- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1420-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16719-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- I. Ž., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl teisės pripažinimo atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, termino suteikimo parengti projektinę dokumentaciją, statybą leidžiančio dokumento gavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. J., bei pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovėms I. Ž. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti ieškovės teisę atlikti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Archartė“ projektą Nr. AA.22-499-TP be atsakovų (bendraturčių) sutikimo; 2) leisti ieškovei per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, konstatuotus 2019 m. lapkričio 13 d. savavališkos statybos akte Nr.SSA-00-191113-00045, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daliai, esančiai (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi aukščiau paminėta civilinė byla sujungta su civiline byla Nr. e2-3054-807/2024, pagal ieškovės I. N. ieškinį, pareikštą atsakovėms Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir I. Ž., kuriuo ieškovė prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. statybos leidimą Nr. LRS-08-17100-00092; 2) įpareigoti atsakovę I. Ž.per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, statinį pertvarkyti taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus; 3) per teismo nustatytą terminą atsakovei I. Ž.neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius savo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis pašalinti statybos, atliktos leidimo Nr. LRS-08-17100-00092 pagrindu, padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. Ž. pateikė prašymą dėl šios bylos nutraukimo. Atsakovės teigimu, yra praleistas terminas statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti. Ieškovė ginčija 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą. Iš įsiteisėjusio 2022-03-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-119-341/2022, akivaizdu, kad skundžiamas 2017-10-02 statybą leidžiantis dokumentas buvo registruotas, paskelbtas ir išviešintas „Infostatyba“ duomenų bazėje 2017 m. spalio 2 d., t. y. nuo 2017-10-02 tapo viešai prieinamas, todėl ieškovė galėjo pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Be to, ieškovė dalyvavo civilinės bylos e2-119-341/2022 nagrinėjime nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. Pastarojoje civilinėje byloje lyginti abu projektai, t. y. parengti tiek UAB „Archivoltas“, tiek UAB „Eksprometa“, nurodytas 2017-10-02 statybą leidžiantis dokumentas. Tai reiškia, kad ieškovė apie 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą sužinojo vėliausiai nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą, teismui pareikštas 2023-12-04, t. y. praėjus daugiau nei dviem metams ir dviem mėnesiams. Įvertinus tai, kad 2017-10-02 statybą leidžiantis dokumentas yra administracinio pobūdžio aktas, jam ginčyti taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl 2017-10-02 statybą leidžiančio dokumento panaikinimo paduoti.
4. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog palaiko atsakovės I. Ž. poziciją, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo dėl administracinio akto – statybos leidimo – panaikinimo pateikimo terminą. Pažymėjo, kad 2020-10-02 Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų įpareigojimą, prie civilinės bylos Nr. e2-663-341/2020 (išnagrinėtos bylos Nr. e2-119-341/2022) medžiagos pateikė M. J. projektavimo firmos „Exprometa“ 2016 m. techninį projektą, kurio pagrindu 2017-10-02 I. Ž. buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį Nr. LRS-08-171002-00092. Ieškovė ginčo statybą leidžiantį dokumentą bei M. J. projektavimo firmos „Exprometa“ 2016 m. techninį projektą laiko pažeidžiančiais jos teises ir neatitinkančiais 2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo. 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu buvo gautas prašymas pakeisti ieškovę, teismas, tenkindamas prašymą, pakeitė ieškovą V. J. kitu ieškovu – I. N., o trečiuoju asmeniu laikė V. J.. Taigi, įstojus į bylą ieškovei I. N. tapo žinoma šios bylos medžiaga, M. J. projektavimo firmos „Exprometa“ 2016 m. techninio projekto turinys. 2022 m. kovo 10 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė I. N. neprašė pagarsinti rašytinių įrodymų, kas, atsakovės nuomone, patvirtina teiginį, kad ieškovė jau buvo tinkamai supažindinta su šioje byloje esančiais įrodymais. Atsakovės vertinimu, 2022 m. kovo 10 d. ieškovei buvo žinomas visas civilinės bylos turinys, tačiau dėl galimai pažeistų teisių gynimo ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dviem metams nuo įstojimo į bylą (arba pusantrų metų po 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio) ir praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo dėl administracinio akto – statybos leidimo - panaikinimo pateikimo terminą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad jai apie galimas pažeistas teises pradėjo aiškėti, kai nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-258-925/2024 buvo kreiptasi į specialistą S. K., kuris pateikė konsultacinę išvadą Nr. KI36-63. Konsultacinė išvada parengta 2023 m. rugpjūčio 1 d. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vertinant atsakovų argumentus dėl šiame ginče taikytino ieškinio senaties instituto, atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes: atsakovės statinio dalies rekonstrukcijos darbai nėra užbaigti, jie tęsiami keletą metų; konstatuoti galimus neatitikimus ir ieškovės pažeistas teises gali tik specialistai; ieškinys pareikštas, remiantis CK 4.103 straipsnio pagrindu, todėl taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šiuo konkrečiu ginčo atveju ieškovė apie pažeistas teises sužinojo susipažinusi su specialisto išvada. Ieškovė prašo teismo atsakovės prašymą nutraukti bylą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atmesti.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad šioje civilinėje byloje atsakovė I. Ž. statybos leidimo pagrindu įgijo civilines teises į naujai sukurtą objektą, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo su ieškove gyvenamojo namo rekonstruotą dalį, tokios rekonstrukcijos padarinius. Ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017-10-02 statybos leidimą Nr. LRS-08-17100-00092 laikytinas civilinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi: 1) civilinę bylą dalyje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovėms I. Ž. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (įpareigoti atsakovę pašalinti statybos, atliktos 2017-10-02 statybos leidimo Nr. LRS-08-1700-0092 pagrindu, padarinius ir sutvarkyti statybvietę) nutraukė; 2) grąžino ieškovei 218 Eur žyminio mokesčio; 3) priteisė iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. Ž..
8. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ABTĮ nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Taigi, ABTĮ (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinio akto apskundimo terminas yra procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statybos leidimas neabejotinai laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas.
9. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e2-119-341/2022 duomenys leidžia konstatuoti, kad ieškovei apie ginčijamą statybos leidimą ir UAB „Exprometa“ techninį projektą buvo žinoma vėliausiai nuo 2021-09-24. Be to, tai taip pat patvirtina tiek pradinės ieškovės V. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateiktame ieškinyje, tiek pradinės ieškovės teises perėmusios I. N. patikslintame 2021-11-11 ieškinyje nurodytos aplinkybės apie 2017-10-02 G. K. vardu gautą statybą leidžiantį dokumentą.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, įvertinęs nustatytas aplinkybes apie ieškovės sužinojimą apie išduotą 2017-10-02 statybos leidimą, sprendė, jog šis terminas ieškovės ieškinio dėl išduoto statybos leidimo ginčijimo pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui metu (2023-12-04) jau buvo suėjęs, t. y. ieškovė ieškinį, ginčydama 2017-10-02 statybos leidimą, teisme pareiškė (2023-12-04) praėjus daugiau nei dvejiems metams ir dviem mėnesiams nuo sužinojimo apie ginčijamo statybos leidimo išdavimą.
11. Teismas nustatė, jog ieškovė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė terminą statybos leidimui ginčyti praleido dėl svarbių priežasčių, nepateikė. Padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio, pareikšto atsakovėms I. Ž. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, pagrindiniu reikalavimu yra išduoto statybą leidžiančio dokumento ginčijimas. Ieškovė ieškinyje neįrodinėja išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu atliktų konkrečių statybos darbų (statinio rekonstrukcijos) neatitikimų projektiniams sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams, tai yra ieškovė reikalavimą dėl statybos padarinių pašalinimo grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – 2017-10-02 išduoto statybą leidžiančio dokumento neteisėtumu. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo neturi savarankiško faktinio pagrindo, jį teismas vertino tik kaip išvestinį reikalavimą iš ieškinio reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo.
12. Kadangi civilinė byla pagal I. N. ieškinį atsakovėms I. Ž. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo iškelta, teismas, nustatęs, kad yra praleistas statybą leidžiančio dokumento apskundimo terminas ir nenustatęs pagrindų praleisto termino atnaujinimui, konstatavo, jog tai sudaro bylos dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukimo pagrindą, numatytą CPK 293 straipsnio 1 punkte.
13. Civilinę bylą teismas nutraukė ir dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pertvarkyti statinį pagal naują statybos leidimą arba pašalinti statybos, atliktos 2017-10-02 statybos leidimo pagrindu, padarinius (CPK 293 straipsnio 1 dalis), nes sprendė, jog nurodyti ieškovės reikalavimai yra tik išvestiniai iš ieškovės reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. statybos leidimą Nr. LRS-08-17100-00092.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
14.1. Pagal „Infostatyba“ duomenis, statybą leidžiantis dokumento statusas – „negaliojantis“, o aplinkybė, kad atsakovei I. Ž. išduotas statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas (statusas – negaliojantis), leidžia konstatuoti buvus pažeidimams, susijusiems su statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Todėl įrodinėti konkrečių darbų neatitikimų (projektiniams sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams) t. y. įrodinėti to, kas jau yra įrodyta ir išviešinta nėra pagrindo. Atsakovė I. Ž. šio fakto neužginčijo, todėl jį pripažįsta.
14.2. Ieškovė nepraleido termino skundžiamoje nutartyje nurodytiems reikalavimams pareikšti, o teismas privalėjo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, nes ieškinys pareikštas, vadovaujantis CK 4.103 str. pagrindu ir civiliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp dviejų bendraturčių. Vieno mėnesio termino taikymas ribotų galimybę kitam bendraturčiui ginti savo teises. Teigia, kad jeigu būtų ginčas tarp I. Ž. bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, tai būtų taikomi terminai, nustatyti individualiems administraciniams aktams ginčyti – vienas mėnuo;
14.3. Nurodo, kad atsakovė 2023-01-23 ir 2023-02-03 prašė duoti sutikimą iki šulinio nutiesti FK tinklus, nutiesti vandentiekio tinklus, nes gręžiniui, FK ir V tinklams reikalingas sutikimas; pagal 2017 m. projektą, neturėdama bendrasavininkų sutikimo, projektuoja vandentiekį. Ieškovė teigia, kad 2024-03-12 specialisto konstruktoriaus išvadoje nurodyta, jog atsakovės I. Ž. pamatai yra netinkami silikatinių blokelių sienai, įgilinti 30-40 cm į molingąjį gruntą, kelia pavojų dėl sienos griūties ir toliau deformuosis stogo danga.
Atsiliepimas
15. Atsakovė I. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovė apie 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą sužinojo vėliausiai nuo 2021-09-24 Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą, teismui pareikštas 2023-12-04, t. y. praėjus daugiau nei dviem metams ir dviem mėnesiams. Į teismo prašymą pateikti įrodymus, kada ieškovė sužinojo apie ginčijamą 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė neatsakė; kitokių įrodymų, kurie paneigtų, jog ieškovė apie ginčijamą 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą vėliausiai sužinojo 2021-09-24, dalyvaudama civilinėje byloje Nr. e2-119-341-2022, nėra. Ieškovė nenurodo jokių pagrindų, aplinkybių, priežasčių, dėl kurių būtų galima svarstyti termino atnaujinimą. Taigi nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
15.2. Ieškovė nenurodo jokių faktų ar teisinio pagrindo, kuriais vadovaujantis būtų galima tikėtinai spręsti, kad išduodant 2017-10-02 statybą leidžiantį dokumentą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai.
16. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą palaiko ieškovės I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas 2024-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-258-925/2024 sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacine tvarka atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla dalyje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Motyvuodamas priimtą sprendimą stabdyti bylos nagrinėjimą, teismas nurodė, kad civilinę bylą Nr. e2-258-925/2024 su prijungta civiline byla, kuri 2024-04-24 teismo nutartimi buvo nutraukta, sieja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, kad individualaus administracinio akto sukeliamos teisinės pasekmės daro tiesioginę įtaką ieškovės civilinėms teisėms.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Administracijos vertinimu ieškovė dar prieš įstodama į V. J. inicijuotą bylą, žinojo apie pradinės ieškovės reikalavimo turinį. Kita vertus 2021-09-24 posėdžio metu nagrinėjamoje byloje buvo gautas prašymas pakeisti ieškovę, teismas, tenkindamas prašymą, pakeitė ieškovą kita ieškove – I. N., o trečiuoju asmeniu laikė V. J.. Taigi, įstojus į bylą ieškovei neabejotinai tapo žinoma šios bylos medžiaga, taipogi tapo žinomas M. J. projektavimo firmos „Exprometa“ 2016 m. techninio projekto turinys. 2022-03-10 vykusiame teismo posėdyje ieškovė neprašė pagarsinti rašytinių įrodymų, tai patvirtina, kad ieškovė jau buvo tinkamai supažindinta su visais šioje byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria civilinė byla dėl dalies ieškovės reikalavimų (panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. statybos leidimą Nr. LRS-08-17100-00092; 2) įpareigoti atsakovę I. Ž.per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, statinį pertvarkyti taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus; 3) per teismo nustatytą terminą atsakovei I. Ž.neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius savo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis pašalinti statybos, atliktos leidimo Nr. LRS-08-17100-00092 pagrindu, padarinius ir sutvarkyti statybvietę) nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).
21. ABTĮ (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2718 redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statybos leidimas neabejotinai yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-69-1075/2024). Apeliantė atskirajame skunde nurodytais argumentais nepaneigė teismo išvados, kad Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl reikalavimui dėl jo panaikinimo taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis terminas. Nurodyti argumentai apie byloje susiklosčiusius civilinius santykius tarp bendraturčių neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytos normos taikymo, nes joje nėra nurodyta jokių išlygų dėl apskundimo pagrindo ir skundą teikiančių asmenų.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai, kaip nagrinėjamu atveju, sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-668-261/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-69-1075/2024 ).
23. Įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą 2023 m. gruodžio 4 d., yra praleidusi 2017 m. spalio 2 d. statybos leidimo ginčijimui taikytiną vieno mėnesio terminą, o apie ginčijamą statybos leidimą ieškovei vėliausiai turėjo buvo žinoma nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išnagrinėtos civilinės bylos e2-119-341/2022 medžiagos nustatyta, kad šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas I. N. patikslintas ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir nurodymų panaikinimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. pareiškimas dėl savavališkos statybos akto ir nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. Ž., Vilniaus rajono savivaldybės administracija (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šioje byloje pradinė ieškovė buvo V. J. 2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje žodine teismo nutartimi buvo pakeista ieškove I. N.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nuo šio momento ieškovei tapo žinomi ir ginčijamo administracinio akto esmę sudarantys duomenys, taip ir M. J. projektavimo firmos „Exprometa“ 2016 m. techninis projektas Nr. 12/16-12-16, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybos leidimas. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, paneigiančių nurodytas išvadas, nenurodė kokių konkrečių su statybos leidimo išdavimo teisėtumu susijusių dokumentų ji negavo 2021 m. rugsėjo 24 d., nenurodė nesutikimo argumentų dėl teismo išvados ir motyvų, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, jog nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą. Dėl nurodytų motyvų byla reikalavimų dalyje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo buvo nutraukta pagrįstai ieškovei praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju aktualus ir CK 4.103 straipsnis, nustatantis statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes. Pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinoji asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo sąlyga yra asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019). Tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Taigi, ginant savininko teises pagal CK 4.103 straipsnį, ieškovui nėra būtina savarankiškai ginčyti statybos leidimą, o pakanka įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.
25. Nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl statybos leidimo panaikinimo ir reikalavimo pertvarkyti statinį pagal naują statybos leidimą arba pašalinti statybos padarinius, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėja išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu atliktų konkrečių statybos darbų (statinio rekonstrukcijos) neatitikimų projektiniams sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams, o ieškinio reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo yra išvestinis iš ieškinio reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo. Įvertinęs šalių procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.
26. Ieškovė 2024 m. sausio 22 d. dublike viena vertus laikosi pozicijos, kad statybos leidimas turi būti pripažintas neteisėtu, kita vertus nurodo, kad atlikti rekonstrukcijos darbai neatitinka išduoto statybos leidimo, o pripažinus, kad šie darbai sudaro kliūčių, jie turi būti pašalinti. Ieškovė pažymi, kad siekiant atsakyti į klausimus, susijusius su parengtais techninių projektų sprendimais ir atliktų rekonstrukcijos darbų atitiktį projektų sprendimams, ketina teikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Be to, ieškovė, siekdama įrodyti savo teisių pažeidimą, teikė į bylą specialistų išvadas vertinant atliktus statybos darbus. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės I. Ž. pamatai yra netinkami, kelia pavojų dėl sienos griūties, deformuojasi stogo danga.
27. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
28. Nagrinėjamu atveju byloje teismo priimti ieškovės procesiniai dokumentai, kuriuose ieškovė nekonkretizavo, kuriuos statybos padarinius sieja su statybos leidimo išdavimu, o kuriuos – su darbų vykdymu nukrypus nuo statybos leidimo, nenurodė nuo kokių pažeidimų ieškovė gina savo daiktines teises CK 4 knygos pagrindu. Neaiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, t.y. jog reikalavimai dėl statybos padarinių šalinimo buvo šalutiniai, kad ieškovė negrindžia ieškinio aplinkybėmis dėl konkrečių statybos darbų (statinio rekonstrukcijos) neatitikimų projektiniams sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams, nes iš ieškovės procesinių dokumentų nėra aišku kokiu pagrindu ieškovė šioje byloje gina savo daiktines teises dėl statybos padarinių šalinimo, kokius konkrečius statybos padarinius ji reikalauja juos pašalinti.
29. Atsižvelgiant į trūkstamų duomenų pobūdį ir apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių duomenų surinkti ir ištirti negali, kadangi jų pateikimas savaime suponuoja ieškinio trūkumų instituto taikymą, įpareigojant ieškovę aiškiai nurodyti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą). Todėl nurodytų motyvų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis dalyje, kurioje byla buvo nutraukta dalyje reikalavimų dėl statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
31. Klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Šis klausimas bus sprendžiamas bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės (apeliantės) I. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį dalyje, kurioje byla nutraukta reikalavimų dalyje dėl statybos padarinių šalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.