Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1640-538/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-09-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
2A-1640-538/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07720-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
UAB „Inkomsta“
Advokatai
Raimondas Kivylius, Juozas Ančiukaitis, Linas Mažonis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1640-125/2011

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-07720-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 11.9.10.8; 14.4.; 14.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui E. S., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovės UAB „Inkomsta“ atstovams advokatui Juozui Ančiukaičiui ir advokato padėjėjui Linui Mažoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovės 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 6400 Lt; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-05-05 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) įpareigoti atsakovę pakeisti atleidimo pagrindą ir atleisti ieškovą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį bei pranešti apie atleidimą VSDFV Klaipėdos skyriui; 5) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo dienos priedą prie darbo sutarties Nr. 603; 6) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui išeitinę kompensaciją, t.y. 6400,00 Lt; 7) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui priteistas sumas, t.y. 9890,00 Lt nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (3200 Lt); 8) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą dėl nuobaudų 2010-05-05 Nr. Atl 15; 9) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą dėl nuobaudų 2010-03-08 Nr.3; 10) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl neatvykimo į darbą 2010-03-08; 11) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą; 12) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl E. S. atsisakymo pasirašyti įsakyme dėl drausimės nuobaudos skyrimo; 13) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl padarytos žalos įmonei 2010-03-19; 14) panaikinti lokalinę sąmatą (be datos), kurioje nurodyta suma žiniaraščiui 8647, 94 Lt; 15) priteisti iš atsakovės 9890,00 Lt nesumokėto atlyginimo dalį už 2009 m.- 2010 m; 16) priteisti iš atsakovės 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 17) pripažinti, kad atsakovės teismui pateikti 2010-03-08 nuobaudos skyrimo įsakymas ir su juo susiję aktai, sąmata yra suklastoti ir nepripažinti jų įrodymais bei apie suklastojimo faktą pranešti prokuratūrai. Nurodo, kad pagal darbo sutartį ieškovas nuo 2007-11-06 iki 2010-05-05 dirbo UAB „Inkomsta“ direktoriaus pavaduotoju statyboms. Nuo 2010-02-02 iki 2010-03-03 ieškovas turėjo nemokamas atostogas, kurių metu buvo išvykęs į Meksikos Respubliką, kur buvo pavogtas ieškovo pasas, mašinos rakteliai ir kiti dokumentai. Jis kreipėsi į Garbės konsulą, kur jam buvo išduotas laikinas grįžimo pažymėjimas. Kadangi skrydis buvo iš Lenkijos, kur buvo paliktas automobilis, grįžęs negalėjo patekti į automobilį. Apie įvykį telefonu pranešė vyr. mechanikui S. Ž. ir paprašė, kad informuotų UAB „Inkomsta“ direktorių P. Č.. Dėl nurodytų aplinkybių, į darbą atėjo 2010-03-08, pretenzijų iš savo vadovų nesulaukė, pasiaiškinimų, kodėl neatvyko į darbą nustatytu laiku, nerašė. Ieškovas nuo 2010-03-22 iki 2010-05-05 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o 2010-05-03 parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 str. dėl nesumokėto darbo užmokesčio. 2010-05-06 darbo sutartis nebuvo nutraukta, o 2010-05-10 ieškovui buvo įteiktas 2010-05-05 įsakymas dėl nuobaudos E. S. skyrimo Nr. Atl-15. Taip pat 2010 metų pradžioje UAB „Inkomsta“ vienašališkai sumažino ieškovui mokamą darbo užmokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-15 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas žinojo savo darbo funkcijai bei tai, jog privalo laiku atvykti į darbą, tačiau 2010-03-04 ir 2010-03-05 neatvyko į darbą ir atsakovė skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas, būdamas profesionalus statinių statybos techninės priežiūros vadovas, privalėjo tinkamai kontroliuoti jam pavesto statybos objekto tame objekte atliekamus darbus, o šios pareigos neatlikus, atsakovė teisėtai ir pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo. Ieškovas taip pat reikalavo pripažint neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl neatvykimo į darbą 2010-03-08, reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, aktą dėl E. S. atsisakymo pasirašyti įsakyme dėl drausimės nuobaudos skyrimo, aktą dėl padarytos žalos įmonei 2010-03-19, lokalinę sąmatą (be datos), kurioje nurodyta suma žiniaraščiui 8647, 94 Lt, o pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomi pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais aktai, reikalavimai, lokalinė sąmata nėra sandoriai, nes jie nepakeičia nei ieškovo nei atsakovės pareigų, todėl negali būti nuginčyti sandorių negaliojimo pagrindais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos taip pat nenumato galimybės ginčyti tam tikrus įvykius, faktus, todėl netenkintini. Taip pat nurodė, kad negali būti tenkintinas ir ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo dienos priedą prie darbo sutarties Nr. 603, kadangi ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutarties sąlygas, negali būti pripažinti pagristi ir teisėti reikalavimai įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui priteistas sumas, t.y. 9800 Lt nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (3200 Lt), priteisti iš atsakovės 9890 Lt nesumokėto atlyginimo dalį už 2009 m.- 2010 m. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovui buvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė pagrįstai netenkino šio ieškovo prašymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-15 sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes dėl asmens dokumentų bei automobilio rakteliu vagystės Meksikos Respublikoje, tačiau nesutiko, kad šios aplinkybės turėjo įtakos savalaikiam grįžimui į darbą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas darbuotojas ir siekdamas laiku grįžti į darbą, privalėjo kelionės trukmę sutrumpinti, kadangi tokia išvada neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta nesant jo pasiaiškinimo ir todėl buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka (DK 240 str.). Ieškovo pasiaiškinimo nebuvimas, jo nesupažindinimas su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei įsakymo surašymas atgaline data tikrai negali būti laikomi formaliais drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimais, kaip skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai padarė išvadą, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui taip pat yra paskirta pagrįstai ir tesėtai, kadangi Atsakovė neįrodė, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas ir buvo pažeista ieškovo garantija, draudžianti įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 131 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė nepateikė įrodymų, jog 2010-03-19 akte dėl padarytos žalos įmonei išvardinti nuotekų ir vandentiekio įvadai atlikti ne pagal projektą, o ieškovas teismui pateikė darbo projektus, iš kurių akivaizdu, kad visi atsakovės nurodyti tariamai nepagristai padaryti įvadai yra nurodyti šiuose projektuose ir suderinti su projektuotojais. Teismo išvada, kad dėl papildomų, darbo projekte nenumatytų darbų atlikimo, atsakovė galimai patyrė žalą taip pat yra visiškai nepagrįsta. kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl papildomų darbų atlikimo patyrė nuostolių ar ateityje galėtų tokių nuostolių turėti. Byloje taip pat yra nustatyta, kad ieškovas nuo 2010-03-16 iki 2010-05-05 buvo laikinai nedarbingas, o darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2010-05-05, t.y. ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu, o tai yra savarankiškas pagrindas darbo sutarties su ieškovu nutraukimą laikyti neteisėtu. Atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu turėtų būti patenkintas ieškovo reikalavimas dėl DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, taip pat turėtų būti patenkintas ieškovo reikalavimas dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat atsakovė, keisdama darbo sutarties sąlygas, pakeitimų neįformino darbo sutartyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė prašo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino į byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-11-05 ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį dėl ieškovo darbo statybos direktoriaus pareigose (t. 2, b. l. 85–86). Atsakovė pasirašytinai supažindino ieškovą su atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (t. 2, b. l. 87–91,122). Atsakovė pripažino, kad neparengė ieškovo pareigų, t.y. statybos direktoriaus darbų aprašymo (pareiginių nuostatų), tačiau atsakovė paaiškino, kad supažindino ieškovą su 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 11/1 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 04 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, kuriais pavedė kontroliuoti statybos darbuotojų darbą (t.1, 85–86; t. 2, b.l. 19–22). Atsakovė, ieškovui neatvykus į darbą 2010 m. kovo 4 d. ir 5 d., skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (t.1, b. l. 19). Ieškovas atleistas iš darbo UAB „Inkomsta“ pagal 2010-05-05 UAB „Inkomsta“ direktoriaus įsakymą Nr.Atl.-15 „Dėl nuobaudos E. S. skyrimo“. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas jo atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu pripažinti neteisėtu, atleisti jį iš darbo pagal DK 128 str. 1 d. bei priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais bei jų nutraukimu, taip pat panaikinti ir kitus aktus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 str.). Vienas iš kvalifikuojančių darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo panašių, pvz., rangos, santykių, yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius, todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 str.), savo ruožtu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbą ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas (DK 229 str.).

Dėl pravaikštos , ieškovo darbo pareigų atlikimo ir atleidimo iš darbo, vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 1 p.

Viena iš darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi būti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar šiurkščius darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d.). Pravaikšta – darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – įstatymo priskirta prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikšta, aktualus dar vienas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą.

Byloje nustatyta, kad ieškovui nuo 2010-02-02 iki 2010-03-03 buvo suteiktos tikslinės nemokamos atostogas, kurių metu ieškovui būnant Meksikos Respublikoje, pavogti asmens dokumentai ir automobilio raktelius. Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojai išdavė ieškovui asmens grįžimo pažymėjimą, tačiau automobilio raktelių dublikato gaminimas Lenkijos Respublikoje užtruko, todėl ieškovas laiku negalėjo grįžti į darbą. Atsakovė, ieškovui neatvykus į darbą 2010 m. kovo 4 d. ir 5 d., skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovė ieškovui pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą už pravaikštas be svarbių priežasčių, nes darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pranešė atsakovės darbuotojui apie asmens dokumentų bei automobilio raktelių vagystę, be to ieškovas dėjo visas pastangas dėl grįžimo, pažymėjimo gavimo bei naujų automobilio raktelių pagaminimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens dokumentų bei atsakovei priklausančio automobilio raktelių vagystė Meksikos Respublikoje buvo svarbios priežastys, sutrukdžiusios ieškovui laiku sugrįžti į darbą, dėl to konstatuotina, kad ieškovo neatvykimą į darbą negalima vertinti kaip šiurkštų pažeidimą ar darbo drausmės pažeidimą, padarytą dėl jo kaltės, kadangi ieškovas į darbą neatvyko dėl svarbių nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms UAB „Inkomsta“ generalinio direktoriaus 2010-03-08 įsakymas Nr. 3 dėl nuobaudos – papeikimo E. S. skyrimo, pripažintinas nepagrįstu, todėl naikintinas (LR DK 242 str. 2 d.).

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2008 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 3 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 11/1 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, 2009 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 04 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, privalėjo kontroliuoti statybos darbuotojų darbą. Atsakovė teigia, kad ieškovo kontroliuojame statybos objekte, buvo atliekami darbai, nenurodyti darbo projekte, t. y. buvo atliekami papildomi darbai, nenurodyti statybos objekto projekte ir dėl to, atsakovė galimai patyrė žalą ( t.1, b. l. 27–29, 81, 139, 140–145, 175–177, 179). 2010-05-05 atsakovė priėmė įsakymą Nr. Atl-15, kuriuo ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Darbo sutartis DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu gali būti nutraukta, jeigu darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jeigu prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismui panaikinus 2010-03-08 įsakymą Nr. 3 dėl nuobaudos E. S. skyrimo, konstatuotina, kad nebėra teisinio pagrindo atleisti E. S., vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p. Be to, atsakovės įsakyme nurodyta, kad skiriama direktoriaus pavaduotojui statybai E. S. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2010-05-05 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, nurodytos 235 str. 2 d. 7 p., t. y. veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks darbdavio 2010-05-05 įsakymas Nr. Atl-15 yra neteisėtas, kadangi iš įsakymo nėra aišku, kokiu pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, o ir į bylą nepateikti įrodymai, kad per paskutinius dvylika mėnesių ieškovui buvo taikytos drausminės nuobaudos, nurodytos DK 235 str. 2 d. 7 p.

Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Inkomsta“ su UAB „Klaipėdos keliai“ sudarė statybos subrangos sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbams Melnragės individualiame kvartale vykdyti. Darbų užsakovu buvo AB „Klaipėdos vanduo“. Byloje esantis 2010-06-21 darbų–priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad inžinerinis statinys pastatytas pagal 2006 m. techninį darbo projektą, suprojektuotą UAB „Hidroprojektas“ ir atitinka statybos normų ir taisyklių reikalavimus, pastabų ir pretenzijų dėl atliktų statybos darbų UAB „Klaipėdos keliai“ atsakovui neturi. Tai įrodo, kad visi darbai buvo atliekami pagal projektą, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo kontroliuojamame objekte buvo atliekami darbai nenurodyti darbo projekte, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2010-03-19 akte dėl padarytos žalos įmonei išvardinti nuotekų ir vandentiekio įvadai atlikti ne pagal projektą (CPK 178 str. 185 str.).Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl papildomų darbų atlikimo patyrė nuostolių ar ateityje galėtų tokių nuostolių turėti – nei generalinis rangovas UAB „Klaipėdos keliai“, nei darbų užsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ nereiškė atsakovei pretenzijų dėl darbo projekto nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui (DK 236 str.). Šiuo atveju, nesant darbo drausmės pažeidimo, nebuvo teisinio pagrindo drausminei nuobaudai skirti.Taip pat pažymėtina, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3 d.); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, nes nėra aukščiau nurodytų faktų sudėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažintinas neteisėtu 2010-05-05 atsakovės įsakymas Nr. Atl-15 bei atleidimas iš darbo. Atsižvelgiant į LR DK 297 str. 4 d., t. y. į tai, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, laikoma kad darbo sutartis yra nutraukta nuo šio teismo sprendimo dienos, t. y. 2011-09-20, o ne DK 128 str. pagrindu, todėl ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtas ir negaliojančiais nuo sudarymo dienos priedą prie darbo sutarties Nr. 603, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui priteistas sumas, t.y. 9800,00 Lt nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (3200,00 Lt), priteisti iš atsakovės 9890,00 t nesumokėto atlyginimo dalį už 2009 m.- 2010 m.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. spalio 1 d. ieškovas ir atsakovė darbo sutartyje (priedas Nr. 603) susitarė, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. ieškovo darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (minimali mėnesinė alga), t. y. ne mažesnė nei 800 Lt (t. 2; b. l. 86). Iš atsakovės pateiktų įrodymų ( t. 1; b. l. 87– 88, t. 2, b. l. 83) matyti, kad ieškovui nuo 2009 m. spalio mėnesio nebuvo mokamas mažesnis nei 800 Lt dydžio atlyginimas. Ieškovas sutiko su darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, pakeitimai buvo įforminti abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad negali būti tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo dienos priedą prie darbo sutarties Nr. 603, o taip pat ir reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui sumas, t.y. 9800 Lt nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (3200,00 Lt), priteisti iš atsakovės 9890 Lt nesumokėto atlyginimo dalį už 2009 m.- 2010 m., todėl ši ieškinio dalis atmestina (DK 120 str. 3 d., 4 d., CPK 178 str., 185 str.).

Dėl išeitinių išmokų.

Pripažinus, jog ieškovo atleidimas DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu yra neteisėtas ir pripažinus, jog ieškovas atleistas pagal DK 297 str. 4 d., ieškovui priteistinos DK 140 str. 1 dalyje numatytos piniginės išmokos. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 “Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos”, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. AI-694 “Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2010 metais patvirtinimo“ 2.1.1 punkte nurodyta, kad metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21,2 darbo dienos ir atsakovės UAB „Inkomsta“ 2010-09-16 išduota pažyma apie darbuotojo pajamas, kuria nustatyta, kad ieškovo dienos vidutinis atlyginimas yra 123,15 Lt (t. 1, b. l. 38), ieškovui iš atsakovo priteistina 5221,56 Lt išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d. 2 p., 123,15 Lt x 21,2 x 2 mėn.). Taip pat ieškovui tenkantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudarytų 43 250,28 Lt (16 mėn. ir 12 d.d., DK 297 str. 4 d., 298 str.). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog ši sankcija turi būti adekvati nagrinėjamos bylos aspektu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirba kitoje darbovietėje, visą laiką nuo atleidimo iš darbo UAB „Inkomsta“ gavo nuolatines pajamas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog 43 250,28 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, ir konstatuoja, jog ieškovei priteistina pusę darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. 21 625,14 Lt (DK 35 str., CPK 3 str.). Tačiau atsižvelgiant į DK 300 straipsnio nuostatas, į tai, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, išieškotina ieškovui iš atsakovės 123,15 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, esant penkių dienų darbo savaitei, už visą laiką nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos.

Dėl ieškovo reikalavimų pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu aktą dėl neatvykimo į darbą 2010-03-08, reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, aktą dėl E. S. atsisakymo pasirašyti įsakyme dėl drausimės nuobaudos skyrimo, aktą dėl padarytos žalos įmonei 2010-03-19, lokalinę sąmatą (be datos), kurioje nurodyta suma žiniaraščiui 8647, 94 Lt ir kt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie ieškovo reikalavimai atmestini, kadangi šiais reikalavimais ieškovas prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais dokumentus, t. y. įrodymus, kuriais užfiksuoti vieni ar kiti faktai (įvykiai), kurie gali būti nuginčijami kitais įrodymais, tačiau juos pripažinti negaliojančiais nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo atlyginti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimą. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o DK 250 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog akivaizdu, kad ieškovas, neteisėtai atleistas iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampa, bet atsižvelgiant į tai, kad, atleistas iš UAB „Inkomsta“ jis gavo pajamas, turi darbą, be to, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, jam priteistina pakankamai didelė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, todėl priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1000 Lt (CPK 178 str., 185 str.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 2 p.). Iš dalies tenkinus ieškinį bei apeliacinį skundą keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams, iš atsakovės priteistinas 1670 Lt žyminio mokesčio valstybei už bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d., 835 Lt x2). Ieškovas sumokėjo advokatui 2011-07-18 2000 Lt ir 2011-09-07 – 1210 Lt atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos pusę, t. y. 1605 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti UAB „Inkomsta“ generalinio direktoriaus 2010-03-08 įsakymą Nr. 3 dėl nuobaudos – papeikimo E. S. skyrimo, neteisėtu.

Pripažinti ieškovo E. S. atleidimą iš darbo UAB „Inkomsta“ pagal 2010-05-05 UAB „Inkomsta“ direktoriaus įsakymą Nr. Atl.-15 „Dėl nuobaudos E. S. skyrimo“, neteisėtu.

Pripažinti, kad ieškovas E. S. atleistas iš darbo UAB „Inkomsta“ teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 20 d.

Priteisti iš UAB „Inkomsta“ 5221,56 Lt išeitinę išmoką, 21 625,14 vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, po 123,15 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, esant penkių dienų darbo savaitei, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1605 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų E. S..

Priteisti iš UAB „Inkomsta“ 1670 žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Albina PupeikienėRimvida Zubernienė