Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T. J. ir D. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama atsakovo T. J., kliudė ta pačia kryptimi važiavusį L. G. vairuojamą motociklą YAMAHA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu L. G. buvo mirtinai sužalotas. Atsakovas T. J. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,31 prom. girtumas. Duomenys iš VĮ „Regitra“ patvirtina, kad transporto priemonė BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota atsakovės D. J. vardu, o atsakovas T. J. buvo įregistruotas kaip transporto priemonės naudotojas. Byloje esanti Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-5648739 patvirtina, kad transporto priemonė BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Atsakovės 2019 m. lapkričio 7 d. prašymu minėta draudimo sutartis nuo 2019 m. lapkričio 9 d. buvo nutraukta. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų sutarties Nr. 1, sudarytos su ieškovu, nuostatomis nukentėjusiesiems dėl įvykusio eismo įvykio asmenims išmokėjo 51 213,04 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų sutarties nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas, iš viso 51 213,04 Eur sumą. Ieškovas siuntė atsakovams pretenzijas, prašydamas atlyginti 51 213,04 Eur žalos atlyginimą. Atsakovai ieškovui žalos iki šiol neatlygino.

8. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų T. J. ir D. J. solidariai 51 213,04 Eur žalos atlyginimą. Atsakovas T. J. su ieškiniu jo atžvilgiu sutiko, prašė tenkinti, tačiau nesutiko, kad žalos atlyginimas būtų priteistas ir iš atsakovės D. J.. Atsakovė D. J. taip pat nesutiko, kad ji privalo, kartu su atsakovu T. J., atlyginti žalą. Atsakovės nuomone, nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą priteisti iš jos žalos atlyginimą. Be to, atsakovės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas atleisti ją nuo žalos atlyginimo, nes ji transporto priemonės valdymo neteko dėl atsakovo T. J. kaltės.

9. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti solidarią atsakomybę atsakovų T. J. ir D. J. atžvilgiu. Ieškovo reikalavimas į šiuos asmenis yra skirtingas – ieškovas į atsakovą T. J. reikalavimą reiškia, kaip į asmenį atsakingą dėl žalos padarymo eismo įvykio metu, o į atsakovę D. J., kaip į asmenį neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

10. Kita vertus, teismas pažymi, kad nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Dėl atsakovo T. J. civilinės atsakomybės

14. Kaip minėta sprendimo 11 punkte, atsakovas T. J. neginčijo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neginčijo savo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog egzistuoja visos sąlygos kilti atsakovo T. J. civilinei atsakomybei, todėl jo atžvilgiu ieškovo pareikštas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi t. y. ieškovui iš atsakovo T. J. priteisiamas 51 213,04 Eur žalos atlyginimas.

Dėl atsakovės D. J. civilinės atsakomybės sąlygų

16. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomas visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra pareziumuojama, kitas transporto priemonės savininkė civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

17. Pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę nagrinėjamu atveju turėjo atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Kadangi TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

18. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 7 punkte, nustatyta, kad transporto priemonė BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ginčo dėl šios aplinkybės nebuvo. Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė atsakovės D. J. neteisėtus veiksmus. Tai, kad atsakovės neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakanka nustatyti tik faktą, jog transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, kaip minėta sprendimo 17 punkte, yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje. Teismas pažymi, kad sprendimo 17 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika paneigia atsakovės argumentus, nurodytus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu, kad nagrinėjamu atveju jos neteisėtiems veiksmams konstatuoti kartu su pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu būtina nustatyti ir kitas papildomas sąlygas, t. y. arba tai, kad žala buvo padaryta pačiam savininkui naudojantis neapdrausta transporto priemone, arba savininko perdavimą naudotis kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.

19. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju žala yra ieškovo išlaidos (nuostoliai), patirtos išmokant 51 213,04 Eur sumą eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims. Kaip minėta sprendimo 11 punkte, nei atsakovas T. J., nei atsakovė D. J. neginčijo ieškovo patirtų nuostolių (žalos) dydžio. Ieškovo patirtus nuostolius ir jo dydį pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. kvitų, mokėjimų nurodymų, mokėjimo dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, eksperto išvados ir kitų dokumentų kopijos, pateiktos kartu su ieškiniu. Teismas sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė tiek patį žalos faktą, tiek jos dydį.

21. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

22. Teismas nesutinka su atsakovės D. J. argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį, kad tarp jos veiksmų (pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo) ir kilusios žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio. Teismas pažymi, kad atsakovės D. J. neteisėtas neveikimas, neapdraudžiant jai priklausančios transporto priemonės, lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Biurui teko pareiga išmokėti išmoką ne tik dėl to, kad atsakovas T. J. sukėlė eismo įvykį, bet ir dėl to, kad atsakovė D. J., kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Analogiška praktika dėl priežastinio ryšio nustatymo tokio pobūdžio bylose yra formuojama ir kasaciniame teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

23. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga preziumuojama. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 51 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas įrodys, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, jis paneigs savo kaltę (paneigs kaltės prezumpciją) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 56 punktą).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė D. J. nepateikė įrodymų, paneigiančių kaltės prezumciją. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės ji negalėjo apdrausti dėl kitų asmenų veiksmų. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, nurodytais rašytiniuose paaiškinimuose, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė D. J. sąmoningai nutraukė transporto priemonės BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė D. J.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovų paaiškinimu nustatyta, kad atsakovė D. J. 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5648739, kuria buvo apdrausta transporto priemonės BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Minėta draudimo sutartis buvo nutraukta pačios atsakovės D. J. 2019 m. lapkričio 7 d. prašymu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dėl atsakovės sąmoningai priimto sprendimo, kuris, teismo vertinimu, nėra suderinamas su itin rūpestingo ir apdairaus žmogaus standartais. Juolab, kad atsakovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad transporto priemonė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki eismo įvykio buvo remontuojama tiek paties atsakovo T. J., tiek specializuotame autoservise. Transporto priemonės remontas, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, yra neatsiejamas su poreikiu remontuojama transporto priemone važiuoti (pavyzdžiui, testuojant atliktą remontą ir pan.). Taigi, neapdraustos transporto priemonės remontavimas, leidimas remonto darbus atlikti kitiems asmenims, taip pat, teismo vertinimu, neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartų. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė D. J. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ji negalėjo įvykdyti dėl kito asmens veiksmų, ir savo kaltės nepaneigė (nenuginčijo kaltės prezumpcijos).

25. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 15–24 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas įrodė atsakovės D. J. civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Tuo tarpu atsakovė D. J. kaltės prezumpcijos nenuginčijo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl atsakovės D. J. atleidimo nuo civilinės atsakomybės

26. Atsakovė D. J., kaip ne kartą jau minėta šiame sprendime, teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ją atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemone BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji nesinaudojo nuo 2019 m. lapkričio mėn., be to, draudė ja naudotis ir atsakovui T. J.. Transporto priemonės raktą laikė sekcijos skyriuje, kuris buvo rakinamas, o sekcijos skyriaus raktą laikė piniginėje, kurią nešiojosi rankinėje. Atsakovė nurodė, kad atsakovas T. J. transporto priemonės raktą paėmė jai nematant ir nežinant, pasinaudojo jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone be jos leidimo ir sukėlė eismo įvykį.

27. Taigi, iš esmės atsakovė D. J. prašė atleisti ją nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad atsakovas T. J. prieš jos valią slapčia paėmė transporto priemonės raktą ir pasinaudojo transporto priemone jai nežinant. Atsakovės nuomone, ji nedavė atsakovui T. J. sutikimo naudoti jai priklausančią transporto priemonę ir nesudarė tam sąlygų.

28. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Taigi, civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar atsakovas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodomas bent vienas iš minėtame CK straipsnyje nurodytų pagrindų. Vienas iš šių pagrindų yra trečiojo asmens veikla. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis).

29. Galimybė netaikyti civilinės atsakomybės didesnio pavojaus šaltinio valdytojui numatyta CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).

31. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

32. Kaip nurodyta sprendimo 24 punkte, atsakovė D. J., būdama transporto priemonės savininke, taigi, didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, sąmoningai nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nors apie tokią pareigą neabejotinai žinojo ir ją suprato. Be to, teismo vertinimu, atsakovė nebuvo itin apdairi ir rūpestinga, kad jai priklausančia transporto priemone nebūtų pasinaudota jai nežinant.

33. Iš atsakovų paaiškinimų, kurie buvo duoti 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad atsakovas T. J. iš esmės žinojo (nujautė), kur yra laikomi transporto priemonės raktai. Tiek iš atsakovų paaiškinimų, tiek iš L. J., kuri buvo apklausta kaip liudytoja 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, parodomų, nustatyta, kad atsakovė D. J. su liudytoja 2020 m. birželio 12 d. po darbo, maždaug valandą (nuo 17 val. iki 18 val.) laiko, buvo kambaryje, kuriame yra sekcija, kurioje ir buvo galimai laikomi transporto priemonės raktai. Atsakovė D. J. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad 2020 m. birželio 12 d. iš buto nebuvo išėjusi. Atsakovas T. J., kaip nustatyta iš atsakovų paaiškinimų ir liudytojos L. J. parodymų, išvyko iš namų 2020 m. birželio 12 d. apie 18 val. Teismas dėl šių priežasčių abejoja, kad 2021 m. birželio 12 d. atsakovas T. J. galėjo pasiimti transporto priemonės raktą nematant atsakovei D. J.. Teismas neatmeta galimybės, kad atsakovė D. J. 2020 m. birželio 12 d. transporto priemonės rakto galėjo ir nepadėti į saugią vietą taip, kad jų neužvaldytų atsakovas T. J.. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir tai, kad transporto priemonė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. birželio 12 d., buvo suremontuota ir parvaryta iš specializuoto autoserviso.

34. Atsakovas 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad į sekcijos skyrių, kuriame atsakovė D. J. laikė transporto priemonės raktus, galima patekti ir be specialaus rakto, ką jis ir buvo padaręs. Teismo vertinimu, transporto priemonės raktų laikymas sekcijos skyriuje, į kurį galima patekti ir be jokių raktų, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovė elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Teismas pažymi, kad atsakovė D. J. bylos nagrinėjimo metu neatskleidė jokių detalių aplinkybių dėl kokių priežasčių pradėjo slėpti transporto priemonės raktą nuo atsakovo T. J.. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovas T. J. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-743/2019, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Iš minėto baudžiamojo įsakymo aprašomosios dalies nustatyta, kad atsakovas T. J. jau buvo neatsakingai pasielgęs su kita atsakovės transporto priemone, dėl ko tikėtina ir įvyko konfliktas, sąlygojęs atsakovo T. J. veiksmus ir jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Be to, teismas pažymi ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendyje, kuris buvo priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-593/2021, nurodyta, jog atsakovas T. J. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Nusikalstamos veikos padarymo metu trys nuobaudos buvo galiojančios, visos jos susijusios su alkoholio vartojimu, o viena, t. y. 2016 m liepos 27 d. nuobauda, – su vairavimu būnant neblaiviam. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė D. J., jeigu ji ir ėmėsi priemonių, tai jų pasirinkimas (transporto priemonės rakto padėjimas bute esančioje sekcijoje į kurią galima patekti be jokių didesnių pastangų, tame tarpe ir specialaus rakto), negali būti vertinamas kaip pakankamas konstatuojant faktą, kad ji elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį.

35. Be to, nagrinėjamu metu nustatyta ir tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas eismo įvykis, buvo remontuojama paties atsakovo T. J.. Taigi, atsakovė D. J. duodavo atsakovui T. J. transporto priemonės raktą tam, kad būtų atliekami remonto darbai. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, nurodytais rašytiniuose paaiškinimuose, kad remonto darbų atlikimas neabejotinai susijęs su transporto priemonės judėjimu, ir abejoja atsakovės D. J. paaiškinimais, duotas 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, kad ji visuomet, t. y. tol, kol atsakovas T. J. remontuodavo transporto priemonę, stovėdavo prie jos. Be to, atsakovai 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad transporto priemonė 2020 m. birželio 12 d. buvo suremontuota. Nors atsakovė D. J. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad transporto priemonę į autoservisą nuvežė ir iš jo parvežė meistras autovežiu, tačiau įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, nepateikė. Teismo vertinimu, tokiu atveju byloje liko nepaneigta, kad 2020 m. birželio mėn. į autoservisą neapdraustą transporto priemonę galėjo pristatyti arba pati atsakovė, arba atsakovas T. J..

36. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė D. J., duodama parodymus Kauno apygardos teisme, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-151-593/2021, nurodė, jog automobilis yra atsakovo T. J., buvo registruotas jos vardu tik dėl pigesnių draudimo įmokų. Pažymėjo ir tai, kad eismo įvykio dieną sūnus pataisė automobilį, todėl nespėjo jo vėl apdrausti. Mano, kad dėl draudimo sutarties nutraukimo buvo sakiusi sūnui, bet jis galėjo ir pamiršti. Taigi, atsakovė D. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neigė aplinkybes, kad ji yra transporto priemonės savininkė, nebuvo tokia kategoriška ir dėl to, kad minėjo atsakovui T. J. dėl draudimo sutarties nutraukimo. Be to, atsakovė D. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nieko neminėjo ir apie tai, kad ji draudė atsakovui T. J. valdyti transporto priemonę, kad atsakovas 2020 m. birželio 12 d. transporto priemonę paėmė be jos žinios ir be jos sutikimo. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-151-593/2021 atsakovei D. J. negrėsė jokia atsakomybė (nei civilinė, nei baudžiamoji). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje atsakovės D. J. atžvilgiu yra pareikštas reikalavimas dėl 51 213,04 Eur žalos atlyginimo, todėl tikėtina, kad atsakovė D. J. tokią poziciją (ypatingai susijusią su transporto priemonės neleidimu valdyti atsakovui T. J.) galėjo pasirinkti tam, kad galėtų išvengti civilinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymo.

37. Teismo vertinimu, nei L. J., kuri buvo apklausta kaip liudytoja 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, nei E. M., nei L. S., kurie buvo apklausti kaip liudytojai 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu, parodymų, nepakanka patvirtina, kad atsakovė D. J. buvo itin apdairi ir rūpestinga ir ėmėsi visų priemonių, kad atsakovas T. J. neužvaldytų transporto priemonės. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog matė kaip atsakovas T. J. neteisėtai užvaldė transporto priemonės raktą.

38. Be to, kaip minėta sprendimo 31 punkte, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės savininko atleidimo nuo atsakomybės, kartu turi būti aiškinamasi ir dėl kokių priežasčių transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kaip ne kartą šiame sprendime minėta, nagrinėjamo metu nustatyta, kad transporto priemonė nebuvo drausta dėl sąmoningų atsakovės D. J. veiksmų. Šiuo aspektu teismas sutinka su ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad atsakovo T. J. transporto priemonės valdymo faktas eismo įvykio metu neturėjo jokios įtakos atsakovei D. J. įvykdyti TPVCAPDĮ nustatytą pareigą – apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

39. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 26–38 punktuose nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė D. J. bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog yra pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės (CPK 178, 185 straipsniai).

40. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 15–39 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 51 213,04 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės D. J. yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 10 punkte, pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžia ieškovo patirtą 51 213,04 Eur žalą priteisti solidariai iš atsakovų T. J. ir D. J. (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 17 straipsnis, 23 straipsnis, CK 6.6 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, CPK 177–178 straipsniai, 185 straipsnis).

41. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 993 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

43. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011; kt.). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

44. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta sprendimo 42–43 punktuose, sprendžia ieškovui iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis, t. y. po 496,50 Eur (993 Eur / 2).

45. Atsakovė D. J. 2021 m. spalio 7 d. protokoline nutartimi buvo įpareigota įmokėti 100 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojų iškvietimą į teismo posėdį. Minėtą sumą atsakovė sumokėjo 2021 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7. Liudytojai, iškviesti į teismo posėdį, prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei grąžinama 100 Eur suma, sumokėta kaip užstatas galimoms liudytojų išlaidoms padengti (CPK 90, 91 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51 213,04 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus trylika eurų ir 4 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 496,50 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 50 ct), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti atsakovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą, sumokėtą kaip užstatą civilinėje byloje Nr. e2-1285-921/2021.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.