Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance Lietuvos filialą atstovui M. K.,

tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų K. V. ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos atstovui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance Lietuvos filialą ieškinį atsakovei V. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys K. V. ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kartu su ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad atsakovei V. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), esantis trečiame aukšte (1 t., b. l. 55-56). Trečiajam asmeniui K. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), esantis antrame aukšte (toliau ir Butas) (1 t., b. l. 40-41). Šis Butas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., buvo apdraustas ieškovės Ergo gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimu Nr. 710-300-440995 (toliau ir Draudimas) (1 t., b. l. 8-17). Draudimo objektas – Butas, 2021 m. liepos 17 d. buvo užlietas vandeniu (2021 m. liepos 19 d. K. V. pranešimas, 1 t., b. l. 18), dėl ko ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, išmokėjo K. V. 6 211,12 Eur draudimo išmoką, reikalingą atkurti įvykio metu buvusią turto vertę pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. išvadą, 38 Eur už K. V. suteiktas apgyvendinimo paslaugas, ir 150 Eur išmoką už elektriko paslaugas (nekontaktuojančių elektros laidų suradimas ir remontas) (1 t., b. l. 19-28). Išlaidų, reikalingų turto vertei atkurti paskaičiavimą ieškovė grindžia byloje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuostolių nustatymo aktu Nr. KKN210812, kuriuo paskaičiuota 6 211,12 Eur Buto atkūrimo kaštų (remonto) vertė (1 t., b. l. 29-39).

Į bylą atsakovė pateikė fotonuotraukas, iš kurios matyti, kad buvo pakeista gyvenamojo namo sienoje einanti kanalizacijos vamzdžio dalis (1 t., b l. 70-73). Ginčo dėl to, kad šis vamzdis nėra atsakovei priklausančių buto vamzdynų dalis ir tai, kad jis buvo pakeistas jau po vėlesnio įvykio, 2021 m. rugsėjo pabaigoje trečiojo asmens K. V. buto patalpoje – tualete, per lubas lašėjusio vandens, tarp šalių nekilo.

UAB „Kėdainių vandenys“ pateikta informacija (1 t., b. l. 118-119), šalto vandens suvartojimas atsakovės bute 2021 m. sausio – 2022 m. kovo mėnesiais buvo deklaruojamas kiekvieną mėnesį, sistemingai mokant 2,80 Eur arba 5,60 Eur sumas (2021 m. rugpjūčio mėn. 16 d. sumokėta 2,80 Eur suma). AB „Panevėžio energija“ pateikta informacija (1 t., b. l. 146), karšto vandens suvartojimas atsakovės bute 2021 m. sausio – 2021 m. rugpjūčio mėn. mėnesiais buvo deklaruojamas nuo 1 iki 2 kubinių metrų per mėnesį (2021 liepos mėn. deklaruotas 2 kubinių metrų suvartojimas).

Kauno apskrities VPK informacija (1 t., b. l. 124) patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas dėl 2021 m. rugsėjo 28 d. tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) namo kaimynų konflikto dėl užlieto buto. Ginčo dėl to, kad šis konfliktas buvo kilęs dėl vėlesnio trečiojo asmens bute, esančios tualeto patalpos, užliejimo, nekilo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

Ieškovei šioje byloje įrodžius trečiojo asmens Buto užliejimą iš aukščiau esančio atsakovės buto, atsakovei kiltų pareiga atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą. Be to teismui nenustačius kitų užliejimo šaltinių taip pat būtų galima spręsti, kad žalą sukėlė atsakovė (viršuje esančio buto savininkas). Ieškovė tvirtina, kad trečiojo asmens Buto užpylimas įvyko iš atsakovės buto. Atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis) ir nesutikdama su ieškiniu atsikerta, kad trečiojo asmens Butas buvo užpiltas iš kito šaltinio – trūkusio kanalizacijos vamzdžio, kuris buvo pakeistas po dar vėliau vykusio trečiojo asmens K. V. tualeto patalpos užliejimo. Vėliau, 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigoje vykusio trečiojo asmens tualeto patapos užliejimo (lašėjimo) fakto šalys neginčijo. Šį faktą taip pat patvirtina Kauno apskrities VPK pažyma, kurioje nurodyta kad 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo registruotas pranešimas apie 2021 m. rugsėjo 28 d. tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kaimynų konfliktą dėl buto užliejimo (2023 m. gegužės 23 d. dokumentas, reg. Nr. DOK 69122). Daugiau galimų Buto užliejimo priežasčių šalys nenurodė, todėl toliau bus vertinamos šalių nurodytos aplinkybės dėl vandens prasiskverbimo į trečiojo asmens Butą židinių (esančių arba atsakovės bute arba bendro naudojimo objekte (namo kanalizacijos vamzdyje)).

Šioje situacijoje pirmiausia įvertintini trečiojo asmens K. V. motinos, liudytoja apklaustos D. M., tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymai. Prieštaravimų (neatitikimų) tarp šio liudytojo parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų byloje nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais apie jai aiškiai girdėtą vandens šniokštimo garsą būnant prie atsakovės buto durų. Liudytojos parodymai dėl vandens šniokštimo garso sklidimo vietos, kas tuo pačiu neabejotinai buvo ir vandens prasiskverbimo šaltinis, yra nuoseklūs – ji parodė, kad stovint šalia durų girdėjosi garsus vandens šniokštimas; tai nebuvo garsas iš paleisto krano, šniokštimo garsas aiškiai buvo iš buto (2022 m. gruodžio 5 d. garso įrašo 16.54 – 18.20); vandens garsas ėjo iš buto, iš vidaus, ne iš sienos (garso įrašo 19.15 min.). Šie liudytojos parodymai atitinka ir trečiojo asmens K. V. paaiškinimus apie jai iš D. M. sužinotas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo K. V. teismo posėdžio metu papildydama atsiliepime nurodytas aplinkybes nurodė, kad V. P. po įvykio neneigė, kad galbūt ji apipylė, nes pas ją blogai sutvarkyti tualete ir vonioje vamzdynai, taip pat pripažino savo kaltę, pasiūlė susimokėti. Abejoti K. V. paaiškinimais nėra pagrindo – K. V. priklausantis Butas buvo apdraustas ir po užpylimo padaryta žala, už kurią ji nėra atsakinga (ginčo dėl to nekilo) jai yra visiškai atlyginta; šio asmens paaiškinimai buvo nuoseklūs nuo pat pranešimo apie žalą pateikimo – nurodė, kad Butą užliejo kitas asmuo, (duomenys neskelbtini), V. P. (1 t., b. l. 18).

Atsakovės atstovė nurodo, kad po 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigoje įvykusio dar vieno trečiojo asmens Buto užliejimo buvo pakeistas namo sienoje esantis kanalizacijos vamzdis, po ko panašios situacijos nebesikartoja ir kas leidžia spręsti, kad trečiojo asmens Buto užliejimo priežastis – įtrūkęs kanalizacijos vamzdis. Dėl šių atsakovės atstovės nurodomų argumentų visų pirmiausia pastebėtini Buto užpylimo masto (nutekėjusio vandens kiekio) skirtumai tarp šių įvykių. 2021 m. liepos 17 d. įvykio metu buvo užlietas visas trečiojo asmens Butas (be vieno kambario), vanduo taip pat nutekėjo į pirmo aukšto butą, jis tekėjo ir per laiptinės sieną. Kad šio įvykio metu nutekėjo pakankamai didelis kiekis vandens, ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo. Tuo tarpu 2021 m. rugsėjo mėn. vanduo trečiojo asmens Bute tik lašėjo tualete per lubų kampą, t. y. buvo nedidelio kiekio vandens prasiskverbimas (šios aplinkybės nebuvo ginčijamos). Šios faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina, kad trečiojo asmens Buto užpylimo priežastys šių įvykių metu buvo skirtingos. Tai, kad pakeisto kanalizacijos vamzdžio dalis negalėjo būti vandens į trečiojo asmens Butą 2021 m. liepos 17 d. prasiskverbimo priežastis, teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens atstovas, namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas D. R. (paaiškino, kad vėliau pakeistas kanalizacijos vamzdis buvo įtrūkęs, drėko siena, tačiau vandens prasiveržimų nesimatė, buvo tik kondensatas). Tokią išvadą patvirtina pateiktos fotonuotraukos – iš jų spręstina, kad namo sienoje buvo pakeista ketaus lydinio, kuris yra atsparus deformacijoms, tačiau trapus, vamzdžio dalis. Todėl atsiradus kanalizacijos vamzdžio trūkimui (arba vamzdžių sujungimo defektui) ir dėl to į vamzdžio išorę nubėgus labai dideliam kiekiui vandens, tai neabejotinai vėl pasikartotų (nes esama deformacija nesumažėtų ir trečio asmens Butas per šią vietą vėl pratekant vandeniui neabejotinai vėl būtų užpiltas). Tokio Buto užliejimo masto (didelio kiekio vandens nutekėjimo) faktų daugiau nebuvo nenustatyta, o priežasčių manyti, kad po šio įvykio aukščiau esančiuose butuose vanduo būtų iš esmės nebenaudojamas (dėl šių pasikeitusių įpročių nebūtų galimas ir jo pratekėjimas pro kanalizacijos vamzdį), nėra. Pažymėtina, kad pats įvykis įvyko apie 5 val. ryte, kas taip pat kelia abejonių apie galimą ilgalaikį didelio kiekio karšto vandens naudojimą pagal paskirtį (o ne įvykusią avariją).

Liudytojų D. R. (atsakovės sesers dukros vyras) ir N. M. (atsakovės sesuo) parodymai apie tai, kad jiems atvykus į atsakovės V. P. butą (su V. P. ir D. R. sutuoktine), jame nieko nebuvo ir jis buvo visiškai sausas, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, kad Buto užpylimo židinys buvo atsakovės butas, nes šie liudytojai į atsakovės butą atvyko jau gerokai vėliau (apie pietų metu) ir įvykio tiesiogiai nematė. Be to šių liudytojų parodymai iš dalies prieštarauja tiek vieni kitiems (D. R. parodė, kad atvyko pasiruošę semti vandenį su kibirais, tačiau N. M. šias aplinkybes paneigė), taip pat liudytojos D. M. parodymams, kad atsakovės bute buvo girdimi žingsniai. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nei dėl kokios priežasties Buto užpylimo atveju vanduo tekėjo iš atsakovės buto, nei kur ir kokiais kanalais jis nutekėjo ir ar liko kokių nors tai patvirtinančių įrodymų atsakovės bute (pvz. drėgmės požymių, nuosėdų ir pan.). Šių paminėtų liudytojų parodymai apie tai, kad atsukus vandenį atsakovės bute vanduo niekur nebėgo, nepaneigia anksčiau teismo padarytų išvadų dėl vandens bėgimo į trečiojo asmens Butą iš atsakovės buto. Atsakovės pateikti mėnesiniai vandens skaitliukų rodmenys nei patvirtina, nei nepaneigia, kad Buto užpylimo židinys nėra atsakovės butas – šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nutekėjusio vandens iš atsakovės buto kiekio nustatymas. Be to tai būtų galima padaryti tik turint momentinius (įvykio valandos ar bent dienos duomenis). Pastebėtina, kad bendrijos pirmininkas į atsakovės butą atvyko vėliau nei liudytojai, todėl faktinė situacija atsakovės bute jau galėjo būti pasikeitusi.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės drausto Buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, kuriame yra jai priklausantis vamzdynas, o ne kiti šaltiniai. Bylos nagrinėjimo metu, ginčijant ieškinio reikalavimus, buvo keliama kita galima versija dėl užliejimo šaltinio, tačiau pastaroji neįrodyta. Nenustačius kitų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau nurodyta teismų praktika, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad žalą sukėlė atsakovė. Būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti.

Dėl padarytos žalos dydžio.

Pagal Draudimo sutartį, pastatų draudimo atkuriamoji vertė – vertinimo metu apskaičiuota pastato pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkurti. Namų turto nuostoliai atlyginami atkuriamąja verte (1 t., b. l. 9).

Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Ieškovės atstovas nurodo, kad su K. V. kilo ginčas dėl jos turtui padarytos žalos dydžio. Tuo ieškovė pripažįsta, kad K. V. buvo pasiūlyta atlyginti konkrečią jai padarytų nuostolių sumą. Ieškovės atstovas nurodo, kad žalos sąmatos jie neskaičiavo, tačiau tai paneigta jos pačios vėliau pateiktais atsakovės atstovės paprašytais išreikalauti dokumentais – 2021 m. rugpjūčio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), žalos bylos (2 t., b. l. 17-69). Tai patvirtina, kad ieškovės įgaliotas asmuo paskaičiavo K. V. atlygintinų nuostolių dydį, susijusį su šiuo įvykiu, 4 247,39 Eur sumai, tačiau K. V. su tokiu žalos paskaičiavimu nesitiko ir kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri paskaičiavo didesnius turto atkūrimo kaštus, nurodydama, kad Buto atkūrimo kaštų (remonto) vertė pagal lokalinę sąmatą yra 6 211,12 Eur (1 t., b. l. 29-39).

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala (2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovė. Ieškovė, kaip minėta vėlesnėse proceso stadijose pateikė sąmatą, 4 247,39 Eur sumai, pagal kurią trečiajam asmeniui ir siūlė atlyginti nuostolius (ginčo dėl to nekilo). Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovės atstovai lankėsi pas ją Bute, fiksavo įvykį. Ieškovė neįrodinėjo, kad jos įgalioto asmens sudaryta sąmata, kurią ji pati pripažino kaip nuostolių dydį patvirtinantį įrodymą, būtų sudaryta neteisingai, t. y. kad būtų pagrindas abejoti joje nurodytų duomenų teisingumu ir spręsti, kad trečiajam asmeniui padarytas žalos dydis yra didesnis, t. y. toks, kokį prašoma priteisti ieškiniu (pagal kitą, be jos dalyvavimo sudarytą ir apmokėtą sąmatą). Atsižvelgus į tai laikytina neįrodyta, kad ieškovės išmokėta didesnė nei jos pačios įgalioto asmens paskaičiuota draudimo išmoka buvo reikalinga tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui, patyrusiam žalą, atkurti. Kadangi ieškovės įgaliota įmonė sudarydama sąmatą vadovavosi ieškovės pateikta informacija iš įvykio vietos (Buto), kita jai prieinama informacija, ir šios informacijos pagrindu sprendė tiek dėl padarytos žalos, tiek ir pagal Draudimo sąlygas priklausančių atlyginti nuostolių dydžio, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 4 247,39 žalą, o reikalavimas dėl ją viršijančios žalos priteisimo, neatmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti sumokėtą 150 Eur išmoką už elektros instaliacijos remonto darbus ir 38,00 Eur nakvynės išlaidas, šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pateikti su ieškiniu) ir susijusios priežastiniu ryšiu su Buto užliejimu. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 435,39 Eur (4 247,39 Eur + 150 Eur + 38 Eur) žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Šioje byloje ieškovės reikalavimas patenkintas 69,31 proc. (4 435,39 Eur / 6 399,12 Eur).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį apmokėjo 144 Eur suma, duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas dėl prašomo priteisti užmokesčio už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, byloje nėra (be to galimos dėl to išlaidos pagal pažymą yra 0,58 Eur (2 Lt)). Atsakovė šioje byloje patyrė 1 569 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 70-79). Atsižvelgus į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles ieškovei iš atsakovės turi būti priteistina 99,81 Eur suma (144 Eur * 69,31 proc.), o atsakovei iš ieškovės 481,53 Eur suma (1 569 Eur * (100-69,31) proc.). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 381,72 Eur suma.

Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis Nr. e2-205-516/2018). Trečiasis asmuo šioje byloje turėjo 150 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį pateikimu. Atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis trečiajam asmeniui priteistina 103,97 Eur suma iš atsakovės ir 46,03 Eur suma iš ieškovės.

Pašto išlaidos šioje byloje yra 51,44 Eur, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovės priteistina 35,65 Eur suma, iš ieškovės 15,79 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 435,39 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 39 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 435,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, 381,72 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 72 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,65 Eur (trisdešimt penkis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, 15,79 Eur (penkiolika eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 103,97 Eur (vieną šimtą tris eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui K. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, 46,03 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui K. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.