- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-738-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00438-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- K. V., (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance Lietuvos filialą ieškinį atsakovei V. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys K. V. ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance Lietuvos filialą kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. P. 6 399,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-300-440995 pagrindu draudėjai atlygino 6 399,12 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl 2021 m. liepos 19 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovės butas yra virš draudėjos buto, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl ieškovė, įgyvendindama savo subrogacijos teisę, išmokėtą draudiminę išmoką prašo priteisti iš atsakovės.
3. Atsakovė V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad 2021 m. liepos 17 d. ieškovei buvo pranešta apie į žemiau jos esantį butą bėgantį vandenį. Nedelsiant grįžusi į namus, pamatė, kad bute sausa, joks vanduo nebėga. Buvo pakviestas bendrijos pirmininkas D. R., kuris kartu apžiūrėjo butą, tačiau jokio vandens nuotėkio bute taip pat nematė. Po šio įvykio tarp jos ir K. V. butų buvo keičiamas sienoje esantis vandens vamzdis, kuris ir buvo, tikėtina, K. V. buto užliejimo priežastimi, taigi, pratekėjimas įvyko iš bendrojo naudojimo vamzdyno.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo K. V. nurodė, kad 2021 m. liepos 17 d. iš trečio aukšto buvo užlietas jos butas. Atsakovė po įvykio buvo jos namuose, pripažino, kad vanduo bėgo iš jos buto, siūlė atlyginti nuostolius. Viešbutį paprašė rezervuoti dėl labai užlieto buto, nes tai leido draudimo sutarties sąlygos.
6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija nurodė, kad bendrijos pirmininkas po įvykio lankėsi atsakovės bute, akivaizdaus vandens nutekėjimo šaltinio nebuvo. Kanalizacijos vamzdis sienoje buvo įtrūkęs, drėko siena, tačiau vandens prasiveržimų nesimatė, buvo tik kondensatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės V. P. ieškovei 4 435,39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 435,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei V. P. 381,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės V. P. valstybei 35,65 Eur, o iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą – 15,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės V. P. trečiajam asmeniui K. V. 103,97 Eur, o iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą – 46,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nurodė, kad liudytoja D. M. įvykį matė tiesiogiai. Prieštaravimų tarp šios liudytojos paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais šios liudytojos paaiškinimais apie, jai būnant prie atsakovės buto durų, aiškiai girdėtą vandens šniokštimo garsą, kas neabejotinai buvo vandens prasiskverbimo šaltinis. Šie liudytojos parodymai atitinka ir trečiojo asmens K. V. paaiškinimus apie jai iš D. M. sužinotas įvykio aplinkybes. Trečiasis asmuo K. V. teismo posėdyje nurodė, kad V. P. po įvykio neneigė, kad galbūt ji apipylė, nes pas ją tualete ir vonioje blogai sutvarkyti vamzdynai, pripažino savo kaltę, pasiūlė susimokėti. Abejoti K. V. paaiškinimais nėra pagrindo – K. V. priklausantis butas buvo apdraustas ir po užpylimo padaryta žala, už kurią ji nėra atsakinga, jai yra visiškai atlyginta. Jos paaiškinimai buvo nuoseklūs nuo pat pranešimo apie žalą pateikimo.
9. Visas trečiojo asmens butas (be vieno kambario) 2021 m. liepos 17 d. įvykio metu buvo užlietas, vanduo taip pat nutekėjo į pirmo aukšto butą, tekėjo ir per laiptinės sieną. Byloje nekilo ginčo, kad šio įvykio metu nutekėjo pakankamai didelis kiekis vandens,. Tuo tarpu 2021 m. rugsėjo mėn. vanduo trečiojo asmens bute tik lašėjo tualete per lubų kampą, t. y. buvo nedidelio kiekio vandens prasiskverbimas (šios aplinkybės nebuvo ginčijamos). Nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina, kad trečiojo asmens buto užpylimo priežastys šių įvykių metu buvo skirtingos. Tai, kad pakeisto kanalizacijos vamzdžio dalis negalėjo būti vandens į trečiojo asmens butą 2021 m. liepos 17 d. prasiskverbimo priežastis, teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens atstovas, namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas D. R., kuris paaiškino, kad vėliau pakeistas kanalizacijos vamzdis buvo įtrūkęs, drėko siena, tačiau vandens prasiveržimų nesimatė, buvo tik kondensatas. Tokią išvadą patvirtina pateiktos fotonuotraukos – iš jų spręstina, kad namo sienoje buvo pakeista ketaus lydinio, kuris yra atsparus deformacijoms, tačiau trapus, vamzdžio dalis. Atsiradus kanalizacijos vamzdžio trūkimui arba vamzdžių sujungimo defektui ir dėl to į vamzdžio išorę nubėgus labai dideliam kiekiui vandens, tai neabejotinai vėl pasikartotų, nes esama deformacija nesumažėtų, ir trečio asmens butas, per šią vietą vėl pratekant vandeniui, neabejotinai vėl būtų užpiltas. Tokio didelio kiekio vandens nutekėjimo faktų daugiau nebuvo nustatyta, o priežasčių, manyti, kad po šio įvykio aukščiau esančiuose butuose vanduo būtų iš esmės nebenaudojamas, todėl jo pratekėjimas pro kanalizacijos vamzdį būtų negalimas, nėra. Be to, įvykis įvyko apie 5 val. ryto, kas taip pat kelia abejonių apie galimą ilgalaikį didelio kiekio karšto vandens naudojimą pagal paskirtį, o ne įvykusią avariją.
10. Liudytojų D. R. ir N. M. paaiškinimai, kad, jiems atvykus į atsakovės butą, jame nieko nebuvo ir jis buvo visiškai sausas, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, kad buto užpylimo židinys buvo atsakovės bute, nes šie liudytojai į atsakovės butą atvyko jau gerokai vėliau ir įvykio tiesiogiai nematė. Be to, šių liudytojų paaiškinimai iš dalies prieštarauja tiek vieni kitiems (D. R. parodė, kad atvyko pasiruošę semti vandenį su kibirais, tačiau N. M. šias aplinkybes paneigė), liudytojos D. M. paaiškinimams, kad atsakovės bute buvo girdimi žingsniai. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nei dėl kokios priežasties buto užpylimo atveju vanduo tekėjo iš atsakovės buto, nei kur ir kokiais kanalais jis nutekėjo ar liko kokių nors tai patvirtinančių įrodymų atsakovės bute. Šių liudytojų paaiškinimai, kad atsukus vandenį atsakovės bute vanduo niekur nebėgo, nepaneigia anksčiau teismo padarytų išvadų dėl vandens bėgimo į trečiojo asmens butą iš atsakovės buto. Atsakovės pateikti mėnesiniai vandens skaitliukų rodmenys nei patvirtina, nei nepaneigia, kad buto užpylimo židinys nėra atsakovės butas, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nutekėjusio vandens iš atsakovės buto kiekio nustatymas. Tai būtų galima padaryti, tik turint momentinius (įvykio valandos ar bent dienos) duomenis. Bendrijos pirmininkas į atsakovės butą atvyko vėliau nei liudytojai, todėl faktinė situacija atsakovės bute jau galėjo būti pasikeitusi.
11. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės buto užliejimo židinys yra viršuje esančiame atsakovės bute, kuriame yra jai priklausantis vamzdynas, o ne kiti šaltiniai. Kita galima versija dėl užliejimo šaltinio neįrodyta. Nenustačius kitų užliejimo šaltinių, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad žalą sukėlė atsakovė, kuri turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai juo naudojosi bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti.
12. Pagal draudimo sutartį, pastatų draudimo atkuriamoji vertė – vertinimo metu apskaičiuota pastato pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkurti. Namų turto nuostoliai atlyginami atkuriamąja verte. Ieškovės atstovas nurodė, kad su K. V. kilo ginčas dėl jos turtui padarytos žalos dydžio. Tuo ieškovė pripažįsta, kad K. V. buvo pasiūlyta atlyginti konkrečią jai padarytų nuostolių sumą. Ieškovės atstovas nurodė, kad žalos sąmatos jie neskaičiavo. UAB „SMART CLAIMS“ 2021 m. rugpjūčio 8 d. sąmatoje, esančioje žalos byloje patvirtina, kad ieškovės įgaliotas asmuo paskaičiavo K. V. atlygintinų nuostolių dydį – 4 247,39 Eur. K. V. su tokiu žalos paskaičiavimu nesitiko ir kreipėsi į UAB „Asistavita“, kuri paskaičiavo didesnius turto atkūrimo kaštus, nurodydama, kad buto atkūrimo kaštų (remonto) vertė pagal lokalinę sąmatą yra 6 211,12 Eur.
13. Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovės atstovai lankėsi pas ją bute, fiksavo įvykį. Ieškovė neįrodinėjo, kad jos įgalioto asmens sudaryta sąmata, kurią ji pati pripažino kaip nuostolių dydį patvirtinantį įrodymą, būtų sudaryta neteisingai, kad būtų pagrindas abejoti joje nurodytų duomenų teisingumu ir spręsti, kad trečiajam asmeniui padarytas žalos dydis yra didesnis – toks, kokį prašoma priteisti ieškiniu. Laikytina neįrodyta, kad ieškovės išmokėta didesnė, nei jos pačios įgalioto asmens paskaičiuota, draudimo išmoka buvo reikalinga tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui, patyrusiam žalą, atkurti. Kadangi ieškovės įgaliota įmonė, sudarydama sąmatą, vadovavosi ieškovės pateikta informacija iš įvykio buto, kita jai prieinama informacija ir šios informacijos pagrindu sprendė tiek dėl padarytos žalos, tiek pagal draudimo sąlygas priklausančių atlyginti nuostolių dydžio, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 4 247,39 Eur žalos atlyginimą. Teismas taip pat pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti sumokėtą 150 Eur išmoką už elektros instaliacijos remonto darbus ir 38 Eur nakvynės išlaidas, nes jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir susijusios priežastiniu ryšiu su buto užliejimu. Iš viso, ieškovei iš atsakovės priteisė 4 435,39 Eur (4 247,39 + 150 + 38) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
14. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė už ieškinį apmokėjo 144 Eur sumą, duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas dėl prašomo priteisti užmokesčio už Nekilnojamojo turto registro išrašą byloje nėra, be to, galimos dėl to išlaidos pagal pažymą yra 0,58 Eur. Atsakovė šioje byloje patyrė 1 569 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo šioje byloje turėjo 150 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį pateikimu. Ieškovės reikalavimą patenkinus 69,31 proc., ieškovei iš atsakovės priteisė 99,81 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 481,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteisė 381,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisė 103,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės – 46,03 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė V. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, jos kaltę bei priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės bute, ir ji yra atsakingas subjektas. Teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus, aiškino ir taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog vanduo pratekėjo ne per atsakovei priklausančią vamzdynų dalį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog vandens židinys buvo atsakovės bute. Pateiktame 2021 m. liepos 21 d. defektiniame akte nurodyta užliejimo priežastis – santechnikos avarija atsakovės bute yra tik teorine galimybe pagrįsta išvada, padaryta iš trečiojo asmens K. V. žodžių. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos negalėjo būti teismo pripažintos įrodymu, kadangi nėra žinoma, nei kas tas nuotraukas darė, nėra vaizdo fiksavimo datos. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Tai, jog atsakovės bute nebuvo jokio vandens nutekėjimo židinio, patvirtino ir bendrijos pirmininkas D. R., liudytoja N. M.. Teismas nepagrįstai, esant liudytojos D. M. parodymų prieštaravimui su kitais byloje esančiais įrodymais, šios liudytojos parodymus ėmė pagrindu iš dalies tenkinant ieškinį. Teismas nevertino ir nesiaiškino bendrijos pirmininko D. R. ir liudytojo V. M. paaiškinimų, jog 2021 m. liepos 17 d. atvykę į K. V. butą, nematė akivaizdžių vandens buvimo požymių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie vandens kiekio sunaudojimą patvirtina, jog vandens nutekėjimo židinys nebuvo per atsakovei, kaip savininkei, tenkančią inžinerinę sistemą. Nevertindamas mėnesinių vandens skaitiklių rodmenų, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
15.2. Teismas, spręsdamas, kad atsakovės bute buvo vandens nutekėjimo židinys ir atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nesprendė atsakovės, kaip savininkės, ir bendrijos, kuriai priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, atsakomybės atribojimo klausimo. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad 2021 m. liepos 17 d. buvo užlietas ne tik trečiojo asmens K. V. butas, bet ir po ja esantis pirmojo aukšto butas. Teismas neišsiaiškino visų esminių aplinkybių ginčui teisingai išspręsti.
15.3. Teismas atsakovės liudytojų paaiškinimus vertino tendencingai, trečiojo asmens K. V. ir ieškovės naudai, neįsigilino į bylos esmę ir šių liudytojų parodymų turinį, nepagrįstai visus atsakovės pateiktus įrodymus, kuriuos galima pateikti, esant tokiam ginčui, atmetė, kas rodo teismo šališkumą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų, remiantis nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (antrajame aukšte) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. V.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (trečiajame aukšte virš K. V. buto) nuosavybės teise priklauso atsakovei V. P..
19. Byloje nėra ginčo dėl to, jog apie buto užliejimą 2021 m. liepos 17 d. buvo pranešta (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkui, santechnikui V. M., o 2021 m. liepos 19 d. – ieškovei. Iš byloje pateiktos UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo akto Nr. KKN210812, žalos bylos Nr.440995-0301-001 duomenų, byloje pateiktų fotonuotraukų, buto remonto sąmatų nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimai: virtuvės (patalpa 29-4), koridoriaus (patalpa 29-1) ir kambario (patalpa 29-5) lubos (sušlapo, atšokinėja tapetai, dažai), sienos (sušlapo, atšokinėja tapetai) ir grindų danga (sušlapo, išbrinko), vonios (patalpa 29-3) ir tualeto (patalpa 29-2) lubos ir sienos (tapetai tapo dėmėti).
20. Trečiajam asmeniui K. V. priklausantis butas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., buvo apdraustas ieškovės Ergo gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimu (draudimo sutartis Nr. 710-300-440995). Butas, 2021 m. liepos 17 d. buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, išmokėjo K. V. 6 211,12 Eur draudimo išmoką, reikalingą atkurti įvykio metu buvusią turto vertę pagal UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo aktą Nr. KKN210812, 2021 m. rugpjūčio 12 d. išvadą, 38 Eur už K. V. suteiktas apgyvendinimo paslaugas, ir 150 Eur išmoką už elektriko paslaugas (nekontaktuojančių elektros laidų suradimas ir remontas).
Dėl įrodymų vertinimo ir civilinės atsakomybės sąlygų
21. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, formaliai taikydamas civilinės atsakomybės sąlygas, preziumuodamas atsakovės kaltę. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas netinkamas pirmosios instancijos teismo atliktas pateiktų įrodymų vertinimas, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
22. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 str.) principas lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
24. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-35/2011). Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
25. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
26. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
27. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Taigi, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir dydį bei tai, kad buto sugadinimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė, viršuje esančio buto savininkė V. P., teigdama, kad trečiojo asmens buto užliejimas įvyko ne iš jos buto, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes. Apeliantės nurodyti liudytojai D. R., N. M., V. M., į butą atvyko jau po įvykio, todėl atsakovės argumentai, kad bendrijos pirmininkas D. R. ir liudytojas V. M. nurodė, jog 2021 m. liepos 17 d. atvykę į K. V. butą, nematė akivaizdžių vandens buvimo požymių, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, fotonuotraukoms ir nustatytai aplinkybei, kurios neginčija ir apeliantė, jog įvykio metu buvo užlietas ne tik trečiojo asmens K. V. butas, bet ir butas, esantis pirmajame aukšte. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad užliejimo šaltinis buvo kitoje, nei atsakovės bute, vietoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos D. M., kuri matė įvykį, parodymais.
28. Stokoja pagrįstumo tokie apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų apeliantės vandens rodmenų skaitiklių parodymų, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai būtų galima padaryti, tik turint momentinius (įvykio valandos ar bent dienos) duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent apeliantei, o ne ieškovei, trečiajam asmeniui ar, juo labiau, bylą nagrinėjusiam teismui teko pareiga rinkti ir teikti į bylą įrodymus, kuriais yra grindžiami atsikirtimai į ieškinį, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas sudaro pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiojo asmens K. V. butas buvo užliejimo židinys buvo atsakovės bute.
30. Byloje žalos faktas, aplinkybė, kad užliejimo židinys buvo atsakovės bute, atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkamu įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimu, nes atsakovė nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir žalos dydžio nustatyti, t. y. atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, įrodytos.
31. Apeliantės žalos dydžio apeliaciniame skunde neginčijo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.
Dėl šalies tinkamumo
32. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nevertino atsakovės paaiškinimų, kur buvo užliejimo šaltinis, jog už žalą, padarytą K. V. butui yra atsakinga bendrija, nes užliejimas galimai įvyko dėl trūkusio kanalizacijos vamzdžio, kuris vėliau buvo pakeistas.
33. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ar kitų patalpų (pastatų) savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Taigi vien tai, kad vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių ar bendriją apie kilusias eksploatacines problemas.
34. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad bendrijos pirmininkui iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio atsakovė būtų pateikusi informaciją apie atsakovės bute, ar šalia atsakovės buto esančio vamzdyno netinkamą būklę. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytą žalą. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrija netinkamai vykdė jai teisės aktų pavestas bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkcijas ir gali būti atsakinga už tai, kad atsakovės bute esantis vamzdynas ar buitiniai prietaisai buvo netinkamai prižiūrimi, dėl ko buvo padaryta žala.
Dėl teismo šališkumo
35. Apeliantės teigimu, teismas šališkai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pagal bylos medžiagą atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumu. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumas įvertintas ir sprendimas paremtas visapusiška ir išsamia byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių visumos analize. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien tai, kad teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi viena ar kita ginčo šalis, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas ar buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, todėl apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
37. Kiti atsakovės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovei ir trečiajam asmeniui nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.