- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-551-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00299-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Alma Urbanavičienė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- D. J., T. J.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T. J. ir D. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas arba Biuras) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. J. (toliau – atsakovas) ir D. J. (toliau – atsakovė) 51 213,04 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo T. J., vairavusio atsakovei D. J. priklausančią transporto priemonę BMW 523I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas asmuo, apgadintas motociklas, motociklininko apranga ir telefonas. Eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 523I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
3. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydį nustatė ir nukentėjusiesiems asmenims atlygino akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų sutarties Nr. 1, sudarytos tarp ieškovo ir AB ,,Lietuvos draudimas“, pagrindu. Ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas, iš viso – 51 213,04 Eur. Ieškovas regreso tvarka prašė išmokėtas sumas priteisti solidariai iš atsakovų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. J. su ieškinio dalimi, pareikšta jo atžvilgiu, sutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti žalos atlyginimą ne tik iš jo, bet ir iš jo motinos atsakovės D. J.
5. Pažymėjo, kad jis transporto priemonę užvaldė atsakovei D. J. nežinant ir jai nematant, be jos žinios ir sutikimo, prieš jos valią. Atsakovė D. J. uždraudė jam naudotis transporto priemone po to, kai jai buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu nustatyti transporto priemonės trūkumai, ir paslėpė transporto priemonės raktus. Be to, dėl tos pačios priežasties, kad jis negalėtų naudotis transporto priemone, atsakovė D. J. nutraukė draudimo sutartį. Atsakovė jam buvo nurodžiusi, kad jis transporto priemone galės naudotis tik tuomet, kai ji bus visiškai suremontuota, kai bus atlikta techninė apžiūra ir bus apdrausta. Atsakovas transporto priemonę remontavo savo jėgomis, nes trūko lėšų, todėl ilgą laiką ja niekas nesinaudojo. Atsakovą 2020 m. birželio 12 d. draugai pakvietė atvykti į gimtadienį prie ežero. Automobilis tuo metu jau buvo suremontuotas, tačiau nebuvo apdraustas, taip pat neturėjo galiojančios techninės apžiūros kortelės. Atsakovas T. J., nematant atsakovei D. J., rado paslėptą spintos skyriaus, kuriame buvo padėti transporto priemonės raktai, raktą. Atsakovas savavališkai, be atsakovės D. J. leidimo, paėmė transporto priemonės raktus ir išvyko prie ežero. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių jo motina atsakovė D. J. yra nekalta dėl to, kad atsakovas prieš jos valią ir jai nežinant važiavo neapdrausta transporto priemone.
6. Atsakovė D. J. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiktas ieškinys jos atžvilgiu nepagrįstas, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės). Atsakovė žino, kad teisės aktai nustato jai, kaip transporto priemonės savininkei, pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėjo, kad ji šios pareigos neįvykdė ir tą pripažįsta. Atsakovės nuomone, tam, kad būtų konstatuoti jos neteisėti veiksmai, būtina nustatyti ne tik tai, kad ji neįvykdė pareigos ir nesudarė minėtos draudimo sutarties, bet ir tai, kad ji, kaip transporto priemonės savininkė, davė leidimą naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui (šiuo atveju – atsakovui T. J.). Pabrėžė, kad ji atsakovui T. J. neperdavė naudotis neapdraustos transporto priemonės. Priešingai, atsakovė uždraudė atsakovui T. J. ja naudotis. Atsakovė transporto priemonės raktus laikė rakinamos spintos skyriuje, o spintos raktą laikė savo piniginėje. Manė, kad dėl šių priemonių, kurių ji ėmėsi, jos sūnus atsakovas T. J., net ir norėdamas, negalės naudotis transporto priemone. Įvykio dieną, 2020 m. birželio 12 d., ji ir sūnus atsakovas T. J. buvo namuose. Sūnus nepranešė, kad ketina kažkur važiuoti, neprašė, kad ji duotų transporto priemonės raktą. Apie tai, kad atsakovas T. J. be jos žinios ir leidimo pateko į spintos skyrių, paėmė transporto priemonės raktą ir išvažiavo prie ežero, ji suprato tik 2020 m. birželio 13 d. ryte, atvykus policijos pareigūnams.
7. Atsakovės nuomone, jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonę atsakovas T. J. užvaldė jai apie tai nieko nežinant ir nematant, prieš jos valią, be jos žinios ir sutikimo. Be to, atsakovės nuomone, jos veiksmai nėra susiję nei tiesioginiu, nei netiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta žala. Mano, kad netgi tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nepašalintų kilusių neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju žalą turi atlyginti atsakovas T. J., kuris neteisėtai užvaldė jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovo T. J. ir atsakovės D. J. 51 213,04 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis.
9. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos kilti atsakovo T. J. civilinei atsakomybei – nustatyti neteisėti veiksmai, kilusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė.
10. Teismas sprendė, kad atsakovės D. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, kaip transporto priemonės BMW 523I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė, neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu minėtos transporto priemonės. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju jos neteisėtiems veiksmams konstatuoti kartu su pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu būtina nustatyti ir kitas papildomas sąlygas, t. y. arba tai, kad žala buvo padaryta atsakovei naudojantis neapdrausta transporto priemone, arba atsakovės perdavimą naudotis kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką panašiose bylose – neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.
11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neginčijo ieškovo patirtų nuostolių (žalos) dydžio, ieškovo patirtų nuostolių dydį pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas laikė, kad ieškovas įrodė tiek patį žalos faktą, tiek jos dydį.
Atsiliepimas
12. Teismas nesutiko su atsakovės D. J. argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį, kad tarp jos veiksmų (pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, kad atsakovės D. J. neteisėtas neveikimas, neapdraudžiant jai priklausančios transporto priemonės, lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Biurui teko pareiga išmokėti išmoką ne tik dėl to, kad atsakovas T. J. sukėlė eismo įvykį, bet ir dėl to, kad atsakovė D. J., kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsakovė D. J. nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltės prezumpciją. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės ji negalėjo apdrausti dėl kitų asmenų veiksmų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 523I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dėl atsakovės sąmoningai priimto sprendimo, kuris, teismo vertinimu, nėra suderinamas su itin rūpestingo ir apdairaus žmogaus standartais.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė atsakovės D. J. civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Tuo tarpu atsakovė D. J. savo kaltės prezumpcijos nenuginčijo.
15. Spręsdamas dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės, teismas, įvertinęs atsakovų, liudytojų parodymus, nurodė, kad atsakovė D. J., jeigu ir ėmėsi priemonių, tam kad neprarastų transporto priemonės valdymo, tai jų pasirinkimas (transporto priemonės rakto padėjimas bute esančioje spintoje, į kurią galima patekti be jokių didesnių pastangų, tame tarpe ir specialaus rakto), negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti, jog ji elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonės.
16. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta dėl sąmoningų atsakovės D. J. veiksmų. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo T. J. transporto priemonės valdymo faktas eismo įvykio metu neturėjo jokios įtakos atsakovei D. J. įvykdyti įstatymu nustatytos pareigos – apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
17. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė D. J. bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog yra pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė D. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo jos atžvilgiu, priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš D. J. atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, pažeisdamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
19.2. Vien pasyvus apeliantės, kaip transporto priemonės savininkės, elgesys neapdraudus transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nagrinėjamos bylos atveju negali būti pagrindu apeliantei taikyti civilinę atsakomybę, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas pačiam savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis ja kitam asmeniui.
19.3. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė elgėsi itin atidžiai, rūpestingai ir atsakingai, tam, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonės. Tokią galimybę apeliantė prarado dėl neteisėtų sūnaus T. J. veiksmų, kuris užvaldė automobilį be apeliantės sutikimo, leidimo ir žinios, nepaisydamas apeliantės draudimo naudotis automobiliu.
Atsiliepimas
20. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai ir reikalavimai yra analogiški bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės pateiktiems prieštaravimams ir reikalavimams, dėl kurių ieškovas jau yra itin išsamiai pasisakęs savo procesiniuose dokumentuose, todėl jų atsiliepime į apeliacinį skundą nekartoja. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko atsakomybės
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovės D. J. atžvilgiu.
23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės D. J. neteisėtas neveikimas, neapdraudžiant jai priklausančios transporto priemonės, lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Ieškovui teko pareiga išmokėti išmoką ne tik dėl to, kad atsakovas T. J. sukėlė eismo įvykį, bet ir dėl to, kad atsakovė D. J., kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
24. Apeliantė nesutinka su šia teismo pozicija bei nurodo, kad vien pasyvus apeliantės, kaip transporto priemonės savininkės, elgesys neapdraudus transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nagrinėjamos bylos atveju negali būti pagrindu apeliantei taikyti civilinę atsakomybę, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas pačiam savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininkui leidus naudotis ja kitam asmeniui. Teigia, kad ji neleido T. J. naudotis jos transporto priemone, todėl nėra antrosios būtinosios neteisėtų veiksmų sąlygos.
25. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) (įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).
26. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.
27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad transporto priemonė BMW 523I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl pagal TPVCAPDĮ reikalavimus ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
28. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.
29. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
30. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais, skiriasi civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą sąlygos. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).
32. Nors, kaip minėta, asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari, kadangi jų abiejų veiksmai buvo būtinoji žalos Biurui atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
33. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą.
34. TPVCAPDĮ nedetalizuoja transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.
35. Atsakovė teigia, kad atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti, jog žala neapdrausta transporto priemone padaryta savininkei naudojantis ja arba savininkei suteikus leidimą naudotis transporto priemone. Su šiuo atsakovės argumentu sutiktina, nes TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neapdraustos transporto priemonės savininkas negali naudotis ja pats ir leisti ją naudoti kitam asmeniui.
Dėl transporto priemonės savininko veiksmų neteisėtumo
36. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu) bei šios priemonės faktiniu panaudojimu pačiam arba leidimu šia priemone pasinaudoti.
37. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu atsakovei D. J. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė BMW 523I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl to teismas sprendžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai dalyje dėl transporto priemonės neapdraudimo įrodyti.
38. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė D. J. pažeidė ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą neapdraustos transporto priemonės savininko pareigą nenaudoti neapdraustos transporto priemonės pačiam ir neleisti ja naudotis kitam asmeniui, nes neužtikrino, kad T. J. nepasinaudotų neapdrausta transporto priemone.
39. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas neapdraustos transporto priemonės savininkui leisti naudoti neapdraustą transporto priemonę kitam asmeniui reiškia ne tik draudimą savininkui leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui aktyviais veiksmais, bet ir draudimą transporto priemonės savininkui būti pasyviu ir nerūpestingu tokiu laipsniu, kuris sudarytų sąlygas transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims. Taigi, transporto priemonės savininkas gali įrodyti neatlikęs neteisėtų veiksmų, jei įrodo, kad dėjo protingas pastangas neleisti pasinaudoti neapdrausta transporto priemone kitiems asmenims.
40. Toks transporto priemonės savininko pareigos turinys išvestinas iš kasacinio teismo išaiškinimo, kad aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Įvertinus tai, kad žalos atlyginimo pareiga kyla būtent tuomet, kai transporto priemonė dalyvauja eisme, ir tai, kad sudėtinė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dalis yra transporto priemonės savininko pareiga nenaudoti ir neleisti naudoti neapdraustos transporto priemonės tretiesiems asmenims, būtų nepagrįsta nustatant transporto priemonės savininko atsakomybę visiškai neatsižvelgti į aplinkybę, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013).
41. Apeliantės nuomone, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė elgėsi itin atidžiai, rūpestingai, ir neleido valdyti transporto priemonės kitam asmeniui. Teigia, kad transporto priemone buvo pasinaudota dėl neteisėtų sūnaus T. J. veiksmų, kuris užvaldė automobilį be apeliantės sutikimo, leidimo ir žinios, nepaisydamas apeliantės draudimo naudotis automobiliu.
42. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, teismo posėdžių garso įrašais, liudytojų parodymais, nesutinka su šiuo apeliantės argumentu ir neturi pagrindo byloje esančių įrodymų vertinti kitaip nei kad juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
43. Atsakovė, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonę BMW 523I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji pirko sau – važiuoti į darbą, tačiau leisdavo ja naudotis ir sūnui. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyti transporto priemonės trūkumai, dėl kurių nebuvo pratęstas techninės apžiūros galiojimas. Atsakovė nurodė, kad nutraukė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nes neketino automobiliu naudotis, kol trūkumai nebus pašalinti. Nurodė, kad transporto priemone nesinaudojo nuo 2019 m. lapkričio mėn., be to, draudė ja naudotis ir atsakovui T. J.. Transporto priemonės raktą laikė spintos skyriuje, kuris buvo rakinamas, o spintos skyriaus raktą laikė piniginėje, kurią nešiojosi rankinėje. Atsakovė nurodė, kad atsakovas T. J. transporto priemonės raktą paėmė jai nematant ir nežinant, pasinaudojo jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone be jos leidimo ir sukėlė eismo įvykį.
44. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovė D. J., duodama parodymus Kauno apygardos teisme, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1‑151-593/2021, nurodė, jog transporto priemonė, kuria sūnus padarė eismo įvykį, pirkta už sūnaus pinigus, automobilis yra atsakovo T. J., buvo registruotas jos vardu tik dėl pigesnių draudimo įmokų. Pažymėjo ir tai, kad eismo įvykio dieną sūnus pataisė automobilį, bet atsakovė nespėjo jo vėl apdrausti. Mano, kad dėl draudimo sutarties nutraukimo buvo sakiusi sūnui, bet jis galėjo ir pamiršti. Taigi, atsakovė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenurodė aplinkybių apie tai, kad ji draudė atsakovui T. J. valdyti transporto priemonę, jog atsakovas 2020 m. birželio 12 d. transporto priemonę paėmė be jos sutikimo.
45. Atsakovas T. J., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iš esmės žinojo, kad transporto priemonės raktai laikomi spintoje, taip pat nurodė, jog į spintos skyrių, kuriame atsakovė D. J. laikė transporto priemonės raktą, galima patekti ir be spintos rakto.
46. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendyje, kuris buvo priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-593/2021, nurodyta, kad atsakovas T. J. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Nusikalstamos veikos padarymo metu trys nuobaudos buvo galiojančios, visos jos susijusios su alkoholio vartojimu, o viena, t. y. 2016 m liepos 27 d. nuobauda – su vairavimu būnant neblaiviam.
47. Pažymėtina, kad nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad matė, kaip atsakovas T. J. neteisėtai užvaldė transporto priemonę.
48. Dėl šioje civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-593/2021 duotų atsakovės parodymų prieštaringumo, kritiškai vertinama atsakovės pozicija dėl neleidimo valdyti transporto priemonę atsakovui T. J. vien dėl techninės apžiūros negaliojimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl transporto priemonės raktą apskritai reikėjo slėpti nuo atsakovo. Atsižvelgiant į atsakovo administracinių nuobaudų istoriją, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovė transporto priemonės raktą laikė užrakintą dėl atsakovo polinkio vartoti alkoholį, vairuoti esant neblaiviam. Įvertinus tai, kad atsakovė žinojo, jog atsakovas ne kartą baustas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat baustas dėl vairavimo esant neblaiviam, transporto priemonės raktų laikymas spintos skyriuje, į kurį galima patekti be rakto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė ėmėsi protingų priemonių, jog atsakovas negalėtų pasinaudoti transporto priemone. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nesielgė itin atidžiai ir rūpestingai, kad neleistų atsakovui pasinaudoti neapdrausta transporto priemone.
Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų
49. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytam standartui aspektu, o nukrypimas nuo jo lemia asmens kaltę.
50. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės savininko kaltės, kartu turi būti aiškinamasi ir dėl kokių priežasčių transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
51. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 523I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dėl atsakovės priimto sprendimo. Atsakovė nurodė, kad draudimo sutartį nutraukė todėl, kad transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyti transporto priemonės trūkumai, kol bus ištaisyti minėti trūkumai atsakovė neketino naudotis transporto priemone. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis, transporto priemone, nepaisant jos trūkumų, galėjo būti važiuojama. Be to, tiek pati atsakovė, tiek atsakovas T. J. procesiniuose dokumentuose, taip pat teikdami paaiškinimus teismo posėdžių metu nurodė, kad transporto priemonė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki eismo įvykio buvo tvarkoma atsakovo T. J., taip pat specializuotame automobilių servise. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, tam, kad transporto priemonė galėtų būti remontuojama automobilių servise, transporto priemone iki jo turėjo būti važiuojama. Byloje nėra įrodymų, kad transporto priemonė iki autoserviso buvo nugabenta kitu būdu.
52. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės ji negalėjo apdrausti dėl kitų asmenų veiksmų. Papildomai pažymėtina, kad atsižvelgiant į pirmiau aptartą atsakovo polinkį vairuoti apsvaigus, atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo įvertinti galimybę, kad atsakovas gali bandyti naudotis techniškai netvarkinga transporto priemone, ir dėl to transporto priemonės draudimo sutarties nenutraukti.
53. Kadangi šiuo atveju transporto priemonės draudimo sutartis nutraukta dėl atsakovės sprendimo, žinant, kad atsakovas faktiškai naudojasi šia transporto priemone, spręstina, kad šioje konkrečioje situacijoje atsakovės elgesys neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartų.
54. Dėl aptartų argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė D. J. nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltės prezumpciją.
55. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiai AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta suma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo 51 213,04 Eur sumą, šalys argumentų dėl žalos dydžio nereiškė, todėl antroji civilinei atsakomybei takyti būtina sąlyga – žala, taip pat įrodyta.
56. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).
57. Nagrinėjamu atveju nustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos Biurui, nes Biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiai AB „Lietuvos draudimas“ kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkė (atsakovė) neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
58. Dėl teisinio priežastinio ryšio teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
59. Įvertinus aptartas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.
60. Apibendrinant aptartus motyvus ir aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės, todėl pagrįstai priteisė ieškovo naudai 51 213,04 Eur dydžio žalą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų T. J. ir D. J..
Dėl bylos procesinės baigties
61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ar turėtų būti naikinamas.
62. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
64. Ieškovas nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl klausimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.