Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno teritorinės ligonių kasos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3734-713/2019 pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. K. apie bylos nagrinėjimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3734-713/2019 laiką ir vietą pranešta tinkamai. Ji atsiliepimo nepateikė.

Dėl proceso atnaujinimo

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas ir procesas byloje atnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje pagal jos ieškinį priimtas sprendimas už akių.

Pareiškėjos teigimu, vykdydama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 2017 m. apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kontrolę, nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2019-10-25 automatiniu būdu patikslino duomenis informacinėje sistemoje, tokiu būdu buvo gauti duomenys apie tai, kad V. K. nuo 2013-05-01 turi sukaupusi būtinąjį stažą ir buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl kreipimosi į teismą metu 2019-01-03 negalėjo žinoti, kad atsakovė žalos PSDF biudžetui nėra padariusi.

Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019-01-03 teisme buvo gautas ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys atsakovei V. K. dėl žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2019-02-08 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3734-713/2019, kuriuo ieškinį patenkino– priteisė iš atsakovės V. K. 797,47 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-01-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ir 18,00 žyminį mokestį valstybei. Kadangi šio teismo sprendimo atsakovė neprašė peržiūrėti, sprendimas už akių įsiteisėjo 2019-03-01, o ieškovei pateikus prašymą, buvo išduotas 2019-03-14 vykdomasis raštas.

Iš teismui pateiktų duomenų apie asmens draustumą matyti, kad 2019-10-25 automatiniu būdu (pareiškėjos paaiškinimu) buvo patikslinti atsakovės duomenys informacinėje sistemoje, iš kurių matyti, kad V. K. nuo 2013-05-01 turi sukaupusi būtinąjį stažą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi ginčo atveju, priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo ieškovės pozicijos, jos nurodytų aplinkybių, be to, nebuvo jas paneigiančių kitų duomenų.

Pareiškėja nurodė, kad apie tai, jog atsakovės atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ji sužinojo tik 2019-10-25, kai informacinėje sistemoje buvo patikslinti duomenys apie atsakovę. Pagrindo netikėti šia pareiškėjos nurodyta aplinkybe nėra, juolab, kad ją patvirtina byloje esantis IS duomenų apie asmens draustumą išrašas. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė 2019-11-29. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas įstatymo nustatytu terminu.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl atsakovės draustumo privalomuoju sveikatos draudimu ir būtinojo stažo turėjimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, todėl atitinka Kasacinio teismo anksčiau nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Vadovaudamasis nurodytais argumentais teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3734-713/2019 (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl prašymo panaikinti sprendimą už akių ir bylą nutraukti

Pareiškėja išreiškė prašymą panaikinti 2019-02-08 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3734-13/2019 ir priimti naują sprendimą - priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti. Prašyme nurodė, kad nelieka žalos atlyginimo PSDF biudžetui pagrindo, todėl atsisako ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-3734-713/2019. Ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą.

Taigi, vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, atnaujinus procesą turėtų būti paskiriama bylos nagrinėjimo teismo posėdyje data. Tačiau, kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti sprendimą už akių ir atsisako nuo ieškinio – prašo bylą nutraukti, pareiškėjos prašymas vadovaujantis protingumo principu spręstinas neskiriant teismo posėdžio, kadangi toks prašymas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Pareiškėjo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 368, 370 straipsniais,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3734-713/2017 pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei V. K. dėl žalos atlyginimo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019-02-08 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3734-713/2019.

Priimti ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio, pareikšto atsakovei V. K. dėl žalos atlyginimo privalomu sveikatos draudimu fondo biudžetui atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-3734-713/2019 nutraukti.

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarties dalis dėl bylos nutraukimo per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.