- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-52-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39261-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 289,62 EUR žalos atlyginimą, 15 EUR žyminį mokestį, taip pat 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2013-12-05 (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio metu (nutrūkus elektros energijos tiekimui), buvo sugadintas B. Š. priklausantis turtas (šilumos siurblio kontroleris), draustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, kompensuodamas draudėjai dėl 2013-12-05 įvykusio įvykio padarytus nuostolius, išmokėjo 289,62 EUR (1 000 Lt) dydžio draudimo išmoką. Nuostolio suma (3 000 Lt) apskaičiuota 2013-12-10 defektavimo akte Nr. 20131210. Pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) turto sugadinimui dėl elektros įtampos svyravimų taikomas limitas iki 1 000 Lt.
3. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. UAB „Grindinis“ 2013-12-10 defektavimo akte nustatyta, jog B. Š. priklausantis gyvenamojo namo pagrindinis šilumos siurblio kontroleris buvo sugadintas dėl staigių elektros įtampos pokyčių. AB LESTO 2014-01-09 pažymoje nustatyta, jog 2013-12-05 10kV oro linijoje L-100 iš Bubių TP, tarp 10kV oro linijos atramų Nr. 100/77 ir Nr. 100/79 buvo nutrūkęs laidas, dėl ko buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas.
4. Atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir draudėją B. Š. siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Tačiau atsakovas šią pareigą pažeidė, dėl ko buvo sugadintas draudėjai B. Š. priklausantis turtas ir taip atsirado žala, kurią pastarajai atlygino ieškovas. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją veikla, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir, remiantis šiuo straipsniu, toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Šalies argumentai
5. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad elektros energijos vartotojai - draudėjai B. Š. elektros energija yra tiekiama 10kV oro linija L-100 (toliau - Oro linija) iš TP Bubiai. Neplaninių atsijungimų sąraše yra bendrovės darbuotojų užfiksuotas elektros energijos tiekimo nutrūkimo faktas, laikotarpis, priežastys bei kitos aplinkybės. Atsijungimo sąraše 1 yra įvardijama atsijungimo priežastis - nutrūkęs laidas tarp oro linijos atramų Nr. 100/77-100/79. Čia taip pat yra nurodyta, kad vartotojai elektros energija nebuvo tiekiama laikotarpiu nuo 7 val. 37 min. iki 10 val. 3 min. (tą pačią dieną), t.v. iš viso 2 val. 26 min.
6. Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau - Tiekimo ir naudojimo taisyklės) 152.9 papunktis numato, kad bendrovė neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko.
7. Pagal 2010 m. gruodžio 7 d. tarp AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ Šiaulių miesto skyriaus ir vartotojos B. Š. sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 31000-10-B44803 ir jos sudėtine dalimi esantį 2010 m. gruodžio 3 d. Elektros tinklo nuosavybės ribų aktą Nr. RA-10-08-5333 vartotojai suteikta trečia (III) aprūpinimo elektra patikimumo kategorija (3 punktas). Tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, pagal Tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1 papunktį, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas.
Šalies argumentai
8. Ieškovas 2014 m. liepos 18 d. pateikė atsakovui pretenziją su prašymu regreso tvarka atlyginti ieškovo draudėjai išmokėtą draudimo išmoką. 2014 m. liepos 29 d. raštu Nr. 44030-884 atsakovas atsakė, jog oro linijos nutrūkusio laido priežastis yra gūsingas vėjas. Taigi elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko dėl nuo bendrovės nepriklausančių ir bendrovės nekontroliuojamų aplinkybių (oro sąlygų). 2013 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas bendrovės Elektros tinklo tarnybos direktoriaus nurodymas Nr. 461 „Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbta ekstremali situacija, susidariusi dėl uraganinio vėjo ir didelio kiekio elektros energijos tiekimo sutrikimų ir/ar atsijungimų.
9. Tiekimo ir naudojimo taisyklių 152.1 punkte yra nustatyta, kad bendrovė neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar pan.) ir gaisro atvejais, o taip pat ir dėl „nenugalimos jėgos aplinkybių“ (152.3 punktas). Dėl to atsakovas neturi pagrindo atlyginti ieškovo prašomos žalos. Nurodymu nustatytos ekstremalios situacijos mastą iliustruoja visų elektros energijos sutrikimų suvestinė laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d. apie visų tuo laikotarpiu Šiaulių regione įvykusių sutrikimų skaičių.
10. Atsakovas yra įsitikinęs, kad byloje nėra pateikta įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovo neteisėtos veikos ar neveikimo egzistavimą, t.y. kad bendrovė tiekė nekokybišką elektros energiją. Be to, remiantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, todėl pats savaime įtampos pokyčių egzistavimas nesuponuoja elektros energijos buvimo nekokybiška. Ieškovas neįrodo visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktų duomenų padarė išvadą, jog 2013 m. gruodžio 5-7 dienomis visoje Lietuvoje buvo smarkus vėjas, daug kritulių, pūga, kurie sukėlė pasekmes, t. y. daugeliui Lietuvos miestų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Šiaulių rajone, Bubių sen., kur draudėjai B. Š. dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo buvo sugadintas šilumos siurblio kontroleris, remiantis Elektros tinkluose kilusių ekstremalių situacijų likvidavimo tvarka, 2013 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas atsakovo Elektros tinklo tarnybos direktoriaus nurodymas Nr. 461 “Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbta ekstremali situacija bendrovėje, susidariusi dėl uraganinio vėjo ir didelio kiekio elektros energijos tiekimo sutrikimų ir/ar atsijungimų.
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė neatitiko Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl, iš byloje esančių įrodymų, padarė išvadą, kad įvykis įvyko esant pavojingam meteorologiniam reiškiniui - pučiant gūsingam vėjui (protarpiais siekiant iki 16 m/s), dėl ko nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, t. y. atsakovas negalėjo išvengti, kontroliuoti ir pašalinti sudėtingų oro sąlygų, dėl kurių draudėjai buvo sugadintas turtas. Taigi atsakovą atleido nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ir ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi trimis Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažymomis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog 2013-12-05 įvykis įvyko pučiant gūsingam vėjui (protarpiais siekiant iki 16 m/s), o Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažymose apie hidrometeorologines sąlygas nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.253 straipsnio 2 dalį (nenugalima jėga). Ieškovo teigimu, minėtos pažymos teismo sprendimu konstatuojamų (ar bent artimų tokioms) oro sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu (2013-12-05) nepagrindė. Minėtos pažymos, priešingai teismo išvadai, patvirtina, jog 2013-12-05 10:30 laidas nutrūko, kai Bubių seniūnijoje didžiausias vėjo greitis buvo 10 m/s, silpnai lijo, o kritulių buvo tik pėdsakai, t. y. buvo įprastos gamtinės sąlygos. Teismas nepagrįstai 2013-12-05 įvykiui taikė gamtines sąlygas, kurios prasidėjo 2013-12-06 naktį. Įvykio dieną (2013-12-05) vėjo greitis įvykio vietoje ( Šiaulių rajonas) buvo 10 m/s. Pagal tarptautinę Boforto 13-os balų skalę, šis reiškinys priklauso 6-am balui: „apysmarkis vėjas, greitis 9-12m/s, siūbuoja ploni medžiai, banguoja vandens paviršius“. Taigi, akivaizdu, jog toks vėjo greitis negali būti laikomas nenugalima jėga, stichiniu reiškiniu.
16. Gedimų ir atjungimų ataskaita, kurioje 2013-12-05 užfiksuota 11 atjungimų, nepatvirtina aplinkybės, jog vyko dėl nepalankių, ekstremalių oro sąlygų masiniai gedimai. 11 atjungimų fiksuota per visą Šiaulių regioną: Kelmės r. 3 gedimai, Mažeikių r. 3 gedimai, Raseinių r. 3 gedimai, Šiaulių r. 3 gedimai. Be to iš atsakovo ataskaitos nematyti, dėl kokios priežasties įvyko šie gedimai. Tokiai plačiai teritorijai 11 gedimų yra mažiau nei vidutinis gedimų skaičius, kas rodo, jog 2013-12-05 buvo įprastinis darbo ritmas ir gedimų skaičius neviršijo įprastų normos ribų.
17. Iš neplaninių atjungimų sąrašo matyti, kad 2013-12-05 gedimų buvo 11, o 2013-12-06 jau 173, kas objektyviai patvirtina, kad nepalankūs gamtiniai reiškiniai prasidėjo ne 2013-12-05, bet 2013-12-06 dieną. Stichinių reiškinių, įvykusių AB LESTO elektros tinklų atsijungimų ir gedimų 2013 gruodžio 6-10 d. padarinių likvidavimo eigos ataskaitos matyti, kad 2013-12-06 buvo atjungta 1910 TR, vartotojų 62053, t.y. skaičiai patvirtina, jog masiniai atsijungimai buvo tik po 2013-12-05.
Šalies argumentai
18. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, jog tinkamai prižiūrėjo Bubių pastotę, kurioje 2013-12-05 įvyko laidų nutrūkimas. Atsakovas negalėjo pateikti duomenų, kada buvo vykdoma paskutinį kartą iki įvykio šios pastotės ir jos įrenginių techninė apžiūra, profilaktinis patikrinimas, kokia pastotės įrengimo data, koks pagal techninius normatyvus buvo nutrūkusių laidų naudojimo tinkamumo terminas. Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog laidų nutrūkimas įvyko ne dėl jų susidėvėjimo, netinkamos techninės būklės, bet nenugalimos jėgos aplinkybių. Nebuvo paneigta prezumpcija, kad laidai nutrūko dėl netinkamai atsakovo vykdomos jų priežiūros. Be to atsakovui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, kyla griežta atsakomybė be kaltės ir, atsakovui neįrodžius CK 6.270 str. numatytų atsakomybę šalinančių aplinkybių, jis yra atsakingas už padarytą žalą.
Atsiliepimas
19. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas iš trijų pažymų apie oro sąlygas padarė nepagrįstą išvadą, jog elektros laidai nutrūko dėl nenugalimos jėgos. Atsakovo teigimu, šiuo atveju gamtinės sąlygos turėtų būti vertinamos ne pavieniui (t. y. ne tai, koks vėjo stiprumas buvo 2013-12-05 ar 2013-12-06 dieną, tam tikrą paskirą valandą), o sistemiškai (t. y. vertinant tuo metu egzistavusios situacijos bendrą vaizdą). Teismas to meto gamtines sąlygas įvertino sistemiškai, kas leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.
20. Atsakovas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2013-12-05 iki 2013-12-09 Lietuvoje buvo neeilinės gamtinės sąlygos, tikrai neprilygstančios kasdienei situacijai, kas ne kartą buvo minima ir viešojo informavimo žiniasklaidos priemonėse. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad nekasdieniai gamtiniai reiškiniai prasidėjo jau 2013-12-05, t. y. tą dieną, kuomet nutiko įvykis, kai nutrūko atsakovo bendrovės eksploatuojamos oro linijos laidas ir dėl to draudėja (ieškovo klientė) patyrė materialinę žalą, sugedus jos turimiems elektros įrenginiams.
21. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino į bylą pateiktas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažymas, atsakovo rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus elektros energijos nutrūkimų kiekį bei mastą, taip pat dokumentus, liudijančius apie tai, kad dėl šių gamtinių sąlygų bendrovėje buvo paskelbta ekstremali padėtis, ir teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad įvykis įvyko esant pavojingam meteorologiniam reiškiniui, kas atitinka CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas.
22. Atsakovas akcentuoja, kad pagal teismų praktiką gamtinės sąlygos neprivalo būti stichinio masto (didelio intensyvumo ir trukmės) tam, jog sukeltų žalą, jos gali būti ir nekontroliuojamos. Atsakovas taip pat mano, kad apelianto argumentai dėl Bubių transformatorinės (ne)priežiūros fakto neturi aktualumo, kadangi laidas nutrūko ne transformatorių pastotėje, o iš transformatorių pastotės išeinančioje oro linijoje, be to atsakovas įrodė savo pareigos prižiūrėti oro linijų techninę būklę tinkamą vykdymą ir tą patvirtina neginčijami rašytiniai atsakovo įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos tesimas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
25. Apeliaciniu skundu nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) iš esmės kelia įrodymų vertinimo problemą , t. y. apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybės, nes 2013-12-05-07 dienomis visoje Lietuvoje buvo smarkus vėjas, daug kritulių, pūga, kurie sukėlė pasekmes, t. y. daugeliui Lietuvos miestų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
26. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).
27. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
28. Apelianto teigimu, į bylą pateiktos trys Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažymos paneigia teismo išvadą, jog 2013-12-05 įvykis įvyko pučiant gūsingam vėjui, kadangi vienoje iš pažymų nurodyta, kad įvykio dieną (2013-12-05) didžiausias vėjo greitis įvykio vietoje (Šiaulių rajone) buvo 10 m/s, silpnai lijo. Taigi šios sąlygos, apelianto įsitikinimu, negali būti laikomos ekstremaliomis (nenugalima jėga). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek minimos Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažymos, tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaip iš esmės teisingai nurodo atsakovas, turi būti vertinami visumoje, o ne atsietai, ir tokiu būdu gamtinės sąlygos pagal pažymas vertintinos įvykio dieną, atsižvelgiant į jų susiformavimą ne tik pačią įvykio dieną (koks vėjo stiprumas buvo 2013-12-05 atitinkamą valandą), bet sistemiškai (t. y. vertinant bendrą tuo metu egzistavusios situacijos vaizdą).
29. Ieškovas iš esmės remiasi tik viena - 2017-01-04 pažyma Nr. (5.58-10)-B8-70, kurioje nurodyta išskirtinai jam naudinga informacija, kad Bubių sen., remiantis artimiausios Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, 2013-12-05 didžiausias vėjo greitis buvo 12 m/s, kritulių – 0,0 mm. Tačiau teismas šį įrodymą vertindamas su kitais byloje esančiais duomenimis pagrįstai sprendė, kad 2013 m. gruodžio 5-7 d. visoje Lietuvoje buvo smarkus vėjas, daug kritulių, pūga, kurie sukėlė atitinkamas pasekmes – daugelyje Lietuvos miestų buvo nutrauktas elektros tiekimas. Šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo draudėjai B. Š. priklausančio gyvenamojo namo pagrindinis šilumos siurblio kontroleris buvo sugadintas dėl staigių elektros įtampos pokyčių, kurie įvyko dėl to, kad tarp 10kV oro linijos atramų Nr. 100/77 ir Nr. 100/79 buvo nutrūkęs laidas, o šis laidas nutrūko dėl stipraus vėjo ir ekstremalių oro sąlygų.
30. Apeliantas, neigdamas, kad elektros laidas nutrūko dėl ekstremalių oro sąlygų – stipraus vėjo, neteikia jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių gi kitų priežasčių elektros laidas nutrūko. Duomenų, kad oro linijų laidas būtų nutrūkęs dėl kitų priežasčių, nesusijusių su vėjo stiprumu, į bylą nėra pateikta.
31. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovas visiškai įrodė, jog elektros tinklus prižiūrėjo pagal teisės aktų reikalavimus. Iš byloje esančio defektavimo akto-darbų žinialapio matyti, kad apžiūra oro linijos L-100 iš Bubių TP buvo vykdyta 2013-01-30 (įvykis fiksuotas tų pačių metų gruodžio mėnesį), kita apžiūra pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti vykdoma tik po trejų metų. Taigi jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas savo pareigas vykdė aplaidžiai ir/ar priežiūrą atliko netinkamai, į bylą nėra pateikta.
32. Taigi į bylą pateikti įrodymai liudija, kad 2013-12-05 iki 2013-12-09 Lietuvoje buvo neeilinės gamtinės sąlygos, tikrai neprilygstančios kasdienei situacijai. Iš 2014-01-06 pažymos matyti, kad 2013-12-06-2013-12-07 dienomis vietomis vėjas siekė iki 25 m/s. Iš pateiktos lentelės dėl stichinių reiškinių, įvykusių AB LESTO elektros tinklų atjungimų ir gedimų 2013 m. gruodžio 6-10 d. padarinių likvidavimo eigos matyti, kad vien nutrauktų laidų 2013-12-06 užfiksuota iš viso 321 atvejai (2013-12-10 – 1 atvejis), taip pat užfiksuoti iš viso 307 atvejai, kai medžiai (šakos) virto ant elektros linijų (2013-10-10 – 4 atvejai), taigi bendra situacija rodo, kad Lietuvoje pūtė itin stiprus vėjas, buvo nepalankios oro sąlygos, dėl ko virto medžiai, buvo nutraukti elektros linijų laidai.
33. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad minimi duomenys neatspindi situacijos įvykio dieną – 2013-12-05, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys turėtų būti vertinami retrospektyviai, t.y. labiau tikėtina, kad šie duomenys galėjo būti gauti ir užregistruoti per maždaug parą po įvykio, kas iš esmės atspindi 2013-12-05 – 2013-12-06 oro sąlygų padarinius.
34. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.