Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-06-15 · Civilinė byla Nr. 2-1059-642/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-09-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
2-1059-642/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07720-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
UAB „Inkomsta“
Advokatai
Linas Mažonis
Kategorijos
  • 11.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1059-642/2011(Proceso Nr. 2-06-3-07720-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 11.7.1; (S) 11.9.10.7;14.1;15.3.1;15.5;18.2.2;116.1; 116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Andrai Abramavičiūtei, Jūratei Kaušakytei, Vitai Girdvainienei ir Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovui E. S., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovės 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 6400,00 Lt; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-05-05 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) įpareigoti atsakovę pakeisti atleidimo pagrindą ir atleisti ieškovą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį bei pranešti apie atleidimą VSDFV Klaipėdos skyriui; 5) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo dienos priedą prie darbo sutarties Nr. 603; 6) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui išeitinę kompensaciją, t.y. 6400,00 Lt; 7) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui priteistas sumas, t.y. 9890,00 Lt nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (3200,00 Lt); 8) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą dėl nuobaudų 2010-05-05 Nr. Atl 15; 9) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą dėl nuobaudų 2010-03-08 Nr.3; 10) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl neatvykimo į darbą 2010-03-08; 11) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą; 12) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl E. S. atsisakymo pasirašyti įsakyme dėl drausimės nuobaudos skyrimo; 13) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl padarytos žalos įmonei 2010-03-19; 14) panaikinti lokalinę sąmatą (be datos), kurioje nurodyta suma žiniaraščiui 8647, 94 Lt; 15) priteisti iš atsakovės 9890,00 Lt nesumokėto atlyginimo dalį už 2009 m.- 2010 m; 16) priteisti iš atsakovės 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 17) pripažinti, kad atsakovės teismui pateikti 2010-03-08 nuobaudos skyrimo įsakymas ir su juo susiję aktai, sąmata yra suklastoti ir nepripažinti jų įrodymais bei apie suklastojimo faktą pranešti prokuratūrai ( T.2; b.l.116).

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad 2010-03-04 ir 2010-03-05 ieškovui neatvykus į darbą, atsakovė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą, o 2010-05-05 su ieškovu nutraukta darbo sutartis ( T.1; b.l. 12, 13, T.2; b.l.120, 121, 122).

Dėl ieškovo darbo pareigų atlikimo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo.

Nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, teismas turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. Tijūnaitienė v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. Čekanauskaitė (Masiokienė), M. Masiokas v. UAB „Kelio“ restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. Kirkliauskienė v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje I. Tijūnaitienė v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005; 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. B. Bainoravičienė v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, bylos Nr. 3K-3-462/2005). Ši teismo pareiga egzistuoja, jeigu ieškovas net nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 5 d. ieškovas ir atsakovė (reorganizuota iš A. Černeckio individualios įmonės „Inkomsta“, T.1 ; b.l. 48-60), sudarė darbo sutartį dėl ieškovo darbo statybos direktoriaus pareigose (T.2; b.l. 85, 86). Atsakovė pasirašytinai supažindino ieškovą su atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (T.2; b.l. 87-91,122). Atsakovė pripažino, kad neparengė ieškovo pareigų, t.y. statybos direktoriaus darbų aprašymo (pareiginių nuostatų), tačiau atsakovė paaiškino, kad supažindino ieškovą su 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 11/1 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 04 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, kuriais pavedė kontroliuoti statybos darbuotojų darbą (T.1; 85, 86; T.2; b.l. 19, 20, 21,22).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamajam dirbti asmenį su jo būsimomis darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Kitaip tariant, tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, būdamas darbo santykiuose, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau, jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar atsakovė, neparengdama ieškovo darbo pareigų aprašymo, tinkamai vykdė įstatymo nustatytą pareigą, pasirašytinai supažindinti ieškovą su jo būsimomis darbo sąlygomis, teismas analizuoja šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. su 2008 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 3 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 11/1 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2009 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 04 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ ir kvalifikacijos atestatą (T.1; b.l.125). Iš paminėtų įsakymų matyti statybos objekto apimtis (Lietaus ir ūkio nuotekų tinklų įrengimo bei kelio dangos Melnragėje (Kopų, Aušros, Vaivos, Vienybės ir Ruonių gatvių) rekonstrukcijos darbai ir „Melnragės individualaus kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba) bei kokio pobūdžio darbus privalo atlikti įsakyme minimi darbuotojai. Šiuose įsakymuose taip pat nurodyta, kokias darbo funkcijas turi atlikti ieškovas, t.y. kontroliuoti darbų saugos vykdymą, tvirtini statybos darbų technologijos projektą, kontroliuoti įsakymo vykdymą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kokius darbus jis atliko (T.2; b.l. 119). Be to, ieškovui išduotas kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, leidžiantis ieškovui atlikti pareigas numatytas 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 179 Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir STR 1.09.05:202 „Statinio statybos techninės priežiūros“ patvirtinimo.

Įvertinus minėtus bylos įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas žinojo arba privalėjo žinoti savo darbo funkcijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 17- 185 straipsniai) .

Ieškovas žinojo ir tai, kad privalo laiku atvykti į darbą, kad pravaikšta - tai darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamų priežasčių, ir, kad darbdavys už neatvykimą į darbą gali nutraukti darbo sutartį (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.11 punktas, 5.5 punktas, T.2; b.l. 87-91). Ieškovas, žinodamas savo pareigas, neatvyko į darbą 2010 m. kovo 4 d. ir 5 d. Savo neatvykimą į darbą nurodytomis dienomis, ieškovas grindžia tomis aplinkybėmis, kad jam nemokamų atostogų metų būnant Meksikos Respublikoje, pavogė asmens dokumentus ir automobilio raktelius. Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojai išdavė ieškovui asmens grįžimo pažymėjimą, tačiau automobilio raktelių dublikato gaminimas Lenkijos Respublikoje užtruko, todėl ieškovas savalaikiai negalėjo grįžti į darbą. Atsakovė, ieškovui neatvykus į darbą 2010 m. kovo 4 d. ir 5 d., skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (T.1; b.l. 19).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovui nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2010 m. kovo 3 d. suteikė tikslines (nemokamas) atostogas (T.1; b.l. 21; T.2; b.l. 94, 95). Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojas Laimis Rubinskas 2010 m. vasario 21 d. išdavė ieškovui asmens grįžimo pažymėjimą, kurio galiojimo terminas 2010 m. kovo 6 d. Remiantis šiais įrodymais, teismas laiko įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes dėl asmens dokumentų bei automobilio raktelių vagystės Meksikos Respublikoje. Tačiau teismas negali sutikti su ieškovo argumentu, kad asmens dokumentų bei automobilio raktelių vagystė turėjo įtakos savalaikiam grįžimui į darbą. Minėta, kad Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojas Laimis Rubinskas 2010 m. vasario 21 d. išdavė ieškovui asmens grįžimo pažymėjimą. Vadinasi, ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas darbuotojas, žinodamas, kad jam pavogti mašinos rakteliai ir, turėdamas žinoti, kad šių raktelių dublikato gaminimas gali užtrukti, siekdamas laiku grįžti į darbą, privalėjo kelionės trukmę sutrumpinti. Remiantis nustatytomis apylinkėmis bei byloje esančiais įrodymais, teismas negali sutikti su ieškovo argumentu, kad ieškovas į darbą 2010 m. kovo 4 d. ir kovo 5 d. neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Teismui konstatavus, kad ieškovas į darbą 2010 m. kovo 4 d. ir kovo 5 d. neatvyko nesant svarbioms priežastims, teismas aiškinasi, ar atsakovė laikėsi įstatymo nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Ieškovas aiškina, kad jam apie drausminės nuobaudos paskyrimą už pravaikštas nieko nebuvo žinoma, kad dokumentai dėl šios drausminės nuobaudos skyrimo surašyti atgaline data. Atsakovė atsikerta, kad 2010 m. kovo 8 d. parengė Reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, tačiau ieškovui atsisakius paimti minėtą reikalavimą, atsakovė 2010 m. kovo 8 d. surašė ir Įsakymą Nr. 3 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir Aktą dėl E. S. atsisakymo pasirašyti įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Sprendžiant, ar darbdavys (atsakovė) tinkamai įvykdė pareigą įrodyti, kad ieškovas žinojo apie jam skirtą drausminę nuobaudą už pravaikštas, atsižvelgtina į bendruosius įrodymų pakankamumo bei kitus įrodinėjimo ir bylos faktinių duomenų vertinimo civiliniame procese principus. Šie išsamiai atskleisti, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R. Gaigalis v. V. Gaigalis, bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. Rabeckas, bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje D. V. Jucys v. V. Jucienė, bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. Benetis v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.).

Siekiant padaryti teisingą išvadą, teismas vertina byloje esantį rašytinį įrodymą, VSDFV duomenis apie tai, kad 2010 m. kovo 4 d. ir 5 d. ieškovui nustatytas nedraudiminis įvykis. Remiantis šiuo įrodymu, teismas daro išvadą, jog atsakovė neparengusi dokumentų dėl drausminės nuobaudos skyrimo už pravaikštas, negalėjo pateikti VSDFV duomenų apie ieškovo 2010 m. kovo 4 d. ir 5 d. pravaikštas. Pažymėtina, kad draudėjai užpildo ir pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita, 12-SD pranešimą apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius šiais atvejais: kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ar kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, apdraustajam asmeniui pravaikštos laikotarpiais bei kitais šiuose teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nemokamos už vieną ar daugiau dienų (priežasties kodas – 09). (2007 m. birželio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-261 “Dėl 12- SD pranešimo apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius pateikimo taisyklių patvirtinimo” 5.9 punktas). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės argumentu, kad ieškovas atsisakė pasirašyti dokumentuose dėl drausminės nuobaudos už pravaikštas skyrimo, nes iš bylos duomenų matyti, kad jau 2010 m. vasario mėnesį tarp ieškovo ir atsakovės buvo įtempti darbo santykiai dėl papildomų darbų, nenurodytų darbų projekte atlikimo, už kuriuos atsakingu atsakovė laikė ieškovą (T.1; b.l. 82, 83, 84, 129, 144, 145). Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė ieškovei pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą- papeikimą už pravaikštas be svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228, 230, 234, 236, 237, 238, 240 straipsniai).

Kasacinės instancijos teismas lakiosi nuomonės, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalis) pažeidimai nėra pakankamas pagrindas paskirtai drausminei nuobaudai panaikinti, tačiau kartu pažymi, jog vien dėl formalaus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ar įstatymo nuostatų dėl nušalinimo nuo darbo pažeidimo paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas negalimas tuo atveju, jeigu, patikrinus ir įvertinus kitų darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui reikšmingų aplinkybių visumą, pripažįstama, kad darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą.

Atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 234, 235 straipsniai) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 234 straipsnis). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 straipsnyje. Darbuotojo pareigos gali būti nustatytos ir kituose (Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsniuose ar kituose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose.

Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas žinojo arba privalėjo žinoti savo darbo funkcijas, todėl turėjo pareigą sąžiningai dirbti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 straipsnis, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.3. punktas).

Minėta, kad ieškovas pagal 2008 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 3 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 11/1 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2009 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 04 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, privalėjo kontroliuoti statybos darbuotojų darbą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovo kontroliuojame statybos objekte, buvo atliekami darbai, nenurodyti darbo projekte, kitaip tariant, buvo atliekami papildomi darbai, nenurodyti statybos objekto projekte ir dėl to, atsakovė galimai patyrė žalą ( T.1; b.l.27, 28, 29, 81, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 175, 176, 177, 179).

Nustatytų aplinkybių pagrindu bei įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas, būdamas profesionalus statinių statybos techninės priežiūros vadovas, privalėjo tinkamai kontroliuoti jam pavesto statybos objekto tame objekte atliekamus darbus, o šios pareigos neatlikus, atsakovė teisėtai ir pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228, 230, 234, 236, 237, 238, 240, straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovo reikalavimai pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, įpareigoti atsakovę pakeisti atleidimo pagrindą ir atleisti ieškovą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį bei pranešti apie atleidimą VSDFV Klaipėdos skyrių, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą dėl nuobaudų 2010-05-05 Nr. Atl 15, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą dėl nuobaudų 2010-03-08 Nr.3, priteisti iš atsakovės 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 6400,00 Lt, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-05-05 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; negali būti tenkintini, todėl atmestini (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136, 228, 295, 234, 297 straipsniai, į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimų pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl neatvykimo į darbą 2010-03-08, reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, aktą dėl E. S. atsisakymo pasirašyti įsakyme dėl drausimės nuobaudos skyrimo, aktą dėl padarytos žalos įmonei 2010-03-19, lokalinę sąmatą (be datos), kurioje nurodyta suma žiniaraščiui 8647, 94 Lt.

Šiais reikalavimais ieškovas prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais dokumentus, kuriais užfiksuoti vieni ar kiti faktai (įvykiai). Prašomi pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais aktai, reikalavimai, lokalinė sąmata nėra sandoriai, nes jie nepakeičia nei ieškovo nei atsakovės pareigų, todėl negali būti nuginčyti sandorių negaliojimo pagrindais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos taip pat nenumato galimybės ginčyti tam tikrus įvykius, faktus.

Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimai pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl neatvykimo į darbą 2010-03-08, reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, aktą dėl E. S. atsisakymo pasirašyti įsakyme dėl drausimės nuobaudos skyrimo, aktą dėl padarytos žalos įmonei 2010-03-19, lokalinę sąmatą (be datos), kurioje nurodyta suma žiniaraščiui 8647, 94 Lt, negali būti tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtas ir negaliojančiais nuo sudarymo dienos priedą prie darbo sutarties Nr. 603, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui priteistas sumas, t.y. 9800,00 Lt nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (3200,00 Lt), priteisti iš atsakovės 9890,00 t nesumokėto atlyginimo dalį už 2009 m.- 2010 m. ir dėl ieškovo 2010 m. gegužės 3 d. pateikto atsakovei prašymo atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. spalio 1 d. ieškovas ir atsakovė darbo sutartyje (priedas Nr. 603) susitarė, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. ieškovo darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (minimali mėnesinė alga), kitaip tariant ne mažesnė nei 800,00 Lt. (T. 2; b.l. 86 , 118, 119). Iš atsakovės pateiktų įrodymų ( T.1; b.l. 87, 88, T.2; b.l. 83) matyti, kad ieškovui nuo 2009 m. spalio mėnesio nebuvo mokamas mažesnis nei 800,00 Lt dydžio atlyginimas. Ieškovas per vieno mėnesio terminą neginčijo šios darbo sąlygos, t.y. darbo užmokesčio, pakeitimo.

Remiantis išdėstytu, negali būti tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo dienos priedą prie darbo sutarties Nr. 603. Kadangi ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutarties sąlygas, negali būti pripažinti pagristi ir teisėti reikalavimai įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui priteistas sumas, t.y. 9800,00 Lt nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (3200,00 Lt), priteisti iš atsakovės 9890,00 t nesumokėto atlyginimo dalį už 2009 m.- 2010 m. (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Pažymėtina tai, kad ieškovas ligos metu, t.y. 2010 m. gegužės 3 d. pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį kai (kai daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis). Atsakovė tokio ieškovės prašymo netenkino.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Iš atsakovės pateiktų įrodymų (T.1; b.l. 87, 88) matyti, kad ieškovui buvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl teismo nuomone, atsakovė pagrįstai netenkino šio ieškovo prašymo.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atmetus ieškovo reikalavimus, negali būti tenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 245- 6.252 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad atsakovės teismui pateikti 2010-03-08 nuobaudos skyrimo įsakymas ir su juo susiję aktai sąmata yra suklastoti ir nepripažinti jų įrodymais bei apie suklastojimo faktą pranešti prokuratūrai

Spręsdamas šį ieškovo reikalavimą, teismas konstatuoja, kad teismo funkcija yra vykdyti teisingumą, tačiau teismas nėra ekspertinė įstaiga ir negali konstatuoti, kad byloje pateikti dokumentai yra suklastoti. Pažymėtinas tai, kad ieškovo prašomi pripažinti dokumentai, t.y. 2010-03-08 nuobaudos skyrimo įsakymas ir su juo susiję aktai, sąmata, byloje pateikti 2010 m. liepos 21 d. , tačiau ieškovas nuo šių dokumentų pateikimo į bylą dienos nepateikė teismui prašymo skirti ekspertizę dėl įrodymų suklastojimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, gavę ieškovo prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių dokumentų suklastojimo, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį (T.1; b.l. 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135,136).

Remiantis išdėstytu, ieškovo prašymas, atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 184 straipsnis).

Pažymėtina ta aplinkybė, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 161 straipsniu siūlė ieškovui, kad jam būtų atstovaujama procese, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo (T.2; b.l. 115).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo E. S. ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos priteisimo ir kt.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė