlikimo kokybės – ieškovai V. A. ir R. A. pretenziją pateikė 2018 m. rugsėjo 13 d., o ieškovė G. D. – 2018 m. rugsėjo 14 d. Ieškovų V. A. ir R. A. pretenzijoje buvo nurodyti šie Buto Nr. 1 trūkumai: 1) buto antrame aukšte bloga garso izoliacija, galima aiškiai girdėti balsus ir garsus antrojo aukšto kambariuose, kuriuose yra jungtinė siena; 2) lietingu oru patalpa Nr. 1-1 yra nuolatos užpilama vandeniu; 3) garažo ir katilinės durys neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų; 4) kai kaimynai vaikšto laiptais, girdimas labai garsus triukšmas ir vibracija. Ieškovė G. D. pretenzijoje nurodė tokius Buto Nr. 2 trūkumus: 1) priekinės durys nėra tinkamai sumontuotos, nes lietingu metu pro durų apačią sunkiasi vanduo; 2) kiekvieną kartą, kai kažkas vaikšto laiptais, girdimas triukšmas ir vibracija, virpa net ir laiptų turėklai; 3) bloga garso izoliacija antro aukšto kambariuose, kuriuose yra jungtinė siena; 4) pro stoglangius sunkiasi vanduo. Atsakovai per savo atstovą 2018 m. spalio 5 d. pateikė ieškovams raštiškus atsakymus, nurodydami, kad jie nėra atsakingi dėl ieškovų nurodytų trūkumų, minimi butų trūkumai yra neįrodyti, ieškovams nepateikus duomenų, jog butai buvo parduoti kaip kokybės reikalavimų neatitinkantys daiktai ir dėl šių trūkumų yra atsakingi pardavėjai. Taigi, atsakovai nurodytuose raštuose aiškiai išreiškė poziciją, kad jie neketina tenkinti pretenzijose jiems pareikštų reikalavimų. Nuo šio atsisakymo ieškovams pateikimo dienos jiems atsirado pagrindas spręsti, kad jų subjektinė teisė yra pažeista (atsakovai atsisakė tenkinti jų reikalavimus) ir nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų butų trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2019 m. liepos 19 d., 3 mėnesiais ir 14 dienų praleidę ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl ieškovų 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų butų trūkumų pareikšti, turėjo spręsti, ar šiuo atveju yra svarbių priežasčių ieškovų praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

27. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai, 2018 m. spalio 5 d. gavę atsakovų atsisakymus tenkinti pareikštus reikalavimus, kuriuose, kaip minėta, buvo nurodyta, jog butų trūkumai yra neįrodyti, kreipėsi į UAB „SDG“ dėl pastato garso klasės atitikties įvertinimo (ataskaita parengta 2018 m. spalio 19 d.), į UAB „Skena“ dėl statybos darbų kokybės patikrinimo ir trūkumų šalinimo sąnaudų nustatymo (ataskaitos parengtos 2019 m. vasario 15 d.), taip pat į UAB „Griovimo ir statybos darbai“ dėl vidinės sienos garso izoliacijos įrengimo ir apdailos atstatymo sąmatos apskaičiavimo (paskaičiavimas atliktas 2019 m. liepos 16 d.). Remdamiesi UAB „SDG“ ir UAB „Skena“ ataskaitų išvadomis, ieškovai sprendė, kad dėl butų trūkumų yra atsakingi atsakovai, todėl 2019 m. kovo 7 d. pakartotinai kreipėsi į juos su pretenzija, reikalaudami atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kartu pateikdami UAB „SDG“ ir UAB „Skena“ ataskaitų kopijas. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 7 d. pretenzijoje be butų trūkumų, nurodytų ieškovų 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose, buvo nurodyti papildomi butų trūkumai: neįrengta priverstinė ventiliacija, su pažeidimais įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema, netinkamai sumontuoti šildymo prietaisai. Atsakovams 2019 m. kovo 22 d. raštu atsisakius tenkinti pareikštus reikalavimus, kaip minėta, ieškovai 2019 m. liepos 19 d. pateikė teismui ieškinį.

29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dėl butų trūkumų, kurie nurodyti ieškovų 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jį atnaujino. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė įvertinęs, kad senaties terminą ieškovai praleido nežymiai, ieškovai kvalifikuotos teisininkės buvo atstovaujami tik nuo 2019 m. kovo 6 d., ieškinio senaties termino eigos metu ieškovai buvo aktyvūs, atsakovų atstovo 2018 m. spalio 5 d. atsakymuose į pretenzijas vartojamos formuluotės galėjo sukelti ieškovams lūkesčius, jog, jiems surinkus ir pateikus atsakovams pretenzijose nurodytų trūkumų įrodymus, nurodžius reikalaujamos kompensacijos dydį, pardavėjai gali patenkinti jų pretenzijas, teismui atmetus ieškinio dalį dėl senaties termino praleidimo ieškovai turėtų didelių nuostolių, o atsakovai išvengtų atsakomybės už nekokybiškų daiktų pardavimą. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinio reikalavimų dėl ieškovų 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino atnaujinimu, juos atmeta kaip nepagrįstus.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, 2018 m. spalio 5 d. gavę atsakovų atsisakymą tenkinti jų reikalavimus (pašalinti buto trūkumus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas), ėmėsi priemonių nustatyti konkrečius butų trūkumus, apskaičiuoti trūkumų šalinimo išlaidas, tokiu būdu jie siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu, be kita ko, taip apsaugodami šalis nuo teisminio proceso metu atsirandančių bylinėjimosi išlaidų ir pareigos pralaimėjusiai šaliai jas atlyginti. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovai paskatino ieškovus imtis šių veiksmų, 2018 m. spalio 5 d. atsakymuose į pretenzijas akcentuodami įrodymų apie butų trūkumus nebuvimą.

31. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad, teikdami 2019 m. kovo 7 d. pretenziją, ieškovai buvo surinkę papildomus įrodymus, todėl, atsakovų atstovui 2019 m. kovo 22 d. atsakius, jog pretenzija nebus tenkinama, ieškovai galėjo pateikti ieškinį teismui iki 2019 m. balandžio 5 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nepaneigia išvados dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti egzistavimo, kadangi didžioji dalis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto 6 mėnesių ieškinio senaties termino praėjo ieškovams renkant įrodymus savo reikalavimams pagrįsti. Vien nemotyvuotam atsakymui dėl ieškovų 2019 m. kovo 7 d. pareiškimo parengti atsakovų atstovui, kuris yra profesionalus teisininkas, prireikė 15 dienų, todėl nesutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikšti turėjo pakakti 14 dienų termino, nes tik 2019 m. kovo 22 d. paaiškėjo, jog ieškovų reikalavimai, kuriuos jie grindė konkrečiais įrodymais, nebus tenkinami. Aplinkybė, kad ieškovai nuo 2019 m. kovo 6 d. buvo atstovaujami profesionalios teisininkės, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Priešingai, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kvalifikuotos teisinės pagalbos gavimas tik nuo 2019 m. kovo 6 d. yra viena iš sąlygų, dėl kurių yra pagrindas ieškinio senaties praleidimo priežastis vertinti kaip svarbias. Šiuo atveju penkis mėnesius ieškovai savarankiškai aktyviais veiksmais bandė spręsti problemas, susijusias su įsigytų butų trūkumais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, nebūdami atstovaujami kvalifikuoto teisininko, galėjo nežinoti, koks yra ieškinio senaties terminas dėl daikto trūkumų pareikšti, todėl tai galėjo turėti įtakos įrodymų rinkimų tempams. Kita vertus, aplinkybė, kad įrodymai buvo renkami samdant tam tikros srities specialistus, taip pat galėjo lemti didesnes, nei tikėjosi ieškovai, laiko sąnaudas.

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovai ieškinio senaties terminą praleido nežymiai. Atsakovai nesutinka su tokiu vertinimu, 3 mėnesių ir 14 dienų laikotarpį įvardindami kaip labai ilgą, atsižvelgiant į ginčo teisiniams santykiams taikytiną sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimams dėl ieškovų 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų butų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pateikti ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. balandžio 5 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 19 d. Taigi ieškovai ieškinio senaties terminą praleido tik keletą mėnesių, net atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, šio termino nėra pagrindo vertinti kaip labai ilgo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013). Atsižvelgusi į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentą dėl būtinybės atnaujinti ieškinio senaties terminą, kad ieškovai neturėtų didelių nuostolių (pirmosios instancijos teismas nurodė didesnę nei 20 000 Eur nuostolių sumą), o atsakovai neišvengtų atsakomybės už nekokybiškų daiktų pardavimą. Atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės neneigia šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė ieškovų nuostolių sumą, jeigu nebūtų atnaujintas ieškinio senaties terminas, kadangi ieškinio senatis būtų taikoma tik dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pretenzijose nurodytų butų trūkumų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo įvardinta neteisinga nuostolių suma nepaneigia paties fakto, jog šioje byloje prioritetas turėtų būti teikiamas realios ieškovų pažeistų subjektinių teisių apsaugos užtikrinimui, o ne teisinių santykių stabilumui.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo santykių specifiką, ieškinio senaties termino atnaujinimas atitiko teisingumo ir sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl butų trūkumų

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo įrodyti butų trūkumų faktą, o atsakovai – aplinkybes, šalinančias jų atsakomybę. Šiuo atveju butų trūkumų faktas yra įrodytas ir pirmosios instancijos teismo tinkamai nustatytas, atsakovai apeliaciniame skunde šiuo aspektu argumentų iš esmės neteikia. Atsakovai pirmosios instancijos teisme įrodinėjo tik aplinkybes, susijusias su ieškovams parduotų butų trūkumų akivaizdumu, ieškovų negalėjimu nežinoti apie butų trūkumus, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos atsakovų argumentus (išskyrus dėl priverstinės ventiliacijos sistemos nebuvimo). Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik eksperto S. M. ekspertizės aktu, nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą apeliaciniu skundu ginčijamą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.

36. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Nesivadovauti eksperto išvada ar jos dalimi galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat paaiškėjus faktams, keliantiems abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos ir kt. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

37. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperto S. M. atliktos ekspertizės išvadas, nenustatė esminių ekspertizės trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvados patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadai padaryti pakankamumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nesutikimas su teismo eksperto S. M. ekspertizės išvadomis nėra pagrįstas argumentais, patvirtinančiais šios ekspertizės trūkumus. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo, kodėl spręsdamas dėl tam tikrų ieškovų butų trūkumų nustatymo vertinimo rėmėsi teismo eksperto S. M. atliktos ekspertizės akto duomenimis, o ne kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertizės išvadų patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

38. Atsakovai, apeliaciniame skunde pasisakydami dėl butuose įrengtos garso izoliacijos, kuri pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta nekokybiška, teigia, kad egzistuoja teisės normų kolizija – STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 53 punkte nurodoma, jog minimali privaloma naujai projektuojamo namo garso klasė yra E (garso klasė C nurodoma tik sublokuotiems namams, kas nėra taikoma dvibučių namų atveju), o STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ 5 punkte numatyta, kad vidaus aplinkos garso klasė dvibučiuose namuose privalo būti ne žemesnė nei C. Atsakovai akcentuoja, kad UAB „J Arch“, 2009 m. sausio mėn. rengdama pastato projektą, vadovavosi vienu iš dviejų galiojančių statybos techninių reglamentų, statytojai pastatė pastatą, atitinkantį E garso klasę, todėl tai negali būti pripažįstama parduotų butų kokybės trūkumu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teisės normų interpretavimu.

39. Kaip pagrįstai nurodyta eksperto S. M. atliktos teismo ekspertizės išvadose, Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. kovo 17 d.) 53 punkte numatyta, kad namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi vadovaujantis STR 2.01.07:2003. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė – E. Sublokuotų Namų bendros sienos akustiniai rodikliai turi atitikti ne žemesnius kaip C garso klasės reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. liepos 31 d.), į kurį nukreipia Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 53 punktas, 5 punkte numatyta, kad naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų, pateikiamų reglamente, vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama statytojo (užsakovo) pageidavimu, tačiau ne žemesnė kaip E. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nė viename iš nurodytų statybos techninių reglamentų nėra numatyta galimybė statytojui pasirinkti statyti dvibutį gyvenamąjį pastatą, atitinkantį E garso klasę. Vadovaujantis STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 5 punktu ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 53 punktu, Butų Nr. 1 ir Nr. 2 vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Aplinkybė, kad atitvaras tarp butų pirmajame aukšte tenkina E garso klasės reikalavimus, o pastogės patalpose – netenkina net E klasės reikalavimų, nustatyta UAB „SDG“ 2018 m. spalio 19 d. pastato garso klasės atitikties įvertinimo ataskaitoje. Eksperto V. G. konsultacinėje išvadoje taip pat konstatuota, kad butus skirianti siena netenkina reglamentuoto akustinio rodiklio. Atsakovai neginčija, kad butų vidaus aplinkos garso klasė yra žemesnė nei C, neįrodinėja, jog ieškovai žinojo apie butų vidaus aplinkos garso klasę, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis butų trūkumas yra įrodytas, o aplinkybių, šalinančių atsakovų atsakomybę, byloje nenustatyta.

40. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad vandens patekimas į butus pro uždarytas išorės duris nėra defektas, kadangi ekspertizės akte nenurodytas teisės aktas, kurį pažeistų netinkamos durų tarpinės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

41. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad liūčių metu vanduo patenka į butų vidų pro išorės duris. Teisėjų kolegijos vertinimu, durų įrengimas, kai joms esant uždarytoms į butus patenka vanduo, negali būti pripažįstamas atitinkančiu įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Tokia išvada padaryta ir ekspertizės akte. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vandens patekimą į butus pro uždarytas išorės duris pripažino defektu, už kurio pašalinimą atsakingi atsakovai.

42. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad jie nėra atsakingi už Bute Nr. 1 sumontuotos katilinės neatitikimą atsparumo ugniai reikalavimams, kadangi šis defektas gali būti nustatytas vizualiai. Kaip nurodo atsakovai, teismo ekspertas S. M. ekspertizės akte nustatė, kad Bute Nr. 1 sumontuotos katilinės durys neatitinka atsparumo ugniai reikalavimų, defektas nėra akivaizdus, jis gali būti nustatytas vizualiai, neatliekant specialių tyrimų (matavimų). Visgi ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad defekto nustatymui reikalingos specialiosios žinios. Atsakovai neįrodinėja, kad ieškovai V. A. ir R. A., įsigydami Butą Nr. 1, turėjo tokių specialių žinių, todėl teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atsakovų apeliacinio skundo argumentą dėl ieškovų turėtos galimybės buto įsigijimo metu vizualiai nustatyti nurodytą Buto Nr. 1 defektą.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad laiptų įrengimas, kuomet jais lipant jaučiama vibracija, nepažeidžia jokio teisės akto reikalavimų. Ekspertas S. M. ekspertizės akte nustatė, kad, lipant laiptais viename bute, kitame bute girdima, jog yra lipama laiptais, taip pat palietus turėklus jaučiama laiptų vibracija, o tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir pripažintina defektu.

44. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas, jog sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, turinčias reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti pripažįstamos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

45. Nagrinėjamoje byloje atsakovai neįrodinėja, kad vibruoja bet kokie laiptai, todėl darytina išvada, jog ieškovams parduotuose butuose įrengti laiptai pasižymi individualia kokybe, kaip yra įvardijama kasacinio teismo praktikoje. Atsakovai neteigia, kad, parduodami butus ieškovams, įspėjo juos dėl ypatingos laiptų konstrukcijos, taip pat neįrodinėja, jog ieškovai, įsigydami butus, žinojo apie laiptų vibraciją, pageidavo įsigyti butus būtent su tokių neįprastų savybių turinčiais laiptais, butų pirkimo–pardavimo sutartyse taip pat nėra nurodyta, kad ieškovai yra supažindinti su individualia laiptų kokybe. Aplinkybė, kad šis laiptų trūkumas nėra akivaizdus, nurodyta ir eksperto S. M. ekspertizės akte, ir teismo eksperto V. G. konsultacinėje išvadoje, todėl, apžiūrėdami įsigyjamus butus, ieškovai negalėjo pamatyti šio butų trūkumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laiptų vibraciją pripažino paslėptu butų trūkumu, atsakovams neįrodžius jų atsakomybę šalinančių aplinkybių.

46. Atsakovai apeliaciniame skunde neneigia ekspertizės akte konstatuoto fakto, kad šildymo prietaisai (radiatoriai) pastogės patalpose sumontuoti ne po langais, o šalia vidinių butų sienų, ir tai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 17.6 punkto reikalavimų bei pripažintina defektu, tačiau teigia, jog šie butų trūkumai yra akivaizdūs, todėl atsakovai nėra už juos atsakingi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovų vertinimu. Eksperto S. M. ekspertizės akte nurodyta, kad šis defektas nėra akivaizdus, jis gali būti nustatomas vizualiai apžiūrint patalpas, jokie matavimai (tyrimai) nėra reikalingi, tačiau defekto nustatymui reikalingos specialiosios žinios. Kaip jau minėta, atsakovai neįrodinėjo, kad ieškovai, įsigydami butus, turėjo specialių žinių, todėl vien vizualiai apžiūrėję patalpas galėjo nustatyti jų trūkumus. Byloje nėra tokių įrodymų, taip pat ir duomenų, kad atsakovai įspėjo ieškovus dėl šio butų trūkumo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų atsakomybės už nurodytą butų trūkumą nebuvimo.

47. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovai nėra atsakingi už pro buto stoglangius tekantį vandenį, nepakankamai sandariai sumontuotus langus ir paliktus „šalčio tiltus“. UAB „Skena“ pateiktoje išvadoje nurodyta, kad lauko sienų ir stogo sandūros, stoglangių, langų ir lauko durų sandūros su atitvaromis nesandarios, butuose langai sumontuoti nesilaikant STR 2.05.20:2005 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų, nes šilumos–garso izoliacijos putos iš buto vidaus neapsaugotos nuo garų, stoglangių angokraščiai įrengti neteisingai. Šie butų trūkumai konstatuoti ir eksperto S. M. ekspertizės akte, ir teismo eksperto V. G. konsultacinėje išvadoje. Šioje išvadoje pažymėta, kad šie trūkumai yra paslėpti, jiems nustatyti reikalingi ardomieji ir specialieji tyrimai. Eksperto S. M. ekspertizės akte akcentuojama, kad nurodyti trūkumai nėra akivaizdūs, jų įprastai apžiūrint butus nėra galimybės nustatyti, trūkumai galėjo būti pastebėti tik pradėjus naudoti butus, o nustatyti (įrodyti) galėjo būti tik atliekant specialius matavimus ir turint specialiųjų žinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad ieškovai matė vandens žymes, taigi šis trūkumas jiems buvo žinomas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šalių sudarytose butų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra aptarti jokie butų trūkumai, taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovai prieš sutarties sudarymą žinojo, kad vandens žymės reiškia stoglangių nesandarumą, taip pat duomenų, jog atsakovai ieškovams būtų atskleidę, kad vandens žymės liko dėl minėto kokybės trūkumo. Atsakovai apeliaciniame skunde pažymi, kad pastatui buvo išduotas energinio naudingumo B klasės sertifikatas. Tą patį argumentą atsakovai buvo nurodę pirmosios instancijos teismui, siekdami paneigti savo atsakomybę dėl su butų sandarumu susijusių trūkumų. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo motyvus, kad energinio naudingumo B klasės sertifikate nenurodyti byloje nustatyti kokybės trūkumai, susiję su stoglangių, durų sandarumu, byloje taip pat nenustatyta, jog išduodant energinio naudingumo B klasės sertifikatą yra tikrinamas stoglangių, durų įrengimo atitikimas teisės aktų, projektinės dokumentacijos, įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, tokio sertifikato išdavimo faktas savaime reikštų atliktų statybos darbų kokybiškumą. Apeliaciniame skunde atsakovai nenurodė jokių šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių argumentų, todėl su tuo susiję atsakovų apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.

48. Atsakovai, remdamiesi eksperto V. G. konsultacine išvada, tvirtina, kad pastato karnizo neatitikimas STR 2.05.02:2008 65.1 punkte nustatytiems reikalavimams yra akivaizdus, ieškovams nesukėlė jokių gyvenimo kokybės nepatogumų. Taigi atsakovai neneigia šio, kaip, beje, ir kitų, butų trūkumo, tačiau, atsakovų nuomone, jų atsakomybę šalina trūkumo akivaizdumas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nors teismo ekspertas V. G. konsultacinėje išvadoje nurodė, kad šiam trūkumui nustatyti pakanka vizualinės apžiūros ir matavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui, neturinčiam specialių žinių ir nežinančiam, kokius matavimus atlikti, šis trūkumas nebūtinai yra akivaizdus. Eksperto S. M. ekspertizės akte yra pažymėta, kad pastato karnize beveik visas plotas nuo stogo latako iki stogo dangos yra užtaisytas skarda, nesimato jokių angų stogo vėdinimui karnize, tai neatitinka STR 2.05.02:2008 65.1 punkto reikalavimų ir pripažintina defektu, šis defektas nėra akivaizdus, defekto nustatymui reikalingos specialiosios žinios. Taigi teismo eksperto S. M. ekspertizės akte yra akcentuojamas specialių žinių poreikis tokiam trūkumui nustatyti. Atsakovams neteigiant, kad ieškovai turėjo reikiamų specialių žinių, nėra pagrindo netikėti ieškovų teiginiais, kad jie nežinojo apie šį butų defektą.

49. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad patogesnis lietvamzdžio išvalymo būdas (ne jį ardant) negali būti pripažįstamas butų trūkumu, be to, šis trūkumas yra akivaizdus. UAB „Skena“, eksperto V. G. ir eksperto S. M. atliktų tyrimų aktuose yra konstatuoti įvairūs vandens nuvedimo nuo stogo sistemos trūkumai. Atsakovai kaip nepagrįstą įvardija tik vieną iš jų – lietvamzdžiai ties nuogrinda yra suvesti į žemę, įlajos įrengtos be pravalymo galimybės. Visgi ekspertų išvados paneigia atsakovų argumentus dėl nurodyto butų defekto nebuvimo. Ekspertas S. M. ekspertizės akte nurodė, kad įprastai yra keliamas reikalavimas, jog įrengiant tokio tipo įlają, ją būtų galima išvalyti, faktiškai taip įrengus lietvamzdžius ir užsikimšus lietaus nuvedimo sistemai gali prireikti ardyti dalį lietvamzdžių, siekiant sistemą išvalyti, tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir pripažįstama defektu, šis defektas nėra akivaizdus, defekto nustatymui reikalingos specialiosios žinios. Taigi ekspertas S. M. šio butų trūkumo neįvardijo kaip akivaizdaus, ekspertas V. G., šį trūkumą įvardindamas kaip akivaizdų, pripažino, kad jam nustatyti reikalinga ne tik vizualinė apžiūra, bet ir gautų rezultatų palyginimas su projektu, o tam reikalingos tam tikros žinios. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas butų trūkumas nėra toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai turėtų būti atleisti nuo atsakomybės jį pašalinti.

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama visus atsakovų apeliaciniame skunde kaip akivaizdžius nurodytus trūkumus, atsakovams iš esmės neneigiant šių trūkumų fakto, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad jeigu, atsakovų teigimu, dalis trūkumų buvo akivaizdūs (kas suponuoja išvadą, jog patiems atsakovams šie trūkumai buvo žinomi), neaišku, dėl kokių priežasčių jie jų neatskleidė ieškovams prieš sutarčių sudarymą ir neaptarė jų pirkimo–pardavimo sutartyse. Ieškovai, turėdami šią informaciją, būtų galėję apsispręsti dėl butų su trūkumais pirkimo, o atsakovai būtų išvengę pareigos atlyginti ieškovų išlaidas butų trūkumams ištaisyti. Nagrinėjamoje byloje nenustatęs, kad atsakovai atskleidė ieškovams butų trūkumus, ieškovai turėjo galimybę patys juos pastebėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų būsimųjų išlaidų įsigytų butų trūkumams ištaisyti atlyginimą. Atsakovai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo priteistų sumų nustatytiems butų trūkumams pašalinti pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje advokato padėjėjos parengtą ieškovų atsiliepimą į apeliacinį skundą (atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą teismui pateikė ieškovų atstovė, per kurią apeliacinėje instancijoje buvo vedama byla, advokatė S. Ž., taip užtikrindama kvalifikuotą teisinę pagalbą ieškovams. Nagrinėjamu atveju atstovavimo teisinius santykius patvirtina 2020 m. gruodžio 16 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovų ir advokatės S. Ž. Nepaisant to, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą rengė advokato padėjėja, ieškovų atstovė apeliacinėje instancijoje yra ne advokato padėjėja, bet advokatė, kuri pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ši situacija iš esmės yra analogiška situacijai, nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovų išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas yra atmetamas, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą. Ieškovų turėtos 980 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1398,50 Eur × 1,3 * 80 proc.= 1 454,44 Eur), todėl kiekvienam ieškovui iš atsakovų priteisiama po 245 Eur (980 Eur / 4) atstovavimo išlaidų atlyginimo, t. y. po 122,50 Eur (245 Eur / 2) iš kiekvieno.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų H. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 122,50 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Priteisti ieškovui R. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų H. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 122,50 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Priteisti ieškovei R. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų H. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 122,50 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Priteisti ieškovui V. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų H. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 122,50 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėNijolia Indreikienė