Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietu­vis, pagrindinio išsilavinimo, ne­ve­dęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kal­s­tamos veikos padarymui, 2019 m. sausio 2 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu numeriu 3, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, vartodamas necenzūri­nius žo­džius, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą dešinės ran­kos kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. R. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nu­ken­tėjusiajam E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosru­vos už kai­rės ausies, sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. J., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pri­­pažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 2 d. namuose su draugu L. P. gėrė degtinę ir alų, kiek išgėrė, nepamena. Išgėrę abu išėjo į kiemą, sto­vėjo aikštelėje ir rūkė. Tuo metu į aikštelę atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo E. R. su draugu. Jie priekaištavo, kad prie jų namo kažkas įvyko su automobiliu, tačiau jis nieko ne­su­prato, liepė eiti iš jo kiemo. Tarp jo ir E. R. įvyko kivirčas, kuris kilo dėl to, kad E. R. pra­­dėjo fotografuoti jo mamos automobilį. Priėjęs prie E. R. jis sudavė vieną smūgį ranka jam į gal­vą. Atrodo, kad sudavė delnu, tačiau galėjo ir kumščiu, buvo ne­blai­­vus, todėl nepamena. Kur pataikė, neatsimena. Neprisimena, ar vartojo necenzū­ri­nius žo­džius, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po su­duo­to smū­­gio E. R. su draugu sėdo į automobilį ir iš­važiavo. Jam atrodo, kad jie buvo tik dvie­se, tačiau gerai nepamena. Po kurio laiko atvažiavo policijos pa­reigūnai ir jį sulaikė. Alkoholio kie­kio ma­tuokliu jam nustatė 2,22 promilių girtumą. Nuoširdžiai gai­­lisi dėl to, ką padarė. Blaivus taip ne­bū­tų pasielgęs. Žalą E. R. atlygino, sumokėjo 100 eurų. Šeimos, vaikų neturi. Ne­dirba, registruotas dar­bo biržoje. Socialinės pašalpos negau­na, pi­ni­­gų atsiunčia užsienyje gyve­nan­ti mama, savo pajamų neturi (b. l. 92–94, 99–100).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl gir­tu­mo nustatymo (b. l. 1, 27), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. sausio 2 d. apie 21.50 val. į VŠĮ „Laz­di­jų ligoninė“ priėmimo skyrių kreipėsi E. R., pranešdamas, kad apie 19.30 val. Laz­di­jų m. sumušė nepažįstami asmenys. Atvykus į ligoninę E. R., gim. (duomenys neskelbtini), pa­aiš­kino, kad apie 20 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 3, matant pašaliniams asme­nims, jį su­mušė iš matymo pažįstamas T. J., suduodamas ranka vieną smūgį į galvos sri­tį. Dėl suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, pradėjo svaigti galva, todėl kreipėsi į ligoninę. E. R. buvo įtariama galvos trauma, konsultacijai išsiųstas į Aly­taus apskrities ligoninę. Me­džia­go­je dėl techninio eismo įvykio 2019 m. sausio 2 d. 20.03 val. alko­ho­lio kiekio matuokliu T. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,22 promilių girtumas;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 22), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Aikštelė asfaltuota, jos dydis – 8 x 15 m;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada G 10/2019 (06) (b. l. 37), kurioje nurodyta, kad E. R. poodinė kraujosruva už kairės ausies, gal­vos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto lai­­ko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Nusta­ty­ti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Sužalojimas kva­li­fi­kuo­tinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fi­zinį skausmą;

- nukentėjusiojo E. R. parodymais (b. l. 40–41, 48–49, 55), iš kurių matyti, kad 2019 m. sausio 2 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, iš kurio automobilis pasi­šalino. Pažįstamas pasakė, kad eismo įvykį sukėlė automobilis „VW Passat“ ir nuvažiavo link miesto centro. Jis su D. D. ir K. K. važiavo ieškoti to automo­bi­lio. Automobilį „VW Passat“ pamatė (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto numeriu 3, automobilio gali­nis dešinės pusės žibintas buvo išdaužtas. Jie visi trys išlipo iš automobilio ir nuėjo prie aikštelėje stovėjusių T. J. ir L. P.. Jis pradėjo su jais kalbėti, T. J. var­to­jo necenzūrinius žodžius, rėkė. Kai D. D. liepė nufotografuoti automobilio nu­me­rius, T. J. rėkdamas ir keikdamas priėjo prie jo ir vieną kartą dešinės rankos kum­š­čiu su­davė į kairę galvos pusę. Jis jautė fizinį skausmą. Tada jie visi trys sėdo į automobilį ir iš­va­žia­vo. Po poros valandų D. D. jį nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, nes jam pra­dėjo svaigti galva, temo akyse. Greitosios medicinos pagalbos auto­mo­bi­liu jį nuvežė Alytaus S. K. ligoninę, ten jį apžiūrėjo. Vaistų neišrašė, gydymo nepaskyrė, li­go­ninėje negulėjo, dau­giau niekur nesigydė. T. J. žalą atlygino, sumokėjo 100 eurų, pre­tenzijų jam neturi;

- liudytojo L. P. parodymais (b. l. 59–61), iš kurių matyti, kad 2019 m. sau­sio 2 d. su draugu T. J. pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), ant­ra­me aukšte, buto numerio neži­no, gėrė degtinę, kiek išgėrė neprisimena. Būdami neblaivūs sugal­vo­jo važiuoti pas merginas. Išėję kiemą, stovėdami aikštelėje prie T. J. mamos automo­bilio „VW Passat“, valstybinių numerių raidės (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena, dar išgėrė alkoholio. Ta­da T. J. liepė eiti ieškoti vai­ruotojo, skambinti drau­gams, pažįstamiems, nes girti negalėjo važiuoti. Kai parūkė, jis atsidarė automobilio galines dešinės pusės dureles ir įsėdęs į automobilį užmigo, buvo labai stipriai neblaivus, kadangi tris paras vartojo alkoholį. Miegodamas iš­girdo, kaip atsidarė ir užsidarė automobilio durelės, tuomet pajuto smūgį. Prabudęs pamatė dulkių de­besį ir išsiskleidusias oro pagalves. Automobilio priekyje sėdėjo du vaikinai, vienas iš jų T. J., o kito nematė. Matė, kad T. J. sėdėjo priekyje, tačiau ar jis vairavo auto­mo­bi­lį, ar tas kitas vaikinas, negali pasakyti, nepamena, buvo labai girtas. Tada jie tuo pačiu automo­bi­liu grįžo į aikštelę prie T. namų. Kiek valandų buvo, negali pasakyti, bet buvo jau tam­su. Su T. J. stovėjo aikš­telėje, o tas kitas vaikinas kažkur nuėjo. Staiga į kiemą atvažiavo automobilis, iš jo iš­li­­po trys asmenys, du vaikinai – E. R. ir K. K., ir mergina – D. D. E. R. priėjęs prie T. J. sugriebė jį už striukės. Tada T. J. trenkė dešinės rankos delnu vieną kartą E. R. į galvos sritį, kur pa­tai­kė ne­ma­tė. Jis liepė jiems ramintis, tada E. R. sėdo į savo automobilį, kuriuo atva­žia­vo, ir visi trys išvažiavo. Jis su T. J. liko prie automobilio, vėliau nuėjo pas T. į namus, ten dar išgėrė degtinės. Po to T. išėjo į kiemą parūkyti, jis išėjo paskui ir pamatė policijos parei­gū­nus. T. J. jau buvo policijos automobilyje;

- liudytojos D. D. parodymais (b. l. 64–65), iš kurių matyti, kad 2019 m. sausio 2 d. E. R. automobiliu „Opel Astra“ parvežė ją ir K. K. namo. Sustojus prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), lauke stovėję D. ir V. K. papasakojo, kad į jų namą, kuris yra (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis ir pabėgo. Sakė, kad tai buvo sidabrinės spalvos „VW Passat“, kuris nuvažiavo link savivaldybės. Jie visi trys važiavo ieškoti to automo­bi­lio. Važiuojant iš savivaldybės aikštelės E. R. pamatė sidab­rinės spalvos „VW Passat“, kurio degė tik vienas galinis žibintas. Tas automobilis stovėjo dau­gia­bučio aikštelėje. Nu­va­žiavę ten, visi trys išlipo iš automobilio. Prie automobilio „VW Passat“ sto­vėjo du vaikinai, T. J. ir L. P., abu buvo neblaivūs, sunkiai stovėjo ant kojų, kalbėjo neriš­liai. E. R. paklausė, kodėl jie pabėgo iš įvykio vietos. T. J. pradėjo vartoti ne­cenzūrinius žodžius, atrodė labai piktas. L. P. pasakė: „jo, prisivažinėjom“. T. J. keikdamasis atėjo link jų. Kai E. R. liepė jai nufo­tografuoti valsty­bi­nius numerius, T. J. pradėjo rėkt, kodėl ji fotografuoja. Ji išsi­gan­do jo riksmo, paėjo atgal. T. T. J. priėjo prie E. R. ir keikdamasis tren­kė jam vieną kartą dešine ran­ka, ar kumščiu, ar delnu, negali pasakyti, pataikė į galvos kairę pusę. Ji nu­bėgo prie auto­mo­bilio, pa­sa­kė: „ateikit, neprasidėkit“, E. R. su K. K. atėjo į auto­mo­bilį ir jie išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, su savininkais palaukė po­li­cijos pareigūnų. Atvykus po­licijos pareigūnams viską papasakojo ir pareigūnai išvažiavo. E. R. pradėjo skaudėti galvą, sakė, kad temsta akyse. Ji su E. nuvyko į Laz­di­jų ligoninės priėmimo skyrių, iš ten jį išvežė į Alytaus S. K. ligoninę, padarė rentgeno nuot­rau­ką ir išleido namo. Jis ligo­ni­nė­je negulėjo, ar gėrė vaistus, nežino. Ji labai išsigando, kai T. J. sudavė smūgį E. R., buvo baisu;

- liudytojo K. K. parodymais (b. l. 69–70), iš kurių matyti, kad 2019 m. sau­sio 2 d. E. R. automobiliu „Opel Astra“ parvežė jį ir D. D. namo. Sustojus (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, lauke stovėję D. ir V. K. papasakojo, kad pilkos spalvos automobilis „VW Passat“ įvažiavo į jų namo sieną ir pabėgo, nuvažiavo link savivaldybės. Jie visi trys nuvažiavo link savivaldybės. E. R. pamatė automobilį „VW Passat“, kurio vienas galinis žibintas nedegė. Tas automobilis stovėjo aikš­telėje prie daugiabučio. Nuva­žiavę ten visi trys išlipo iš automobilio. Prie automobilio „VW Passat“ stovėjo du vaikinai, T. J. ir L. P.. E. R. paklausė, ko­­­dėl jie pabėgo iš įvykio vie­tos, sakė: „tai prisivažinėjot“. L. P. pasakė: „tai jo“. Mat­ėsi, kad jie abu neblai­vūs, svirduliavo. Kai D. D. fotografavo automobilio nu­me­­rius, T. J. pra­­dėjo rėkt, kodėl ji fotografuoja, ir ėjo link jos, ji atsitraukė. Tada T. J., nieko nesa­kęs, priėjo prie E. R. ir vieną kartą sudavė vieną smūgį dešine ranka, ar kumščiu, ar del­nu, nematė, jam į galvos sritį, pataikė į kairę pusę. D. D. liepė ne­prasidėt su juo ir jie visi trys išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems pa­­sakė, kas atsitiko, nurodė, kur yra T. J. ir L. P. Jam buvo nemalonu stebėti konfliktą, T. J. savo veiks­mais sutrikdė rimtį.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. J. kaltė padarius jam in­kriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis viešoje vieto­je, kitų žmonių akivaiz­doje, vartodamas necenzūri­nius žodžius, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežas­­ties suduodamas smūgį E. R. sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarką. Įvertinus tai, T. J. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą.

Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama vie­šie­ji dar­bai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­jam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­muoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 131–133, 135).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b. l. 108), baustas administracine tvarka (b. l. 116–119), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos ne­gau­na (b. l. 120, 121), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 124).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą vei­ką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplin­ky­bė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­ta­mos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, T. J. asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – vie­šieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tin­­kama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusi­kals­tamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straip­s­niai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis pri­si­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama baus­mė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panai­kin­ti­na baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straip­s­nio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respub­li­kos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įparei­go­jant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, T. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, pas­ki­riant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, T. J. išbūtą lai­kiname sulaikyme nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 3 d., ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsa­ky­mui įsiteisėjus.

Išaiškinti T. J., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų vie­šų­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra sais­to­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.