Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atkreipė dėmesį, kad I. Ž., atliekant savo namo dalies rekonstrukciją pagal firmos „Exprometa“ techninį darbo projektą, buvo nupjautos laikančios gyvenamojo namo išorinės sienos ir suardyta buvusi bendra stogo konstrukcija. To pasėkoje stogas ieškovės priklausančioje dalyje nugriuvo, o išorinės rastų sienos neteko stabilumo. Tarpas tarp I. Ž. ir V. J. įrengtos sienos atsirado dėl techninių priežasčių. Nepaisant, kad 2016-12-16 projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ projektas turi esminių neatitikimų su 2014 m. projektavimo firmos UAB“ Archivoltas“ techniniu projektu (duomenys neskelbtini), tačiau pasitelkiant naujai paruoštu planu G. K. 2017 m. spalio 2 d. gavo statybos leidimą Nr. LRS-08-171002-00092, kuris suteikė I. Ž. (G. K. paveldėtoja) teisę įgyvendinti statinio projektą „vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimą į dvibutį gyvenamąjį namą. Pastebėjo, kad minimas teismo sprendimas nurodo 2014 m. projektą, kuriame aiškiai matyti tik I. Ž. priklausančios dalies rekonstrukcija, o ieškovės dalis nėra reglamentuojama, todėl vertinant ieškovės namo dalį neturi būti taikomas I. Ž. projektas, kuris vertinamas kaip nelegali statyba. Minimoje byloje teismui buvo pateiktas rekonstravimo techninis projektas, kadangi pagal esamas sąvokas atliekant statybos darbus, kurie buvo užfiksuoti (nugriauta seno namo dalis ir kitoje vietoje, šalia nugriautos dalies su atstumu buvo pastatytas naujas namas, turintis naujus pamatus, atskirą nepriklausantį stogą). Pagal to metu galiojantį Statybos įstatymą, bendrasavininkė nagrinėjamoje vietovėje negalėjo gauti leidimo statyti papildomą vienbutį namą, o tik dvibutį namą, todėl su esminiais neatitikimais padarė vienbučio gyvenamojo namo techninį projektą rekonstrukcijai į dvibutį gyvenamąjį namą. Šiame techniniame projekte tarp dviejų pastatų nėra atstumo, nors topo nuotraukoje ir naudojimo tvarkos plane buvo užfiksuotas atstumas yra ir buvo, o projektas pritaikytas galiojantiems statybos reikalavimams, bet ne esamai faktinei situacijai. Prieš tvirtinant tokį techninį projektą turėjo būti atlikta privalomoji ekspertizė, tačiau kadangi projektas parengtas su esminiais trūkumais, tyčia nebuvo atlikta ekspertizė ir, tikėtina, kad „Archivoltas“ atsisakė būti atsakingas už tokį projektą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 6 d. savavališkai, ieškovei nežinant ir nedalyvaujant atliko jos namo apžiūrą ir vadovaudamasis I. Ž. 2016 m. gruodžio 16 d. projektu nustatė neva pažeidimus, kurie, anot atsakovo, apibūdinami kaip nelegali statyba. Atsakovas remdamasis 2016 m. gruodžio 16 d. I. Ž. projektu akte nustatė neva ieškovė atlikusi kapitalinį remontą pažeidė tarp pastatų atstumo, bei neva neatitinka pastato aukštis. 2019-11-29 remiantis atsakovo priimtu savavališkos statybos aktu, ieškovei buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSl-ANR-P-362-2019 pagal LR ANP 352 str. l d. Ieškovė pažymėjo, kad namas yra 1940 metų statybos, o prieš paveldint namo dalį jis buvo bendrasavininkės dalinai nugriautas, t. y. nugriautos medinių rastų išorinės sienos ir išardyta stogo dalis, liko tik vidinė namo siena šalia nelegaliai pastatyto bendrasavininkės G. K. (paveldėtojos I. Ž.) patalpos kurios pažymėtos plane 1-1, 3-6 ir šalia jo pastatytas naujas vienbutis namas. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti namo dalis buvo avarinės būklės, o dėl šalia vykstančių statybų ieškovės namo dalyje įkrito senas stogas. Nurodyta namo dalis buvo neremontuotina, avarinės būklės. Tam, kad avarinės būklės namas nenugriūtų ant šalia esančio savavališkos statybos namo (2016 m. gruodžio 16 d. projektas prieštaraujantis teismo sprendimui), bei nesudarytų sąlygų kitiems pavojams (gaisro, el. laidų pažeidimams, ir kitų) buvo pateiktas pareiškimas gretima esančio pastato (savavališkos statybos) bendrasavininkei p. I. Ž. dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto. Minimas pranešimas 2019 m. birželio 3 d. bendrasavininkei buvo įteiktas per Vilniaus 26-ame notarų biurą. Bendrasavininkė nei raštiško nei žodinio prieštaravimo nepateikė, todėl kaip rūpestinga savininkė ieškovė pradėjo atlikinėti kapitalinį remontą. Iki atliekant remonto darbus ieškovė kreipėsi į Statybos inspekciją su klausimu, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas atliekant kapitalinį remonto gyvenamojo namo, kuris priskirtas nesudėtingo statiniams, nekeičiant gyvenamojo namo ploto, kur buvo atsakyta, kad toks dokumentas nėra privalomas. 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovė pateikė prašymą Vilniaus rajono Savivaldybės Administracijai dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto. Atsakyme į prašymą buvo nurodyta, kad gyvenamasis namas neatitinka Statybos įstatymo 27 str. 1 dalies 4 p. reikalavimų, todėl statyba leidžiantis dokumentas tokio pastato kapitaliniam remontui neprivalomas. Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidimus nustato pagal savavališkai, esant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. išduotam statybą leidžiančiam dokumentui Nr. LRS-08-171002-00092 ir paskelbtam Lietuvos Respublikos statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ kuris suteikia I. Ž. teisę įgyvendinti statinio projektą „ Vienbučio gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimas į dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektas Nr. (duomenys neskelbtini) Versija „ A“, 2016 m.“. Šis projektas turi esminių neatitikimų su kadastro duomenimis VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašo kadastrinių matavimų matininko E. B. 2015-03-24 žemės sklypo naudojimo plano varianto Nr. 1, kuriame du vienbučio tipo namai turi atstumą ir neturi bendros sienos bei sienų kurios pagal šį planą butų glaudžiamos viena prie kitos. Du atskiri pastatai turi taškus, kurie parodo namų atstumą vienas nuo kito. Taip pat pridedama 2013 metų VĮ „Registrų centras“ topografinė nuotrauka, kur sužymėti atstumai tarp dviejų pastatų. Pabrėžiama, kad bendrasavininkė nugriovė jai priklausančią namo dalį ir šalia pastatė visiškai naują objektą, neatsižvelgiant į buvusio namo ribas. Taigi, atsakovas nepatikrino duomenų ir klaidingai nustatė, kad tarp dviejų pastatų nėra atstumo, ir yra pakeista namo vieta. Projekte, pirmo aukšto plane nurodyti neteisingi matmenys seno gyvenamojo namo dalies tokie, kaip pločio ir ilgio, pagal šį planą II buto bendras plotas 52,10 kv. m. Kadangi nuo pat paveldėjimo atsiradimo momento paveldėtojos nesutarė, todėl ginčo klausimą sprendė teismai. Taip pat pabrėžė, kad priimant ginčijamą aktą ir nurodymus atsakovas nevertino paklaidos, kuri nagrinėjamam atvejui galima. Dėl pastato aukščio ieškovė nurodė, kad ginčijame akte nurodyta, kad ieškovė nesilaikė aukščio, tačiau ieškovė pažymi, kad projekte nėra nurodytas seno namo statinio aukštis, todėl prieš tvirtinant I. Ž. techninį projektą, turėjo būti atlikta privalomoji ekspertizė, kuri nustatytų šalia esančio nugriuvusio stogo faktinį aukštį, tačiau to atlikta nebuvo. Atsakovo nebuvo nustatyta, kiek buvo pažeistas stogas ir kokios deformacijos išreikštos paskaičiavimais skyrėsi nuo statinio aukščio prieš griaunant namo dalį ir po nugriovimo. Atsakovas nurodo, kad 1,77 m aukštesnis negu projekte, tačiau projektas yra sudarytas tik rekonstruojamai daliai, ir statinio aukščio esamai daliai minimam projekte nėra nurodyta. 2019-11-29 ir 2019-12-19, 2020-01-06 dalyvaujant atsakovo kvietime dėl surašytų aktų, buvo kiekvieną kartą reikalauta iš atsakovo pateikti dokumentus, kuriuose nurodytas seno namo aukštis iki stogo kraigo, pagal kurį apskaičiuotas 1,77 m. neatitikimas, tačiau atsakymo pateikti negalėjo. Pagal seno namo projektą (pridedama) ir VĮ „Registro centras“ duomenimis yra nurodytas 1 aukšto aukštis 2,6 m. Pridurtina, kad namo dalies rekonstrukcijos pjūvyje A-A pagal Projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninio projekto (duomenys neskelbtini), pagal kurį 2015-04-29 Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, buvo pripažinta teisė patalpų leidimą statybai įteisinimui nurodytas statinio aukštis 8,70 m. Maksimalus leistinas pastato aukštis taip pat galėtų būti nurodytas teritorijų planavimo dokumentuose. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 85 punkte nustatyta, kad pastato aukštis yra aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės amplitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibo saugos stiebų) aukščiausio taško. Pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytus reikalavimus [3.35], nesudėtingųjų statinių didžiausias aukštis 8,5 m, atsakovo patikrinimo metu nustatytas 7,57 m aukštis nepažeidžia reikalavimų ir leistino didžiausiojo aukščio. Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio. Kapitalinio remonto metu išorės matmenys nepasikeitė, gyvenamosios namo dalies plotas nepadidėjo, pirmo aukšto aukštis atlikus užbaigimo darbus liks 2,6 m., aukščio nebuvo galima nustatyti, nes stogas nugriuvo, o techniniame projekte jis nebuvo nurodytas, nes tam buvo reikalinga ekspertizė, todėl jis tiesiog pavaizduotas žemiau nei bendrasavininkės rekonstruojamos dalies namo. Šioje byloje pateiktas gyvenamojo namo planas iki neteisėtų bendrasavininkės veiksmų, kurie rodo, kad griaunant tariamu būdu namo dalį (konstruktoriaus išvada pridedama) galima palyginti kaip ir su „domino“ efektu ardant grandinines dalis - griaunama viskas. Likusiai daliai susidarė avarinė būklė. Visa našta už tokią susidariusią avarinę būklę, be jokios atsakomybės už padarinius ir pasekmių likvidavimą teko ieškovei. Taigi atsakovas priimdamas savavališkos statybos aktą ir nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jos dalies statybos darbų pažeidžia ieškovės teises į jos nuosavybę. Dėl leidimo suteikimo ieškovė paaiškino, kad I. Ž. nugriovus pusei namo, ieškovė privalėjo rūpintis savo dalimi namo, kuri dėl I. Ž. veiksmų tapo avarinė. Apie gyvenamojo namo avarinę būklę jau buvo minėta 2015 m. teismo sprendime c. b. Nr. e2-519-855/2015. Nuo 2016 m. iki dabar pagal civilinio kodekso IV skirsnio 4.75 str. ir 4.83 straipsnio „imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai“ negaliu realizuoti savo teisių. Taigi, kol vyko teismai ieškovės namo dalis griuvo, įlūžo stogas, rąstų sienos neteko stabilumo. Kol vyko teismai (nuo 2012 m. iki 2016 m. birželio) ieškovė per visą laikotarpį bandė remontuoti jai priklausančią namo dalį, tačiau nevaisingai. Įgriuvusį stogą ir išorines rąstų sienas teko remontuoti iš esmės. Prieš remontuojant sienas buvo kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su tikslu išsiaiškinti ar avarinės būklės namo daliai reikalingas statybų leidimas, kur buvo atsakyta, kad tokiems darbams atlikti leidimo nereikalinga. Teismo prašė minimus ieškovės atliktus veiksmus pripažinti kapitalinio remonto darbams, tačiau teismui nusprendus, kad atliktiems darbams reikalingas leidimas, tuomet ieškovė prašė leisti gyvenamojo namo ieškovės daliai patalpų leidimą rekonstruoti ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijai įteisinti be bendrasavininkės I. Ž. sutikimo. Mano, kad proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą.

2. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 19 d. atsiliepime (DOK-9744) nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl to bylą prašo nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

5. 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdyje tretysis asmuo I. Ž. buvo pakeista atsakove byloje.

6. 2021 m. rugsėjo 24 d. DOK-56850 ieškovė V. J. pateikė prašymą pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu, nes ji ginčo statinį pagal bylą su žemės sklypu padovanojo dukrai I. N., ko pagrindu 2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje ieškovu byloje vietoje V. J. pakeista ieškovu I. N., o V. J. byloje dalyvauja kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais.

7. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje priimta 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarta:

1) Tenkinti ieškovės I. N. (buvusi ieškovė - V. J.) prašymą atsiimti patikslinto ieškinio ketvirto reikalavimo dalyje reiškiamą prašymą „leisti gyvenamojo namo ieškovės daliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini), patalpų leidimą rekonstruoti ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijai įteisinti gauti be bendrasavininkės I. Ž. sutikimo.“

2) Palikti ieškovės I. N. (buvusi ieškovė - V. J.) patikslinto ieškinio ketvirto reikalavimo dalyje reiškiamą prašymą „leisti gyvenamojo namo ieškovės daliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini), patalpų leidimą rekonstruoti ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijai įteisinti gauti be bendrasavininkės I. Ž. sutikimo“ nenagrinėtu.

3) Negrąžinti ieškovei I. N., a/k (duomenys neskelbtini) (buvusi ieškovė -V. J., a/k (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalies, kuria atsiimama ieškinio reikalavimo dalis.

8. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje priimtos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties pagrindu I. Ž. iš atsakovės pakeista trečiuoju asmeniu; V. J. byloje dalyvauja kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais. 2021-11-25 teismo posėdyje buvo nepriimtas ieškovės I. N. patikslintas ieškinys su priedais (DOK-68284; DOK-68412 2021-11-11.

9. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje ieškovė I. N. palaikė ieškinį visiškai, prašė jį tenkinti. Ieškovės I. N. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. atstovė advokatė Marta Matiukevič teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad V. J. namo daliai jokio projekto nėra, jis yra I. Ž. daliai. I. Ž. nupjovė nešančias sijas, todėl V. J. dalies stogas įgriuvo. V. J. atliko kapitalinį remontą, o jam atlikti statybą leidžiančio dokumento nereikia, tai patvirtino ir įvairios institucijos. I. Ž. ginčo namą paveldėjo, po jo be V. J. sutikimo atliko pastato rekonstrukciją, pastatė didžiulį priestatą prie savo dalies. V. J. kreipėsi į statybų inspekciją, kuri nustatė pažeidimus, tačiau teismas 2015 m. sprendimu leido I. Ž. įteisinti statybas pagal UAB „Archivoltas“ techninį projektą. Projekte yra nurodyti visi parametrai, t. y. aukštis, plotis. Tačiau statybos inspekcija leido įteisinti statybas pagal „Eksprometa“ projektą. V. J. atliko kapitalinio remonto darbus, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) kadastrinės bylos duomenis, kurioje aukštis nenurodytas, nurodyta tik, kad aukštis buvo 2,60 m iki karnizo, aukščio duomenų iki kraigo nėra ir pastatui sugriuvus jo nustatyti nebuvo galimybės. V. J. pastato aukštis atitinka įstatyme numatytą 8,50 m. Tarpas tarp pastatų jau buvo 2013 metais, V. J. kaltės dėl to nėra, jis galimai padidėjo dėl I. Ž. atliktų darbų. V. J. padarė remontą ant tų pačių pamatų, pastato aukštingumas nėra didesnis nei leidžia įstatymas 8,50 m. Statybos inspekcija, vadovaudamasi I. Ž. išduotu statybą leidžiančiu dokumentu bei projektu, nustatė, kad V. J. atliekamas kapitalinis remontas neatitinka I. Ž. projekto ir surašė jai savavališkos statybos aktą. Jos nuomone, statybos inspekcija negalėjo surašyti savavališkos statybos aktą, vadovaudamasi I. Ž. projektu, kaip ir dėl to, kad V. J. atliko kapitalinį remontą, kuriam jokių statybą leidžiančių dokumentų nereikia.

10. Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutiko visiškai. Atsakovo atstovės nuomone, V. J. atliko ne kapitalinį remontą, bet rekonstravo pastatą. Nors teismo sprendimu rekonstrukcijos projektą turėjo atlikti UAB „Archivoltas“, tačiau statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal „Eksprometa“ projektą. Atsakovas pažymi, kad projektas paruoštas tinkamai, ekspertizės atlikti niekas nepageidavo. Statybos leidimas išduotas visam pastatui, kuris turi vieną unikalų numerį, tačiau aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstruojama I. Ž. dalis, nekeičiant V. J. dalies. Aukščio pakeitimas traktuojamas kaip pastato rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas ir tam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. V. J. statinio aukštis nurodytas 2,60 m. iki karnizo, surašant aktą nustatytas aukštis ženkliai jį viršija, t. y nustatytas 7,57 m, kadangi nėra nei vieno dokumento, kuriame būtų nurodytas pastato aukštis iki kraigo, atsakovas vadovaujasi duomenimis, kuriuose nurodytas aukštis 2,60 m iki karnizo. V. J. šių duomenų nepaneigė. Atsakovo atstovė neneigia, kad tarpas tarp pastatų buvo, tačiau jis buvo padidintas. Tarpas buvo nurodytas ir „Eksprometa“ projekte. Pasikeitė statinio vieta žemės sklype, neatitinka plotas, dingo tualetas. Statybos darbus galima įteisinti, tačiau tai reikia atlikti pagal teisės aktus.

11. Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas Slavomir Moroz teismo posėdyje paaiškino, jog I. Ž. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal „Eksprometa“ projektą atlikti rekonstrukcijos darbus I. Ž. namo daliai, V. J. butas nebuvo rekonstruojamas. UAB „Archivoltas“ dėl užimtumo negalėjo užbaigti projekto, todėl darbus užbaigė „Eksprometa“. Jei kas įžvelgia projektų neatitikimus, turi teisę juos skųsti teismui. Projekte nurodytas I. Ž. pastato aukštis 6,6 m nuo žemės paviršiaus iki kraigo, o V. J. dalies aukštis nekeičiamas, t. y. 2,60 iki karnizo, iki kraigo aukščio duomenų nėra. Statybos leidimas yra galiojantis, V. J. dalis nebuvo keičiama, statytojas pateikė duomenis.

12. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Ž. su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje paaiškino, kad jos motina atliko savo dalies rekonstrukciją, kai jai namo dalį padovanojo jos mama. Pastatą rekonstravo tam, kad galėtų gyventi su mama. Projektas buvo pradėtas UAB „Archivoltas“, tačiau darbai su juo nutraukti 2014 m., kadangi projektuotoja nurodė, kad dėl užimtumo negali užbaigti darbų, todėl darbus užbaigė „Eksprometa“. Projekte buvo tarpas tarp namų, tačiau jis būtų pašalintas atlikus namo dalies apšiltinimą. Tačiau, kadangi V. J. savo dalį nugriovė ir pastatė naują, tarpas padidėjo ir net apšiltinus I. Ž. dalį jis neišnyktų. Namo dalies rekonstrukcijos projektas buvo rengiamas tada, kai buvo nustatyta savavališka statyba. Pagal Projektą yra suplanuota dviejų skirtingų objektų įregistravimas, būtų suteikti skirtingi unikalūs numeriai. Reikėjo V. J. palaukti, kol baigs I. Ž. statybas, įregistruos ir tada būtų galėję statyti pagal save. Iki rekonstrukcijos V. J. dalis buvo žemesnė. Pagal projektą I. Ž. leista namo dalį paaukštinti. Šiuo metu V. J. dalis yra aukštesnė ir už I. Ž. dalį. Senas I. Ž. pastato aukštis buvo 6,20 m, o V. J. – 5,35 m. Taip pat padidėjo ir V. J. namo plotas.

Pareiškimu nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo turtą paveldėjo trečiasis asmuo V. J.. M. T. asmuo kreipėsi į teismą ir jos atžvilgiu 2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą c. b. Nr. e2-519-855/2015, kuriuo buvo atidalinti pastatai iš bendros dalinės nuosavybės. Taip pat tuo pačiu sprendimu I. Ž. buvo leista įteisinti jos dalį namo, tačiau sprendimu minimas projektas neturėjo įtakos V. J. ir tai patvirtino Vilniaus rajono savivaldybė bei atsakovo liudytojas, bei tai patvirtina kita bylos medžiaga. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti namo dalis dėl I. Ž. neteisėtų veiksmų nupjaunant nešančias sijas ir kt., buvo avarinės būklės, o dėl šalia vykstančių statybų ieškovės namo dalyje įkrito senas stogas. Nurodyta namo dalis buvo neremontuotina, avarinės būklės. Tam, kad avarinės būklės namas nenugriūtų ant šalia esančio savavališkos statybos namo (2016 m. gruodžio 16 d. projektas prieštaraujantis teismo sprendimui), bei nesudarytų sąlygų kitiems pavojams (gaisro, el. laidų pažeidimams, ir kitų), buvo atliktas ieškovės dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinis remontas, kuriam remonto atlikimo metu jokių leidimų ar sutikimų nereikėjo. Atsakovas remdamasis I. Ž. projektu, o ne VĮ „Registrų centras“ esančiais duomenimis išrašė ginčijamus aktus. Aktuose nurodė, kad suremontuoto namo aukštis neatitinka I. Ž. projekto bei, kad atsirado tarp pastatų atstumas, kuris buvo nustatytas ir iš I. Ž. projekte pridėtas 2013 m. ortofoto, todėl atsakovo priimti aktai ieškovės namo dalies atžvilgiu turėtu būti teismo naikinti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus taip pat nurodė, ieškovės dalyje nebuvo keičiami duomenys, todėl reikalinga vadovautis VĮ „Registrų centras“ turimais registruotais duomenimis (teismo posėdžio garso įrašo 2:48-2:52 min.), o ne projektu, kuris yra tik ketinimas. Minimas atstovas taip pat pridūrė, kad minimame I. Ž. projekte negali būti tikslių ieškovės dalies aukščio, nes jis nebuvo matuojamas. Pagal seno namo projektą ir VĮ „Registro centras“ duomenimis yra nurodytas 1 aukšto aukštis 2,6 m. Pridurtina, kad namo dalies rekonstrukcijos pjūvyje A-A pagal Projektavimo firmos UAB „ Archivoltas“ techninio projekto A-2012-16 TP pagal kurį 2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, buvo pripažinta teisė patalpų leidimą statybai įteisinimui nurodytas statinio aukštis 8,70 m. Maksimalus leistinas pastato aukštis taip pat galėtų būti nurodytas teritorijų planavimo dokumentuose. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 85 punkte nustatyta, kad pastato aukštis yra aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės amplitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibo saugos stiebų) aukščiausio taško. Pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytus reikalavimus [3.35], nesudėtingųjų statinių didžiausias aukštis 8,5 m, atsakovo patikrinimo metu nustatytas 7,57 m aukštis nepažeidžia reikalavimų ir leistino didžiausiojo aukščio. Ginčijami aktai turėtu būti teismo panaikinti, nes atsakovas ieškovės namo dalies atstumą ir aukštį vertina pagal projektą, o ne VĮ Registro centre registruota kadastrinę bylą. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad atsakovas nežino, koks buvo įgriuvusio pastato aukštis, nes jo niekur nubuvo nurodyta, o aukštį išvedinėja iš formulių ir projekto, kuris nebuvo atliktas ieškovės daliai. Pastebėtina, kad atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodo aukštį iki fasado, o akte nurodo kraigo aukštį. Esami neatitikimai įrodo, kad atsakovo priimti aktai yra neteisėti, todėl naikintini. Tuo tarpu ieškovės atlikti veiksmai pagal turimus legalius VĮ „Registro centras“ duomenis turi būti teismo nustatyti kaip remonto darbais.

14. Atsiliepimais į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. pareiškimą:

a) Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022 m. sausio 12 d. DOK-2363 atsiliepime nurodė, kad atsižvelgdami į tai, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijai reikalavimai nepareikšti, V. J. reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra;

c) Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022-01-25 DOK-5308 atsiliepimu prašo V. J. pareiškimo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Atsiliepime į V. J. pareiškimą atsakovas iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus kaip ir į bylą pateiktame 2020 m. vasario 26 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK 11314). Papildomai nurodė, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ginčas kilęs pateikus ieškinį Inspekcijai, kaip atsakovei, byloje dėl Inspekcijos priimtų aktų. Nagrinėjamu atveju, V. J. kaip trečiasis asmuo byloje pateikė savarankiškus reikalavimus prašydama teismo jos atliktus statybos darbus pripažinti kapitalinio remonto darbais. Pažymėjo, jog Teismas ginčo teisenos tvarka nesprendžia fakto nustatymo klausimų ir neatlieka faktų konstatavimo, todėl V. J. reikalavimas atliktus statybos darbus pripažinti viena ar kita rūšimi nenagrinėtinas. Atsakovo nuomone, skundžiami Inspekcijos sprendimai yra priimti laikantis nustatytų procedūrų, nustatyta tvarka bei atitinka individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus.

Ieškovės atstovė posėdžio metu pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovė pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto. Atsakyme į prašymą buvo nurodytas, kad gyvenamasis namas neatitinka Statybos įstatymo 27 str. 1 dalies 4 p. reikalavimų, todėl statyba leidžiantis dokumentas tokio pastato kapitaliniam remontui neprivalomas. Atlikto kapitalinio remonto metu išorės matmenys nepasikeitė, gyvenamosios namo dalies plotas nepadidėjo, pirmo aukšto aukštis atlikus užbaigimo darbus liks 2,6 m., aukščio nebuvo galima nustatyti, nes stogas nugriuvo, o techniniame projekte jis nebuvo nurodytas, nes tam buvo reikalinga ekspertizė, todėl jis tiesiog pavaizduotas žemiau nei bendrasavininkės rekonstruojamos dalies namo. Šioje byloje pateiktas gyvenamojo namo planas iki neteisėtų bendrasavininkės veiksmų, kurie rodo, kad griaunant tariamu būdu namo dalį - griaunama viskas. Likusiai daliai susidarė avarinė būklė. Visa našta už tokią susidariusią avarinę būklę, be jokios atsakomybės už padarinius ir pasekmių likvidavimą teko ieškovei. Taigi atsakovas, priimdamas savavališkos statybos aktą ir nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jos dalies statybos darbų pažeidžia ieškovės teises į jos nuosavybę. Ginčijami aktai turėtų būti teismo panaikinti, nes atsakovas ieškovės namo dalies atstumą ir aukštį vertina pagal projektą, o ne VĮ Registro centre registruotą kadastrinę bylą. Pažymėjo, kad atsakovas nežino, koks buvo įgriuvusio pastato aukštis, nes jo niekur nubuvo nurodyta, o aukštį išvedinėja iš formulių ir projekto, kuris nebuvo atliktas ieškovės daliai. Atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodo aukštį iki fasado, o akte nurodo kraigo aukštį. Esami neatitikimai įrodo, kad atsakovo priimti aktai yra neteisėti, todėl naikintini. Tuo tarpu ieškovės atlikti veiksmai pagal turimus legalius VĮ „Registro centras“ duomenis atitinka fakto, todėl turi būti teismo nustatyti kaip remonto darbais.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. J. savo pareiškimą ir ieškovės ieškinį (savo pradinį ieškinį) palaikė ieškinyje ir savo kaip trečiojo asmens pareiškime nurodytais pagrindais. Nurodė, kad yra ginčo statinio pagal bylą statytojas, suinteresuotas bylos baigtimi.

A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. pareiškimo reikalavimus prašė atmesti atsiliepimuose į procesinius dokumentus pateiktas pagrindais, paaiškinimais teismo posėdyje.

Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal statybą leidžiantį dokumentą I. Ž. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal „Eksprometa“ projektą atlikti rekonstrukcijos darbus I. Ž. namo daliai, kas atsispindi šio projekto statinio projektavimo užduotyje (techninė užduotis). V. J. butas nebuvo rekonstruojamas.

Tretysis asmuo I. Ž. prašė ieškinį, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. pareiškimą atmesti tais pagrindais, kaip nurodo atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

33. Atsakovas 2020 m. liepos 30 d. raštu (DOK-35750) pateikė atsakovo (Inspekcijos) išvadą, ar ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies faktiniai parametrai sutampa su statinio parametrais, nurodytais VĮ „Registrų centras“ saugomoje Gyvenamojo namo 2003 m. balandžio 8 d. kadastrinių matavimų byloje. Atsakovo pateiktame Tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio pranešimo dėl teismo įpareigojimo pateikti išvadą Nr. 4D-1830 (vykdytojas - V. T.), nurodoma, kad:

Vykdydamas Departamento direktorės pavestą užduotį teikiu išvadą aukščiau nurodytais klausimais:

1. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-191113-00045 (toliau – Aktas) užfiksuoto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Pastatas) kampų aukščiai h nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus:

kampo Nr. 20' h=4.37 m; kampo aukštis padidėjo 4.37-2.60=1.77 m;

kampo Nr. 21' h=4.53 m; kampo aukštis padidėjo 4.53-2.60=1.93 m;

kampo Nr. 22' h=4.19 m; kampo aukštis padidėjo 4.19-2.60=1.59 m;

kampo Nr. 24' h=4.29 m; kampo aukštis padidėjo 4.29-2.60=1.69 m.

2. Pastato išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus apskaičiuotas pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 0.7 ir 0.8 punktus yra H=(4.19+4.29+4.37+4.53)/4=4.35 m. 1970 metų Namų valdos techninės apskaitos byloje ir VĮ „Registrų centras“ namo 2003 m. balandžio 8 d. kadastrinių matavimų byloje pastato išorės aukštis H=2.60 m.

Akte užfiksuoto Pastato aukštis padidėjo 4.35-2.60=1.75 m.

3. Pastato aukštis Akte, skaičiuojant nuo žemės paviršiaus iki kraigo viršaus yra 7.57 m. Projekto „Vienbučio gyvenamojo namo (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimas“ 2016 metai, fasadų brėžiniuose Pastato aukštis (skaičiuojant aukštį nuo 1 aukšto grindų (0.00) altitudės) ties kraigu pažymėtas 5.35 m. Pastato aukštis nuo žemės paviršiaus yra 5.35+0.45=5.80 m.

Akte užfiksuoto Pastato aukštis ties kraigu padidėjo 7.57-5.35 =2.22m.

4. Akte užfiksuoto Pastato užstatoma sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas) dalis, lyginant su pastato užfiksuoto E. B. 2015 m. kovo 24 d. žemės sklypo naudojimo plane užstatoma Sklypo dalimi, padidėjo 11.53 m².

1. Pastato V. J. dalis pažymėta 2014 metų projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techniniame projekte Nr. A-2012-16 TP ir 2016 metų projektavimo komercinės firmos UAB „EXPROMETA“ projekte Nr. 12/16-12-16 Versija „A“ (toliau - Projektai) sutampa.

2. Akte užfiksuoto Pastato V. J. dalies užstatoma sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas) dalis, lyginant su Projektuose nurodyta užstatoma Sklypo dalimi, padidėjo 11.53 m².

3. Pakito Pastato vieta sklype.

3.1. Projektuose nurodytas atstumas tarp Pastato V. J. dalies ir Pastato I. Ž. dalies (toliau – Pastato dalys) yra 0.08 m (žvelgiant į vakarinį fasadą) ir 0 m (žvelgiant į rytinį fasadą).

3.2. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-191113-00045 (toliau - Aktas) užfiksuotas atstumas tarp Pastato dalių yra 0.69 m.

3.3. Atstumas tarp Akte užfiksuotos Pastato dalies ir Pastato dalies pažymėtos Projektuose yra 0.41+0.35+0.08/2=0.42 m.

4. Projektuose nurodyta, kad sienų atitvaros Pastato V. J. dalyje paliekamos esamos. Taip pat paliekamos esamos sienų atitvaros skiriančios Pastato dalis.

5. 2014 metų projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techniniame projekte Nr. A-2012-16 TP, nurodytas Pastato V. J. dalies aukštis iki kraigo yra 5.35+0.45=5.80 m. Akte užfiksuotas Pastato aukštis iki kraigo yra 7.57 m. Pastato aukštis padidėjo 7.57- 5.8=1.77 m.

2014 metų projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninio projekto Nr. A-2012-16 TP ir 2016 metų projektavimo komercinės firmos UAB „EXPROMETA“ projekto Nr. 12/16-12-16 Versija „A“ palyginimo schema (pridedama);

Projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninio projekto A-2012-16-TP ir projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ projekto 2016 m. gruodžio 16 d. fasadų palyginimo schema (pridedama);“

37. Ieškovė ginčija atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191113-00045, kuriame konstatuojama, kad tuometinė ginčo turto savininkė, pradinė ieškovė V. J. vykdė statinio rekonstrukciją. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais nuomone, ginčijamas aktas ir nurodymai surašyti nepagrįstai, nes statytoja V. J. atliko ne namo dalies rekonstravimo darbus, o kapitalinį remontą.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad Projekto sprendiniuose ginčo gyvenamojo namo dalies visas aukštis iki kraigo nurodytas 5,35 m, tačiau 2019 m. lapkričio 6 d. patikrinimo metu Inspekcijos specialisto nustatytas aukštis - 7,57 m. Akivaizdu, jog Gyvenamo namo dalies aukštis rekonstruojant padidintas apie 1,77 m. Pažymėtina, jog buvusius iki savavališkos rekonstrukcijos statinio parametrus patvirtina ir Kadastro bylos ištrauka (2003 m. balandžio 8 d.), kurioje nurodytas Gyvenamojo namo dalies aukštis iki karnizo 2,60 m (aukštis nustatomas pagal 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymų patvirtintų Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių Nr. 522 97 punktą - Nustatant pastato gabaritus matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus bei pagal 98 punktą - Jei pastatas yra šlaite, išorės aukštis matuojamas pastato kampuose ir išvedamas vidurkis). Inspekcijos pareigūno faktiškai nustatytas aukštis iki karnizo H-4,19+4,29+4,37+4,53=4,35 m, taigi lyginant 2003 m. kadastro duomenis bei Inspekcijos specialisto, nustatyta, kad statinio aukštis padidėjęs apie 1,75 m. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Be to, statinio žymi rekonstrukcija matyti ir iš byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriuose užfiksuotas gyvenamojo namo dalis prieš ir po atliktų rekonstravimo darbų, t. y. statinio aukščio ir pločio padidėjimas (CK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

39. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR) 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčo individualių administracinių aktų priėmimo metu) VI skyrius (statinio rekonstravimas) įtvirtina, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 9 punktas). Pagal nurodyto STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose (STR 1.01.08:200 ,,Statinio statybos rūšis“ 12 punktas.

40. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens V. J. nuomone, ginčo statiniui, neva, esant avarinės būklės, pirminė ieškovė V. J. turėjo teisę atlikti statybos darbus, kuriuos ji priskirianti kapitalinio remonto darbams ir kaip įrodymą į bylą pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 7 d. atsakymą Nr. A33-(l)-6598-(4.9) į pirminės ieškovės 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą (sprendimo 38, 39 pastraipos), darytina išvada, jog V. J. atliko statinio rekonstravimo darbus, o ne kapitalinį remontą, kaip nurodyta ieškinyje, todėl į bylą pateikti raštai, kuriuose pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai, susiję su kapitalinio remonto darbais ir jo teisine reglamentacija, nagrinėjamai situacijai nėra aktualūs, kadangi nesusiję su faktiškai pradinės ieškovės atliktais rekonstrukcijos darbais. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad ieškinyje nurodyta aplinkybė - statinio avarinė būklė -, negali ir nėra pripažintina atleidžiančia statytoją nuo prievolės statybos darbus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. V. J. atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbai, po kurių jos parametrai neatitinka Projekte nurodytų, atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodytą savavališkos statybos sąvoką.

41. Pažymėtina, kad net jeigu ieškovės statinio nukrypimai patektų į paklaidos ribas, statyba vis tiek būtų pripažinta savavališka, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatytą Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje ir 2 straipsnio 11 dalyje. Taigi įvertinus anksčiau aptartus duomenis ir nesant juos paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti matavimo duomenų teisingumu. Be to, net ir neturint specialių žinių sulyginus į bylą pateikto projekto ištraukas ir įvertinus šiuo metu pastatytą pastatą, akivaizdu, kad jis neatitinka projekto sprendinių ir jis bet kuriuo atveju keistinas. Nukrypimai nuo esminių projekto sprendinių neginčijamai vertinami kaip savavališka statyba.