Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-27 · Civilinė byla Nr. e2S-2468-562/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-27Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
e2S-2468-562/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16719-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Ieškovas
I. N.
Atsakovas
I. Ž., A. K., V. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2468-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16719-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovams I. Ž., A. K. (A. K.) ir V. K. dėl teisės pripažinimo atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, termino projektinei dokumentacijai parengti suteikimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė I. N. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. Ž., A. K. (A. K.) ir V. K. (toliau – atsakovai), prašydama: 1) pripažinti ieškovės teisę atlikti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į dvibutį gyvenamąją namą darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Archartė“ projektą Nr. AA.22-499-TP be atsakovų (bendraturčių) sutikimo; 2) leisti ieškovei per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, konstatuotus 2019 m. lapkričio 13 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-191113-00045, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad ketina įteisinti savavališką statybą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, savo sąskaita ir rizika atlikti pastato rekonstravimo darbus, todėl nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ginčo statinio dalis nugriovus, tolesnis bylos nagrinėjimas ieškovei taptų beprasmis, o ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21512-925/2022 ieškovės prašymą tenkino – sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas ieškovės teisių gynimas. Pagal pareikšto ieškinio pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad paduotu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia įteisinti savavališką statybą, atlikti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį gyvenamąją namą darbus, parengti projektinę dokumentaciją, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – nurodymo pašalinti pažeidimus nugriaunant savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis sustabdymas – yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21512-925/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės I. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pažymi, jog ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesustabdžius inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 vykdymo, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

6.2. Nurodo, kad susipažinus su ieškiniu, matyti, kad ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 panaikinimo. Ieškinys pareikštas dėl teisės pripažinimo atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, termino suteikimo parengti projektinę dokumentaciją. Kadangi inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 nėra ginčo objektas, skundžiamoje teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nurodytos laikinos priemonės taikymas negali užtikrinti teismo ieškovei palankaus sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymo, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

6.3. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 yra surašytas statytojai V. J. nurodant išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.), pažeidžiant esminius projekto sprendinius statomas pastato dalis, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

6.4. Trečio asmens nuomone, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje neįvertinęs, kad 2019 m. lapkričio 13 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 išdėstytas asmeninio pobūdžio įpareigojimas, nepagrindė, kokios bylos aplinkybės patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas taptų beprasmis, nebeįmanomas arba itin ekonomiškai nenaudingas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Inspekcijos vertinimu, ieškovės prašoma ir teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su reiškiamais reikalavimais. Šios laikinosios priemonės taikymas negali užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymo. Nėra pagrindo manyti, kad inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 vykdymas statytojos V. J. atžvilgiu, privalomojo nurodymo perdavimas priverstinai vykdyti antstoliui ar galimas kreipimasis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka dėl pasekmių V. J. taikymo, apsunkins ar padarys nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21512-925/2022 nepakeista, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nurodo, kad ieškovė ketina legalizuoti savavališką statybą, savo sąskaita ir rizika atlikti, susitvarkyti dokumentacija, pastato rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą darbus. Rekonstravimo remonto darbų metu būtų vykdomi vienbučio gyvenamojo namo (4194-0195-6019) rekonstravimo į dvibutį gyvenamąją namą, (duomenys neskelbtini) darbai pagal UAB „Archartė“ projektą Nr. AA.22-499-TP. Šiuo metu yra projektas įkeltas į ,,Info statybą“, taip pat 2022 m. gegužės 27 d. sumokėta įmoka už savavališką statybą, siekiant gauti statybos leidimą.

7.2. Taip pat nurodo, kad jeigu nebus sustabdytas vykdymas sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-119-341/2022, pastato dalis turės būti nugriauta. Kadangi nagrinėjantis bylą teismas nesvarstė galimybių dėl statybinės dokumentacijos sutvarkymo, statybos leidimo gavimo, o ieškovė tokią teisę turi bei remiantis teismų praktiką įmanoma gauti statybą leidžiančius dokumentus, ieškovė pagrįstai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.3. Ieškovė pažymi, kad ji nesiekia išvengti priverstinio vykdymo, panaikinti privalomąjį nurodymą. Ji prašo sustabdyti vykdymą, kol neįsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovės manymu pateikti reikalavimai yra pagrįsti.

7.4. Nurodo, kad privalomasis nurodymas tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. Įvykdžius nurodymą, pareikšto ieškinio reikalavimai negalės būti įgyvendinti, pastatas negalės būti legalizuotas, bus pažeisti ieškovės teisėti interesai ir kt. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins palankaus teismo sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Pažymi, jog pašalinus pastatą, ieškovei butų sukeltos neigiamos pasekmės – didžiuliai finansiniai praradimai, kadangi kalba eina apie pastatyto gyvenamojo namo nugriovimą. Iš kitos pusės pagal esamą reglamentavimą, antstolis gali kreiptis į teismą ir prašyti teismo skirti skolininkui iki 300 šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelsti įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi gautųsi situacija, kad vykstant ieškinio nagrinėjimui, baudos dydžio sumą galėtų būti neadekvati ir būtų didesnė negu pastatyto namo vertė, kadangi, pavyzdžiui per mėnesį bauda galėtų būti net 9 000,00 eurų, per 12 mėnesių 108 000,00 eurų. Procesas su apeliacija gali užtrūkti kelis metus. Todėl akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo pritaikytos pagrįstai.

8. Atsakovė I. Ž. atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21512-925/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės t. y. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nurodo, kad V. J. vykdyta nelegali rekonstrukcija padarė jai žalą, nes be jos sutikimo ir jokio įspėjimo nupjovė jos namo dalies stogą, nes jis trukdė ieškovės namo dalies stogui įrengti. Savavališkai paaukštino jos namo dalies dūmtraukį, sugadino televizijos anteną. Pažymi, kad po V. J. atliktos savavališkos statybos, ji susiduria su įvairiomis problemomis.

8.2. Pažymi, kad pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-119-341-2022 pagal ieškovės I. N. patikslintą ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir nurodymo panaikinimo liko galioti inspekcijos nurodymas, kuriuo statytoja įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškovės I. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino t. y. sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

13. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

16. Atskiruoju skundu nurodoma, kad trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. nesustabdžius inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 vykdymo, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

17. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-191113-00044, ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai, esančiai (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 13 d. nurodymą priimta pagal 2019 m. lapkričio 13 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191113-00045, gyvenamojo namo (unikalus Nr (duomenys neskelbtini)) daliai, esančiai (duomenys neskelbtini). Iš pateikto ieškinio akivaizdu, jog įgyvendindama savo civilines teises, ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališką statybą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas taptų beprasmis, nebeįmanomas arba itin ekonomiškai nenaudingas, nes, ieškovei įvykdžius nurodymą pašalinti statinius, o teismui sprendimu suteikus teisę atlikti pastato rekonstravimo darbus be bendraturčių sutikimo bei pratęsus terminą projektinei dokumentacijai parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti, paaiškėtų, jog savavališkos statybos padarinius pašalinti galima ir kitu būdu, išvengiant pastato dalies griovimo.

19. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto reikalavimo užtikrinimu, kadangi inspekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191113-00044 nėra ginčo objektas, skundžiamoje teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nurodytos laikinos priemonės taikymas negali užtikrinti teismo ieškovei palankaus sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymo, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo siekia įteisinti savavališką statybą, atlikti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį gyvenamąją namą darbus, parengti projektinę dokumentaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. lapkričio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-191113-00044 teisėtumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kokių tikslų ieškiniu siekia ieškovė bei kokias teises užtikrina prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, todėl laikytina, jog jos yra teisėtos ir pagrįstos.

Dėl procesinės bylos baigties.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

22. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė